21.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 285/35

A.

kadangi 1995 m. Barselonos konferencijoje buvo pradėtas itin plataus užmojo projektas – plėtoti naujus ir glaudesnius šiaurinės ir pietinės Viduržemio jūros pakrančių politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius santykius ir kadangi šis projektas dar toli gražu nėra baigtas,

B.

kadangi Viduržemio jūros regiono šalių sąjungos, kuria siekiama paspartinti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių integracijos procesą įgyvendinant konkrečius ir aiškius projektus, kūrimo procesas dar tebevyksta; kadangi dėl konfliktų Gazos ruože buvo numatyta nerengti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitikimų 2009 m. sausio–liepos mėn.,

C.

kadangi Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuris turėjo būti surengtas 2009 m. lapkričio 24 ir 25 d., reikėjo atidėti dėl arabų valstybių boikoto protestuojant prieš Izraelio poziciją Artimųjų Rytų taikos procese,

D.

kadangi ES pasirašė asociacijos susitarimus su visomis pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis, išskyrus Siriją ir Libiją; kadangi derybos su Sirija dėl asociacijos susitarimo įvyko, tačiau pasirašymą Sirija atidėjo, ir kadangi Komisija pradėjo derybas su Libija,

E.

kadangi dvišalį požiūrį, kuris būtinas bet kuriam panašiam procesui ir kuris suprantamas dėl konkrečių kultūrinių, socialinių, ekonominių ir politinių dalyvaujančių šalių skirtumų, reikėtų plėtoti ir remti atsižvelgiant į skirtingų partnerių tarpusavio santykių globalią viziją ir planą, taigi kartu reikėtų taikyti regioninį požiūrį,

F.

kadangi abi Viduržemio jūros pakrantės ir toliau lieka nepaprastai skirtingos ekonominiu, socialiniu ir demografiniu požiūriais, rodančios didelį gerovės skirtumą, sąlygojantį nestabilumą ir įtampą migracijos ir aplinkos srityse regione; kadangi Viduržemio jūros regiono šalys vystosi itin skirtingai, kadangi daugiau kaip 30 proc. VJPRPŠ gyventojų tenka mažiau kaip 2 JAV doleriai per dieną,

G.

kadangi VJPRPŠ ekonomika labai priklausoma nuo užsienio prekybos; kadangi maždaug 50 proc. jų prekybos srautų yra nukreipta į ES, vis dėlto prekyba su šiomis šalimis sudaro tik 8 proc. ES užsienio prekybos ir ES tenka teigiamas jos balansas; kadangi VJPRPŠ eksporto struktūra nėra įvairi ir šios šalys išlieka susijusios su sektoriais, kurie turi mažai įtakos ekonomikos augimui,

H.

kadangi ES yra didžiausia užsienio investuotoja regione, tačiau tiesioginės užsienio investicijos šiame regione ir toliau labai mažos, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, ir kadangi šalys labai skiriasi pagal gebėjimus pritraukti tiesioginių užsienio investicijų,

I.

kadangi pietinių šalių regioninė integracija tęsis dar ilgai ir kadangi pietinių šalių tarpusavio prekyba tėra menkai išplėtota ir sudaro tik 6 proc. visos VJPRPŠ prekybos,

J.

kadangi ši padėtis gali sukelti itin neigiamų padarinių Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių integracijos procesui, maisto saugumui ir ypač VJPRPŠ suverenitetui didėjant prekybos koncentracijos poveikiui, pavyzdžiui, didėjant priklausomybei nuo kelių - daugiausia žemės ūkio - gaminių eksporto į ES, tuo pat metu didinant pagrindinių maisto produktų importą, ir dėl to neteikiant naudos VJPRPŠ ir jų įmonėms,

K.

kadangi VJPRPŠ privalo pašalinti egzistuojančias politines ir ekonomines kliūtis, kurios stabdo viso regiono integracijos procesą siekiant jų naudingesnio bendradarbiavimo,

L.

kadangi audinių, drabužių ir avalynės gamintojai abiejuose Viduržemio jūros krantuose praranda didelę savo rinkos dalį dėl rinkos globalizacijos ir didelės Azijos konkurencijos,

M.

kadangi laisvosios prekybos zona, jeigu norima, kad ji turėtų tikrą teigiamą poveikį, turėtų paskatinti VJPRPŠ integraciją tarptautinės prekybos srityje ir užtikrinti šių šalių ekonomikos įvairovę, įskaitant sąžiningą iš to gautos naudos pasidalijimą, norint pasiekti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių ekonominės ir prekybos partnerystės svarbiausią tikslą, t. y. sumažinti šiaurinių ir pietinių Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių išsivystymo lygio skirtumus,

N.

kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės pasunkėjo jau esami politiniai, ekonominiai ir socialiniai uždaviniai šalyse partnerėse, ypač susiję su nedarbo problema; kadangi šios šalys ir ES bendrai suinteresuotos sumažinti nedarbą minėtame regione ir suteikti jo gyventojams, ypač moterims, jaunimui ir kaimo gyventojams, padoraus gyvenimo perspektyvą,

1.

apgailestauja, kad, nors ir buvo pasiekta tam tikra pažanga, bet pagrindiniai Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės tikslai dar nepasiekti; pabrėžia, kad norint, jog šis procesas, ypač laisvosios prekybos zonos sukūrimas, būtų sėkmingas ir būtų svarbus indėlis į taiką, gerovę ir saugumą visame regione, reikia visų partnerių nenuilstamų ir suderintų pastangų ir didesnio abiejų Viduržemio jūros pakrančių pilietinės visuomenės ir gyventojų dalyvavimo;

2.

mano, kad daugybė sunkumų, ne tik ekonominiai, bet ir politiniai, pvz., Artimųjų Rytų konfliktas, turėjo didelį neigiamą poveikį šio proceso, ir ypač laisvosios prekybos zonos, pažangai ir vystymuisi; apgailestauja, kad dėl minėtųjų politinių problemų nukeltas Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kuris turėjo vykti lapkričio 24 ir 25 d. Stambule, ir kad Viduržemio jūros regiono valsybių sąjungos klausimu nepasiekta pažangos;

3.

primena Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungoje nustatytus svarbius strateginių sektorių projektus, pvz., naujos infrastruktūros kūrimo, mažų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimo, ryšių, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo, siekiant prisidėti prie siekio vystyti ir palengvinti Europos ir Viduržemio regiono šalių prekybą ir investicijas; ragina, kad susitikimai, numatyti pagal Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos programą, įvyktų ir kad Barselonoje būtų įsteigtas nuolatinis sekretoriatas;

4.

mano, kad dabartinės kliūtys yra ženklas, kad glaudesni ekonominiai santykiai turi būti plėtojami kartu su glaudesniais politiniais santykiais; mano, kad tikra teritorinė ir ekonominė integracija gali būti pasiekta tik jei bus padaryta konkreti pažanga sprendžiant vykstančius konfliktus ir užtikrinant demokratijos principus bei žmogaus teises;

5.

ragina Komisiją, valstybes nares ir VJPRPŠ atsižvelgti į finansų, ekonomikos ir aplinkos krizės padarinius, labiau įtraukiant socialinius ir aplinkos apsaugos klausimus į ekonominę ir prekybos partnerystę; prašo VJPRPŠ vyriausybes įgyvendinti nuoseklią ir veiksmingą užimtumo ir socialinės apsaugos politiką siekiant sumažinti krizės poveikį;

6.

todėl primena, kad laisvosios prekybos zonos tikslas turi būti vertinamas atsižvelgiant ne vien tik į ekonominį augimą, bet visų pirma į darbo vietų kūrimą; primena, kad jaunimo ir moterų nedarbas yra svarbiausia Viduržemio jūros regiono šalių socialinė problema, kurią reikia kuo greičiau spręsti;

7.

pabrėžia, kad VJPRPŠ regioninė integracija ir pietų šalių prekybos mainai yra labai svarbūs; apgailestauja, kad vis dar neišplėtotas pietinių šalių bendradarbiavimas;

8.

labai ragina VJPRPŠ plėtoti pietinių šalių tarpusavio prekybą, kaip tai daroma Egipto, Jordanijos, Maroko ir Tuniso pasirašyto Agadiro susitarimo atveju; mano, jog ši priemonė yra itin svarbi regioninei integracijai; ragina kitas regiono šalis prisijungti prie susitarimo ir toliau plėtoti integracijos iniciatyvas, kuriose dalyvauja VJPRPŠ, ir pasinaudoti esamomis sąsajomis, kuriomis remiantis sudaryti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimai tarp VJPRPŠ ir ES; pabrėžia, kad ES institucijos privalo teigiamai reaguoti į prašymus teikti techninę ir finansinę paramą siekiant tokios pietinių šalių ekonominės integracijos;

9.

mano, kad būtina sustiprinti kilmės kumuliacijos sistemą, nes tai naudinga muitinės priemonė siekiant atgaivinti prekybą šiame regione, o bendrąsias kilmės taisykles reikėtų atnaujinti ir supaprastinti siekiant atsižvelgti į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerių interesus; ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrus pasirašyti regioninę konvenciją dėl visų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių bendrosios kilmės taisyklių sistemos, padedančios supaprastinti kilmės taisykles, ir imtis tolesnių veiksmų įgyvendinant visų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių kilmės kumuliacijos sistemą;

10.

pažymi, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrai aptars priemones, kuriomis galima išspręsti problemas, susijusias su silpnais Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybiniais ir ekonominiais ryšiais, naujomis Europos ir Viduržemio jūros regiono prekybos gairėmis ir nauju mechanizmu, skirtu palengvinti prekybą ir investavimą regione; teigiamai vertina visas bendras iniciatyvas iš naujo peržiūrėti esamus asociacijos susitarimus atsižvelgiant į naujus ekonominius reikalavimus ir uždavinius;

11.

pabrėžia, kad šios diskusijos turi vykti esant partnerių tarpusavio pasitikėjimui ir pagarbai, kad būtų užtikrinta VJPRPŠ teisė valdyti savo prekybos rinkų atvėrimo tempus ir savo šalių ekonominio bei socialinio vystymosi strategijas; dar kartą prašo koordinuotai ir palaipsniui suplanuoti derybas dėl laisvos prekybos zonos plėtojant racionalią ir prognozuojamą partnerystę, atitinkančią VJPRPŠ socialines ir ekonomines realijas;

12.

pabrėžia, kad, toliau liberalizuojant žemės ūkio ir žuvininkystės sektorius, reikėtų atsižvelgti į poreikį apsaugoti padidintos rizikos prekes, tuo pačiu metu nuolat vertinant liberalizacijos ir augalų apsaugos standartų socialinį poveikį; ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrus užtikrinti, kad šis procesas vyktų palaipsniui atsižvelgiant į laiką, reikalingą įgyvendinti nešališkoms mokesčių reformoms, kuriomis siekiama kompensuoti iš muitų gaunamų pajamų sumažėjimą; ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerius apsvarstyti integruotos Europos ir Viduržemio jūros šalių žemės ūkio politikos, kuri būtų grindžiama tiekimo grandinės papildomumu ir perspektyvia vandens politika ir pagal kurią pirmenybė teikiama nepriklausomumo apsirūpinimo maistu srityje poreikiams, o ne prekybos aspektams, idėją;

13.

mano, kad paslaugų sektorius yra labai svarbus VJPRPŠ vystymuisi; laikosi nuomonės, kad bet koks paslaugų liberalizavimas turėtų vykti tik suderinus su VJPRPŠ pripažįstant šioms šalims teisę palaipsniui atverti jautrius ir lengvai pažeidžiamus ekonomikos sektorius ir kontroliuoti jų atvėrimą; mano, kad reikia atskirti komercines paslaugas nuo viešųjų paslaugų;

14.

prašo, kad pramonės sektoriaus liberalizavimo tvarkaraštis būtų pritaikomas atsižvelgiant į kiekvienos šalies ekonominių ir socialinių sąlygų, įskaitant nedarbo lygio raidą ir jo poveikį aplinkai; pabrėžia, kad vykdant ekonominę ir prekybos partnerystę turėtų būti skatinama didesnė pramoninių prekių gamybos įvairovė ir didesnė pridėtinė vertė; ragina VJPRPŠ pradėti vykdyti regioninę politiką, kurią taikant būtų atsižvelgiama į labai mažų įmonių bei mažų ir vidutinių įmonių vaidmenį;

15.

pažymi, kad Europos ir Viduržemio jūros šalių tekstilės gamintojai susiduria su dideliais sunkumais didėjant pasaulinei konkurencijai; atkreipia dėmesį į būtinybę stiprinti Šiaurės ir Pietų šalių partnerystę siekiant išlaikyti konkurencingą Europos ir Viduržemio jūros šalių tekstilės ir drabužių gamybą ir prekybą ir skatinti VJPRPŠ veiklą, duodančią didesnę pridėtinę vertę, pagrįstą kūryba ir naujovėmis, o ne vien verslo perkėlimu į kitas šalis;

16.

pabrėžia, kad būtina skatinti investicijų Viduržemio jūros regiono šalyse saugumą taikant sistemą, pagal kurią koordinuojamos mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtos strategijos ir kuri apima daugelį sričių: mažų ir vidutinių įmonių apsaugą, finansavimą, informavimą ir tinklą;

17.

mano, kad naujasis pasiūlymas nustatyti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių investicijų palengvinimo tvarką – svarbus žingsnis siekiant informacijos centralizavimo ir sklaidos pasitelkus vieną tinklą, kuris turėtų suteikti galimybę ūkinės veiklos vykdytojams susidaryti išsamų prekybos ir investavimo sąlygų regione vaizdą; pabrėžia, kad ši priemonė turėtų papildyti esamus tinklus;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina įsteigti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių investicijų ir plėtros banką, kuris užtikrintų donorus abipus Viduržemio jūros ir galėtų pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kurių trūksta Europos ir Viduržemio jūros regionui;

19.

džiaugiasi, kad įkurtas fondas „Inframed“, kuris pagal Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos programą paskelbtas ilgalaikiu investicijų fondu, skirtu infrastruktūros projektams finansuoti;

20.

mano, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos iniciatyva turėtų padėti skatinti esamų formų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimą siekiant visoms šalims partnerėms suteikti galimybę remiantis abipusiu sutarimu nustatytais prioritetais ir tikslais dalyvauti ES regioninėse programose ir vykdyti atitinkamą politiką; pabrėžia, kad svarbu išplėsti Bendrijos programų taikymo sritį, ypač siekti, kad šalys partnerės dalyvautų tarptautiniame bendradarbiavime (InterReg), švietimo, mokslinių tyrimų ir profesinio mokymo (studentų mainai ir kt.) sričių programose;

21.

ragina Viduržemio jūros regione naudoti saulės ir vėjo energiją; teigiamai vertina naujas iniciatyvas, pvz., „Plan Solaire“, ir pirmines mintis dėl pramonės iniciatyvos DESERTEC, skirtos dideliu mastu plėtoti saulės energijos potencialą Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, tačiau apgailestauja, kad veiksmai iki šiol suvokiami tik kaip nacionalinio lygmens; pabrėžia, kad ES veiksmai siekiant įgyvendinti projektą DESERTEC privalo būti nuoseklūs ir jais turėtų būti aktyviai prisidedama prie Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių nuoseklaus vystymosi, ir ragina Komisiją aktyviai koordinuoti ES pastangas;

22.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į poveikio tvarumui įvertinimo išvadas; ragina Komisiją sistemingai vadovautis šiame įvertinime pateiktomis rekomendacijomis dėl socialinio ir ekologinio liberalizacijos poveikio siekiant atsižvelgti į socialinės sanglaudos ir tvaraus vystymosi dimensijas; taip pat pažymi, kad šis poveikis gali būti labai skirtingas įvairiuose sektoriuose ir šalyse; pabrėžia, kad siekiant tikros socialinės pažangos, svarbu plėtojant mūsų ekonominę ir prekybos partnerystę populiarinti tinkamą darbą ir elgesio kodeksus, dėl kurių susiderėta su daugiašalėmis įmonėmis ir kuriuose įtraukti tikslai užtikrinti tinkamas darbo vietas;

23.

laikosi nuomonės, kad laisvosios prekybos zona turėtų būti papildyta laipsniškai įvedant laisvą darbuotojų judėjimą (numatant tam tikras sąlygas), atsižvelgiant į Europos darbo rinkos padėtį ir į dabartinę tarptautinės bendruomenės nuomonę apie migracijos ir vystymosi sąsajas; mano, kad reikia skubiai nustatyti teisines ir administracines procedūras, galinčias palengvinti vizų išdavimą Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės dalyviams, studentams, universitetų darbuotojams ir socialinės bei ekonominės srities veikėjams; tvirtina, kad svarbu ir būtina sumažinti migrantų vykdomų piniginių pavedimų išlaidas siekiant, kad lėšos būtų maksimaliai panaudotos vietos ekonomikoje;

24.

prašo Komisijos nuolat teikti išsamią informaciją apie pažangą siekiant sudaryti asociacijos susitarimą su Sirija, kurio pasirašymą Sirija neseniai atidėjo; mano, kad yra kai kurių abejonių dėl Libijos įtraukimo į derybas dėl asociacijos susitarimo ir apskritai į Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą; prašo Komisijos nuolat visapusiškai informuoti Parlamentą apie šias derybas ir visais derybų etapais konsultuotis su juo;

25.

taip pat pažymi, kad kai kurios Viduržemio jūros šalys pareiškė, jog norėtų išplėsti ir (arba) pagilinti savo prekybos susitarimus su ES, ir prašo Komisijos, turint omeny, kad pagal Lisabonos sutartį Parlamentui suteikiamos naujos galios prekybos srityje, atsižvelgti į ankstesnę Parlamento rezoliuciją, kai bus deramasi dėl minėtųjų naujų susitarimų;

26.

pabrėžia, kad dvišaliams požiūriams neturi būti teikiama pirmenybė prieš daugiašalį regioninį požiūrį; laikosi nuomonės, kad remiant glaudesnį bendradarbiavimą su pažangiausiais partneriais ir gerbiant jų politinę, kultūrinę, religinę ir socialinę specifiką, Komisija turi išlaikyti tarpregioninių derybų principą;

27.

pabrėžia, kad dėl padėties Palestinoje reikėtų imtis konkrečių specialių priemonių padėti gyventojams, kad ši zona būtų įtraukta į Viduržemio jūros regiono prekybos mainus; šiuo klausimu mano, kad reikėtų rasti kilmės sertifikavimo ir EB ir Izraelio asociacijos susitarime numatyto lengvatinio režimo, taikomų prekėms iš Gazos ruožo ir Vakarų Kranto, problemos sprendimą;

28.

mano, kad suderintos gairės, grindžiamos plačiu sutarimu ir, inter alia, teigiamu socialinio ir ekologinio poveikio įvertinimu, galėtų būti naudinga priemone siekiant artimiausiais metais atnaujinti ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą; taigi ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrus paremti šį pasiūlymą ministrų susitikime, kuris vyks 2009 m. gruodžio mėnesį; ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių aukščiausiojo lygio vadovus, atsakingus už prekybą, ateinančiais metais stebėti, kaip laikomasi šių gairių, ir siūlyti reikiamus pakeitimus, taip pat prašo informuoti Parlamentą apie šias priemones;

29.

pabrėžia, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių integracijos procesas turi vėl tapti vienu iš ES politinių prioritetų;

30.

atkreipia dėmesį į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos, kaip demokratinės institucijos, kuri, vadovaudamasi trimis Barselonos proceso ramsčiais, jungia parlamento narius abipus Viduržemio jūros krantų, vaidmenį partnerystėje; pagaliau ragina stiprinti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos, Komisijos ir Tarybos bendradarbiavimą ekonomikos srityje;

31.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių ir VJPRPŠ valstybių ir vyriausybių vadovams bei parlamentams, taip pat Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinei asamblėjai.