25.8.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/75

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES biudžeto peržiūra“

COM(2010) 700 galutinis

2011/C 248/13

Pranešėjas Henri MALOSSE

Bendrapranešėjis Gérard DANTIN

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. spalio 19 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES biudžeto peržiūra“

COM (2010) 700 galutinis.

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. gegužės 31 d. priėmė savo nuomonę.

472-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. birželio 15–16 d. (birželio 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 175 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 5 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   ES biudžeto peržiūros tikslas - ne pateikti skaičius, o parengti politinio projekto plėtojimo priemonę. Šiandien Europos Sąjunga neturi biudžeto lėšų nei savo politinei strategijai, nei su Lisabonos sutartimi susijusiems įsipareigojimams įgyvendinti.

1.2   Europą skaudžiai palietė Jungtinėse Valstijose prasidėjusi ekonomikos ir finansų krizė, kuri daugumoje valstybių narių lėmė vis didėjantį deficitą. Į šią padėtį neišvengiamai atsižvelgiama rengiant 2014–2020 m. finansinę perspektyvą, bet Europos Sąjunga neturi būti šios krizės auka.

1.3   Todėl reikia būti sumaniems ir parengti „protingą“ Europos biudžetą, kuris Europos Sąjungai suteiktų lėšų siekti savo tikslų nedidinat bendros mokesčių naštos visuomenei ir įmonėms.

1.4   Reikia atsisakyti teisingos grąžos (pranc. juste retour) principo, kadangi jis prieštarauja Europos integracijos solidarumo ir abipusės naudos vertybėms. Veikiau reikėtų taikyti subsidiarumo principą perkeliant į Europos lygmenį tai, kas nacionaliniu lygmeniu praranda prasmę ir veiksmingumą. EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą grįžti prie nuosavų išteklių, kurie gali būti sukurti ex nihilo, arba pakeisti nacionalinius mokesčius.

1.5   Europos biudžetas turi būti sustiprintas ir atlikti sverto poveikį. EESRK siūlo užtikrinti valstybių narių ir Europos biudžeto papildomumą. Tai leistų pasiekti masto ekonomijos ir įgyvendinti svarbiausius ES politinius tikslus. ES veiksmų veiksmingumą didintų ir sistemingesnis naudojimasis EIB paskolomis, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ir investavimui skirtų euroobligacijų sukūrimas.

1.6   Siekdama parodyti, kad euras Europos lygmeniu galėtų būti naudojamas geriau, ES turi nuodugniai iš esmės keisti procedūras, kurios šiandien yra per daug sudėtingos, ir sutelkti savo veiksmus į piliečiams gerai žinomų svarbių projektų įgyvendinimą.

1.7   Vienintelis būdas pasiekti, kad plataus užmojo biudžetas būtų sėkmingas – laimėti mūšį dėl viešosios nuomonės. Būtent todėl EESRK norėtų, kad būtų atlikti ir paskelbti tyrimai, kurie padėtų nustatyti suderinimo Europos mastu nebuvimo kainą, atkreipiant dėmesį į dubliavimąsi nacionaliniuose biudžetuose. Taigi EESRK remia Europos Parlamento iniciatyvą, prie kurios ir pats prisidės.

1.8   Tam, kad Europos piliečiai pasitikėtų ES biudžetu, jis turi būti pavyzdinis valdymo, veiksmingumo, skaidrumo ir administracinių išlaidų valdymo požiūriu.

2.   Naujo tikslo paieškos

2.1   Savo komunikate Komisija neslepia ketinimo laikytis plataus užmojo požiūrio, kad padėtų pamatą ES finansinei perspektyvai po 2013 metų. EESRK tai palankiai vertina, nes Lisabonos sutartimi suteikta galimybė kurti stiprią politinę Europos Sąjungos tapatybę.

2.2   EESRK sutinka su Komisija, kad sąvoka „teisinga grąža“ šiandien netgi dar mažiau tinkama nei Europos projekto pradžioje. Ši sąvoka, dėl kurios per dažnai buvo iškreipiama Europos integracija ir žlugdavo diskusijos, didžia dalimi lėmė integracijos proceso trūkumus, vilkinimą ir nesėkmes. Ji prieštarauja valstybių ir tautų sąjungos dvasiai ir bet kokiems racionaliems ekonominiams argumentams. Ekonominės, pinigų ir politinės sąjungos pranašumai ir pridėtinė vertė savo pobūdžiu turi teikti naudos visiems. Visa Europos Sąjungos pasiekta pažanga yra pagrįsta bendrų pastangų daugiklio poveikiu, o tai yra visiškai priešinga „teisingai grąžai“.

2.3   Remdamasis šiais svarstymais, Komitetas jau 2008 m. laikėsi nuomonės, kad „formuojant biudžeto politiką privaloma padaryti esminį pasirinkimą, t. y. pasirinkti federalizmą arba tarpvyriausybinę sistemą. Be abejonės, biudžeto finansavimo mechanizmai parodo Europos integracijos pažangos lygį (1).“

2.4   Todėl Komitetas norėtų, kad iš objektyvios biudžeto dabartinio veikimo analizės būtų pasimokyta. Komisija pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad vėluojama pradėti programas, kad sistema ir decentralizuotas įgyvendinimas, kuris nedavė teigiamų rezultatų, yra painūs. Šie trūkumai turi būti išsamiai analizuoti dalyvaujant visiems suinteresuotiesiems subjektams, kad būtų padarytos reikiamos išvados ir ištaisyti trūkumai.

2.5   EESRK remia keturis pagrindinius Komisijos nurodytus principus: pagrindinių politikos prioritetų įgyvendinimas, pridėtinės vertės didinimas, pareiga užtikrinti rezultatus ir abipusės solidarumo naudos maksimalus padidinimas. EESRK norėtų įtraukti dar vieną reikalavimą – žinomumą.

2.5.1   Šiuo požiūriu dabartinis ES biudžetinių priemonių poveikis yra nepatenkinamas. Šis trūkumas yra kliūtis Europos integracijai, nes trukdo gauti aktyvų visuomenės palaikymą, o valstybėms narėms suteikia dingsčių stabdyti Europos biudžeto didinimą. Tai reikėtų ištaisyti ir kalbant apie biudžetinę procedūrą, kuri visuomenei atrodo labai neaiški, ir veiklos išlaidas, kurios per dažnai yra slaptos, išskirstytos smulkiems projektams ar slepiamos prisidengiant sudėtingu bendru finansavimu.

2.6   EESRK nuomone, tokie ES biudžeto politikos pakeitimai turėtų tiesiogiai padėti siekti tikslo atnaujinti Bendrijos metodą. Komitetas to aiškiai prašė savo 2010 m. spalio mėn. nuomonėje, kuri priimta labai didele balsų dauguma (2).

3.   Didesnio papildomumo paieškos valstybių narių ir Europos lygmeniu

3.1   EESRK negali sutikti, kad Europos integracijos procesas, priklausantis nuo tam skirtų biudžeto išteklių, tampa įkaitu, kai keliamas valdžios sektoriaus deficito mažinimo klausimas. Dėl tokio požiūrio kiltų tiesioginis pavojus su Lisabonos sutartimi ir strategija „Europa 2020“ susijusiems plataus užmojo tikslams.

3.2   Todėl EESRK siūlo užtikrinti valstybių narių ir Europos biudžeto papildomumą kai siekiama bendrų tikslų, pavyzdžiui, taikant partnerystės sutartis dėl strategijos „Europa 2020“ plėtojimo ir investicijų. Tam reikėtų sumaniai sutelkti nacionalinius ir Europos išteklius, kad būtų pasiekta masto ekonomija ir sverto poveikis ir dėl teigiamo poveikio, kurį darytų išteklių sutelkimas, sumažintas nacionalinio biudžeto deficitas.

3.3   Tuo tikslu Komitetas ragina Komisiją skirti reikiamas priemones siekiant nedelsiant iš naujo įvertinti suderinimo Europos mastu nebuvimo kainą, kuri nebuvo skaičiuota nuo pat Cecchini (3) pranešimo, kurį ji pateikė prieš 23 metus. Komitetas palankiai vertina Europos Parlamento pareikštą ketinimą imtis iniciatyvos šioje srityje. Komitetas savo ruožtu žada aktyviai dalyvauti su šia sritimi susijusiame darbe ir įnešti svarų indėlį į šį atnaujinimą.

3.3.1   Europos piliečiai ir mokesčių mokėtojai iš tiesų turėtų žinoti, kokio dydžio sąskaitą jiems šiandien tenka mokėti dėl bereikalingo išlaidų dubliavimo, kuris ir toliau išlieka tiek administracinėje, tiek ekonomikos srityse. Jie turėtų būti informuoti apie masto ekonomiją, kuri, toliau vykdant Europos integraciją, būtų naudinga Europos viešajai politikai. Pavyzdžiui, tai, kad nesukurta Europos transporto sistema, nors tai numatyta Romos sutartyje, kasdien vėluoja piliečiai, trinka ir mažėja įmonių produktyvumas. Tą patį galima pasakyti ir apie nepakankamą viešųjų pirkimų atvėrimą, nors Cecchini pranešime apskaičiuota, kad atvėrus Europos viešuosius pirkimus būtų galima sukurti du milijonus naujų darbo vietų.

3.4   EESRK visų pirma pabrėžia šalutinį ekonominį poveikį, kurio, padidinus Europos biudžetą, būtų galima teisėtai tikėtis iš tokios masto ekonomijos. Griežtų taisomųjų priemonių neigiamą poveikį valstybinių narių valdžios sektoriaus finansams kompensuojant padidėjusiu produktyvumu, biudžetinės drausmės (kad būtų sumažintas deficitas) poreikis galėtų derėti su ekonominiu ir socialiniu atsigavimu, kuris padėtų Europai pakilti iš krizės ir vangaus augimo.

3.5   Tokia parama ekonomikai savo ruožtu turėtų teigiamo poveikio mokesčių pajamoms, taigi ir valdžios sektoriaus sąskaitų subalansavimui. „Protingas“ Europos biudžeto padidinimas leistų pradėti ir išlaikyti teisingą ekonominį ir biudžetinį ciklą, nes būtų pasinaudojama abipusiu papildomumu. Siekiant Europoje konsoliduoti tvarų augimą ir užimtumą, būtina pasinaudoti nacionalinio ir Europos lygmens papildomumu.

4.   Didesnio biudžetinio savarankiškumo užtikrinimas

4.1   EESRK mano, kad, atsižvelgiant į naujų uždavinių, kuriems reikia bendro atsako, mastą, Europos biudžeto didinimas ne tik pageidautinas, bet ir būtinas.

4.2   Todėl Komitetas remia Europos Komisijos pasiūlymą dėl pirmenybės teikimo nuosavais ištekliais pagrįstai sistemai, kai pajamos plaukia tiesiogiai į ES biudžetą, o ne per nacionalinį lygmenį. EESRK mano, kad Europos biudžeto reforma nebus veiksminga, jei nebus atkurti gerai paskirstyti, tvarūs ir autonomiški nuosavi ištekliai, kurie pakeistų nacionalinį įnašą, nustatytą 1980 m., taikant korekciją Jungtinės Karalystės naudai, ir kurie tapo nuolatiniais 1984 m. pasirašius Fontenblo susitarimą, kuriuo įamžinta klaidinga „tinkamos grąžos“ sąvoka.

4.3   Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisija savo komunikate pateikė įvairių pasiūlymų dėl naujų išteklių, visų pirma dėl finansinių sandorių ir CO2. Šiame etape nenorėdamas komentuoti naujų nuosavų išteklių pobūdžio, EESRK pabrėžia, kad šioje srityje turi būti atlikta visų pasiūlymų poveikio analizė, kuri sudarytų sąlygas geriau įvertinti. Komitetas nori, kad taip pat būtų išnagrinėta galimybė perkelti nacionaliniu lygmeniu taikomus mokesčius arba taikomų mokesčių dalį į Europos lygmenį. Šiuo požiūriu, jei būtų nustatyta bendra bazė, kaip siūlo Europos Komisija, būtų galima numatyti bendrovių pelno mokesčio dalį.

4.4   EESRK tikisi, kad ilgainiui tokia reforma bus galima panaikinti nacionalinius tikslinamuosius mechanizmus, kurie atnaujintame ES biudžete nebebūtų pateisinami, ir tai visoms valstybėms narėms suteiktų didesnės pridedamosios vertės.

4.5   EESRK taip pat pabrėžia tris principus, kurie, jo manymu, yra labai svarbūs, kad Europos biudžeto išteklių reforma būtų sėkminga.

4.5.1

Dėl nuosavų išteklių reformos Europoje neturi padidėti mokesčių našta.

4.5.2

Nauji europiniai mokesčiai neturi nei būti pernelyg diskriminacinio poveikio kai kurių valstybių narių atžvilgiu atsižvelgiant į jų nacionalinius ypatumus, nei trikdyti Europos Sąjungoje įsteigtų įmonių veiklos. Be to, jie neturėtų tapti pernelyg didele našta piliečiams, visų pirma skurdžiausiai gyvenantiems, kaip, pavyzdžiui, PVM atveju.

4.5.3

Reorganizacija turėtų būti prisidedama prie bendros mokesčių naštos racionalizavimo ir geresnio suderinimo laikantis Europos Sąjungos konkurencingumo ir užimtumo tikslų. Europos išlaidos taip pat turėtų būti labiau sutelktos į ES prioritetus ir sritis, kuriose galima pasiekti masto ekonomijos. EESRK nuomone, tai būtina bet kokio reikšmingo Europos biudžeto padidinimo sąlyga.

4.6   Galiausiai, EESRK mano, kad, laukiant tolesnės ES integracijos, būtų galima laikytis novatoriško požiūrio, per specializuotas agentūras ar kitais būdais sutelkiant nacionalinį biudžetą ir Europos biudžetą tokiose srityse kaip moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, inovacijos, pagalba vystymuisi ir pagrindinės infrastruktūros finansavimas. Tai leistų pasiekti tikrą prioritetų ir priemonių integraciją kartu užtikrinant stebėjimo kompetentingumą kiekvienu politiniu atsakomybės lygmeniu – nacionaliniu ir Europos.

5.   Už priemones, kuriomis būtų didinama Europos pridėtinė vertė

5.1   Komitetas pabrėžia poreikį užtikrinti, kad Europos biudžetas atitiktų strategijos „Europa 2020“ tikslus ir įsipareigojimus. Be atitinkamų biudžeto išteklių, tam taip pat reikia akivaizdžios sąsajos tarp suplanuotos biudžetinės veiklos ir įvairių strategijos „Europa 2020“ ramsčių.

5.2   Komitetas ypač pabrėžia, kad būtina veiksmingai panaudoti biudžetą tose srityse, kuriose Europos Sąjungai tenka tiesioginė atsakomybė: visų pirma konsoliduoti ekonominę ir pinigų sąjungą ir stiprinti ES valstybių narių solidarumą, taip pat įgyvendinti su Lisabonos sutartimi susijusią naują politiką: energetikos ir klimato, teisingumo ir vidaus reikalų, išorės politiką.

5.3   Pastarojo meto krizė euro zonoje išryškino poreikį skatinti solidarumą visų pirma įgyvendinant ekonominę ir pinigų sąjungą. Europos biudžete turimos lėšos pasirodė esančios naudingos ir leido suteikti skubią paramą, kol laukta stabilizacijos fondo sukūrimo. Sprendimas įtraukti šį stabilizavimo mechanizmą į Sutartį yra ne tik naujas Europos solidarumo etapas, bet ir ES užmojis siekti politinės ir ekonominės integracijos siekiant tvariai konsoliduoti ekonominę ir pinigų sąjungą, kuri yra pagrindinis Europos projekto ir ekonominės bei socialinės bendrosios rinkos sanglaudos pažangos aspektas. Pvz., svarbu atnaujinti ekonominę sąjungą, kuri atsilieka nuo pinigų sąjungos ir taip ją silpnina. Vargu, ar strategija „Europa 2020“ bus sėkminga, jei šis atotrūkis nebus panaikintas. Komisijos dokumente ši perspektyva turėjo būti nagrinėjama išsamiau.

5.4   Dar vienas svarbus Europos biudžeto prioritetas, kaip teisingai pabrėžė Komisija, yra „stebuklingojo trikampio“ – mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo – politikos stiprinimas, nes tai svarbiausios sritys sprendžiant globalizacijos keliamus uždavinius.

5.4.1   Tačiau, biudžetui sudarant tik 4 proc. to, kiek Europoje kainuoja viešieji moksliniai tyrimai, nebus galimybių sprendžiant globalizacijos uždavinius padėtį pakeisti iš esmės. Reikia rasti galimybių, visų pirma finansinių, Europos programoms transformuoti į naudingas priemones, padėsiančias Europos pramonei tapti konkurencingesne.

5.4.2   Labai svarbu vienaip ar kitaip integruoti nacionalines programas ir Europos mokslinių tyrimų bendrąją programą, kad būtų pasiekta masto ekonomija ir kritinė masė. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad didžiausias dėmesys būtų skiriamas pagrindiniams sektoriams, atsižvelgti į specifinę valstybių narių pradinę padėtį ir ištaisyti nustatytus trūkumus, visų pirma susijusius su administracinės tvarkos sudėtingumu ir lėtumu.

5.4.3   Europos inovacijų politika turėtų būti svarbiausias Europos mokslinių tyrimų pagrindas, nors lig šiol Komisija ją laikė tik mokslinių tyrimų priemonių šalutiniu produktu. Europos Komisija turėjo pasiūlyti esminius pakeitimus ir tai ji neseniai padarė komunikate „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ “ (COM (2010) 546 galutinis).

5.4.4   EESRK pakartoja, kad ypač ragina kurti platesnio užmojo politiką, siejančią paramą verslumui, kliūčių nacionaliniams tinklams, remiantiems ir skatinantiems inovacijas, šalinimą ir Europos „grupių“ politiką, kad vietoj „nacionalinių čempionų“ galėtų iškilti „Europos čempionai“. Komitetas palankiai vertina priimtą sprendimą imtis griežtesnio koordinavimo siekiant sukurti Bendrijos patentą. Tai turėtų būtų įgyvendinta kuo greičiau, kad būtų ištaisyta padėtis, dešimtmečius buvusi didele kliūtimi ES konkurencingumui.

5.4.5   Švietimo srityje EESRK ragina įgyvendinti platesnio užmojo iniciatyvas, visų pirma visiems atviras naujas „Europos mokyklas“, nes tai būtų akivaizdus stipresnės Europos tapatybės ženklas, kurti tikrus Europos universitetus (4), taip pat Europos naujų gebėjimų, reikalingų naujoms darbo vietoms (5), politiką.

5.4.6   Europos Komisija turėtų skirti daugiau dėmesio objektyviai ES politikos poveikio analizei ir jos rezultatus išsamiau išdėstyti techniniuose pasiūlymų dėl teisės aktų prieduose ir užtikrinti tikslias jų sąsajas su pagrindiniu dokumentu.

5.5   Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politika taip pat tiesiogiai prisidedama prie Europos solidarumo plėtojimo. EESRK priešinsis bet kokiam šios politikos, kuri yra tautų sąjungos simbolis, griovimui. Todėl Komitetas ragina atnaujinti šią politiką, kad ji būtų veiksmingesnė, visų pirma supaprastintinant jos valdymą, dėmesį skiriant su Europos prioritetais susijusiems pavyzdiniams projektams ir užtikrinant didesnį ekonominių ir socialinių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą. Šiuo tikslu Europos Sąjunga turi spęsti pažeidžiamiausių gyventojų grupių atskirties problemą ir remti atokiausias bei dėl būdingų ypatumų nepalankiausioje padėtyje esančias šalis ir regionus, kad jie galėtų visavertiškai dalyvauti siekiant ekonominės ir socialinės pažangos. Šiuo požiūriu ir atsižvelgiant į užimtumo padėtį, Europos socialinis fondas turėtų būti tinkamiausia priemonė įgyvendinti ir visų pirma finansuoti Europos užimtumo strategiją. Tai turėtų būti svarbiausia įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ iniciatyvą „Integracinis augimas“.

5.6   Didesnės investicijos į Europos viešąsias gėrybes turėtų būti pagrindinis Bendrijos biudžeto prioritetas, tiesiogiai susijęs su siekiu kurti veiksmingesnę, darnesnę ir artimesnę piliečiams Europą. Komisija teisingai paminėjo šį prioritetą. Tačiau jį reikėtų patikslinti ir sukonkretinti. EESRK, savo ruožtu, ketina šį klausimą nagrinėti išsamiau kartu su ekonominiais ir socialiniais suinteresuotaisiais subjektais ir išsiaiškinti poreikius ir tikslus. Šiuo požiūriu EESRK norėtų akcentuoti keletą reikalavimų.

5.6.1   EESRK pirmiausia pabrėžia, kad būtina Europos lygmeniu sukurti tikras bendro intereso tarnybas, kurios papildytų nacionalines administracijas ir užmegztų partnerystę su Europos naudotojais, kad būtų užtikrintas patikimas ES organizavimas ir saugumas tose srityse, už kurias tenka kolektyvinė atsakomybė.

5.6.1.1   Tai visų pirma susiję su vidaus rinkos ir muitų organizavimu, taip pat su naujomis sritimis, kuriose valstybės narės nusprendė perduoti savo įgaliojimus: imigracijos ir prieglobsčio politika, teisingumas ir vidaus reikalai, Europos diplomatinės ir išorės veiksmų tarnybos įsteigimas, taip pat išorės sienų apsauga.

5.6.2   EESRK taip pat pabrėžia poreikį didinti investicijas į transeuropinę infrastruktūrą, be kita ko, siekiant paremti šias visuotinės svarbos Europos paslaugas ir užtikrinti tinkamą jų veikimą. Per ilgai delsta nuo to laiko, kai Jacques Delors 1993 m. pristatė Komisijos baltąją knygą, kurioje išdėstyti pasiūlymai ir metodika taip ir nesulaukė atgarsio. Didelė dalis Europos teritorijos, visų pirma neseniai į ES įstojusios šalys, dėl savo trūkumų vis dar nedalyvauja pagrindiniuose prekybos srautuose. Kalbėdamas apie infrastruktūros prioritetus, EESRK pabrėžia, kad svarbu vykdyti struktūrinius projektus, pavyzdžiui, Bendro Europos dangaus specifikacijas (6), greitųjų traukinių linijų visoje Europoje ir navigacinių kanalų tinklų. Didelio masto Europos matmens investicijų taip pat reikia energetikos politikos srityje, kad būtų užtikrintas didesnis tiekimo nepriklausomumas ir kad būtų investuojama į saugią, efektyvią ir atsinaujinančiąją energiją.

5.6.3   Taip pat reikia bendrų novatoriškų investicijų, kad būtų galima spręsti naujus konkurencingumo ir saugumo uždavinius telekomunikacijų, aplinkos ir civilinės saugos srityse.

5.7   Kalbant apie bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), EESRK pakartoja (7), kad remia šios politikos peržiūrą. Reikia reformų, kad prisitaikant prie naujų uždavinių neprireiktų renacionalizacijos ar atsisakyti principų, kurie yra stipriosios šios politikos pusės: vidaus ir išorės solidarumas, maisto produkcijos kokybė, Bendrijos pirmenybė, teritorinė sanglauda remiant kaimo vietoves, visų pirma kalnuotas vietoves ir salas. Iš tiesų, viena pagrindinių BŽŪP užduočių yra padidinti ūkininkų vaidmenį. Taip pat ši politika turi prisidėti prie tausaus gamtinių išteklių valdymo sudarant galimybes konkrečiais būdais reaguoti į svarbiausius iššūkius: spręsti klimato kaitos problemas, užtikrinti aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugą (8).

5.8   Gerbdamas išorės politiką ir paramą vystymuisi trečiosioms šalims, EESRK pakartoja, kad palaiko ES ir valstybių narių atstovybių racionalizavimą, siekį, kad Europos pagalba taptų veiksmingesnė, papildanti nacionalinę pagalbą ir kad būtų palaikoma glaudesnė partnerystė su tiesiogiai susijusiais suinteresuotaisiais subjektais.

5.9   Kalbant apie paramą vystymuisi, tais atvejais, kai turi būti užtikrintas atsekamumas, EESRK mano, kad būtų naudinga jungti nacionalines ir europines programas siekiant veiksmingumo ir sanglaudos, taip pat užtikrinti didesnį Europos paramos matomumą. Šiuo požiūriu EESRK pabrėžia, kad jo iniciatyva Kotonu susitarimuose atsirado straipsnis dėl 15 proc. Europos plėtros fondo pagalbos skyrimo veiklai, kurią vykdo nevalstybiniai veikėjai. Komitetas siūlo, kad šio principo būtų laikomasi ir jis būtų taikomas ir visoms vystymosi programoms.

6.   Efektyvumo paieškos

6.1   Šiuo Europos valdžios sektoriaus finansams sunkiu metu Europos biudžetas turėtų būti gero valdymo pavyzdys. Nesigriebdamas paviršutiniškos demagogijos apie administracines Europos institucijų išlaidas, kurios proporcingai daug mažesnės negu nacionalinių administracijų (pvz., Europos Komisijoje dirba ne daugiau darbuotojų, negu Paryžiaus savivaldybėje!), EESRK rekomenduoja imtis priemonių siekiant parodyti, kad Europos institucijos dalyvauja valstybių narių vykdomame administracinių lėšų taupymo procese. Kartu, institucijos, įskaitant EESRK, vykdydamos darbuotojų įdarbinimo ir paaukštinimo procedūras turėtų atsižvelgti į Sutartyje numatytus lygių galimybių ir nediskriminavimo principus. Tačiau EESRK pabrėžia, kad pagal gero valdymo principą Europos pilietinei visuomenei turi būti suteikta galimybė visapusiškai dalyvauti Europos diskusijose.

6.2   Iš Europos biudžeto valstybėms narėms skiriamai paramai taip pat turėtų būti nustatyta daugiau sąlygų; visų pirma paramos gavėjai turėtų laikytis Bendrijos taisyklių ir ETT sprendimų, be to, turi būti užtikrinama, kad Bendrijos parama derėtų su konkurencijos taisyklėmis.

6.3   Atsižvelgiant į uždavinius, kurių kyla pagal ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) sistemą vykdant konvergencinę ekonominę politiką, parama turėtų būti pritaikyta taip, kad būtų galima užtikrinti pakto „Euro plius“ laikymąsi.

6.4   Trečiosioms šalims teikiamai finansinei paramai turėtų būti keliamas šios paramos panaudojimo atsekamumo reikalavimas laikantis savo įsipareigojimų, visų pirma susijusių su ekonomikos ir socialinėmis reformomis, skirtomis prisitaikyti prie atvėrimo, abipuse partneryste ir pilietinės visuomenės socialinių ir profesinių subjektų dalyvavimu.

6.5   Euro plėtra ir poreikis konsoliduoti euro zonos sanglaudą rinkų atžvilgiu taip pat teikia šiuo metu nepanaudotų novatoriškos skolinimo ir skolinimosi politikos Europos lygmeniu galimybių padidinant paramos iš Europos biudžeto poveikį. EESRK visų pirma siūlo užtikrinti geresnį koordinavimą tarp Europos centrinio banko, Euro grupės ir Europos investicijų banko. Džiaugiasi vilčių teikiančiais rezultatais, kurių davė pirmosios euroobligacijos, ir nori, kad jos būtų taikomos mokymo, mokslinių tyrimų, pramonės ir Europos infrastruktūros srityse. Kartu šis sukurtas „Europos iždas“ galėtų būti naudojamas taikant griežtas sąlygas ir tvarką siekiant pasidalyti didžiąją dalį valstybių narių skolos. Šiomis priemonėmis norima parodyti Europos Sąjungos vidaus solidarumą, o kartu ir ES politinį įsipareigojimą remti euro nepakeičiamumą.

6.6   EESRK propaguoja geresnį Europos Sąjungos remiamų projektų identifikavimą siekiant dėmesį sutelkti į tuos projektus, kurių Europos pridėtinė vertė yra didžiausia. Todėl EESRK ragina lanksčiau taikyti papildomumo taisyklę, dėl kurios nebeturėtų būti sprendžiama kiekvieno atskiro projekto atveju: geriausia, kad būtų priimtas bendras sprendimas vykdant strateginę partnerystę su valstybėmis narėmis.

6.7   Pagreitinus prioritetų nustatymo ir lėšų skyrimo procedūras, galbūt taip pat būtų galima patenkinti tam tikrus poreikius. EESRK jau rekomendavo išnagrinėti galimybę plačiau naudotis specializuotomis agentūromis arba skirti visuotines dotacijas vietos lygmeniui artimiems subjektams, pvz., regionų ar pilietinės visuomenės organizacijoms. Pastarasis būdas, kuriam EESRK teikia pirmenybę, davė gerų rezultatų vykdant regioninę politiką ir galėtų būti taikomas ir visoms ES finansinėms priemonėms.

6.8   Taip pat reikia raginti pagrindiniams investiciniams projektams naudoti EIB paskolas ir privatų finansavimą remiantis teisine sistema kuri aprašyta nesenai priimtoje EESRK nuomonėje (9). Toks plėtojimas nauju mastu leistų ištaisyti Europos infrastruktūros kūrimo vilkinimą ir finansuoti pagrindinius technologinius projektus, kurie lems mūsų konkurencingumą vykstant globalizacijai.

6.8.1   Be to, EESRK mano, kad ypatingais atvejais gali prireikti lankstesnių ir geriau pritaikytų mechanizmų, sukurtų pagal Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo pavyzdį (10).

---

(1)  EESRK nuomonė dėl ES biudžeto reformos ir būsimo finansavimo, OL C 204, 2008 8 9, p. 113.

(2)  EESRK nuomonė dėl Bendrijos metodo atnaujinimo (gairės), OL C 51, 2011 2 17, p. 29.

(3)  Cecchini pranešimas dėl suderinimo Europos mastu nebuvimo kainos, Paolo Cecchini, 1988 m.

(4)  EESRK nuomonė dėl universitetų Europai, OL C 128, 2010 5 18, p. 48.

(5)  EESRK nuomonė dėl naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms, OL C 128, 2010 5 18, p. 74.

(6)  EESRK nuomonė dėl Bendro Europos dangaus, OL C 182, 2009 8 4, p. 50.

(7)  EESRK nuomonė dėl Europos žemės ūkio ir maisto produktų gamybos modelio stiprinimo, OL C 18, 2011 1 19, p. 1.

(8)  EESRK nuomonė dėl BŽŪP ateities, OL C 132, 2011 5 3, p. 63.

(9)  EESRK nuomonė dėl privačiųjų ir viešųjų investicijų, OL C 51, 2011 2 17, p. 59.

(10)  EESRK nuomonė dėl ES biudžeto reformos ir būsimo finansavimo, OL C 204, 2008 8 9, p. 113.

---