19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/20

A.

kadangi per pastaruosius dvylika mėnesių labai pablogėjo padėtis pieno rinkoje, ir, nepaisant intervencijos ir eksporto subsidijų, pieno kainos nukrito žemiau 0,21 EUR už litrą, o daugelis ūkininkų šiuo metu pieno produktus parduoda už kainą, kuri mažesnė negu gamybos sąnaudos,

B.

kadangi daugelio ES pieno gamintojų išlikimui šiuo metu iškilo rimtas pavojus, nes daugelis išlieka tik naudodami savo asmenines santaupas, o tai, aišku, negali ilgai tęstis, todėl ūkininkai ketina surengti masinius mitingus visoje ES,

C.

kadangi dėl pasaulio ekonomikos krizės labai sumažėjo pieno produktų paklausa būtent tuo metu, kai padidėjo pasiūla, nes trečiosios valstybės, pvz., Naujoji Zelandija, Australija, Argentina, Brazilija ir JAV gamina pieno produktų didesnius kiekius,

D.

kadangi Parlamentas per 2009 m. ES biudžeto sudarymo procedūrą pirmenybę teikė specialaus ES pieno fondo sukūrimui, siekiant padėti sektoriuje vykdyti sudėtingus pertvarkymus,

E.

kadangi Parlamentas pakartotinai pabrėžė kainų, kurias moka vartotojai už žemės ūkio produktus prekybos centruose, ir kainų, kurias gauna gamintojai, skirtumą ir paragino išsamiai ištirti galimus piktnaudžiavimus rinkoje atvejus,

F.

kadangi, remiantis Komisijos apskaičiavimais, laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. vartotojų mokamos kainos už pieną ir sūrį padidėjo daugiau negu 14 %, o gamintojams mokamos kainos kai kuriose valstybėse narėse per dvylika mėnesių sumažėjo iki 40 %,

1.

mano, kad dėl tebesitęsiančios kritinės padėties pieno rinkoje reikia ilgalaikių ir trumpalaikių priemonių ir pabrėžia, kad priemonių, kurių iki šiol ėmėsi Komisija, nepakanka sureguliuoti krizę šiame sektoriuje;

2.

apgailestauja, kad Komisija nesugebėjo numatyti dabartinės krizės masto ir anksčiau nepasiūlė imtis tinkamų priemonių;

3.

ragina Komisiją skubiai nustatyti, kokios priemonės galėtų stabilizuoti rinką ir su suinteresuotomis šalimis ir valstybėmis narėmis nuodugniai įvertinti pieno sektoriaus ateitį siekiant išanalizuoti valdymo stiprinimo mechanizmų, kuriuos taikant galima išvengti kainų nepastovumo, galimybę;

4.

pažymi, kad skiriasi valstybių narių nuomonės dėl galimybės 2010 metais nedidinti pieno kvotų; ragina Komisiją pateikti išsamią visų veiksnių, kurie daro įtaką pieno gamintojų nustatytai kainai, įskaitant kvotos padidinimą, analizę;

5.

ragina Komisiją taikyti priemones, būtinas užtikrinti, kad importuojami pašarai atitiktų tuos standartus, kurių turi laikytis ES pieno gamintojai, jog būtų užkirstas kelias šių standartų neatitinkančių pašarų importui ir nebūtų kenkiama ES pastangoms didinti tvarią pieno gamybą;

6.

patvirtina savo įsipareigojimą sukurti 600 mln. EUR vertės ES pieno fondą, skirtą padėti gamintojų organizacijoms ir kooperatyvams bei remti investicijas į ūkius, modernizavimą, įvairinimą, tam tikrų sričių priemones ir pardavimą, smulkius gamintojus ir jaunus ūkininkus, ir primena, kad Parlamentas jau yra pareiškęs tokį pageidavimą per 2009 m. biudžeto sudarymo procedūrą;

7.

prašo Komisijos siūlyti priemones, kurias taikant gamintojams būtų padedama didinti jų produktų pridėtinę vertę ir jie būtų skatinami gaminti aukštos kokybės pieno produktus (pvz., sūrius ir kt.), ypač tose srityse, kuriose yra kelios gamybos alternatyvos;

8.

ragina Komisiją nedelsiant įvesti priemones, skirtas skatinti pieno produktų paklausą, ir mano, kad programos „Pieno teikimas mokykloms“ apimties, gaminių asortimento ir finansavimo išplėtimas yra geras įgyvendinamos iniciatyvos pavyzdys; ragina šiuo klausimu glaudžiau koordinuoti Komisijos generalinių direktoratų veiklą;

9.

ragina Komisiją, papildant kitus sektoriui būtinas reguliavimo instrumentus, skatinti kurti sutartinius santykius žemės ūkio produktų grandinėje ir remti gamintojų organizacijas, kad būtų išlaikyta įvairių pramonės sektoriaus dalyvių ryšių pusiausvyra ir užkirstas kelias rinkos grėsmėms.

10.

mano, kad ypač reikia skatinti pieno, dirbančių pastoviomis sunkiomis gamtinėmis ar geografinėmis sąlygomis, pvz., kalnų regionuose, arba turinčių aiškią ekologinę strategiją, produktus, nes tai papildomos į rinką neorientuotos aplinkosauginės ir kultūrinės vertės ir kokybės produktai;

11.

ragina Komisiją parengti pasiūlymus, kaip būtų galima vėl pasiekti ES pieno rinkos pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą;

12.

ragina Komisiją ištirti ankstyvo išėjimo į pensiją sistemos taikymo pieno gamintojams galimybes, pvz., nustatant kvotų perpirkimo programą, panašią į išnaikinimo schemą bendrai organizuojant vyno BRO;

13.

ragina Komisiją, turėdamas mintyje tai, kad krizė pieno sektoriuje yra krizė Europoje, dalyvauti ieškant bendrų sprendimų, išvengiant nelygybės tarp valstybių narių ir rinkos iškraipymų, kurie gali kilti dėl teikiamos valstybės pagalbos;

14.

remia Komisijos ketinimą išnagrinėti tokias priemones, kaip antai paskolos palankiomis sąlygomis ir abipusių garantijų programos, kurios būtų skirtos kainų nepastovumui žemės ūkio produktų rinkose mažinti;

15.

remia iniciatyvą nedelsiant naudoti pieno miltelius veršelių šėrimui, kaip būdą padidinti pieno produktų paklausą;

16.

primena, kad aiškus pieno produktų pakaitalų, pvz., ne pieno kilmės sūrio ir kitų ne pieno produktų ženklinimas etiketėmis yra svarbus ir jose turėtų būti nurodytos žaliavos ir kilmės valstybė; primygtinai reikalauja, kad produktuose, paženklintuose pieno produktais, būtų gyvulių pienas ar gyvulių pieno produktų;

17.

siekdamas padėti ūkininkams, ypač dirbantiems pieno sektoriuje, įveikti dabartinę krizę, ragina Komisiją, nukrypstant nuo nustatyto maksimalaus nacionalinio valstybės pagalbos dydžio, nedelsiant visiems žemės ūkio gamybos sektoriams padidinti didžiausią de minimis valstybės pagalbos mokėjimų sumą nuo 7 500 iki 15 000 EUR;

18.

pripažįsta, kad mažesnės pašarų kainos pieno gamintojam padėtų sumažinti gamybos išlaidas;

19.

pritaria Komisijos pasiūlymui pratęsti sviestui ir nugriebto pieno milteliams taikomos intervencijos laikotarpį iki 2010 m. vasario 28 d. ir mano, kad intervencinė kaina turi būti padidinta bent jau trumpuoju laikotarpiu; pripažįsta, kad toks padidėjimas būtų laikomas ne ilgalaikiu sprendimu, o ypatinga priemonė, skirta neįprastiems rinkos pusiausvyros sutrikimams reguliuoti;

20.

ragina išplėsti privatų saugojimą ir taikyti jį sūrio produktams bei užtikrinti tinkamą paramos lygį, kad ši priemonė būtų veiksminga, taip pat ragina didinti trečiųjų valstybių, pvz., įtraukiant JAV, skaičių, į kurias ES sūrio produktai gali būti eksportuojami gaunant grąžinamąsias eksporto išmokas;

21.

ragina Komisiją išnagrinėti, kaip ilgesniu laikotarpiu pieno sektoriuje gali būti išsaugoti atitinkami asignavimai, kai grąžinamosios eksporto išmokos bus palaipsniui panaikintos;

22.

ragina Komisiją leisti taikyti žemės ūkio produktų eksporto kredito draudimą, kaip tai daroma JAV;

23.

ragina Komisiją didinti kainų skaidrumą maisto tiekimo grandinėje, nes vartotojų kainos daugelyje valstybių narių ir toliau išlieka aukštos nepaisant labai sumažėjusių gamintojų kainų;

24.

ragina Komisiją nedelsiant pateikti komunikatą dėl maisto produktų kainų Europoje; primena, kad Parlamentas jau seniai ragina Komisiją ištirti galimus piktnaudžiavimų padėtimi rinkoje atvejus maisto tiekimo grandinėje, ypač pieno sektoriuje, ir mano, kad šis tyrimas jau seniai turėjo būti atliktas;

25.

ragina Komisiją visos ES mastu taikyti elgesio kodeksą, pagal kurį reglamentuojami mažmenininkų ir gamintojų santykiai;

26.

mano, kad reikia sukurti visiškai skaidrią prekių kainų, ypač vartotojų mokamų kainų, stebėjimo sistemą;

27.

apgailestaudamas atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. rugsėjo 7 d. Tarybos išvadose nepateiktas konkretus pasiūlymas, kaip būtų galima greitai panaikinti krizę Europos pieno gamybos sektoriuje, darančią poveikį visiems be išimties Europos Sąjungos gamintojams;

28.

ragina Komisiją aktyviai nepritarti kai kurių valstybių narių iniciatyvoms iš naujo nacionalizuoti bendrą žemės ūkio politiką;

29.

ragina Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie pieno rinkos padėties raidą per ateinančius mėnesius;

30.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.