Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 42010X1120(02)

    Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucijos dėl naujų europinių principų negalios srityje projektas

    OL C 316, 2010 11 20, p. 1–4 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    20.11.2010   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 316/1


    Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucijos dėl naujų europinių principų negalios srityje projektas

    2010/C 316/01

    Europos Sąjungos Taryba ir Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai,

    ATSIŽVELGDAMI Į:

    1.

    Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, kuriame teigiama, kad Sąjunga yra grindžiama, inter alia, šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, ir kad šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė;

    2.

    Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Taryba, Europos Parlamentui pritarus, gali imtis atitinkamų veiksmų siekdama kovoti su diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl negalios;

    3.

    Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 straipsnį, kuriame nustatyta, kad nustatydama ir įgyvendindama politikos kryptis ir veiksmus Sąjunga siekia kovoti su diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl negalios;

    4.

    Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (1), kurioje dar kartą patvirtinama teisė nebūti diskriminuojamiems ir neįgaliųjų integracijos principas;

    5.

    2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (2) (toliau – JT konvencija) ir jos Fakultatyvų protokolą;

    6.

    2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimą dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (3), įskaitant priedo priedėlį, kuriame išvardyti Bendrijos teisės aktai, susiję su konvencijoje reglamentuojamais klausimais. Tarp šių aktų – Tarybos direktyva 2000/78/EB (4), Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (5), Reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 (6) ir Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 (7);

    7.

    2003 m. gruodžio mėn. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl tolesnės veiklos, susijusios su Europos neįgaliųjų metais, (8) ir Europos Komisijos 2003–2010 m. veiksmų planas dėl negalios (9);

    8.

    2006 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl negalios ir vystymosi (10);

    9.

    du neoficialius už politiką negalios srityje atsakingų ministrų susitikimus, surengtus 2007 m. birželio 11 d. pirmininkaujant Vokietijai ir 2008 m. gegužės 22 d. pirmininkaujant Slovėnijai, kuriuose ministrai daugiausia dėmesio skyrė JT konvencijos įgyvendinimui ir tam, kad tai taptų vienu veiksmų plano dėl negalios prioritetų; ministrai taip pat pripažino valstybių narių ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo svarbą siekiant įtvirtinti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į negalią;

    10.

    pirmininkaujant Ispanijai 2010 m. gegužės 19–21 d. surengto trečiojo neoficialaus už politiką negalios srityje atsakingų ministrų susitikimo ir Konferencijos negalios ir asmens savarankiškumo tema pirmininkaujančios valstybės narės parengtas išvadas, palankias neįgaliesiems. Ministrai ir konferencijos dalyviai apžvelgė, kaip įgyvendinama JT konvencija įtvirtinant žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į negalią, ir akcentavo valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo bei bendradarbiavimo su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis svarbą;

    11.

    2010 m. kovo 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Neįgalieji: užimtumas ir galimybės įsidarbinti atskirais etapais“ (11), kurioje teigiama, kad reikia daryti pažangą su neįgaliaisiais susijusių Europos teisės aktų, politikos ir tinkamo finansavimo srityse priimant naujas priemones.

    PALANKIAI VERTINDAMI:

    12.

    valstybių narių ir Europos Sąjungos prisiimtus įsipareigojimus ir padarytą pažangą, kuriuos įtvirtins atitinkamai JT konvencijos ratifikavimas ar oficialus patvirtinimas ir visapusiškas įgyvendinimas;

    13.

    tai, kad Komisijos komunikate dėl strategijos „Europa 2020“ (12) pripažįstama, jog su negalia susijusių klausimų sprendimas turi būti vienas iš Europos ir nacionalinių prioritetų labai svarbioje kovos su skurdu srityje; komunikate teigiama, jog Komisija parengs ir įgyvendins programas, kuriomis būtų skatinama labiausiai pažeidžiamų grupių socialinė aprėptis, visų pirma suteikiant novatorišką švietimą, mokymą ir užimtumo galimybių ir kovojant su neįgaliųjų diskriminacija; be to, jame valstybės narės raginamos, atsižvelgiant į nacionalines pareigas, nustatyti ir įgyvendinti priemones, skirtas konkrečių rizikos grupių, įskaitant neįgaliuosius, specialioms problemoms spręsti;

    14.

    2008 m. kovo 17 d. Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl neįgaliųjų padėties Europos Sąjungoje (13);

    15.

    2009 m. gruodžio mėn. Europos socialinių partnerių naująjį autonominį susitarimą dėl įtraukiųjų darbo rinkų (14).

    PAŽYMĖDAMI, KAD:

    16.

    socialiniu požiūriu tvarios ir darnios Europos kūrimas turėtų būti grindžiamas principu „neįgaliųjų dalyvavimas sprendžiant visus su neįgaliaisiais susijusius klausimus“ ir kad tokią Europą galime sukurti tik užtikrindami neįgaliųjų aprėptį ir dalyvavimą;

    17.

    be kitų sričių, galimybių įsidarbinti, įsigyti prekių, naudotis paslaugomis, tenkinti ugdymosi poreikius ir dalyvauti socialiniame bei visuomenės gyvenime užtikrinimas yra viena iš būtinų neįgaliųjų visapusiškos socialinės aprėpties ir dalyvavimo visuomenės gyvenime sąlygų;

    18.

    didinant privačiojo sektoriaus dalyvavimą, sudaromos geresnės sąlygos neįgaliesiems būti labiau nepriklausomiems ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo sferose;

    19.

    užtikrinant socialinę aprėptį ir nediskriminavimą neįgalieji aktyviau dalyvauja visuomenės gyvenime, o tai ekonomiškai naudinga visai visuomenei (15);

    20.

    neįgaliesiems reikia teikti aukštos kokybės įvairias ir individualias bendruomenines paslaugas. Socialinių paslaugų paklausa didėja, o tai gali paskatinti naujų darbo vietų, įskaitant ir neįgaliesiems, kūrimą;

    21.

    reikia skatinti kurti naujas darbo vietas ir propaguoti prieinamumą bei universalų projektavimą; šios permainos suteikia galimybę gerinti kokybę ir ilgalaikį neįgaliųjų užimtumą;

    22.

    neįgalios moterys dažnai susiduria su dviguba diskriminacija. Vyriausybės turi priemonių šiai padėčiai ištaisyti – integruoti lyčių aspektą į visas atitinkamas politikos negalios srityje kryptis.

    PRAŠO KOMISIJOS, ATSIŽVELGIANT Į SAVO KOMPETENCIJĄ:

    23.

    teikti paramą, kad valstybės narės ir Europos Sąjungos institucijos galėtų veiksmingai įgyvendinti JT konvenciją;

    24.

    bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, neįgaliaisiais, jiems atstovaujančiomis organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, parengti naują Europos strategiją negalios srityje remiantis Europos sutartyse, strategijoje „Europa 2020“ ir JT konvencijoje įtvirtintomis vertybėmis;

    25.

    skatinti ir gerinti prieinamumą įsteigiant metinį Europos apdovanojimą neįgaliesiems pritaikytiems miestams;

    26.

    stiprinti neįgaliųjų ir jų šeimų, taip pat jiems atstovaujančių organizacijų bendradarbiavimo ir dalyvavimo mechanizmus siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendintas JT konvencijos 4 straipsnis.

    PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS, ATSIŽVELGIANT Į SAVO ATITINKAMĄ KOMPETENCIJĄ:

    27.

    Bendrieji politikos principai:

    a)

    skatinti ratifikuoti ir taikyti JT konvenciją, toliau dėti pastangas, kad būtų patvirtintas elgesio kodeksas, ir prireikus pritaikyti ES ir nacionalinės teisės aktus prie Konvencijos nuostatų;

    b)

    integruoti neįgaliųjų klausimus į visas atitinkamas strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas ir tuo pačiu metu, kai tikslinga, parengti specialias neįgaliesiems skirtas priemones, nepažeidžiant nacionalinės kompetencijos, kad JT konvencija būtų įgyvendinama bendradarbiaujant su neįgaliaisiais, jiems atstovaujančiomis organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais;

    c)

    neįgaliųjų klausimus horizontaliu ir koordinuotu būdu integruoti į nustatomą bendrąją politiką ir programas, visų pirma į nacionalinius užimtumo ir socialinės apsaugos bei aprėpties planus, ir toliau plėtoti neįgaliesiems bei jų šeimoms skirtas specialias programas, ypatingą dėmesį skiriant asmenims, kuriems reikalinga didelė parama;

    d)

    panaudoti neįgaliųjų žmogiškąjį kapitalą, be kita ko, plėtojant jiems skirtas atitinkamas mokymo ir užimtumo priemones; tokiu būdu taip pat galima prisidėti prie pastangų siekiant Strategijoje „Europa 2020“ nustatyto pagrindinio tikslo užtikrinti, kad 20–64 metų amžiaus grupėje moterų ir vyrų užimtumas siektų 75 %;

    e)

    skatinti valstybių narių ir Komisijos veiklos koordinavimą ir jų bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą su neįgaliaisiais, jiems atstovaujančiomis organizacijomis ir jų šeimomis, kad būtų rasti bendri sprendimai. Visa apimančiam požiūriui plėtoti bus naudojamos atitinkamos Europos ir nacionalinės lėšos, be kita ko, tam tikrais atvejais pasitelkiant Europos socialinio fondo lėšas.

    28.

    Švietimas:

    a)

    prisidėti skatinant plėtoti įtraukiąsias visų lygių švietimo sistemas, kad būtų įgyvendinta visuotinė teisė į švietimą, grindžiamą lygių galimybių ir nediskriminavimo principais; tai reiškia – plėtoti politiką, kuria siekiama visiems piliečiams užtikrinti kokybišką švietimą ir galimybes naudotis būtinais ištekliais (ekonominiais, žmogiškaisiais, mokomaisiais, techniniais ir technologiniais);

    b)

    visais švietimo lygiais dirbantiems pedagogams teikti pirminį ir tęstinį profesinį mokymą, kad jie įgytų kompetenciją patenkinti įvairius neįgalių besimokančiųjų poreikius ir galėtų tinkamai atlikti pareigas įtraukiose švietimo sistemose;

    c)

    skatinti tobulinti švietimo sistemas, siekiant panaikinti stereotipus ir skatinant suteikti daugiau žinių apie neįgaliuosius ir didinti toleranciją jų atžvilgiu.

    29.

    Prieinamumas:

    a)

    daryti pažangą skatinant jūrų transporto, miesto ir tarpmiestinių autobusų prieinamumą ir gerinti e. prieinamumą bei geriau pasinaudoti naujomis technologijomis tobulinant aprėptį;

    b)

    propaguoti prieinamumo bei universalaus projektavimo principus. Šiuo požiūriu primenama, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo tais atvejais, kai veiksmus bendrai finansuoja fondai, ūkio subjektai turi laikytis prieinamumo neįgaliesiems kriterijaus;

    c)

    inicijuoti diskusiją dėl neįgaliesiems skirtos Europos judėsenos kortelės sukūrimo, kad tokiems asmenims būtų sudarytos palankesnės galimybės naudotis transporto paslaugomis, patekti į kultūros objektus ir dalyvauti kultūros renginiuose.

    30.

    Užimtumas ir socialiniai klausimai:

    a)

    užtikrinti visapusišką Direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, be kita ko, jos nuostatų dėl neįgaliesiems tinkamų patalpų įgyvendinimą;

    b)

    skatinti rengti profesinio orientavimo ir profesinio mokymo programas neįgaliesiems ir šią veiklą vykdyti, kad jie turėtų daugiau užimtumo galimybių;

    c)

    remti socialinių partnerių iniciatyvas, kad būtų skatinamas neįgaliųjų dalyvavimas darbo rinkoje, profesinis mokymas ir profesinė reabilitacija bei kovojama su diskriminacija dėl negalios užimtumo srityje;

    d)

    remti ir palaikyti dialogą su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis siekiant didinti informuotumą ir užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą gero valdymo struktūroje;

    e)

    skatinti veiksmus vietos lygiu, kuriais būtų skatinamas neįgaliųjų ir jų šeimų asmeninis savarankiškumas, teikiant pirmenybę bendruomeninėms paslaugoms, tuo pat metu teikiant reikiamą paramą visais lygiais veikiančioms viešojo administravimo institucijoms;

    f)

    plėtoti tvarią ekonominę politiką, kuria būtų skatinama neįgaliųjų aprėptis visuomenėje, pagrindinį dėmesį skiriant žmogaus teisėms.

    31.

    Tarptautiniai klausimai:

    a)

    propaguoti neįgaliųjų apsaugą ir saugą esant pavojingoms situacijoms, įskaitant ginkluotus konfliktus, humanitarines krizes ir stichines nelaimes;

    b)

    siekti užtikrinti, kad vystomasis bendradarbiavimas, įskaitant tarptautines vystymosi programas, apimtų neįgaliuosius ir būtų jiems prieinamas.

    PRAŠO EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ:

    32.

    toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į neįgaliuosius ir lygias galimybes visiems tokiems asmenims, rodant pavyzdį ir skatinant didinti jose ir kitose ES įstaigose įdarbinamų neįgaliųjų skaičių, gerinant ES institucijų pastatų, patalpų ir informacinių bei ryšių technologijų, įskaitant kompiuterines sistemas ir internetą bei jo prietaikas, pritaikomumą neįgaliesiems, tokiu būdu įrodant realų įsipareigojimą neįgaliesiems ir tai, kad JT konvencijoje ir taikytinuose teisės aktuose nustatyti ES institucijų įsipareigojimai yra veiksmingai vykdomi.

    PALANKIAI VERTINA NEĮGALIESIEMS ATSTOVAUJANČIŲ ORGANIZACIJŲ DARBĄ IR JAS SKATINA:

    33.

    tęsti savo, kaip pilietinės visuomenės atstovų, veiklą, informuojant apie neįgaliųjų poreikius ir teikiant pasiūlymus Europos Sąjungos institucijoms bei nacionalinės valdžios institucijoms.

    PRAŠO EUROPOS SĄJUNGAI PIRMININKAUSIANČIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ:

    34.

    toliau stiprinti neįgaliųjų žmogaus teisių europinę perspektyvą, skatinant tokių asmenų visapusišką socialinę aprėptį, lygias galimybes ir nediskriminavimą, užtikrinant, kad šiame procese tinkamai dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai;

    35.

    palaikyti sumanymą reguliariai rengti neoficialius už politiką negalios srityje atsakingų ministrų susitikimus;

    36.

    visapusiškai pasinaudoti koordinavimo ir konsultacinių grupių, pavyzdžiui, Aukšto lygio grupės neįgaliųjų klausimams spręsti, galimybėmis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos JT konvencijos nuostatoms taikyti ir būsimai Europos strategijai negalios srityje įgyvendinti;

    37.

    propaguoti Europos Sąjungos požiūrį į negalią, kuris grindžiamas Europos Sąjungos sutartyje nustatytomis ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje atspindėtomis vertybėmis.


    (1)  OL C 364, 2000 12 18, p. 1.

    (2)  http://www.un.org/disabilities/convention/conventionfull.shtml

    (3)  OL L 23, 2010 1 27, p. 35.

    (4)  OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

    (5)  OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

    (6)  OL L 204, 2006 7 26, p. 1.

    (7)  OL L 315, 2007 12 3, p. 14.

    (8)  Dok. 15206/03 + COR 1.

    (9)  COM(2003) 650 galutinis.

    (10)  OL C 287E, 2006 11 24, p. 336.

    (11)  Dok. SOC/363.

    (12)  Dok. 7110/10.

    (13)  OL C 75, 2008 3 26, p. 1.

    (14)  http://www.etuc.org/IMG/pdf_06-EN-Inclusive-Labour-Markets.pdf

    (15)  Žr. Užimtumo ir socialinių reikalų generalinio direktorato pranešimą „Nesocialinės politikos kaina: kuriant ekonominę kokybiškos socialinės politikos sistemą ir socialinės politikos nebuvimo kaina“, 2003 m. sausio 3 d. http://www.ucc.ie/social_policy/EU-docs-socpol/Fouarge_costofnonsoc_final_en.pdf


    Top