Tämä asiakirja on ote EUR-Lex-verkkosivustolta
Asiakirja 62011CN0267
Case C-267/11 P: Appeal brought on 30 May 2011 by the European Commission against the judgment delivered by the General Court (Third Chamber) on 22 March 2011 in Case T-369/07 Republic of Latvia v European Commission
Byla C-267/11 P: 2011 m. gegužės 30 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. kovo 22 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-369/07, Latvijos Respublika prieš Europos Komisiją
Byla C-267/11 P: 2011 m. gegužės 30 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. kovo 22 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-369/07, Latvijos Respublika prieš Europos Komisiją
OL C 226, 2011 7 30, s. 17—17
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
30.7.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 226/17 |
2011 m. gegužės 30 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. kovo 22 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-369/07, Latvijos Respublika prieš Europos Komisiją
(Byla C-267/11 P)
2011/C 226/32
Proceso kalba: latvių
Šalys
Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama E. White ir I. Rubene
Kitos proceso šalys: Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Slovakijos Respublika, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
Apeliantės reikalavimai
|
— |
Panaikinti sprendimą, dėl kurio pateiktas šis apeliacinis skundas, |
|
— |
priteisti iš Latvijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Vienintelis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas Direktyvos 2003/87/EB (1) 9 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino nesilaikymu.
Komisija mano, kad savo analizėje Bendrasis Teismas supainiojo 9 straipsnio 3 dalies pirmą ir antrą sakinius ir dėl to jo aiškinimas neatitinka minėtoje dalyje nurodytų tikslų.
Toks direktyvos 9 straipsnio 3 dalies aiškinimas prieštarauja paties Bendrojo Teismo aiškinimui, pateiktam kitoje byloje, kurioje jis teisingai nusprendė, kad 9 straipsnio 3 dalis yra atskirtas teisinis pagrindas.
Aiškindama direktyvos 9 straipsnio 3 dalį, Komisija remiasi pažodiniu nuostatos turiniu, kuris visiškai atitinka šia nuostata siekiamus tikslus. Taigi jeigu Komisija atmeta valstybės narės pateiktą nacionalinį leidimų paskirstymo planą, valstybė narė privalo jį pakeisti atsižvelgdama į Komisijos kaltinimus ir negali įgyvendinti pano tol, kol Komisija nepritaria pakeitimams. Šiam sprendimui dėl patvirtinimo priimti nenustatytas terminas.
Komisija pažymi, kad ginčijamas sprendimas buvo susijęs su nacionalinio leidimų paskirstymo plano pakeitimais, o ne su pačiu planu, apie kurį buvo pranešta.
Kadangi Bendrasis Teismas nepastebėjo, kad direktyvos 9 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje nustatyta kita procedūra, jis dėl to pakeitimus, apie kuriuos buvo pranešta, laikė naujo nacionalinio leidimų paskirstymo plano pranešimu ir todėl neteisingai taikė trijų mėnesių terminą.
(1) OL L 275, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 631.