Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 62011CN0084

    Byla C-84/11: 2011 m. vasario 24 d. Korkein hallinto-oikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Marja-Liisa Susisalo, Olli Tuomaala, Merja Ritala

    OL C 145, 2011 5 14, p. 9–10 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    14.5.2011   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 145/9

    2011 m. vasario 24 d.Korkein hallinto-oikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Marja-Liisa Susisalo, Olli Tuomaala, Merja Ritala

    (Byla C-84/11)

    2011/C 145/13

    Proceso kalba: suomių

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    Korkein hallinto-oikeus

    Šalys pagrindinėje byloje

    Kasatoriai: Marja Liisa Susisalo, Olli Tuomaala, Merja Ritala

    Kitos proceso šalys: Helsingin yliopiston apteekki, Lääkealan turvallisuus- ja kehittämiskeskus FIMEA

    Prejudiciniai klausimai

    1.

    Ar SESV 49 straipsnis, susijęs su įsisteigimo laisve pagal Sąjungos teisę, turi būti aiškinamas taip, kad jam prieštarauja Suomijos vaistų įstatymo nuostatų dėl vaistinės veiklos licencijos išdavimo taikymas, nes Helsinkio universiteto vaistinės filialų steigimo reikalavimai taip nukrypsta nuo privačių vaistinių filialų steigimo reikalavimų:

    a)

    privačios vaistinės filialas, remiantis Centrinės vaistų srities saugumo ir plėtros tarnybos pagal Vaistų įstatymo 52 straipsnio 1 dalį išduota licencija, gali būti įsteigtas teritorijoje, kurioje dėl mažo gyventojų skaičiaus netenkinami bendrieji savarankiškos vaistinės steigimo reikalavimai, tačiau siekiant aprūpinti vaistais būtina vykdyti vaistinės veiklą; privatus vaistininkas pagal kiekvienam vaistinės filialui atskirai išduotą licenciją gali valdyti ne daugiau kaip tris vaistinės filialus. O Helsinkio universiteto vaistinės filialas gali būti įsteigtas remiantis Centrinės vaistų srities saugumo ir plėtros tarnybos pagal Vaistų įstatymo 52 straipsnio 3 dalį išduota licencija, tačiau diskrecija licencijos klausimu neribojama teisės aktais ar kitomis nacionalinėmis nuostatomis, išskyrus nuostatą, kad Helsinkio universitetas gali valdyti ne daugiau kaip 16 vaistinės filialų.

    b)

    Centrinė vaistų srities saugumo ir plėtros tarnyba, nustatydama privačios vaistinės filialo vietą, privalo atsižvelgti į vaistinės buvimo vietą. Helsinkio universiteto vaistinės filialų buvimo vietos atžvilgiu tokios nuostatos nėra, šios vaistinės filialai įsteigti įvairiose Suomijos vietose?

    2.

    Jei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas mano, kad, remiantis atsakymais į prieš tai pateiktus klausimus, nuostatos dėl licencijos steigti vaistinės filialus išdavimo Helsinkio universiteto vaistinei prieštarauja SESV 49 straipsniui, Korkein hallinto-oikeus pateikia tokius papildomus prejudicinius klausimus:

    a)

    ar įsisteigimo laisvės ribojimas, atsirandantis dėl nuostatų dėl licencijos steigti vaistinės filialus išdavimo Helsinkio universiteto vaistinei, gali būti pateisinamas privalomais bendrojo intereso pagrindais, kurie kyla iš specialių Helsinkio universiteto vaistinės funkcijų, susijusių su aprūpinimu vaistais ir farmaciniu išsilavinimu, ir kurie yra būtini ir proporcingi, atsižvelgiant į tai, kad Helsinkio universiteto vaistinės filialams tokios specialios funkcijos nenumatytos?

    b)

    ar iš anksčiau nurodytų įstatymu nustatytų specialių Helsinkio universiteto vaistinės funkcijų matyti, kad ji gali būti laikoma įmone pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį, teikiančia bendros ekonominės svarbos paslaugas, ir, jei taip, ar minėta SESV nuostata, kalbant apie Helsinkio universiteto vaistinės filialus, pateisina išimtinį SESV 49 straipsnyje ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintų išankstinio administracijos leidimo reikalavimų nesilaikymą, atsižvelgiant į tai, kad Helsinkio universiteto vaistinės filialams tokios specialios funkcijos nenumatytos?
    Top