15.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/5

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2011 m. sausio 12 d. Komisija priėmė pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(5)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6)

2011 m. balandžio 15 d. Bulgarija pateikė 2011 m. atnaujintą 2011–2014 m. konvergencijos programą ir 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(7)

Dėl ekonomikos krizės nutrūko tvirto augimo, kurį skatino dideli tiesioginių užsienio investicijų srautai į šalį ir kreditavimo plėtra, laikotarpis. Nuo aukščiausio iki žemiausio taško iš viso nukritęs 7,1 %, BVP augimas 2010 m. antrąjį ketvirtį atsinaujino, dėl to per visus 2010 m. realusis BVP iš esmės buvo nulinis. Daugiausia augimą nulėmė tvirtas eksporto atsigavimas ir atsargų atkūrimas. Valdžios sektoriaus balansas, kuris prieš krizę buvo perteklius, virto deficitu – 4,7 % BVP 2009 m. ir 3,2 % BVP 2010 m. Nors per pastaruosius metus gamybos apimtis ir užimtumas nuo eksporto priklausančiuose sektoriuose padidėjo, dėl menko aktyvumo statybos, nekilnojamojo turto ir mažmeninės prekybos sektoriuose atsigavimas buvo ribotas. Didžiausią smūgį dėl gamybos apimties korekcijos patyrė užimtumas – nuo aukščiausio taško 2008 m. prarasta maždaug 358 000 darbo vietų. Todėl 2010 m. nedarbas keliais procentiniais punktais išaugo iki 10,2 %, ir nesitikima, kad vidutiniu laikotarpiu užimtumas grįš į lygį, buvusį iki krizės.

(8)

Remdamasi atnaujintos konvergencijos programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos fiskalinės projekcijos, yra pagrįstas palankesnėmis augimo projekcijomis negu Komisijos tarnybų prognozės projekcijos. Atnaujintoje konvergencijos programoje numatytas perviršinio valdžios sektoriaus deficito ištaisymas 2011 m. pagal 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendaciją bei tolimesni sumažinimai. 2010 m. solidus ir ankstyvas struktūrinis biudžeto koregavimas sudarė daugiau kaip 2 procentinius punktus, bet 2011 m. fiskalinės priemonės sudaro kur kas mažiau negu rekomenduojamas bent jau 0,75 % BVP koregavimas, tačiau fiskalinių pastangų vidurkis visu perviršinės procedūros laikotarpiu išlieka daugiau nei 1 % BVP. 2012–2014 m. laikotarpiu atnaujintoje programoje nepateikiama pakankamai išsamios informacijos apie planuojamas biudžeto priemones tais metais fiskaliniams tikslams pasiekti. Sumažintas vidutinės trukmės tikslas, kuris yra 0,6 % BVP struktūrinis deficitas ir kurį planuojama pasiekti 2014 m., vis dar yra didesnio užmojo negu mažiausias reikalaujamas dydis. Jis atitinka Stabilumo ir augimo pakto tikslus, ir jį numatoma pasiekti iki konvergencijos programos laikotarpio pabaigos (2014 m.). Tačiau numatomas vidutinis metinis 2012–2014 m. struktūrinių fiskalinių priemonių dydis, pagal planą 2011 m. panaikinus perviršinį deficitą, yra gerokai mažesnis už rekomenduojamą mažiausią metinį struktūrinį pagerėjimą – 0,5 % BVP. Turint omenyje laipsniškai gerėjančią ekonominę perspektyvą, konvergencijos programoje turėtų būti siekiama greičiau įgyvendinti vidutinės trukmės tikslą. Vertinant pagal nuosaikų vidutinės trukmės potencialaus gamybos apimties augimo įvertį, planuojamas biudžeto išlaidų augimas 2012–2013 m. yra pernelyg optimistiškas ir kelia riziką vidutinio laikotarpio struktūrinei fiskalinei būklei.

(9)

Planuojamas perviršinio deficito panaikinimas iki 2011 m. pabaigos padės atgauti pasitikėjimą ir padidinti vyriausybės politikos patikimumą. Vidutinės trukmės laikotarpiu svarbu įgyvendinti mažo 0,6 % BVP struktūrinio deficito tikslą, siekiant užtikrinti, kad fiskaline politika būtų remiamas esamas pinigų režimas. Tačiau fiskalinį konsolidavimą trikdo viešojo sektoriaus neveiksmingumas, dėl kurio gali susidaryti didelis spaudimas didinti išlaidas, nors tikėtina, kad biudžeto pajamos bus struktūriškai mažesnės negu klestėjimo metais prieš krizę. Taigi, reikia didelio užmojo finansų reformų, siekiant atlikti būtiną fiskalinį koregavimą ir padėti užtikrinti finansavimą būtinoms struktūrinėms reformoms įgyvendinti, įskaitant ES remiamiems projektams reikalingą bendrą finansavimą.

(10)

Bulgarijos biudžeto vykdymo rezultatai palankiomis ekonominėmis aplinkybėmis prieš krizę buvo teigiami. Fiskaliniai tikslai buvo nuosekliai pasiekiami ir sukauptos didelės fiskalinės atsargos. Dėl ekonomikos krizės poveikio 2009 m. pirmą kartą per daugelį metų biudžetas tapo deficitinis, ir pažeista taisyklė, pagal kurią biudžetas turi būti subalansuotas arba perteklinis, o viešosios išlaidos neviršyti 40 % BVP. Tai buvo iš dalies susiję su išlaidų planavimo ir kontrolės trūkumais. Tie faktai rodė ir tai, kad prieš krizę klestint ekonominei veiklai gautos neplanuotos pajamos buvo panaudojamos gana daug išaugusioms ad hoc išlaidoms dengti ir socialinio draudimo įmokų tarifams mažinti. Šioms problemoms spręsti valdžios institucijos ėmėsi keleto iniciatyvų išlaidų kontrolės ir stebėsenos bei ataskaitų teikimo sistemoms tobulinti, be kita ko, priėmė visapusišką teisės aktų, kuriais griežtinamos fiskalinės taisyklės ir vidutinės trukmės biudžeto sistema, rinkinį. Tikimasi, kad dėl to padidės fiskalinė drausmė ir politikos nuspėjamumas, sumažės makroekonominiai svyravimai ir bus užtikrinta ne tokia procikliška fiskalinė politika. Remiantis Komisijos vėliausiu vertinimu, rizika, susijusi su ilgalaikių viešųjų finansų tvarumu, yra vidutinė.

(11)

Klestėjimo metais prieš krizę padėtis darbo rinkoje tapo labai įtempta, o darbo užmokestis labai išaugo, pralenkdamas našumo augimą. Tai sąlygojo algų vidurkio lygio padidėjimą, kuris pasistūmėjo arčiau ES vidurkio. Darbo užmokesčio augimas aukščiausią metinį tašką (beveik 20 %) pasiekė 2007 m. ketvirtąjį ketvirtį. Po nuosmukio darbo užmokestis pradėjo mažėti, nors 2010 m. darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (t. y. maždaug 65 % darbo jėgos), darbo užmokesčio augimas išliko gana didelis – beveik 10 %.

(12)

Dalyvavimo darbo rinkoje kliūtys susijusios su dabartiniu darbo rinkos situacijos pablogėjimu krizės metu ir su tuo, kad nepakankamai vykdoma aktyvi darbo rinkos politika ir kad viešosios įdarbinimo tarnybos nepakankamai finansuojamos. Bedarbių aktyvinimo, pagalbos ieškantis darbo ir perkvalifikavimo srityse teikiamų viešųjų paslaugų kokybė yra nepakankama. Reikia toliau stiprinti silpnus programų stebėsenos ir vertinimo gebėjimus kartu siekiant pagerinti pačios politikos procesą. Kaip nurodyta naujausioje Darbo ir socialinės politikos ministerijos užsakytoje ataskaitoje (“Pagrindiniai grynojo viešosios tarnybos poveikio įvertinimo rezultatai”), susirasti darbą bedarbiams veiksmingiau padėtų tiksliau pritaikytos ir geresnės kokybės paslaugos ir geresnė darbo biržų infrastruktūra.

(13)

Ekonomikos krizė ir toliau veikia darbo rinką. Nedarbo lygis nuo 5,4 % 2008 m. išaugo iki 10,2 % 2010 m., nors jaunimo (15–24 m. amžiaus) nedarbas 2010 m. pasiekė 23,2 %. Krizė ypač paveikė žemos kvalifikacijos darbuotojus (įskaitant didelę dalį romų mažumos atstovų), kurie sudaro beveik 70 % bedarbių. Ilgalaikio nedarbo dalis (46 % 2010 m.) viršija ES vidurkį (40 % 2010 m.), ir gali būti rizikos, kad šis nedarbas taps struktūrinis. Jaunimo aktyvumo lygis nuosekliai lieka mažesnis negu du trečdaliai ES vidurkio (29,5 %, palyginti su 43,8 % ES, 2009 m.). Jaunimo užimtumo lygis 2009 m. buvo 24,8 % (35,2 % ES). Be to, Bulgarijoje jaunimo, kuris ir nesimoko, ir nedirba, dalis yra didžiausia (19,5 % 15–24 m. amžiaus asmenų). Viena iš pagrindinių jaunimo dalyvavimo darbo rinkoje kliūčių – nepakankamos galimybės derinti mokslą ir darbą, visų pirma savo studijų srityje atlikti stažuotę ir gamybinę praktiką, kurios padeda pereiti į darbo rinką.

(14)

Nepaisant to, kad išsimokslinimo lygis viršija vidurkį, Bulgarijoje yra daugiau kaip 40 % menko raštingumo ir mokėjimo skaičiuoti asmenų. Tai rodo, kad įmanoma tobulinti švietimo sistemą, kad ji geriau atitiktų darbo rinkos poreikius. Remiantis teigiamais naujausios mokyklų decentralizavimo reformos rezultatais tikimasi, kad būsimu ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstatymu bus pasiūlyta tam tikrų sprendimų, kuriuos bus galima dar labiau stiprinti, t. y. kiek tai susiję su finansine autonomija, dalyvavimo ikimokyklinio ugdymo sistemoje lygiu ir išorės vertinimu, taip pat atskaitomybės užtikrinimu. Mokyklos nebaigusių asmenų rodiklis (14,7 % 2009 m.) artimas ES vidurkiui, bet ypač aukštas tarp romų (2008 m. apskaičiavimais jis buvo 43 %). Tretinį išsilavinimą turinčių asmenų dalis (27,9 % 2009 m.) tebėra mažesnė negu ES vidurkis (32,2 %). Bulgarija gerokai atidėjo aukštojo švietimo reformą. Naujasis aukštojo švietimo įstatymas, kuris jau parengtas 2010 m., bet vėliau atšauktas, turėtų būti naudingas žingsnis atsižvelgiant į reformos būtinybę.

(15)

Pensijų reforma, dėl kurios sprendimas priimtas 2010 m., nesusieta su vidutine tikėtina gyvenimo trukme arba sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sistemos padėtimi. Įgyvendinimo laikotarpis tęsiasi nuo 2011 iki 2026 m., o dauguma priemonių įsigalioja antroje šio laikotarpio pusėje, dėl to galėtų kilti rizika tiek pensijų sistemos pirmosios pakopos įgyvendinimui, tiek tvarumui.

(16)

Bulgarijos piliečiai skurdą patiria dažniau, palyginti su ES vidurkiu (41,9 % gyventojų patiria didelių materialinių nepriteklių, palyginti su 8,1 % ES). Apie 66 % vyresnio amžiaus žmonių kyla skurdo rizika – šis rodiklis kur kas didesnis negu ES vidurkis. Keletą pastarųjų metų yra požymių, kad gyvenimo sąlygos blogėja. Turint omenyje demografinę situaciją, tai, ar nacionalinėje reformų programoje nustatyti skurdo mažinimo tikslai bus pasiekti, labai priklauso nuo tinkamo vyresnio amžiaus darbuotojams ir palankių sąlygų neturintiems asmenims skirtos politikos modelio, taip pat nuo socialinių išmokų pakankamumo. Nacionalinėje reformų programoje skelbiama apie romų (pagal apskaičiavimus 10 % gyventojų (3)) integravimo veiklos strategijos rengimą, siekiant pagal vieną visapusišką planą šalinti daugelį kliūčių užimtumo, švietimo, sveikatos ir aprūpinimo būstu srityse.

(17)

Nedidelis viešųjų paslaugų veiksmingumas tebestabdo augimą. Nepaisant pastarojo racionalizavimo, viešojo administravimo reforma nespręstas darbuotojų kokybės arba esminių funkcijų gerinimo klausimas. Fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skverbties lygis Bulgarijoje labai žemas (14,9 %) ir šis rodiklis yra antras pagal mažumą ES, dėl to ribojamas ir visų elektroninėmis priemonėmis teikiamų paslaugų diegimas.

(18)

Pažeidimų viešųjų pirkimų srityje lygis siekia 60 % visų tikrintų procedūrų, o šis rodiklis net didesnis vykdant didelius viešosios infrastruktūros projektus, kai valdžios institucijos privalo atlikti ex ante kontrolę. Viešųjų finansų kontrolės agentūros pajėgumai gerokai sumažinti 2006 m., todėl agentūra 2007–2009 m. atliko tik 12 % visų viešųjų pirkimų procedūrų ex post patikras. Nauji Viešųjų pirkimų įstatymo ir Viešųjų finansų inspekcijų įstatymp daliniai pakeitimai buvo patvirtinti Ministrų Tarybos ir perduoti parlamentinei procedūrai.

(19)

Bulgarijos ūkio energijos intensyvumas yra vienas iš didžiausių ES. Ryškiausias pavyzdys yra namų šildymas – šią problemą daugiausia lemia prastai prižiūrimi daugiabučiai pastatai. Pastarieji tinkamumo taisyklių pakeitimai suteikia galimybę pasinaudoti ES struktūriniais fondais energijos vartojimo efektyvumo investicijoms remti. Įdėta mažai investicijų, nors energijos ir transporto mokesčių pajamos sumažėjo, palyginti su BVP ir darbo mokesčiais, kurie gerokai viršija ES vidurkį. Galimybes patekti į energijos rinką varžo maža konkurencija ir neskaidrūs kainų nustatymo mechanizmai.

(20)

Bulgarija prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“. Fiskaliniai įsipareigojimai rodo, kad viešųjų finansų tvarumas bus grindžiamas pensijų reformos priemonėmis, veiksmais, kuriais bus užtikrinama, kad atlyginimas priklausytų nuo rezultatų, iki 2013 m. įšaldant pensijų ir darbo užmokesčio dydį, ir šalies fiskalinės sistemos stiprinimu priimant Finansinio stabilumo paktą, kuriame numatytos privalomos skaitinės fiskalinės taisyklės. Užimtumui skatinti bus imtasi nelegalaus darbo dalies mažinimo ir dalyvavimo darbo rinkoje didinimo priemonių. Konkurencingumo priemonėmis siekiama mažinti administracinę naštą ir didinti e. valdžios mastą; gerinti galimybes gauti išsilavinimą ir švietimo sistemos rezultatus. Šie įsipareigojimai susiję su trimis iš keturių pakto sričių, neminint finansų sektoriaus. Jie rodo platesnės reformų darbotvarkės, nustatytos konvergencijos ir nacionalinėje reformų programose, tęstinumą, ir jais spartinami vykdomi reformų projektai fiskalinio valdymo, viešojo administravimo ir švietimo srityse. Šie įsipareigojimai pagal paktą „Euro plius“ buvo įvertinti ir į juos atsižvelgta rengiant rekomendacijas.

(21)

Komisija įvertino konvergencijos programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Bulgarijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Ji mano, kad, 2010 m. atlikus didelį ir ankstyvą biudžeto koregavimą, 2011 m. fiskalinio konsolidavimo planai turėtų būti įgyvendinti, kaip numatyta, o deficitas turėtų būti sumažintas tiek, kad neviršytų 3 % pamatinės vertės, laikantis Tarybos rekomendacijos. Tačiau atnaujintoje programoje nepateikiama pakankamai išsamios informacijos apie planuojamas biudžeto priemones 2012–2014 m. fiskaliniams tikslams pasiekti ir būtų galima užtikrinti spartesnę pažangą siekiant vidutinės trukmės tikslo. Sustiprinus šalies fiskalinę sistemą, būtų įtvirtinta fiskalinė drausmė ir užtikrintas vidutinės trukmės vyriausybės politikos nuspėjamumas ir patikimumas. Be to, reikėtų imtis šių veiksmų: stiprinti konkurencingumą, padėti žmonėms susirasti darbą, apsaugoti daugelį kliūčių patiriančius pažeidžiamiausių grupių asmenis, stiprinti viešojo administravimo įstaigų ir reguliavimo institucijų gebėjimus, didinti išteklių vartojimo efektyvumą ir atverti daugiau investavimo ir augimo galimybių.

(22)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Bulgarijos konvergencijos programą ir pateikė savo nuomonę (4), kurią visų pirma išdėstė toliau pateikiamose 1 ir 2 rekomendacijose. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Bulgarijos nacionalinę reformų programą,

1.

Veiksmingai vykdyti biudžetą, kad perviršinis deficitas būtų panaikintas 2011 m. pagal 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendaciją pagal perviršinio deficito procedūrą. Patikslinti priemones, kuriomis pagrįsta 2012–2014 m. biudžeto strategija. Pasinaudoti ekonomikos atsigavimu tam, kad būtų užtikrintas lygiavertis vidutinės trukmės tikslo siekimo progresas, pirmiausia griežtai kontroliuojant išlaidų augimą, suteikiant pirmenybę augimą skatinančioms išlaidoms.

2.

Imtis biudžeto planavimo nuspėjamumo ir vykdymo kontrolės, įskaitant kaupimų pagrindu, tolesnių veiksmų, visų pirma griežtinant fiskalinį valdymą. Tam parengti ir taikyti privalomas fiskalines taisykles ir tinkamai apibrėžtą vidutinės trukmės biudžeto sistemą, kuria būtų užtikrinamas skaidrumas visais valdžios lygmenimis.

3.

Įgyvendinti sutartus veiksmus kartu su socialiniais partneriais pagal dabartinę pensijų reformą, paspartinti kai kuiras jos svarbiausias priemones, kurios padėtų padidinti dabartinį išėjimo į pensiją amžių ir sumažinti išankstinį išėjimą, pasinaudojant laipsnišku tarnybos socialinio darudimo laikotarpio padidinimu ir stiprinant politiką tam, kad būtų galima padėti vyresnio amžiaus darbuotojams ilgiau likti darbo rinkoje.

4.

Konsultuojantis su socialiniais partneriais ir atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, skatinti politiką, skirtą užtikrinti, kad darbo užmokesčio augimas būtų labiau susietas su našumo pokyčiais, ir palaikyti konkurenciją tuo pačou metu atkreipiant dėmesį į vykstančią konvergenciją.

5.

Imtis veiksmų kovos su skurdu ir socialinės įtraukties (ypač daugelį kliūčių patiriančių pažeidžiamų grupių asmenų) skatinimo uždaviniui spręsti. Imtis priemonių modernizuoti viešąsias įdarbinimo tarnybas, kad jos galėtų geriau derinti kvalifikacijas su paklausa darbo rinkoje; paramą daugiausia skirti žemos kvalifikacijos jaunimui. Daryti švietimo reformos pažangą iki 2012 m. vidurio priimant ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstatymą ir naują aukštojo švietimo įstatymą.

6.

Dėti daugiau pastangų siekiant didinti esminių valdžios funkcijų ir reguliavimo institucijų administracinius gebėjimus, kad viešosios tarnybos veiksmingiau reaguotų į piliečių ir įmonių poreikius; įvesti ir efektyviai įgvendinti priemones, kad viešieji pirkimai būtų tikrinami remiantis rizikos vertinimu, didinti institucijų gebėjimą užkirsti kelią pažeidimams ir už juos taikyti sankcijas, kad gerėtų viešųjų lėšų panaudojimo kokybė ir ekonominis veiksmingumas.

7.

Panaikinti kliūtis patekti į rinką, garantuoto pelno susitarimus ir kainų kontrolę ir užtikrinti visišką Bulgarijos energetikos sektoriaus reguliavimo institucijos nepriklausomybę, kad elektros ir dujų rinkos būtų atviros didesnei konkurencijai. Įvesti paskatas pastatų energiniam naudingumui didinti.