25.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/60

1.1

Komitetas pateikia šiuos pasiūlymus vadovaudamasis 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikato paskutiniu sakiniu (1) kaip savo veiksmų gairėmis.

1.2

Jis pabrėžia, kad nebereikėtų rengti strategijų romams ir atlikti tyrimų šia tema, veikiau kartu su romais ar jiems atstovaujančiomis organizacijomis nustatyti konkrečius veiksmus.

1.3

Komitetas pasirengęs pagal savo kompetenciją dalyvauti įgyvendinant tokias priemones arba kaip iki šiol, glaudžiai bendradarbiaudamas su romų organizacijomis, imtis iniciatyvų (pavyzdžiui, rengti klausymus, seminarus ir kt.).

1.4

Komitetas išplės savo ryšius su šioje srityje veikiančiomis institucijomis, organizacijomis ir įstaigomis ir dės pastangas, kad būtų bendrai imtasi tolesnių veiksmų (2).

1.5

Komiteto nuomone, kultūrų dialogas yra tinkama romų integracijos arba dalyvavimo priemonė, tiek kalbant apie romų moterų vaidmenį šiame procese, tiek ir ugdymo srityje.

1.6

Komitetas pagal galimybes stengsis, taip pat ir per savo turimus tinklus, dalyvauti vietos iniciatyvose arba pats imsis tokių iniciatyvų.

2.1

EESRK savo 2008 m. liepos 9 d. (3) tiriamojoje nuomonėje pateikė ne vieną rekomendaciją dėl greitesnės romų mažumos integracijos Europoje. Romų vaikų ugdymo srityje buvo pasiūlyta imtis tarp Sąjungos lygmens ir valstybių narių suderintų veiksmų dviem kryptimis, taip pat Komisija buvo paraginta įgyvendinti visa apimančią strategiją ir finansuoti informuotumo didinimo kampanijas. Aktyvus romų atstovų dalyvavimas šiame procese buvo pripažintas kaip vienintelis tinkamas kelias.

2.2

Europos Komisija (4) pasinaudojo šia rekomendacija ir savo komunikate nurodė, kad, EESRK nuomone (5), „perspektyviausias būdas įtraukčiai užtikrinti – romų problemas įtraukti į visas susijusias Europos ir nacionalinės politikos sritis“.

2.3

Šioje papildomojoje nuomonėje remiamasi kultūrų dialogo principu, pagal kurį abi pusės – šiuo atveju Europoje gyvenanti romų mažuma ir ne romų kilmės europiečiai savo noru ir be išankstinio nusistatymo dalyvauja dialoge. Šiame kultūrų dialoge būtina apsvarstyti tiek tradicijų ir gyvenimo būdo panašumą, tiek ir jų skirtumus, kad būtų galima geriau suprasti tikrą padėtį ir rasti tinkamus sprendimus.

2.4

Turinio požiūriu ši nuomonė remiasi pirmuoju ir, EESRK nuomone, svarbiausiu integracijos ramsčiu (6) – ugdymu ir kartu nagrinėja ypatingą moterų vaidmenį romų integracijos srityje.

2.5

Komitetas remia strategiją „ES romų įtraukties forumas“, visų pirma 2009 m. forumo nustatytus dešimt bendrų pagrindinių romų įtraukties principų (7).

3.1

Vienas populiariausių šūkių, apibūdinantis Europos integracijos projektą –„Suvienijusi įvairovę“. Šia prasme romai yra įspūdingas Europos kultūrinės įvairovės pavyzdys. Šį aspektą praturtina dar ir tai, kad patys romai (8) atspindi nevienodą kultūrinę tapatybę (9).

3.2

Nuo 1999 m. (10) Komitetas pripažįsta platesnę kultūros sąvoką, apimančią ne tik meną, tradicijas ir kultūrinį palikimą, bet ir ugdymą, mokslą, mokslinius tyrimus ir pan. Todėl ugdymas kultūrų dialogui, visų pirma dialogui su romais, yra ypač svarbus.

3.3

Komitetas prieštarauja tiems, kurie siūlo atsisakyti daugiakultūriškumo (11), tačiau kai kurie teiginiai yra teisingi, nors ir dviprasmiški, nes jų negalima taikyti Europos Bendrijai, kurią sieja bendra „dominuojanti kultūra“ (12).

3.4

Remiantis supratimu, kad kultūra yra bendrų vertybių pripažinimas, galima daryti išvadą, kad Europos tapatybė visų pirma yra kultūrinė tapatybė, kuri įtvirtinta Sutarties dėl Europos Sąjungos 2 straipsnyje, vadinamojoje „vertybių išlygoje“. Todėl kultūrų dialogas yra tinkama priemonė tvariai skatinti integraciją plačiąja prasme, o ypač romų integraciją. Komiteto nuomone, ypatingą dėmesį reikėtų skirti tolerancijos sąvokai.

3.5

Tolerancija reiškia kitų asmenų teisę „būti kitokiems“, tiek kalbant apie naudojimąsi šia teise, tiek ir apie šios teisės pripažinimą. Tai yra svarbu tiek romams, tiek ir ne romų kilmės asmenims. Kultūrų dialoge tolerancijai tenka labai svarbi papildoma reikšmė: kalbama ne tik apie galimų prieštaravimų dėl skirtingų standartų sprendimą, bet ir būtinybę pajusti, ką reiškia „būti kitokiu“. Tokiu būdu gimsta sambūviui reikalinga empatija.

3.6

Europos Komisijos ir Europos Parlamento iniciatyvos romų padėčiai gerinti (13) yra puikios priemonės kurti įstatyminį ir politinį veiksmų pagrindą ir programas, tačiau dėl savo pobūdžio jos yra priemonės „iš viršaus į apačią“, kurios nebus sėkmingai įgyvendintos be atitinkamų „iš apačios į viršų“ iniciatyvų, kurių turi imtis pilietinė visuomenė, galbūt padedant nacionaliniams, regionų ir vietos valdžios organams.

3.7

Šiuo požiūriu Komitetas palankiai vertina naujausią Komisijos komunikatą, visų pirma pritaria raginimui veikti, ir pabrėžia, kad veiksmų turi imtis ne tik nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos, bet visų pirma abiejų šalių pilietinė visuomenė.

3.8

Bendrijos ir tarptautiniu mastu buvo išleistos didžiulės pinigų sumos romų integracijai, o vėliau nustatyta, kad rezultatai visiškai neatitinka išleistų pinigų sumos. Komiteto nuomone, tai galima paaiškinti ir tuo, kad nors Bendrijos lygiu buvo ir dabar įgyvendinama nemažai iniciatyvų, vyksta konferencijos ir susitikimai šiuo klausimu, kurių turinys buvo geras, tačiau nebuvo konkrečiai įgyvendinamos rekomenduotos priemonės; viena to priežasčių – nepakankamas romų ir jų vietos organizacijų dalyvavimas.

3.9

Komitetas norėtų pagal savo kompetenciją padėti panaikinti šį tinkamų strateginių pasiūlymų ir netinkamų taktinių įgyvendinimo priemonių neatitikimą. Todėl jis stengsis pasinaudoti savo kaip tilto, jungiančio su piliečiais, vaidmeniu ir pasitelkęs savo tinklus ir narių organizacijas vietos lygmeniu organizuojamuose renginiuose padėti užtikrinti, kad būtų labiau naudojamasi siūlomomis paslaugomis ir laikomasi įsipareigojimų.

4.1

Remiantis įvairiais pranešimais galima teigti, kad apskritai ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymu romų šeimose labiausiai rūpinasi motinos (14), o vaikams pradėjus lankyti mokyklą vaikus ugdyti padeda ir tėvai. Mergaičių ugdymu joms pradėjus lankyti mokyklą ir toliau užsiima motinos. Kadangi vaikų asmenybės dažniausiai susiformuoja ikimokykliniame amžiuje, labai svarbu, kad visi vaikai dar namuose būtų rengiami mokyklai. Todėl reikalingos priemonės sudominti motinas ugdymo svarba ir vaikų, visų pirma mergaičių, lavinimu ir paskatinti jas savo vaikus specialiai ruošti mokyklai.

4.2

Tačiau šios priemonės bus sėkmingai įgyvendintos tik tuo atveju, jei, atsižvelgiant į skirtingas tradicijas, bus siūlomos paslaugos (visų pirma vietos lygiu). Tai pasakytina apie valdžios institucijų pareigą pasiūlyti tinkamas mokymo programas ir užkirsti kelią segregacijai.

4.3

Papildomai reikės kompetencijos ir žinių perdavimui (gebėjimų ugdymui) skirtų programų, kurios leis romų moterims šią užduotį iš tikrųjų atlikti.

4.4

Tradicinėse romų šeimose po vienu stogu gyvena keletas kartų. Kartu gyvena ir seneliai, kurie turi įtakos vaikų ugdymui, dažnai jų įtaka būna netgi didesnė nei tėvų. Todėl svarbu nepamiršti ir senelių, kurie yra pavyzdys jaunesnėms kartoms.

4.5

Jei pavyks panaudoti romų moterų gebėjimus formuoti savo vaikų ateitį, bus pasiektas ir papildomas poveikis. Tokios konkrečios priemonės ir iniciatyvos padeda įveikti su romų moterimis susijusius stereotipus. Pernelyg dažnai romų moterims primetamas pasyvaus objekto vaidmuo, pavyzdžiui, kai kalbama apie diskriminavimo, šeiminio smurto ar kitokios prievartos, paniekos aukas. Savaime suprantama, kad šie pastebėjimai yra svarbūs ir reikia į juos įsiklausyti. Taip pat svarbu imtis tinkamų priemonių tokioms problemoms šalinti. Tačiau, Komiteto nuomone, nemažiau svarbu parodyti romų moterų aktyvų vaidmenį visuomenėje ir jų kaip aktyvių šio kultūrų dialogo dalyvių svarbą už savo bendruomenės ribų.

4.6

Komitetas rems iniciatyvas, kuriomis siekiama, kad romų moterys geriau suvoktų savo tapatybę, ir pagal galimybes padės užtikrinti, kad romų moterims būtų suteiktos galimybės gauti informaciją ir priemones, padedančias joms geriau atlikti savo vaidmenį šeimos integracijos procese.

4.7

Todėl dalyvaudamas vietos renginiuose Komitetas pagal galimybes stengsis ne tik propaguoti informacijos sklaidą, bet ir skatinti dalyvavimą.

5.1

Tikslas – užtikrinti nepalankioje padėtyje esančių romų bendruomenės grupių socialinę įtrauktį joms neprarandant savo kultūrinio romų identiteto. Geras ugdymas yra nepaprastai svarbus dėl dviejų priežasčių. Pirma, ugdymas gali ir turėtų įskiepyti piliečiams esmines bendrąsias vertybes, kurios leidžia skirtingoms etninėms grupėms sėkmingai gyventi kartu. Viena tokių vertybių yra atvirumas kitoms kultūroms. Antra, ugdymas gali būti svarbi integracijos priemonė, nes geriausiai užtikrina įvairių kultūrų sąveiką. Nors niekada ne vėlu įgyti naujų žinių ir gebėjimų, tačiau svarbu, kad geras ugdymas prasidėtų kuo ankstesniame gyvenimo etape. Tvirtas vaiko saviįvaizdis ir savo vaidmens didesnėje grupėje ir galiausiai visuomenėje suvokimas užtikrina sėkmę vėlesniame gyvenime.

5.2

Priemonių ir politikos tikslas turėtų būti siekis užtikrinti vienodas galimybes romams ir kitoms mažumų grupėms gauti išsilavinimą, nes galiausiai svarbu, kad jie įgytų darbo rinkai reikalingą kvalifikaciją, įskaitant ir socialinę kompetenciją. Žmonės turi sugebėti patys priimti sprendimus, susijusius su jų gyvenimu, ir būti atsakingi piliečiai, kurie žino savo teises ir pareigas ir gali jomis naudotis ar atlikti.

5.3

Nedalyvavimas darbo rinkoje yra ne tik socialinė problema, tai turi ir rimtų finansinių pasekmių. Todėl nors išlaidos ugdymui iš esmės yra sąnaudų veiksnys, tačiau tai nėra grynos išlaidos, veikiau – naudingos investicijos į ateitį.

5.4

Europos Taryba pagal savo ugdymo ir mokymo programą romų vaikams vykdo taip pat tarpininkams ir mokytojų padėjėjams skirtą programą, kurioje dalyvauja ir Komisija. Komitetas pasirengęs ateityje tarpininkauti institucijoms bendradarbiaujant šioje srityje. Pavyzdžiui, Komitetas galėtų naudoti turimus komunikacijos kanalus informacijai apie programą ir jos rezultatus skleisti arba šios programos geriausios praktikos pavyzdžius pristatyti tose šalyse, kuriose Europos Tarybos projektas nevykdomas.

5.5

Gerai žinoma, kad romų vaikai mokyklą meta gerokai dažniau nei kiti moksleiviai (15), todėl būtina kartu su atsakingomis įstaigomis apsvarstyti priemones, kurios galėtų padėti pagerinti šią padėtį.

6.1

Dauguma ES valstybių narių priėmė griežtus įstatymus dėl nediskriminavimo ir lyčių lygybės, siekdamos atitikti Europos standartus. Nepaisant to, diskriminacija vietos lygiu vyksta ir ji yra reali. Dažnai pagal nacionalinius teisės aktus nėra numatytų skundų nagrinėjimo ir diskriminuojančios praktikos panaikinimo mechanizmų, kai asmenys jaučiasi diskriminuojami. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad negriežta kontrolė reiškia, kad valstybė gali „išsisukti“ padariusi tik kosmetinius pakeitimus, kurie segregaciją tik pagilina.

6.2

Tačiau tai nereiškia, kad nėra nė vienos ES valstybės narės, kuri nesistengia šalyje gyvenantiems romams geriau užtikrinti tam tikras pagrindines teises, įskaitant teisę į mokslą, arba kad nė viena nacionalinė teisinė sistema negali apsaugoti romų teisių. Keletas apylinkių arba nacionalinių teismų priėmė sprendimą, kad romų vaikų atskirtį skatinanti praktika pažeidžia nacionalinius nediskriminavimo įstatymus. Dar 2004 m., prieš Bulgarijos įstojimą į ES, Sofijos apygardos teismas priėmė Bulgarijos švietimo ministerijai, vietos savivaldybei ir švietimo skyriaus atstovams nepalankų sprendimą, kad dėl segregacijos iš romų vaikų atimama teisė mokytis vienodomis sąlygomis (16). Vis dėlto tokie sprendimai yra tik atsakas į konkrečius atvejus, todėl vietos ir regionų valdžios institucijos iš tikrųjų nėra priverstos keisti diskriminuojančią praktiką, kuri, atrodo, vyrauja daugelio Europos valstybių švietimo sistemose.

6.3

Vengrija parodė tvirtą politinę valią ir sutelkė išteklius remti priemones, padedančias gerinti ekonomines ir socialines sąlygas ir romų piliečių dalyvavimą, daugiausia dėmesio skirdama švietimui (17). Vengrijos integracijos iniciatyvoms pirmiausia būdinga tai, kad jos įgyvendinamos pagal bendrą švietimo politiką. O tokių šalių kaip Rumunijos ir Bulgarijos požiūris į integraciją labiau yra orientuotas į konkrečius atvejus, o ne plačiu mastu (18). Vis dėlto Vengrijos metodas turi ir trūkumų, nes atsiranda prieštaravimų tarp pačių švietimo politikos priemonių, tarp švietimo politikos ir sveikatos priežiūros, socialinės ir būsto politikos, kurie daro poveikį švietimui. Visos valstybės turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tokie prieštaravimai gali kilti, ir į juos atsižvelgti.

6.4

Ypač vertėtų atkreipti dėmesį į Vokietijos tarpkultūrinį ugdymą ir mokymąsi (skirtingos etninės kilmės žmonių bendrą mokymąsi (19).

7.1

Apmaudu, kad dedant pastangas geriau integruoti romus, Bendrijos integracijos koncepcija taikoma tik trečiųjų šalių piliečiams ir negali būti taikoma romams, kurie apskritai yra Sąjungos piliečiai.

7.2

Todėl ypač svarbu nepaliauti kartoti, kad romams – teoriškai – priklauso visos su Sąjungos pilietybe susijusios ir pagrindinės teisės. Savaime suprantama, kad romai kaip Sąjungos piliečiai turi atlikti savo pareigas ir kad šių pareigų neatlikimas gali turėti teisinių pasekmių, tačiau nuobaudas numatantis mechanizmas turėtų būti taikomas ir tada, kai jiems pirmiau minėtos teisės nesuteikiamos.

7.3

Komitetas dar kartą pabrėžia, jog, jo nuomone, labai svarbu pradėti romų ir kitų kultūrų dialogą. Dėl savo pobūdžio dialogas visada yra interaktyvus procesas, kuris grindžiamas lygybe ir sudaro sąlygas dalyvavimui. Kultūrų dialogas gali padėti šalinti išankstinį nusistatymą ir sustiprinti pasitikėjimą. Komiteto nuomone, būtent abiejų šalių išankstinio nusistatymo ir stereotipų atsisakymas yra labai svarbi prielaida, kad būtų imtasi konkrečių veiksmų geresniam sambūviui ir iš tikrųjų lygioms galimybėms užtikrinti. Lisabonos sutartis Komitetui suteikė naujų galimybių kurti struktūras dialogui su pilietine visuomene. Atlikdamas šią užduotį, Komitetas kiek galėdamas stengsis, kad romų ir kitų kultūrų dialogas vyktų teisinga linkme.

1.

konstruktyvi, pragmatiška ir nediskriminacinė politika,

2.

aiškus, bet neišskirtinis dėmesys,

3.

kultūrų įvairove grindžiamas požiūris,

4.

tikslas – integracija į visuomenę,

5.

informavimas apie lyčių aspektą,

6.

įrodymais pagrįstos politikos perdavimas,

7.

Bendrijos priemonių naudojimas,

8.

regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas,

9.

pilietinės visuomenės dalyvavimas,

10.

aktyvus romų dalyvavimas.