2011 m. gegužės 20 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Graikijos Respubliką

(Byla C-244/11)

2011/C 219/13

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Ζavvos ir E. Montaguti

Atsakovė: Graikijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisijos teigimu, balsavimo teisių, atstovaujančių 20 % ar daugiau strateginės nacionalinės svarbos įmonių kapitalo, įgijimo susiejimas su išankstiniu Diypourgiki Epitropi Apokratikopoiiseon (tarpžinybinė privatizavimo komisija) leidimu, kaip numatyta Įstatymo Nr. 3631/2008 11 straipsnio 1 dalyje kartu su 11 straipsnio 2 dalimi, apriboja laisvą kapitalo judėjimą (SESV 63 straipsnis) ir įsisteigimo laisvę (SESV 49 straipsnis). Nors, kaip tvirtina Graikijos vyriausybė, aptariamomis priemonėmis diskriminacija nenustatoma, vis dėlto jos gali atgrasyti ūkio subjektus nuo savo kapitalo investavimo į strateginės nacionalinės svarbos įmones, taigi ir nuo įsisteigimo Graikijoje.

Be to, Komisija, mano, kad Įstatymo Nr. 3631/2008 11 straipsnio 3 dalimi, kuria numatomas ūkio ir finansų ministro vykdomos paskesnės kontrolės tam tikrais su įmone susijusiais lemiamos reikšmės klausimais mechanizmas, apribojamas laisvas kapitalo judėjimas (SESV 63 straipsnis) ir įsisteigimo laisvė (SESV 49 straipsnis), nes valstybei suteikiama galimybė panaikinti svarbius įmonės sprendimus dėl vėliau atsiradusių administracinių priežasčių, apie kurias prieš tai nebuvo žinoma. Todėl apribojama akcininkų diskrecija įgyvendinti savo sprendimus, jiems sudaroma kliūčių faktiškai dalyvauti strateginės nacionalinės svarbos įmonių valdyme ir kontrolėje, taigi ir įsisteigti Graikijoje.

Graikijos vyriausybė teigia, kad nagrinėjamu įstatymu tik nustatomi apribojimai šešių valstybės kontroliuojamų strateginės nacionalinės svarbos įmonių privatizavimui. Tačiau Komisija, priešingai, mano, kad įstatymo taikymo sritis iš esmės lieka neaiški, nes įstatyme nenurodytos nei atitinkamos įmonės, nei sektoriai, kuriems bus taikomas naujas reglamentavimas, dėl to įstatymas lieka dviprasmiškas ne tik, kiek tai susiję su jo dabartine, bet ir būsima taikymo sritimi, taigi neužtikrinamas reikalaujamas teisinis saugumas.

Graikijos vyriausybė nurodo, kad vienintelis įstatymo tikslas yra viešojo intereso apsauga ir nuolatinio bei netrukdomo paslaugų teikimo ir tinklų veikimo užtikrinimas. Atsakydama į tai Komisija tvirtina, kad įstatymo tikslas, be to, yra valstybės galimybės atrinkti šių strateginės nacionalinės svarbos įmonių strateginį investuotoją užtikrinimas, šių įmonių konkurencingumo didinimas ir užtikrinimas, kad strateginės nacionalinės svarbos nacionalinei ekonomikai turinčių įmonių privatizavimas vyktų skaidriomis sąlygomis. Komisija nurodo, kad net jei aptariamos nuostatos, priešingai Teisingumo Teismo praktikai, pagal kurią leidimų sistema „turi remtis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuos atitinkamos įmonės žino iš anksto, ir kiekvienas asmuo, su kuriuo tokia apribojanti priemonė yra susijusi, turi turėti teisę dėl jos kreiptis į teismą“ (1), galėtų būti pateisintos viešojo intereso pagrindais, nustatyti leidimų išdavimo kriterijai yra netinkami įstatyme nustatytam tikslui pasiekti. Aptariamose nuostatose nustatyti privatizavimo kriterijai (išankstinio leidimo išdavimas, taip pat paskesnė kontrolė su galimybe panaikinti įmonės sprendimus) yra neaiškūs, neobjektyvūs, netiksliai apibrėžti įstatyme ir neturi jokio ryšio su įstatymu siekiamais tikslais, tačiau suteikia valdžios institucijoms didelę diskreciją, o tai lemia, kad strateginės nacionalinės svarbos įmonių privatizavimui vėliau nustatomi papildomi apribojimai, tikėtina, selektyviai apribojama investuotojų prieiga prie privatizuojamų įmonių ir rinkos sektorių ir teismai negali kontroliuoti, kaip administracinės institucijos vykdė įstatymu joms pavestus įgaliojimus.

Komisija mano, kad Graikijos Respublika nepateikė pakankamai paaiškinimų ir įrodymų, jog pateisintų šių apribojimų priėmimą, ir dėl to Įstatymo Nr. 3631/2008 11 straipsnio 1 dalimi kartu su 11 straipsnio 2 dalimi ir 11 straipsnio 3 dalimi, nustatančiomis išankstinių leidimų ir paskesnės kontrolės sistemą, pažeidžiami SESV 63 ir 49 straipsniai.

(1)  Žr. sprendimus Analir ir kt. (C-205/99, 38 punktas), Centro Europa 7 Sri (C-380/05, 116 punktas), Komisija prieš Portugaliją (C-367/98, 50 punktas), Komisija prieš Prancūziją (C-483/99, 46 punktas) ir Komisija prieš Ispaniją (C-463/00, 69 punktas).