25.8.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/68

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Penktosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos išvados. Sanglaudos politikos ateitis“

COM(2010) 642 galutinis

2011/C 248/12

Pranešėjas Carmelo CEDRONE

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. lapkričio 9 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl:

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Penktosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos išvados. Sanglaudos politikos ateitis“

COM(2010) 642 galutinis.

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2011 m. gegužės 31 d. priėmė savo nuomonę.

472-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. birželio 15–16 d. (birželio 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 133 nariams balsavus už, 7 – prieš ir 14 susilaikius.

1.   Išvados

1.1   EESRK iš esmės pritaria Europos Komisijos pagrindinėms nuostatoms dėl sanglaudos politikos:

—	didinti Europos papildomą naudą,

—	stiprinti valdyseną,

—	racionalizuoti ir supaprastinti įgyvendinimo sistemą,

—	pagerinti organizavimą.

1.2   EESRK nuomone, šiuos tikslus būtų galima pasiekti, jei kartu būtų atliekami šie veiksmai:

—	vykdomas strategiškesnis programavimas siekiant padėti valstybėms narėms užbaigti institucines reformas ir padidinti institucijų veiksmingumą,

—	Sąjungos ištekliai sutelkiami į keletą prioritetinių tikslų,

—	užtikrinta didesnė ekonominė ir socialinė sutelktis ir platesnio masto socialinių ir ekonominių partnerių dalyvavimas įgyvendinant sanglaudos politiką,

—	įvykdytos papildomumo ir bendro finansavimo principo reformos,

—	taptų privaloma atlikti poveikio vertinimą.

1.3   Nereikėtų pamiršti, kad kartu su regionų vystymusi ir skirtumų tarp jų mažinimu sanglaudos politika turi aktyviai padėti gerinti piliečiams teikiamas paslaugas ir ekonomines bei socialines sąlygas.

1.4   Tai būtų lengviau pasiekti, jei pagerėtų bendra ekonominė sąranga ir įmonių, visų pirma MVĮ, labai mažų ir amatų įmonių, veiklos aplinka, našumas ir konkurencingumas. Todėl teritorinėms, o ypač prioritetiniuose ES sektoriuose veikiančioms įmonėms atstovaujančios organizacijos kartu su profesinėmis sąjungomis ir pilietine visuomene turi tiesiogiai dalyvauti procese.

1.5   Teritorinės, taip pat kaip ir infrateritorinės, regioninės ir sektorinės vidaus sanglaudos, požiūriu gali būti naudinga laikytis tokio principo, pagal kurį pirmenybė teikiama tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo plėtojimui (pagal 3 tikslą) ir skiriant daugiau išteklių regionų teritorinei sanglaudai ir euroregionų (Baltijos jūros, Viduržemio jūros, Adrijos jūros, Adrijos Alpių-Dunojaus ir Atlanto ašies) makroregioninei strategijai.

1.6   EESRK nuomone, Komisija ir valstybės narės turėtų visomis išgalėmis skatinti dalytis informacija apie gerąją patirtį ir teikti pagalbą programas valdančioms vietos valdžios institucijoms, įskaitant vidaus reformų procesus ir atitinkamų sektorių pertvarkymą.

1.7   Tik turint daugiau žinių (kurių šiuo metu trūksta) apie investavimo rezultatus ir atlikus specialius poveikio vertinimus bus galima nustatyti būsimus su strategija „Europa 2020“ susietus prioritetus ir užtikrinti, kad būtų pasiektas tikslas sutelkti išteklius pagal temas.

1.8   EESRK taip pat pritaria, kad reikėtų atsižvelgti į sparčiai augančios ekonomikos sektorių išsidėstymą visuose Europos regionuose, kurie papildomai skirstomi į konvergencijos tikslo, pereinamojo laikotarpio ir konkurencingumo bei užimtumo tikslo regionus. Tačiau vis dar neišspręstas uždavinys, kaip paskirstyti išteklius skurdiems (80 proc. visų lėšų) ir visiems kitiems regionams (likę 20 proc. lėšų), nors toks pasirinkimas padeda spręsti bendro finansavimo problemą.

1.9   Vis dėlto, EESRK nuomone, būtina koordinuoti visus Komisijos paminėtus pasiūlymus ir politikos sritis: strategiją „Europa 2020“, sanglaudos politiką, bendrą žemės ūkio politiką, energetikos politiką, transporto, aplinkos, mokslinių tyrimų ir kitą politiką. Tarp ESF ir ERPF finansuojamų veiksmų - turint omenyje tai, kad ESF turėtų labiausiai remti Europos užimtumo strategiją - atkreipiamas dėmesys į socialinės darbotvarkės įgyvendinimą, aukštos kokybės mokymą, jaunimo iniciatyvas ir Europos sanglaudos politikos dalyvių mokymą.

2.   Pasiūlymai

2.1   Politiniai pasiūlymai

2.1.1   Strategija „Europa 2020“. EESRK nuomone, sanglaudos politika neturi būti tik priemonė strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti. Priešingai - patikima sanglaudos politika turėtų būti atskirai finansuojama leidžiant euroobligacijas.

2.1.2   Sanglaudos politika turi būti ir toliau siekiama pagrindinių šios politikos tikslų, pavyzdžiui, tautų ir teritorijų solidarumo ir vystymosi.

2.1.3   Europos aukščiausio lygio susitikimas. Sanglaudos politika ir visi jos finansavimo klausimai turėtų būti svarstomi ir nagrinėjami sanglaudos politikai skirtamekasmetiniame Europos aukščiausio lygio susitikime. Tai reikėtų daryti tiek dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos strateginės reikšmės, tiek dėl jos ryšio su makroekonomine politika, ypač su Europos ekonomine ir socialine valdysena.

2.1.4   Stabilumo paktas ir sankcijos. EESRK nuomone, turėtų būti daugiau paskatų ir mažiau sankcijų siekiant dar labiau nepabloginti regionų, kurie yra labiausiai įsiskolinę, todėl labiau pažeidžiami, padėties. Priešingai - tikimasi, kad vykdant šiuo metu atliekamą projekto dėl Stabilumo ir augimo pakto reformą moksliniams tyrimams, švietimui ir mokymui skirtos investicijos, kurios nelaikomos einamosiomis išlaidomis, bus neįtrauktos į biudžetą. Nereikėtų pabloginti skurdžių regionų, kuriems labiausiai reikia Sąjungos pagalbos, padėties.

2.1.5   Reikėtų pasirinkti keletą prioritetų atsižvelgiant į įvairių fondų tikslus ir strategiją „Europa 2020“. Visų pirma reikia remtis politikos sritimis, kurios susijusios su bendrosios rinkos kūrimu, nes tai turėtų būti sanglaudos politikos tikslas. Prioritetus reikėtų nustatyti Europos aukščiausio lygio susitikime, prieš tai surengus konsultacijas su visų lygmenų viešojo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais ir socialiniais bei ekonominiais parneriais.

2.1.6   Socialinė ir ekonominė partnerystė ir gerosios praktikos sklaida paraleliai ir (arba) kartu įgyvendinant viešojo sektoriaus subjektų susitarimus turėtų tapti įprasta ir privaloma procedūra visuose sanglaudos politikos formavimo, įgyvendinimo ir vertinimo procesuose. Sanglaudos politika turėtų būti tiesiogiai susieta su sąlygomis. EESRK nori, kad bendrojo reglamento 11 straipsnio, kuriuo nustatytos partnerystę reglamentuojančios taisyklės, principai būtų taikomi visiems struktūriniams fondams.

2.2   Techniniai veiklos pasiūlymai

2.2.1   Bendro finansavimo taisyklės turėtų būti suderintos atsižvelgiant į vietovių ir teritorijų, kuriose vykdoma sanglaudos politika, vystymosi sąlygas ir turimus ekonominius ir socialinius išteklius, visų prima remiantis pajamomis, kurių skaičiavimo parametrus reikėtų peržiūrėti (1), ir atsižvelgiant į regionų biudžetą.

2.2.2   Ex ante sąlygomis turėtų būti siekiama geriau naudoti lėšas įgyvendinant užsibrėžtus tikslus. Taip padidėtų atsakingų valdžios institucijų veiksmingumas, būtų kuo geriau naudojamos lėšos ir stengiamasi nedidinti, pavyzdžiui, labiausiai įsiskolinusių regionų, naštos.

2.2.2.1   Reikia, kad valstybės narės skatintų institucijų reformas, būtinas užtikrinti struktūrinį koregavimą, skatinti inovacijas, kurti darbo vietas ir sumažinti socialinę atskirtį. EESRK taip pat mano, jog svarbu, kad tokia politika būtų įgyvendinama konsultuojantis su visų lygmenų socialiniais ir ekonominiais partneriais ir tai būtų sąlyga skiriant finansavimą.

2.2.3   Įprastus rodiklius, pagal kuriuos nustatomos intervencijos sritys, reikėtų papildyti kitais kriterijais, pavyzdžiui, užimtumo lygio, skurdo, mokyklų lankomumo, išsilavinimo, profesinio mokymo, paslaugų teikimo ir aplinkos tvarumo.

2.2.4   Siekiant vertinti veiksmingumą ir pažangą įgyvendinant tikslus, poveikio vertinimai turi būti ne tik ex ante sąlyga – jie turi tapti pagrindine sanglaudos politikos dalimi. Šį vertinimą reikėtų atlikti taikant ES lygmeniu nustatytus ir visoje ES teritorijoje privalomus bendruosius rodiklius.

2.2.4.1   Rezultatais grindžiama analizė. Nors tokia analizė yra daug naudingesnė nei analizė, grindžiama finansinio valdymo kontrole, norint ją praktiškai įgyvendinti reikės ilgai ruoštis ir nustatyti aiškius kriterijus. Veiksmų, ypač nematerialaus pobūdžio, rezultatus, pavyzdžiui, mokymo, vystymo investicijų, galima įvertinti tik po kiek laiko. Pereinant prie rezultatų analizės reikės užtikrinti projektų organizatorių ir administravimo institucijų išankstinį mokymą. EESRK siūlo 2011-2013 m. laikotarpiu išbandyti tokią formulę kelete atrinktų regionų, kuriuose užtikrinamas kokybiškas partneryste grindžiamas valdymas.

2.2.5   Supaprastinimas turėtų tapti svarbiausiu sanglaudos politikos tikslu. Jo siekti galima supaprastinant administravimo ir apskaitos procedūras, tobulinant ir nustatant griežtesnius stebėsenos bei vertinimo kriterijus ir mažinant procedūrų, atliekamų pristatant planus ir (arba) projektus, skaičių. Apskaitos procedūras galima persvarstyti su visais susijusiaisiais subjektais ir bendradarbiaujant su Audito Rūmais.

2.2.5.1   Visų pirma reikia taikyti „vieno langelio principą“ (angl. one stop shop) principą tiek projektų teikimo (suvienodinant oficialias įvairių fondų procedūras), tiek audito etape (suderinant finansines taisykles ir įvairių programų taisykles). Taip pat reikėtų atlikti vieną bendrą patikrinimą, kuris galiotų visiems susijusiems subjektams.

2.2.5.2   Įvairių programų sinergija. Siekiant aiškumo, paprastumo ir veiksmingumo, būtina siekti kuo didesnio su vienos teritorijos tais pačiais subjektais susijusių Europos, nacionalinio ir regionų lygmens programų ir įvairių ES finansavimo šaltinių tarpusavio papildomumo. Sinergijos stoka yra viena iš priežasčių, dėl kurios nepakankamai pasinaudojama visais struktūriniais fondais arba ES programomis arba jų poveikis nedidelis.

2.3   Mokymas yra dar viena labai svarbi priemonė, padedanti siekti sanglaudos tikslų, taip pat geriau panaudoti lėšas.

3.   Įžanga

3.1   Sanglaudos ir solidarumo principai yra du svarbūs Sutarties ramsčiai. Sutarties 174 straipsnyje nustatyta: „Kad skatintų visokeriopą darnią plėtrą, Sąjunga plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.“

3.2   Kita Sutarties nuostata yra ypač svarbi po dviejų pastarųjų ES plėtros etapų: „Sąjunga ypač siekia mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą.“

3.3   Šių dviejų principų, kuriais grindžiama Europos tautų ir teritorijų integracija, niekada negalima pamiršti. Jų ypač turi laikytis ES politikos vykdytojai.

3.4   Kitais metais Europos Komisija pasiūlys būsimą laikotarpio po 2013 m. Europos Sąjungos biudžetą (dėl jo 2010 m. spalio 19 d. paskelbtas komunikatas), tačiau kai kurių valstybių vyriausybių raginimas Tarybai (2010 m. gruodžio mėn.) nedidinti ES biudžeto nieko gera nežada, nepaisant to, kad kartu bus pateiktas teisėkūros pasiūlymas dėl struktūrinių fondų.

3.5   Todėl Europos Komisijos penktąją sanglaudos politikos ataskaitą ir jos novatoriškai suformuluotas išvadas reikia traktuoti šiame kontekste ir glaudžiai susieti su strategija „Europa 2020“.

4.   Komisijos komunikato santrauka

4.1   Penktosios ataskaitos išvadose Europos Komisija, išreikšdama gana neįprastą požiūrį, nagrinėja įvairius klausimus ir stengiasi pateikti atsakymų bei rekomendacijų, laukdama, kol bus baigtos konsultacijos, kurioms ji pateikė 13 su savo ataskaita susijusių klausimų.

4.2   Pagrindiniai ataskaitoje aptarti klausimai

4.2.1   Didesnė Europos sanglaudos politikos papildoma nauda

4.2.1.1   Komisija siūlo siekti šio tikslo tokiomis priemonėmis:

—	įgyvendinti strategiškesnį programavimą,

—	sutelkti išteklius pagal temas,

—	gerinti įgyvendinimą nustatant sąlygas ir paskatas, įskaitant bendrą finansavimą ir stabilumo paktą,

—	užtikrinti geresnį vertinimą, įgyvendinimą ir rezultatus,

—	taikyti naujas finansines priemones (žiūrėti pirmuosius penkis Komisijos iškeltus klausimus).

4.2.2   Gerinti sanglaudos politikos valdyseną (angl. governance)

4.2.2.1   Šį tikslą galima pasiekti tokiomis priemonėmis:

—	įvedant trečią dimensiją – teritorinę sanglaudą,

—	užtikrinant tvirtesnę partnerystę (viešųjų ir privačių subjektų, žr. 6 ir 7 klausimus).

4.2.3   Racionalesnės ir paprastesnės valdymo procedūros

4.2.4   Šį tikslą galima pasiekti tokiomis priemonėmis:

—	finansų valdymas,

—	mažesnė administracinė našta,

—	finansinė drausmė,

—	finansų kontrolė, (žr. 8, 9 ir 10 klausimus).

4.2.5   Sanglaudos politikos sąranga

(žr. 12 ir 13 klausimus)

4.3   Tolesni veiksmai

4.3.1   Komisija teigia, kad remdamasi atsakymais į pateiktus klausimus ji galės patikslinti penktojoje ataskaitoje pateiktus pasiūlymus.

5.   Europos Komisijos komunikatas. Bendrosios pastabos  (2)

5.1   Siekiant užtikrinti didesnę sanglaudos politikos papildomą naudą, Komisijos penktojoje ataskaitoje siūloma keletas labai plataus užmojo reformų, kurių tikslas - pagerinti valstybių narių išlaidų veiksmingumą ir supaprastinti jų valdymą. EESRK pritaria bendram Komisijos požiūriui į siūlomas reformas.

5.2   Šioms pastangoms verta pritarti, jas reikėtų tęsti, tačiau kyla pavojus, kad jų nepakaks, jei po kiekvieno neryžtingai pateikto pasiūlymo nebus priimti konkretūs sprendimai ir imtasi veiksmų. Tai ypač svarbu, turint omenyje struktūrinių fondų glaudų ir beveik išimtinį ryšį su strategija „Europa 2020“.

5.3   Nepaisant šių pastangų, esama padėties analizė neatitinka tikrovės, nors ir vyksta (veikiau bendro pobūdžio) konsultacijos, kurių metu pagrindinės problemos yra nustumtos į antrąjį planą.

5.4   Pavyzdžiui, vien sanglaudos politiką pavadinti svarbiausiu ekonomikos augimo varikliu atrodo labai plataus užmojo ir priimtinas projektas, tačiau tik tuo atveju, jei sanglaudos politika būtų iš esmės pakeista ir parengta tvari ją įgyvendinti padedanti politika. Be to, Europos Sąjungai reikia bendros ekonomikos politikos.

5.4.1   Jei tai nebus padaryta, šis pasiūlymas gali likti neįgyvendintas arba jo poveikis gali būti ribotas. Todėl, siekiant palengvinti šio tikslo įgyvendinimą ir nepažeisti sanglaudos principo, lėšos turi būti skirtos specialiai strategijai „Europa 2020“, panaudojant ir europinės paskolos priemonę, ir tai darant būtina vadovautis minėtu principu. Be to, būtina lygiaverčiu pagrindu įtraukti visų kitų sričių ES politiką, įskaitant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP). Tik taip struktūriniai fondai nenutols nuo savo pradinio uždavinio – būti viena iš regioninio vystymo priemonių. EESRK apgailestauja, kad penktojoje ataskaitoje neminima nei kaimo politika, nei BŽŪP jau nekalbant apie sanglaudos politiką.

5.5   Savo komunikate Komisija teisingai pastebi, kad akademinės bendruomenės atstovai ne kartą aptarė sanglaudos politikos papildomą naudą. Jų empirinė analizė dažnai rodo, kad sunku įvertinti šios politikos poveikį. Tai gali lemti ne visada tinkamai pasirinkti socialinės sanglaudos rodikliai. Komitetas mano, kad šiems klausimams reikėtų skirti daugiau dėmesio nei iki šiol.

6.   Konkrečios pastabos (keturi Komisijos iškelti tikslai)

6.1   Komisijos pasiūlymas dėl strategiškesnio programavimo tikslo, kuris turėtų būti pasiektas remiantis strateginiu pagrindu, yra novatoriškas tuo, kad įgyvendinant veiklos programas iš esmės siekiama užtikrinti nuoseklumą ir veiksmingesnį ryšį tarp strategijos „Europa 2020“ tikslų ir nacionalinio lygmens veiksmų.

6.2   EESRK palankiai vertina šią naujovę, tačiau mano, kad svarbiausia problema, kurią būtina spręsti, yra valstybių narių viešųjų finansų stabilizavimo metinių planų, derinamų su ES (nacionalinių reformų planų), ir sanglaudos politikos sąsaja. Tai labai aktualus klausimas turint omenyje ES valstybių narių dabartinių administravimo sistemų skirtumus ir nevienodo dydžio valstybių skolas.

6.3   Be to, dar nenuspręsta, ar sanglaudos politika, nustatant jos prioritetus ir numatant būsimus veiksmus, turėtų būti iš esmės savarankiška, ar ši politika turėtų priklausyti nuo nacionalinio lygmens ekonominės politikos sprendimų, kuriais siekiama mažinti valstybės skolą. EESRK mano, kad pagrindinės ES institucijos (Europos Parlamentas, Komisija ir Taryba) ir nacionalinės institucijos turi skirti daug dėmesio šiai problemai ir rasti sprendimus išlaikyti nuoseklumą tarp strategijos „Europa 2020“ tikslų ir naujosios sanglaudos politikos valdysenos, kuri vis dėlto neturi būti priklausoma nuo strategijos „Europa 2020“.

6.4   Antras svarbus su strateginiu programavimu susijęs klausimas – Komisijos pasiūlymas sukurti naują ex ante sąlygų sistemą, kurioje būtų nustatyti principai, kurių valstybės narės turės laikytis ir juos taikyti, kad sanglaudos politika taptų veiksmingesnė. Atsižvelgiant į daugelio valstybių išsakytą kritiką, suprantamos Komisijos pastangos nustatyti sąlygas, kurios padėtų užtikrinti didesnį investicijų veiksmingumą. Tačiau šios procedūros negali tapti našta ir regionai neturi būti „baudžiami“ be kaltės (už valstybių biudžetų deficitus).

6.5   EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą nustatyti paramos skyrimo būtiniausias sąlygas ir užtikrinti išteklių valdyseną, taip pat numatyti paskatas valstybėms narėms vykdyti būtinas reformas. Be to, EESRK nuomone, Komisija ir valstybės narės visų pirma turėtų stengtis pradėti institucijų ir sektorių, kuriems didžiausią poveikį daro sanglaudos politika (aplinkos, darbo rinkos, profesinio mokymo ir inovacijų), vidaus reformas.

6.6   Tik rimčiausių pažeidimų ir (arba) sanglaudos politikos principų bei nuostatų nesilaikymo atvejais Komisija turėtų svarstyti galimybę imtis sankcijų ar panašių priemonių prieš valstybę narę sustabdant finansavimą arba susigrąžinant ES lėšas.

6.7   Kitas teigiamas aspektas, kuriam pritaria Komisija ir valstybės narės, yra skirti sanglaudos politikos išteklius keletui prioritetų (taip pat žr. nuomonę ECO/230), nes sanglaudos politikos išteklių nepakanka patenkinti daugeliui mažiausiai išsivysčiusių regionų poreikių. Todėl EESRK mano, kad sanglaudos politika duotų geresnių rezultatų, jeigu ja būtų siekiama remti materialias ir nematerialias iniciatyvas, darančias didelį ekonominį, socialinį ir teritorinį poveikį.

6.8   Tačiau prioritetų nustatymas ir finansuojamų iniciatyvų skaičiaus mažinimas yra viena sunkiausiai išsprendžiamų problemų, kadangi daugelis regionų ir nacionalinių valdžios institucijų ragina daryti visiškai priešingai.

6.9   Šioje srityje, kaip EESRK ne kartą minėjo (3), partnerystė gali duoti daug papildomos naudos. Todėl Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui su sąlyga, kad bus plėtojama ne tik viešojo sektoriaus partnerystė, o visų pirma ekonominė, socialinė ir pilietinė partnerystė, kurioje visuose etapuose ir visais lygmenimis dalyvaus teisę balsuoti turintys suinteresuoti socialiniai ir pilietinės visuomenės partneriai. Be to, šiems subjektams reikėtų skirti lėšų techninei pagalbai finansuoti.

6.10   EESRK pritaria, kad reikia keisti papildomumo ir bendro finansavimo principą: siūloma susieti papildomumą ir bendrą finansavimą su poreikiu nustatyti bendro finansavimo dalis, kurios turėtų būti skirtingos, kad „geriau atitiktų išsivystymo lygį, ES papildomą naudą, veiksmų rūšis ir paramos gavėjus“.

6.11   EESRK taip pat pritaria pasiūlymui nustatyti trečiojo lygmens regionus (tai būtų regionai, kurie pagal dabartinę ekonominę padėtį viršija 75 proc., tačiau dar nepasiekė 100 proc. (90 proc.) ES vidurkio, nes taip gali būti paprasčiau tikrinti ir įgyvendinti bendro finansavimo principą turint omenyje galimybę plačiau naudoti išteklius, nors ir po mažai, tačiau visuose regionuose.

6.12   Kalbant apie papildomumo principą, reikėtų aiškiau nustatyti, kokio pobūdžio veiksmus turi bendrai finansuoti valstybės, nurodant tų veiksmų papildomą naudą, poveikį užimtumui ir ekonomikos augimo skatinimui. Sumažinus valstybių narių finansuojamų prioritetų ir veiksmų skaičių, turėtų būti sudarytos sąlygos lengviau ir lanksčiau taikyti papildomumo principą.

6.13   Dėl bendro finansavimo principo galima nustatyti įvairius bendro finansavimo lygius: labiausiai nuo ES vidurkio atsilikusių regionų bendro finansavimo dalis turėtų būti mažesnė siekiant aiškaus tikslo - palengvinti konkrečių vietos veiksmų finansavimą vystymosi srityje, o ES vidurkiui artimesnių regionų bendro finansavimo dalis turėtų būti didesnė.

6.14   Trečias pagrindinis tikslas yra paprastesnės bendrųjų programų valdymo procedūros. Šiuo klausimu sutaria visos valstybės narės, o EESRK visada savo nuomonėse prašė sudaryti sąlygas įgyvendinti sanglaudos politikos programas. Siekiant šio tikslo būtų atsižvelgiama į skirtingas valstybių ir regionų (administravimo, apskaitos ir kt.) taisykles ir kartu nepamirštama, kad nuolatiniai (ypač vienu metu vykstantys) pokyčiai kelia kliūčių ir verčia vėluoti.

6.15   EESRK visiškai nepritaria pasiūlymui reikalauti, kad už programų valdymą atsakingos institucijos teiktų ES bendrai finansuojamų išlaidų metines ataskaitas (kartu su nepriklausomomis audito išvadomis). Tai praktikoje būtų sunku įgyvendinti taikant dabartinę tvarką ir laikantis terminų, kurių reikalaujama pagal ES viešųjų pirkimų sutarčių pasirašymo procedūras.

6.16   Tačiau siekiant didesnės nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų – ypač tų, kurios patiria daugiausia sunkumų ir (arba) kurios labiausiai vėluoja įgyvendinti – atsakomybės, praėjus bent dvejiems metams nuo programavimo laikotarpio pradžios nepriklausomoms Europos lygmeniu akredituotoms organizacijoms galima pavesti tikrinti rezultatus. Administracinės atsakomybės atveju arba jei gauti rezultatai labai skirtųsi nuo numatytųjų, Komisija, atsižvelgdama į nustatytų pažeidimų rimtumą, gali nuspręsti nutraukti programą, sustabdyti lėšų mokėjimą arba pareikalauti grąžinti sumokėtas sumas.

6.17   Nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos turi įrodyti, kad geba veiksmingai planuoti ir valdyti bendrai finansuojamas išlaidas. Šį rezultatą galima pasiekti ne dažniau tikrinant išlaidų laikotarpius (reikalaujant pateikti metines ataskaitas), o tikrinant, ar užtikrinama daromų arba planuojamų investicijų kokybė, laikomasi įgyvendinimo terminų ir ar taikomos veiksmingos vertinimo bei kontrolės procedūros.

6.18   Yra ir kitų svarbių naujovių, kurioms EESRK taip pat pritaria. Tai visų pirma:

—	naujų finansų inžinerijos priemonių kūrimas, numatomas tobulinimas ir platesnis taikymas sektoriuose, kuriuose jos šiuo metu netaikomos (miesto transporto, mokslinių tyrimų ir plėtros, energetikos ir aplinkos, telekomunikacijų ir t. t.),

—	naujų viešojo ir privataus sektorių partnerystės formų kūrimas,

—	kiekvieno struktūrinio fondo strategijos persvarstymas remiantis ESF ir galimu jo įnašu įgyvendinant Europos užimtumo strategiją,

—	didesnis dėmesys miesto vietovėms,

—	naujos paskatos vykdyti reformas, kurios padeda valstybėms narėms ir regionams veiksmingiau panaudoti ES išteklius,

—	sanglaudos biudžeto rezervo sudarymas regionams, kurie įgyvendindami Europos strategijos tikslus pasieks geriausių rezultatų.

6.18.1   EESRK mano, kad reikėtų aiškiai nustatyti kiekvienos iš šių naujovių tikslus, įvertinti turimus išteklius ir atskirai nustatyti kiekvienos iš jų įgyvendinimo tvarką bei terminus.

6.18.2   Šių pasiūlymų nuoseklumą ir perspektyvumą reikėtų kruopščiai įvertinti atsižvelgiant į keturis pagrindinius politikos reformos tikslus ir į jų įvykdomumą regionuose bei teritorijose, kurių ekonominis išsivystymas, gamybos našumas, socialinė įtrauktis ir gyvenimo kokybė vis dar labai atsilieka nuo ES vidurkio.

6.19   Naujos finansinės programos laikotarpiu Komisija siūlo vėl taikyti 75 proc. vidutinio BVP vienam gyventojui, išreikšto perkamosios galios paritetu, kriterijų šių regionų tinkamumui gauti paramą nustatyti pagal konvergencijos kriterijų. EESRK siūlo įvesti kitus rodiklius, kurie kuo geriau atspindėtų objektyvias kiekvieno atitinkamo ES regiono ir teritorijų sąlygas.

7.   ES biudžetas, sanglaudos politika ir strategija „Europa 2020“

7.1   ES biudžeto perspektyvos po 2013 m. neteikia vilčių. Tai paaiškėjo 2010 m. pabaigoje surengtame Europos Vadovų Tarybos susitikime. Kai kurios (gal kai kurios?) valstybės narės dėl krizės patiriamais ekonominiais sunkumais teisina savo nenorą skirti daugiau negu tik simbolines išteklių sumas, tačiau jos pamiršta, kad sanglaudos politikai tenka mažiau kaip 1 proc. BVP, o bankams gelbėti valstybės narės skyrė apie 24 proc. BVP!

7.2   EESRK mano, kad strategija „Europa 2020“, su kuria, atrodo, ES sieja visas savo viltis, yra svarbi. Tačiau nesant tinkamo tiesioginio finansavimo jos gali nepavykti įgyvendinti. Tam reikėtų panaudoti euroobligacijas. Be to, būtų naudinga palikti tam tikrą veiksmų laisvę silpniausiems sanglaudos regionams atsižvelgiant į konkrečius jų ypatumus siekiant skatinti abiejų politikos sričių integraciją.

7.3   Ši integracija gali būti sklandesnė, jei būtų daugiau žinoma apie teritorijų poreikius ir prioritetus, kuriuos galima įtraukti į strategiją „Europa 2020“ siekiant tikslo sutelkti išteklius pagal temas.

8.   Sanglaudos politikos ateitis po 2013 m. Strateginės kryptys

8.1   Komisijos pasiūlymai dėl būsimos sanglaudos politikos kitu programavimo laikotarpiu kartu su strategijos „Europa 2020“ tikslais yra žingsniai teisinga kryptimi, kuriems, kaip jau minėta, EESRK iš esmės pritaria su sąlyga, kad būtų siekiama padidinti vienos svarbiausių ES ekonominio perskirstymo politikos sričių veiksmingumą. Vis dėlto norint pasiekti šiuos tikslus be pirmiau minėtų sąlygų būtina įgyvendinti tam tikras pagrindines strategines išankstines sąlygas.

8.2   Pirma sąlyga. EESRK mano, kad pastangos, kurių reikalaujama iš Komisijos ir valstybių narių gali duoti konkrečių rezultatų, jei vykdant šį planą būtų bendrai persvarstyta Europos ekonominės valdysenos sąranga ir numatyti ES Europos bei tarptautinio lygmens tikslai. Šį persvarstymą yra dar svarbiau atlikti dėl krizės ir dėl valstybių skolų, kurios verčia ES atnaujinti savo pinigų politiką. Ši politika iki šiol buvo koreguojama atsižvelgiant į turtingiausias ES teritorijas (stabilumą), o ne į mažiau išsivysčiusias teritorijas (augimą).

8.3   Antra sąlyga. Vienas svarbiausių sanglaudos politikos persvarstymo plano punktų - poreikis pradėti įvairių struktūrinių fondų veiklos ir strateginį koordinavimą, kuris šiuo metu iš esmės nevyksta. Todėl priemonių atranka ir atitinkamas veiksmų regionų lygmeniu finansavimas turėtų būti vykdomi plėtojant dialogą ir taikant darbo metodiką, parengtą ne tik kartu su valstybėmis narėmis (pagal partnerystės sutartis) ir socialiniais ir ekonominiais partneriais, bet ir naudojantis visų penkių struktūrinių fondų technine parama bei ištekliais siekiant įsteigti vieną bendrą įvairių fondų koordinavimo ir valdymo instituciją.

8.4   Trečia sąlyga susijusi su įvairių sanglaudos politikos priemonių ir kitų susijusių politikos sričių (sektorių aplinkos ir energetikos politikos, mokslinių tyrimų ir inovacijos politikos, užimtumo politikos ir t. t.), taigi, ir kitų ES finansinių priemonių (EIB, inovacijų finansavimo, infrastruktūros tinklų, telekomunikacijų plėtros finansavimo ir t. t.) koordinavimu ir sąveika. Sanglaudos politika kaip priemonė turi priklausyti platesniam planui, kuriuo siekiama skatinti visapusišką regionų ir teritorijų vystymąsi ir taikyti įvairias sektoriams skirtas priemones bei finansavimą (taip pat privačiojo sektoriaus lėšomis) atsižvelgiant į konkrečius regionų poreikius.

8.5   Ketvirta sąlyga susijusi su galimybe (pagal šį naująjį požiūrį į Europos ekonominę valdyseną) stiprinti bendradarbiavimą siekiant bendrų tikslų, susijusių su konkrečiu sektoriumi, makroregionu arba veiklos, kurią valstybės narės laiko strategine, plėtojimu. Ši priemonė (numatyta Sutartyje, tačiau iki šiol nepakankamai naudojama) palengvintų sprendimų priėmimo procesą ir ją taikant dėl galimos dalyvaujančių valstybių sąveikos ir masto ekonomijos būtų įmanoma kur kas greičiau pasiekti geresnių rezultatų.

8.6   Penktoji sąlyga taip pat susijusi su koordinavimu, yra kuo greičiau, t. y. iki naujojo sanglaudos politikos programavimo ciklo pradžios, pradėti institucijų veiklos koordinavimą (Komisijos, Europos Parlamento, Tarybos, patariamųjų institucijų – EESRK bei Regionų komiteto, socialinių ir ekonominių partnerių). Reikėtų siekti paskatinti ES institucijų diskusiją ir palyginti ES institucijų pastabas dėl būsimos sanglaudos politikos prieš pateikiant galutinius pasiūlymų projektus tvirtinti atitinkamoms institucijoms. Šis koordinavimas turi būti nuolatinis procesas ir vykti kartu su programų įgyvendinimu ir rezultatų vertinimu.

8.7   EESRK pasisako už tai, kad baigus struktūrinės politikos vidurio laikotarpio persvarstymą būtų vėl vykdomos Bendrijos iniciatyvų programos. Tokių veiksmingų programų, kaip, pavyzdžiui, URBAN, EQUAL, Interprise ir kt., panaikinimas buvo praradimas tiek teminio teritorinio bendradarbiavimo, tiek ir socialinių naujovių požiūriu, kadangi jų vaidmens neatliko nei fondų įtraukimas (angl. mainstreaming), nei kitos priemonės.

8.8   Bet kuriuo atveju EESRK tikisi, kad, remdamasi priemonėmis, kurios įgyvendinamos paskelbus su penktąja ataskaita susijusias išvadas, Komisija pateiks dar platesnio užmojo pasiūlymų dėl būsimos reformos, kurie lems dar didesnius nei praeityje vykusius pokyčius.

---

(1)  Šiuo klausimu žr. EESRK nuomonę dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl bendrųjų pagrindinės informacijos perkamosios galios paritetams teikimo ir jų apskaičiavimo bei sklaidos taisyklių nustatymo, OL C 318/08, 2006 12 23, p. 45.

(2)  COM(2010) 642 galutinis.

(3)  Žr. EESRK nuomones: Derybų dėl sanglaudos politikos strategijų ir programų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu rezultatai, OL C 228/26, 2009 9 22, p. 141, Veiksmingos partnerystės valdant sanglaudos politikos programas skatinimas remiantis 2007–2013 m. ciklo gerąja praktika, OL C 44/01, 2011 2 11, p. 1 ir Regioninės politikos įnašas į pažangų augimą 2020 m. Europoje.

---