5.8.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/9

---

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2010/C 212/07

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

Pakeitimo paraiška pagal 9 straipsnį

„MONTASIO“

EB Nr.: IT-PDO-0217-0012-10.03.2006

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Keičiamos produkto specifikacijos dalys:

—		Produkto pavadinimas
—		Produkto aprašymas
—		Geografinė vietovė
—		Kilmės įrodymas
—		Gamybos būdas
—		Ryšys su geografine vietove
—		Ženklinimas etiketėmis
—		Nacionaliniai reikalavimai
—		Kita ( )

2.   Pakeitimo (-ų) pobūdis:

—		Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas
—		Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas
—		Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)
—		Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3.   Pakeitimas (-ai):

3.1.   Gamybos būdas

Leidžiama naudoti keturių melžimų pieną.

Kadangi nebuvo tinkamų pieno laikymo, ypač vasarą, būdų, ūkiuose įdiegtos pieno aušinimo sistemos, skirtos išlaikyti ir pagerinti jo kokybę.

Dabar beveik visi ūkiai turi tokią įrangą, todėl į sūrines pristatomas ataušintas pienas, kurio temperatūra paprastai būna nuo + 4 iki + 8 °C, kaip nustatyta galiojančioje produkto specifikacijoje. Įdiegus automatines aušinimo sistemas ir kartu pagerėjus pieno kokybei, dabar galima naudoti keturių paskutinių melžimų pieną – taip sutaupoma nemažai laiko ir lėšų.

Įtraukiamas sakinys: „Naudojamas pienas privalo atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Reglamento (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus dėl bakterijų kiekio 30 °C (x ml) piene ir somatinių ląstelių kiekio (x ml)“. Minėtu reglamentu pakeistos Direktyvos 92/46/EEB nuostatos, o šios direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę perkeltos 1997 m. gruodžio 14 d. Respublikos Prezidento dekreto Nr. 54 A priedo IV skyriuje, kuris vėliau panaikintas.

Žodis „sūrinėje“ išbrauktas kaip perteklinis ir klaidinantis, kadangi sūris gali būti brandinamas ne tik gamybos įmonėje (sūrinėje), bet ir patvirtintose įmonėse.

Pakeista pieno kaitinimo ir virimo temperatūra. Daugiametė patirtis, visų pirma, trečiųjų šalių atliktos patikros parodė, kad siūlomos temperatūros ribos per siauros, nes skiriasi sūrinių turimų matavimo prietaisų (rankinių arba mechaninių termometrų) duomenys ir inspektorių naudojamų priemonių tikslumas. Temperatūros amplitudė padidinta dar ir dėl skirtingo šilumos perdavimo greičio (garai – varis, garai – plienas) ir to sukeltos grandininės reakcijos. Toks ribų praplėtimas didelio techninio poveikio temperatūrai, kuriai esant įdedama šliužo fermento, neturi, tačiau toks virimo temperatūros amplitudės padidinimas yra naudingas, nes reikalavimus atitinkančiame piene bakterijų nedaug, tad skatinamas termofilinių pieno rūgšties bakterijų dauginimasis.

Nustatyta mažiausia temperatūra, kurioje sūris turi būti laikomas pirmąsias 60 brandinimo dienų, kadangi „Montasio“ sūrio konsorciumo kartu su Tjenės pieno tyrimų institutu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad pernelyg žemoje temperatūroje sulėtėja biocheminiai sūrio procesai ir drėgmės netekimas, kurie suteikia specifines „Montasio“ sūrio savybes. Mažiausia + 8 °C temperatūra gali būti išlaikoma iki trisdešimtos brandinimo dienos. Paskui dėl minėtų priežasčių ji turi būti didinama. Draudimas brandinti didesnėje kaip 12 °C temperatūroje nebūtų išmintingas, nes trumpiausia brandinimo trukmė išlieka tokia pati.

Kadangi būtina nustatyti ne didesnę kaip 2 % drėgnio verčių, tiriamų brandinimo nuo dešimtos iki šešiasdešimtos dienos metu, paklaidą, kuri gali atsirasti dėl matavimo prietaisų duomenų, drėgnis dešimtą dieną truputį pakeistas. Taip pat pakeistos tam tikros rinkai teikiamo 60 dienų brandinto gaminio ypatybės, t. y. didžiausias drėgnis (su 2 % paklaida), sūrio galvos svoris ir jos skersmuo (nustatytos griežtesnės vertės). Pakeitimo esmė – nustatyta 2 % paklaida (tokia pat taikoma ir didžiausiam drėgniui po 60 dienų brandinimo). Sūrio galvos svorio paklaida sumažinta, kad gaminys geriau atitiktų prekybos normas. Taip pat tiksliau nurodytas galvos skersmuo, kadangi didesnėmis kaip 35 cm skersmens galvomis neprekiaujama.

Kadangi sūris yra gyvas gaminys, kurio išeiga, netenkamo svorio dalis ir t. t. labai priklauso nuo pradiniu etapu naudojamos žaliavos, meteorologinių ir aplinkos sąlygų ir kitų veiksnių, todėl nuspręsta, kad moksliniu ir techniniu požiūriu tikslingiau nustatyti ilgesnį brandinimo laiką negu dirbtinai padidinti vertinamo parametro vertę, kad gaminys netektų tiek drėgmės, kad atitiktų 60 dienų brandinto gaminio parametrus. Todėl dešimt dienų brandintas sūris, kurio drėgnis viršija nustatytą vertę, negali būti teikiamas rinkai anksčiau nei praėjus 60 dienų, 60 dieną tiriama, ar brandinant sūris neteko pakankamai svorio, kad kompensuotų aukštesnę pradinę vertę. Jei gaminys netenkina nustatyto reikalavimo, partija negali būti ženklinama kilmės ženklu. Tas pats taikoma ir 60 dienų brandintam sūriui, kurio drėgnis neatitinka nustatytojo – tik po 90 dienų trukusio brandinimo atlikus tyrimus gaminys gali būti ženklinamas „Montasio“ nuoroda. Jei gaminys netenkina nustatyto reikalavimo, partija negali būti ženklinama kilmės ženklu.

Įtraukta nauja nuostata, kad sūris supjaustomas dalimis ir paruošiamas pakuoti tik jei jis brandintas ne trumpiau kaip 60 dienų.

3.2.   Ženklinimas etiketėmis:

Patikslinta nuorodos ir produkto pateikimą apibūdinanti dalis. Šis pakeitimas būtinas tam, kad vartotojui būtų pateikiama tikslesnė informacija.

Jei visi gamybos etapai nuo pieno gamybos iki šešiasdešimtos brandinimo dienos vyksta SKVN „Montasio“ gamybos vietovei priskiriamoje kalnų vietovėje, kaip tai nustatyta galiojančiais teisės aktais, SKVN „Montasio“ sūrio galvas galima aiškiai identifikuoti kaip „prodotto della montagna“ (pagaminta kalnuose) ant sūrio šono užklijuojant etiketę su užrašu „PDM“.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„MONTASIO“

EB Nr.: IT-PDO-0217-0012-10.03.2006

SKVN ( X ) SGN ( )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos elementai.

1.   Atsakinga valstybės narės institucija:

Pavadinimas:	Ministero delle politiche agricole alimentari e forestali
Adresas:	Via XX Settembre 20 00187 Roma RM ITALIA
Tel.	+39 0646655104
Faks.	+39 0646655306
E. paštas:	saco7@politicheagricole.gov.it

2.   Grupė:

Pavadinimas:	Consorzio per la tutela del formaggio Montasio
Adresas:	Vicolo Resia ½ 33030 Codroipo UD ITALIA
Tel.	+39 0432905317
Faks.	+39 0432912052
E. paštas:	info@formaggiomontasio.net
Sudėtis:	Gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) Kita ( )

3.   Produkto rūšis:

1.3 klasė.

Sūriai

4.   Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1.   Pavadinimas:

„Montasio“

4.2.   Aprašymas:

Tai cilindro formos, stačiais arba beveik stačiais kraštais, lygiu arba šiek tiek išgaubtu viršumi ir apačia, vidutiniškai ilgai arba ilgai fermentuoto karvės pieno sūris. „Montasio“ sūris gaminamas iš nepasterizuoto pieno, naudojant tik natūralų pieno raugą arba leidžiamus naudoti fermentus. Sūris brandinamas ne trumpiau kaip 60 dienų, drėgmės kiekis tikrinamas dešimtą ir šešiasdešimtą brandinimo dieną. Dažniausiai naudojamos Bruno alpina, Pezzata Rossa Italiana ir Pezzata Nera veislių karvės.

Karvių pašarui naudojamos ne tik grūdinės kultūros (daugiausia kukurūzai ir miežiai), bet ir žali ir sausi pašarai (įvairūs augalai ir liucernos), taip pat silosas (daugiausia iš kukurūzų). Tai sudaro 80–85 % viso pašarų kiekio; didžioji pašarų dalis yra iš gamybos vietovės. Kombinuotieji pašarai ir baltyminių augalų išspaudos perkamos iš paprastai gamybos vietovėje esančių pašarų gamybos įmonių, daugiausia naudojančių vietoje užaugintas grūdines kultūras, rinkoje įsigyjančių baltymingų miltų (iš taip pat vietoje užaugintos sojos ir liucernos) ir mineralinių medžiagų ir vitaminų.

60 dienų brandinto SKVN „Montasio“ sūrio savybės: drėgnis neviršija 36,72 %, riebalai sudaro ne mažiau kaip 40 % sausosios medžiagos, sūris sveria 6–8 kg, galvos skersmuo 30–35 cm, aukštis neviršija 8 cm, žievė lygi, glotni ir elastinga, sūris standus ir jame nedaug akučių, natūralios gelsvos spalvos, būdingo kvapo, pikantiško ir malonaus skonio.

4.3.   Geografinė vietovė:

SKVN „Montasio“ gamybos vietovei priklauso visa Friulio-Venecijos Džiulijos teritorija, visa Veneto regione esančių Beluno ir Trevizo provincijų teritorija ir dalis Paduvos ir Venecijos provincijų teritorijos, kurių ribos apibūdinamos taip: „nuo Trevizo ir Paduvos provincijų sienų sankirtos perimetras šia linija eina iki Serenissima autostrados. Perimetras šia linija tęsiasi iki autostrados tilto per Brentos upę, paskui eina upės vaga iki žiočių.“

4.4.   Kilmės įrodymas:

Kiekvienas gamybos proceso etapas prižiūrimas registruojant pradinius ir galutinius proceso produktus. Priežiūrą ir įrašymą į šiam tikslui skirtus registrus atlieka gamintojų ir pakuotojų kontrolės įstaiga, o pagamintos produkcijos kiekis deklaruojamas kontrolės institucijai, tai leidžia užtikrinti produkto atsekamumą. Visus fizinius ir juridinius į šiuos registrus įtrauktus asmenis kontroliuoja minėta kontrolės įstaiga.

Gamybos grandinę sudaro patvirtinti, identifikuoti ir tikrinami ūkiai (įmonės). Pieno, skirto SKVN „Montasio“ gaminti, atsekamumas užtikrinamas prižiūrint ir tikrinant naudojamas transporto priemones, ūkių naudojamas surinkimo talpas, terminio pieno apdorojimo sistemas („Montasio“ sūriui gaminti naudojamas nepasterizuotas pienas). Pagamintas „Montasio“ sūris iš karto paženklinamas naudojant specialią sūrio formą su gamintojo identifikaciniu kodu bei gamybos metais, mėnesiu ir diena. Visi registruojami „Montasio“ gamybos duomenys saugomi popieriniu, o prireikus, ir elektroniniu formatu.

Pienininkystės ūkiai, sūrinės ir tik sūrio brandinimu užsiimančios įmonės turi būti įsikūrę gamybos vietovėje.

4.5.   Gamybos būdas:

Pienas turi būti gaminamas, perdirbamas, o „Montasio“ sūris brandinamas ir ženklinamas 4.3 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje.

Pieną veršelio šliužo fermentu sutraukinus, sutrauka smulkinama, kol gaunama ryžio dydžio grūdelių masė; pastaroji kaitinama, sūdoma ir vidutiniškai ilgai arba ilgai brandinama. „Montasio“ sūris brandinamas ne trumpiau kaip 60 dienų: pirmąsias 30 dienų – žemesnėje nei 8 °C temperatūroje, o likusį brandinimo laiką aukštesnėje.

Jei mažiau nei 60 dienų brandintas „Montasio“ sūris vežamas kitur, šios operacijos duomenis popieriniu arba elektroniniu formatu įrašo sūrinė arba brandinimą atliekanti įmonė.

4.6.   Ryšys su geografine vietove:

Gamtiniai veiksniai yra susiję su gamybos vietovės, daugiausia sudarytos iš kalnų ir kalvų, kurioje iki šiol ganomi gyvuliai, klimato sąlygomis. Šios sąlygos turi įtakos pieninių karvių pašaro kokybei.

„Montasio“ sūris įtrauktas į 1773–1775 m. San Daniele ir Udine kainoraščius. Tai liudija, kad „Montasio“ sūris ne tik gamintas šioje vietovėje ir čia pat vartojamas, tačiau ir tai, kad juo buvo prekiaujama. Taip pat palyginus kainas nustatyta, kad „Montasio“ yra gerokai brangesnis už kitus gretimose vietovėse pagamintus panašius sūrius. Tai, be abejo, susiję su šio sūrio kvapu ir skoniu, taip pat su esmine jo ypatybe – tuo, kad šį brandintą sūrį galima laikyti ilgai, todėl jis tinkamas mainams ir prekybai. „Montasio“ ir gamybos vietovės ryšį taip pat liudija tai, kad šio sūrio gamyba stipriai paskatino gamybos kooperatyvų steigimąsi. Apie 1880 m. Cadore įsteigtas pirmasis sūrio gamybos kooperatyvas. Greitai Friulyje ir Venete tokių kooperatyvų atsirado ir daugiau, o apie 1915 m. (prieš prasidedant Pirmajam pasauliniam karui) „Montasio“ sūrį gaminančių ir juo prekiaujančių kooperatyvų skaičius gerokai padidėjo ir pasiekė 350.

SKVN „Montasio“ ir gamybos vietovės ryšį taip pat liudija tai, kad 1925 m. Friulyje-Venecijoje Džiulijoje įsteigta sūrininkystės kolegija (ital. Scuola di Caseificio), kuri anuomet rengdavo sūrio gamybos specialistus darbui Veneto regiono rytinėje dalyje ir Friulyje-Venecijoje Džiulijoje. Trečiame XX a. dešimtmetyje gamybos vietovė jau buvo tokia, kaip apibrėžta vėlesniuose dokumentuose.

Dėl žmogiškųjų ir struktūrinių veiksnių (sūrio gamybos kooperatyvų steigimasis ir mokyklos, rengiančios sūrio gamybos specialistus, įkūrimas) „Montasio“ sūris ir specifiniai jo gamybos metodai Friulyje ir rytinėje Veneto dalyje greitai taip išpopuliarėjo, kad septintajame dešimtmetyje veikė jau daugiau nei 650 sūrinių. Jei ne aplinka, kurioje šie metodai paplito iš pradžių, augimas nebūtų buvęs toks didelis.

Rytinėje Italijos dalyje ir seniau, ir dabar pavasarį ir rudenį daug lyja. Taip susidaro tinkamos sąlygos ganyklų žolei ir javams (kviečių ir miežių), kurie sudaro pieninių karvių raciono pagrindą, augti. Kitas svarbus paminėtinas veiksnys – kukurūzų auginimas ir jų naudojimas silosui ir šviežiam pašarui. Pastaraisiais metais šiame regione taip pat imta auginti sojas kaip baltyminį papildą.

Vietos aplinka, kurioje atsirado „Montasio“ sūris, be jokios abejonės, pasižymi mikrobiologinėmis savybėmis, paskatinusiomis jo išpopuliarėjimą. „Montasio“ sūriui būdinga termofilinė mikroflora, dėl kurios įmanoma pagaminti šį sūrį, unikalų tuo, kad jį galima vartoti šviežią (brandinama ne trumpiau kaip du mėnesius, o seniau – tik mėnesį) arba brandintą ilgiau nei 36 mėnesius, ir jis negenda. Tiesiog laikui bėgant dėl gamybos vietovės pievose arba ganyklose natūraliai esančių bakterijų keičiasi jo organoleptinės savybės, kvapas ir skonis.

Tai tampa dar akivaizdžiau, kai „Montasio“ sūris lyginamas su kalnuose gaminamais sūriais iš gretimų regionų, kuriuose dėl aplinkos ypatybių tradiciškai susiformavo kitokie gamybos būdai, priklausantys nuo gaminamo sūrio (šviežio arba brandinto 6–8 mėnesius).

Tobulėjant gyvulininkystės metodams, racionalizuojant pasėlių auginimą ir taikant dar higieniškesnius melžimo būdus, pasirodė, kad į pieną būtina pridėti tik tų mikroorganizmų, kurie naudingi gaminant „Montasio“ sūrį. Todėl į pieną įdedama iš gamybos vietovėje gaunamo pieno pagaminto pieno raugo (jose daug kokų, tačiau mažai lazdelių), o gretimose vietovėse sūrio gamintojai naudoja išrūgas (jose daug lazdelių).

4.7.   Kontrolės įstaiga:

Pavadinimas:	CSQA Certificazioni srl
Adresas:	Via San Gaetano 74 36016 Thiene VI ITALIA
Tel.	+39 0445313011
Faks.	+39 0445313070
E. paštas:	csqa@csqa.it

4.8.   Ženklinimas etiketėmis:

Produktas gamybos metu ženklinamas naudojant specialią sūrio formą su gamintojo kodu, provinciją reiškiančia santrumpa ir gamybos data. „Montasio“ SKVN kilmės ženklą sudaro įstrižai tiesiai ir apverstai įspaustas žodis „montasio“ (1 piešinys).

Šiuo kilmės ženklu ženklinama visų gamintojų produkcija, neatsižvelgiant į tai, ar jie priklauso konsorciumui, su sąlyga, kad gaminant būtų laikytasi gaminio specifikacijos.

1   Piešinys

Nuorodos logotipą sudaro stilizuota didžioji M raidė, po ja yra žodis „Montasio“.

2   piešinys

Jei visi gamybos etapai nuo pieno gamybos iki ne trumpiau kaip 60 d. trunkančio brandinimo vyksta SKVN „Montasio“ gamybos vietovei priskiriamoje kalnų vietovėje, kaip tai nustatyta galiojančiais teisės aktais, sūrio etiketėje galima nurodyti „prodotto della montagna“ (pagaminta kalnuose). Tokiu atveju sūrio šonas paženklinamas užrašo „pagaminta kalnuose“ santrumpa „PDM“.

Ant ilgiau nei 100 dienų brandinto SKVN „Montasio“ sūrio, visiems grupės nariams ar jai nepriklausantiems gamintojams prašant, Mintasio sūrio konsorciumas (ital. Consorzio per la Tutela del Formaggio Montasio), patikrinęs, ar produktas iš tiesų brandintas minėtą laiką, gali atitinkamoje sūrio šono vietoje išdeginti nuorodos logotipą (2 piešinys).

---

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

---