19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/1

A.

kadangi 2009 m. vasarą pietų Europą vėl nuniokojo gaisrai ir potvyniai, dėl kurių nukentėjo ES valstybės narės, atokiausi regionai, valstybės kandidatės ir artimiausios ES kaimynės, kurie sukėlė dideles žmonių kančias (gaisrai nusinešė mažiausiai 11 žmonių gyvybes) ir sukėlė didžiulę materialinę žalą bei žalą aplinkai,

B.

kadangi remiantis Europos informacijos apie miškų gaisrus sistemos duomenimis visas šios vasaros gaisrų Europoje nuniokotas augmenijos ir miško zonų plotas viršija 315 000 hektarų, taigi ragina Europos Komisiją greitai reaguoti siekiant panaudoti ES išteklius nuniokotoms teritorijoms,

C.

kadangi sausra ir nuolatiniai gaisrai greitina didelių pietų Europos teritorijų dykumėjimo procesą ir per pastaruosius dešimt metų kasmet sunaikindavo daugiau kaip 400 000 hektarų Europos miškų, o tai kelia didelę žalą atitinkamų gyventojų gyvenimo kokybei bei daro poveikį žemės ūkiui, gyvulininkystei ir miškų ištekliams,

D.

kadangi, nepaisant to, kad visame pasaulyje dedamos pastangos mažinti klimato kaitą, per ateinančius dešimtmečius neišvengiamai pakils temperatūra visame pasaulyje ir itin didelis neigiamas poveikis bus jaučiamas pietų Europoje, kuri, remiantis prognozėmis, ypatingai nukentės dėl klimato kaitos ir kurioje 2007 m. vasarą jau vyko precedento neturintys itin didelio masto gaisrai, tiesiogiai susiję su stipriomis karščio bangomis tais metais,

E.

kadangi per pastaruosius metus stichinės ir žmogaus sukeltos nelaimės Europoje tapo dažnesnės, stipresnės ir sudėtingesnės, labiau jaučiamos ir jų sukeliamos pasekmės: prarandamos žmonių gyvybės ir turtas, daromas pražūtingas trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis nukentėjusių regionų ekonomikai, taip pat naikinamas gamtos ir kultūros paveldas, griaunama ekonominė ir socialinė infrastruktūra bei daroma žala aplinkai (gaisrų atveju prarandamos natūraliosios buveinės ir bioįvairovė, blogėja mikroklimatas ir didėja išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis),

F.

kadangi dėl šių gaivalinių nelaimių kyla žalingų ekonominių ir socialinių padarinių vietos ir regionų ekonomikai, ypač turizmo sektoriuje ir, bendrai, gamybai,

G.

kadangi prevencija yra ypač svarbi siekiant apsisaugoti nuo gaivalinių, technologinių ir ekologinių nelaimių,

H.

kadangi miškų gaisrų reiškinys taip pat sustiprėja dėl to, kad palaipsniui išsikeliama iš kaimų ir atsisakoma tradicinės veiklos, miškų priežiūra yra nepakankama, patiriama daug išlaidų, skiriamų miškams, kuriuose auga tik vienos rūšies medžiai, sodinami netinkami medžiai ir nėra tinkamos prevencijos politikos, taip pat dėl to, kad yra nepakankamai griežtos bausmės tyčinio miškų padegimo atveju ir netinkamai įgyvendinami teisės aktai, draudžiantys neteisėtas statybas ir užtikrinantys miškų atželdinimą,

I.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse vis dar nėra išsamaus žemės registro ir tinkamo miškų registro bei žemėlapių, o tai kartu su netinkamu įstatymų, pagal kuriuos draudžiamos nelegalios statybos sudegintuose plotuose, įgyvendinimu sudaro spragą, kuria pasinaudojus keičiama žemės paskirtis, o apaugusi miškais žemė perklasifikuojama statybų ir finansinių spekuliacijų tikslais,

J.

kadangi per pastaruosius keletą metų buvo ne kartą naudojamasi Bendrijos civilinės saugos mechanizmu,

K.

kadangi gaivalinės nelaimės, pvz., vis dažnesni miškų gaisrai pietų Europoje, dėl greičio, kuriuo jie gali plisti iš pradinio šaltinio, ir dėl savybės netikėtai pakeisti sklidimo kryptį, gali sukelti žalos keliose valstybėse, todėl reikia imtis lanksčių, greitų, suderintų ir daugiašalių reagavimo veiksmų; taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad gaivalinės nelaimės gali padaryti didelę žalą turtui, nusinešti žmonių gyvybes, labai pakenkti ekonominei veiklai ir regionų aplinkai,

L.

kadangi 2006 m. gegužės mėn. priėmęs rezoliuciją Parlamentas ne kartą ragino Tarybai pirmininkaujančias valstybes nares priimti sprendimą dėl naujo Solidarumo fondo reglamento,

M.

kadangi parama, suteikta naudojant Solidarumo fondo lėšas po to, kai jis buvo įsteigtas 2002 m., sudaro daugiau nei 1,5 mlrd. EUR,

N.

kadangi Audito Rūmai nurodė, kad Solidarumo fondas „įvykdė savo pagrindinį solidarizavimosi su valstybėmis narėmis ištikus nelaimei tikslą“, nors didžiausia problema išliko tai, kad fondu kaip krizės valdymo priemone negalima greitai pasinaudoti,

O.

kadangi Komisija pripažino, kad būtina didinti Solidarumo fondo lėšų panaudojimo kriterijų skaidrumą ir juos supaprastinti,

P.

kadangi Europos Parlamentas nuo 1995 m. paeiliui yra teikęs rezoliucijas, kuriose ragino nedelsiant imtis įvairių Europos Sąjungos lygmens iniciatyvų siekiant kovoti su miškų gaisrais pietų Europoje, tačiau iniciatyvos buvo neįvykdytos, nebaigtos vykdyti arba neveiksmingos,

1.

reiškia užuojautą artimųjų netekusiems ir nukentėjusiųjų vietovių gyventojams bei reiškia nuoširdų solidarumą su jais, taip pat reiškia pagarbą ugniagesiams, kareiviams, kitiems profesionalams ir savanoriams, nenuilstamai ir narsiai dirbusiems gesinant gaisrus, gelbėjant žmones ir mažinant šios vasaros gaivalinių nelaimių padarytą žalą;

2.

apgailestauja, kad nebuvo įgyvendintos ankstesnėse Parlamento rezoliucijose dėl gaivalinių nelaimių pateiktos rekomendacijos;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad jei valstybės narės būtų parengusios ir įgyvendinusios veiksmingesnes prevencijos strategijas ir atitinkamus teisės aktus dėl apsaugos ir tinkamo žemės naudojimo buvo galima išvengti žalos, kurią sukėlė miškų gaisrai;

4.

mano, kad Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl Europos kovos su gaivalinėmis nelaimėmis strategijos, įskaitant privalomą rizikos prevenciją, ir parengti protokolą dėl standartizuotų veiksmų kiekvieno tipo nelaimės atveju visoje Sąjungoje; taip pat mano, kad šioje strategijoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas saloms ir atokiausiems regionams, kurie pasižymi mažu gyventojų tankumu;

5.

prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad potvynių rizikos valdymo priemonės daugiausia būtų skirtos prevencijai; mano, kad šios priemonės, kurios dera su gamta ir jai neprieštarauja, apsaugotų žmones, turtą ir aplinką ir padėtų pasiekti, kad vandens naudojimo administravimas būtų ekologiškai tvarus, taip pat padėtų pasiekti ES biologinės įvairovės ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų;

6.

primygtinai ragina Komisiją kuo lanksčiau ir nedelsiant panaudoti dabartinio ES solidarumo fondo lėšas siekiant suteikti pagalbą nukentėjusiesiems nuo šios vasaros gaivalinių nelaimių;

7.

ragina Komisiją padėti atstatyti regionus, kurie patyrė itin didelę žalą, atkurti natūralias buveines nukentėjusiose vietovėse, atnaujinti darbo vietų kūrimo procesą ir imtis reikiamų priemonių siekiant kompensuoti socialines išlaidas, atsiradusias dėl darbo ir kitų pajamų šaltinių praradimo;

8.

palankiai vertina valstybių narių bendradarbiavimą ir suteiktą pagalbą nukentėjusioms sritims naudojantis Bendrijos civilinės saugos mechanizmu; ragina tęsti bandomąjį projektą, skirtą kovai su miškų gaisrais, ir ragina Komisiją nedelsiant informuoti, kaip vykdomas bandomasis projektas, skirtas skatinti valstybių narių bendradarbiavimą kovojant su gaisrais miškuose, ir parengiamuosius veiksmus, susijusius su ES greito reagavimo pajėgumais, taip pat ragina pateikti teisėkūros pasiūlymų, kuriuose būtų numatyta įsteigti veiksmingą Bendrijos reagavimo į nelaimes priemonę, taikomą miškų gaisrų ir kitų nelaimių atvejais;

9.

pabrėžia itin didelę šio klausimo skubą ir ragina sukurti veiksmingas Europos pajėgas, kurios galėtų nedelsiant reaguoti nepaprastosios padėties atvejais, kaip siūloma pirmiau minėtame Barniero pranešime; todėl primygtinai ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų dėl Europos bendradarbiavimo galimybių, kad būtų galima greičiau reaguoti į gaivalines nelaimes;

10.

mano, kad iš nesenos ir pastarųjų metų patirties akivaizdžiai matyti, kad reikia toliau stiprinti Bendrijos civilinės saugą, prevencinę parengtį ir pajėgumus reaguoti miškų ir kitų gamtinių teritorijų gaisrų atvejais pietų Europoje, ir primygtinai ragina Komisiją imtis priemonių šiuo tikslu siekiant aiškiai parodyti Europos solidarumą su šalimis, nukentėjusiomis nuo didelių nelaimių; remia veiklą, kuria siekiama pagerinti valstybių narių civilinės saugos parengtį, ypač vykdant specialistų mainus ir keičiantis pažangiąja patirtimi, bendrai vykdant pratybas ir pasiruošimo projektus;

11.

pripažįsta Monitoringo ir informavimo centro indėlį remiant ir sudarant galimybes esant nepaprastajai padėčiai mobilizuoti ir koordinuoti civilinės saugos pajėgas;

12.

pabrėžia, kad kiekviena valstybė narė yra individualiai atsakinga už civilinę saugą ir nelaimių kontrolės priemones; taip pat pabrėžia, kad valstybės narės yra pirmiausia atsakingos už gaisrų gesinimą ir jų prevenciją; ragina Komisiją imtis veiksmų, būtinų sukurti nepriklausomas ir nuolat veikiančias Europos greito reagavimo pajėgas, kurios naudodamos geriausią turimą įrangą bei patirtį, taip padėtų valstybėms narėms ir nuo didelio masto miškų gaisrų bei kitų nelaimių nukentėjusiems regionams; atsižvelgdamas į tai, pastebi, kad, siekiant užtikrinti greitą atsaką didelių krizių atvejais, Komisija turėtų išnagrinėti galimybes naudotis papildomais pajėgumais, kurie gali būti prieinami iš kitų šaltinių, įskaitant privačiuosius;

13.

labai apgailestauja, kad dėl neseniai kilusių panašaus dydžio gaisrų tam tikros valstybės narės patyrė tiek daug ir tokių didelių nuostolių; taigi mano, kad būtina skubiai ištirti prevencijos ir pasirengimo priemonių tinkamumą, siekiant užtikrinti, jog būtų tinkamai pasimokyta iš klaidų ir ateityje būtų užkirstas kelias panašioms nelaimėms valstybėse narėse ir būtų sumažintas niokojamasis tokių nelaimių poveikis; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją reikalauti, kad valstybės narės pateiktų informaciją apie kovai su gaivalinėmis nelaimėmis skirtas savo veiklos programas, siekiant keistis skubių priemonių taikymo, administracinių ir operatyvinių tarnybų darbo koordinavimo ir būtinų žmoniškųjų išteklių ir medžiagų prieinamumo patirtimi ir padaryti su tuo susijusias išvadas;

14.

apgailestauja, kad daugelis minėtųjų miškų gaisrų kilo dėl padegimo, ir yra ypač susirūpinęs dėl to, jog tokia nusikalstama veika vis dažniau tampa miškų gaisrų Europoje priežastimi; todėl ragina valstybes nares griežtinti ir taikyti baudžiamąsias sankcijas už nusikalstamas veikas, kuriomis kenkiama aplinkai, visų pirma kuriomis sukeliami miškų gaisrai, ir tiki, kad, atlikus skubų ir veiksmingą tyrimą, siekiant nustatyti atsakingus asmenis, ir skyrus jiems atitinkamą bausmę, būtų užkirstas kelias neatsargiai ir tyčinei veiklai;

15.

ragina, kad valstybės narės, kurios neatsodina miško visuose nuo gaisrų nukentėjusiuose plotuose arba leidžia keisti žemės naudojimo paskirtį bet kokiems spekuliatyviems vystymo arba turizmo projektams vykdyti, būtų baudžiamos sankcija grąžinti Bendrijos suteiktą paramą;

16.

smerkia neteisėtų pastatų saugomose teritorijose arba teritorijose, kuriose draudžiamos statybos, įteisinimo praktiką;

17.

pažymi, kad padegėjus, visų pirma tuos, kuriems naudingas atstatymas ar miško naikinimas, gali pastūmėti teisės aktai, pagal kuriuos griežtai neapibrėžiami ir nesaugomi tokie plotai, ir (arba) netinkamas teisės aktų, pagal kuriuos draudžiama neteisėta statyba, taikymas; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos išdegusios miško teritorijos liktų mišku ir jose būtų taikomos miško atželdinimo programos;

18.

ragina taikyti veiksmingesnius ankstyvo miškų gaisrų nustatymo metodus ir pagerinti specialių žinių apie gaisrų gesinimo priemones perdavimą tarp valstybių narių, taip pat ragina Komisiją tobulinti keitimąsi patirtimi tarp regionų ir valstybių narių;

19.

pripažįsta, kad įsiplieskus miškų gaisrams Europos Sąjunga, jos valstybės narės ir kitos valstybės įrodė savo solidarumą teikdamos pagalbą nukentėjusiems regionams, t. y. siuntė lėktuvus, gaisro gesinimo įrangą ir specialistus, taip pat teikė pagirtiną pagalbą susijusioms institucijoms ir gelbėjimo komandoms; mano, kad minėtųjų reiškinių mastas ir poveikis dažnai peržengia regiono ir nacionalinį lygmenis ir viršija pajėgumus, taigi ragina nedelsiant prisiimti veiksmingus įsipareigojimus Europos mastu;

20.

džiaugiasi Europos kovos su miškų gaisrais taktinių rezervo pajėgų (EUFFTR), kurios sukurtos 2009 m. vasarą siekiant padėti valstybėms narėms kovoti su didžiausiais gaisrais, indėliu; pažymi, kad šis bandomasis projektas sukurtas pritariant Europos Parlamentui, siekiant geriau koordinuoti valstybių narių veiksmus kovojant su miškų gaisrais; taip pat pažymi, kad minėtas projektas pasirodė esąs puikus Europos lygiu padidintų pajėgumų pavyzdys, kaip suteikiama skubi pagalba nepaprastosios padėties atvejais; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia tęsti ir stiprinti šį bandomąjį projektą, nes ir toliau susiduriame su didelio nuniokojimo atvejais dėl to, kad nepakanka valstybių narių ir EUFFTR pajėgumų;

21.

apgailestauja dėl to, kad Komisija ir Taryba 2010 m. nenumatė jokių finansinių įsipareigojimų siekiant tęsti 2008 m. ir 2009 m. pradėtus vykdyti parengiamuosius veiksmus, susijusius su ES greitojo reagavimo pajėgumais;

22.

mano, kad svarbu priimti naują reglamentą dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo, nes jis padėtų lanksčiau ir veiksmingiau spręsti gaivalinių nelaimių sukeltas problemas; kritiškai vertina tai, kad Taryba šiuo klausimu nedaro pažangos ir neteisėtai atidėlioja reglamento peržiūrą, nors Parlamentas jau 2006 m. gegužės mėn. didele balsų dauguma patvirtino savo poziciją per pirmąjį svarstymą;

23.

pabrėžia, kad atnaujinus šią iniciatyvą galėtų būti duota daug naudos praktinei fondo veiklai, išplečiant jo veiklos sritis, panaikinus nuostatą dėl to, jog fondo lėšas galima naudoti tik regioninių nelaimių atvejais, suteikus galimybių didesniam regionų skaičiui gauti pagalbos sumažinant didžiausios patirtos žalos ribą, taikomą norint panaudoti fondo lėšas, ir, svarbiausia, sudarytos sąlygos greičiau reaguoti į nelaimes sparčiau atliekant mokėjimus;

24.

primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą prisiimti kuo didesnę atsakomybę ir greičiau surasti kompromisą, kad būtų iš naujo pradėta reglamento dėl Solidarumo fondo peržiūros procedūra, siekiant sukurti stipresnę ir greitesnę priemonę, padėsiančią spręsti naujas globalizacijos ir klimato kaitos problemas; ragina Tarybai pirmininkaujančią Švediją, taip pat ES finansų, aplinkos, žemės ūkio ir regionų plėtros ministrus nedelsiant imtis greitų ir ryžtingų veiksmų;

25.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugėja gaivalinių nelaimių, kurias, pasak specialistų, daugiausia kyla dėl klimato kaitos; ragina Komisiją ir Tarybą dėti visas pastangas, kad per 2009 m. gruodžio 7–18 d. Kopenhagoje (Danija) vyksiančią 5-ąją Konvencijos šalių konferenciją, kurios metu vyks Kioto protokolo šalių susitikimas, būtų sudarytas ambicingas tarptautinis susitarimas;

26.

pabrėžia būtinybę tobulinti visų rūšių gaivalinėms nelaimėms pašalinti skirtas prevencines priemones kuriant bendras strategines gaires, kurios padėtų užtikrinti geresnį valstybių narių veiksmų koordinavimą, taip pat didesnį įvairių Bendrijos priemonių (struktūrinių fondų, Solidarumo fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), aplinkos finansavimo priemonės (LIFE+) ir greitojo reagavimo ir pasirengimo didelio masto ekstremalioms situacijoms priemonės) veiksmingumą ir darną, nepamirštant kitų esamų priemonių, pvz., valstybės pagalbos regionų tikslams ir Europos investicinio banko paskolų, kad būtų galima kompensuoti gaivalinių nelaimių padarytą žalą; ragina Komisiją pateikti pranešimą dėl Bendrijos lėšų, suteiktų apsaugai nuo miškų gaisrų, ir nurodyti, ar jos buvo tinkamai panaudotos;

27.

prašo į kaimo plėtros programas įtraukti regionines koordinavimo priemones siekiant padidinti prevencinių priemonių veiksmingumą;

28.

pabrėžia, kad reikia pagreitinti procedūrą, taikomą norint gauti ES lėšų tais atvejais, kai jos naudojamos potvynių ir gaisrų padarytai žemės ūkio naudmenų žalai šalinti ir skirti daugiau finansinės pagalbos apsaugai nuo gaisrų ir potvynių gerinti; pabrėžia, kad dėl miškų gaisrų ir potvynių žūsta laukiniai ir naminiai gyvūnai;

29.

mano, kad labai svarbu atsižvelgti į struktūrines kaimo aplinkos problemas (gyventojų skaičiaus mažėjimas, dirbamos žemės apleidimas, miškų nykimas ir per didelis miškų nuosavybės suskaidymas);

30.

mano, kad norint išnaudoti visas aplinkos apsaugos teisės aktuose numatytas prevencines priemones ir užtikrinti darnią ES nelaimių prevencijos ir jų padarinių šalinimo strategiją reikėtų stiprinti dabartinį civilinės saugos ir aplinkos apsaugos politikos ryšį; vis dėlto pabrėžia, kad neplanuojama ES gairėmis pakeisti ar susilpninti esamą nacionalinę kompetenciją civilinės saugos ir nelaimių prevencijos srityse;

31.

mano, kad reikia peržiūrėti Solidarumo fondo panaudojimo procedūras, siekiant pagreitinti pagalbos išmokėjimą; visų pirma, mano, kad šiuo tikslu būtų galima parengti išankstinių išmokų, pagrįstų pradiniais tiesioginės žalos apskaičiavimais, sistemą, o tolimesni mokėjimai priklausytų nuo visos galutinai apskaičiuotos kilusios tiesioginės žalos ir įrodymų, kad įvykus nelaimei buvo imtasi prevencinių priemonių;

32.

ragina Komisiją toliau vykdyti informavimo ir švietimo kampanijas apie valstybių narių suderintas prevencijos priemones, skirtas gaivalinių nelaimių pavojams ir padariniams mažinti, visų pirma didesnės rizikos regionuose, ir informuoti visuomenę apie tai, kad reikia rūpintis aplinka ir tausoti gamtos išteklius; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, įskaitant visuomenės žinių gilinimo priemones, siekiant skatinti taupiai naudoti vandens, žemės ir biologinius išteklius ir geriau tvarkyti atliekas, nes to nedarant dažnai sukeliami miškų gaisrai;

33.

pabrėžia, kad, nepaisant didelės žalos aplinkai ir ekonomikai, teigiama, jog dabartinis gaisrų dažnumas pietų Europoje (beveik 95 % visos ES išdegusios teritorijos yra Viduržemio jūros regione) yra tiesiogiai susijęs su vis didesniu klimato kaitos poveikiu minėtose teritorijose (erozija, dirvožemio nykimas, dykumėjimas ir didesnis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant CO2, kiekis);

34.

taigi ragina ES taikyti integruotą pietų Europos miško ekosistemų išsaugojimo strategiją, pagal kurią būtų užtikrintas tinkamas prevencijos priemonių, didžiulės žalos ekonomikai ir aplinkai kompensavimo priemonių, visiško ekosistemos atkūrimo finansavimas, taip pat būtų finansuojamas pietų Europos miško ekosistemų prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos poveikio mažinimas;

35.

pabrėžia, kad reikėtų visapusiškai atsižvelgti į didžiulį klimato kaitos poveikį Viduržemio jūros regiono miško ekosistemoms; ragina Komisiją be žemės ūkio ir ekologinių priemonių, numatytų pagal bendrą žemės ūkio politiką, imtis konkrečių miškų gaisrų ir jų plitimo prevencijos priemonių, taip pat nuodugniai apsvarstyti bendrosios miškų politikos sukūrimo klausimą, nes ją vykdant būtų galima veiksmingiau kovoti su klimato kaita ir gaivalinėmis nelaimėmis; ragina Komisiją pasiūlyme dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų plano kaip prioritetą nurodyti sausrų ir miškų gaisrų pietų Europoje prevenciją ir kovą su jais;

36.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir nuo gaisrų bei potvynių nukentėjusių regionų institucijoms.