29.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/22

—

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas visapusiškas ir veiksmingas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas įgyvendinant su Europos mokslinių tyrimų erdve (EMTE) susijusias iniciatyvas;

—

mano, kad Europos masto IRT projektai – nuo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros iki jų diegimo – gali duoti didelės socialinės ir ekonominės naudos su tais projektais susijusiems miestams ir regionams;

—

ragina Komisiją ir valstybių narių vyriausybes aktyviai skatinti vietos ir regionų valdžios institucijas dalyvauti įvairiuose mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros procesų etapuose, taip pat naudoti IRT naujoves viešajame sektoriuje, būtent viešinant geriausią europinę praktiką ir teikiant patarimus bei metodologines rekomendacijas;

—

primygtinai pabrėžia, kad jeigu norime gauti naudos iš IRT, paslaugų sektorius yra ypač svarbus, nes tokie sektoriai kaip didmeninė ir mažmeninė prekyba, finansinės ir verslo paslaugos bene daugiausiai investuoja į IRT.

1.

atkreipia dėmesį, kad informacijos ir ryšių technologijos (IRT), kurios yra visiems atviros informacinės visuomenės pagrindas, turėtų tenkinti visų visuomenės narių, įskaitant tuos, kuriems gresia socialinė atskirtis, poreikius. Atsižvelgdamas į tai, Regionų komitetas nuolat ragina investuoti į mokslinius tyrimus siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir skatinti naujų įmonių steigimą ir mano, kad IRT naudojimas diegiant inovacijas padėtų spręsti labai svarbias socialines ir ekonomines problemas;

2.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas visapusiškas ir veiksmingas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas įgyvendinant su Europos mokslinių tyrimų erdve (EMTE) susijusias iniciatyvas. IRT mokslinių tyrimų srityje ypač svarbią vietą užima regionai. Regionų valdžios institucijos yra svarbūs regioninės mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos įgyvendinimo subjektai; jos dažnai vadovauja mokslinių tyrimų institutams; universitetai ir mokslinių tyrimų institutai yra įsikūrę jų teritorijose; jos skatina kurti naujovėms diegti palankias sąlygas. Be to, daugelis regionų administracinės valdžios institucijų turi pripažintą įstatymų leidybos galią ir disponuoja savo pačių moksliniams tyrimams skirtu biudžetu;

3.

norėtų pabrėžti, kad Regionų komitetas e. įtraukties skatinimą laiko svarbiu atnaujintos Lisabonos strategijos tikslu, būtent siekį sukurti visus piliečius apimančią, regioniniu ir socialiniu požiūriu teisingą informacinę visuomenę, naudojančią IRT konkurencingumui didinti ir viešosioms paslaugoms gerinti;

4.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra vienos iš tų subjektų, kuriems skirti i2010 strategijos e. įtraukties iniciatyvos pasiūlymai. Jos galėtų tapti ir šios iniciatyvos įgyvendinimo varomąja jėga. E. įtrauktis vietos ir regionų lygmeniu gali pagerinti piliečių gyvenimo ir socialinės bei ekonominės veiklos kokybę, paskatinti veiksmingesnes regionines ir labiau žmonėms pritaikytas viešąsias paslaugas bei vietos verslą. Todėl vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų bendradarbiauti įtraukdamos visas visuomenės kartas į IRT iniciatyvas, kuriomis siekiama palengvinti ir padaryti jų gyvenimą patogesnį. Yra keletas būdų, kaip regionai ir miestai gali užtikrinti visišką šio potencialo išnaudojimą;

5.

palankiai vertina faktą, kad šiame komunikate pripažįstama, jog pirmiausia valstybės narės ir regionai skatina glaudesnį IRT inovacijų naudotojų ir gamintojų bendradarbiavimą įvairiais vyriausybių ir administracijų lygiais, kuris sudarytų sąlygas nustatyti bendrus viešųjų paslaugų poreikius, kuriuos patenkinti gali padėti IRT (1). RK jau yra išreiškęs savo nuomonę (2), kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų plačiai bendradarbiauti siekdamos padidinti viešojo administravimo institucijų sąveikumą ir valstybės tarnybos veiksmingumą;

6.

pritaria Komisijos išvadai, kad pastangų, kuriomis siekiama paskatinti inovacijų rinkų atsiradimą ir pasiekti sąveikumą ir bendrus standartus, rezultatai priklauso nuo nuolatinės nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų paramos ir dalyvavimo ir kad šias pastangas reikėtų papildyti veiksmais regionų ir vietos lygmeniu (3);

7.

pritaria Komisijos siekiui supaprastinti procedūras ir sumažinti administracinę naštą, kad naujoves diegiančios bendrovės, o ypač vietos MVĮ, noriau dalyvautų vietos, nacionalinio ir ES lygmens veikloje;

8.

mano, kad Europos masto IRT projektai – nuo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros iki jų diegimo – gali duoti didelės socialinės ir ekonominės naudos su tais projektais susijusiems miestams ir regionams. Regionų komitetas ne kartą yra pabrėžęs, kad įgyvendinant ES tvaraus vystymosi strategiją IRT vaidina svarbų vaidmenį;

9.

pabrėžia IRT svarbą vystant didelę pridėtinę vertę turinčius ekonomikos sektorius ir todėl primygtinai siūlo, kad būtų išnaudotas visas Europos potencialas vystant IRT viešajame ir privačiame sektoriuose ir kad IRT būtų naudojamasi kaip priemone vietos ir regionų valdžios institucijų teikiamoms paslaugoms pagerinti sveikatos, švietimo, darbo vietų kūrimo, viešosios tvarkos, saugumo ir socialinių paslaugų srityse. ES remiama vietos ir regionų valdžios institucijų ir IRT srityje dirbančių MVĮ viešojo ir privataus sektorių partnerystė teikiant viešąsias IRT paslaugas gali būti puikus kertinis akmuo ugdant vietos gebėjimus ir skleidžiant žinias ES mastu;

10.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali imtis ir imasi iniciatyvos didinti energijos vartojimo efektyvumą pasinaudojant IRT ir vaidina lyderio vaidmenį nustatant, kokios yra IRT galimybės vietose keistis geriausia praktika technologijų srityje, ieškant projektų partnerių ir skiriant finansavimą;

11.

ragina Komisiją ir valstybių narių vyriausybes aktyviai skatinti vietos ir regionų valdžios institucijas dalyvauti įvairiuose mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros procesų etapuose, taip pat naudoti IRT naujoves viešajame sektoriuje, būtent viešinant geriausią europinę praktiką ir teikiant patarimus bei metodologines rekomendacijas;

12.

primygtinai pabrėžia, kad jeigu norime gauti naudos iš IRT, paslaugų sektorius yra ypač svarbus, nes tokie sektoriai kaip didmeninė ir mažmeninė prekyba, finansinės ir verslo paslaugos bene daugiausiai investuoja į IRT (4);

13.

atkreipia dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį IRT tapo svarbiausia technologijų rūšimi, pajėgia pertvarkyti ekonominę ir socialinę veiklą ir tokiu būdu prisidėti prie tvaraus vystymosi ir konkurencingumo didinimo. Tačiau IRT sričiai sustiprinti skirta politika pati savaime neužtikrins geresnių ekonominės veiklos rezultatų ir (5) negali būti įgyvendinta jeigu šio proceso aktyviai nerems ir jame nedalyvaus vietos ir regionų valdžios institucijos;

14.

pabrėžia, kad norint vystyti IRT ir efektyviai jas naudoti, socialiniai partneriai, vietos ir regionų valdžios institucijos bei vyriausybės turėtų dirbti drauge stengdamosi užtikrinti nepertraukiamą darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, organizacinių reformų, IRT ir produktyvumo ciklą. Ypač svarbios yra politinės priemonės, skirtos didinti elementarų raštingumą IRT srityje, ugdyti aukšto lygio IRT įgūdžius, rengti informacinių technologijų specialistus, skatinti mokymąsi visą gyvenimą IRT srityje ir stiprinti vadybos ir tinklaveikos gebėjimus, kurių reikia norint veiksmingai naudotis IRT (6), o visos šios priemonės iš esmės ir priklauso vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai;

15.

visiškai pritaria, kad mokslininkų judumas yra labai svarbus veiksnys, nes tik tokiu atveju darbas IRT mokslinių tyrimų srityje taps veiksmingesnis ir dauguma atvejų patrauklesnis, todėl Komitetas pabrėžia, kad:

16.

pabrėžia, jog taip pat būtina pritraukti aukščiausios kvalifikacijos ne Europos šalių mokslininkus, todėl ypač svarbios yra ES judumo programos, pavyzdžiui, Marie Curie programa ir priemonės, kurių buvo imtasi kai kuriuose regionuose įgyvendinant mokslininkų grįžimui skirtas programas (7);

17.

primena EMTE ekspertų grupės išvadas (8) dėl vis didesnės nacionalinių ir regioninių suinteresuotųjų subjektų reikšmės kuriant naujas svarbias Europos iniciatyvas, pvz., ERA-NET, Eurostar, Europos technologijų institutą, Bendras technologijų iniciatyvas arba Europos inovacijų grupes;

18.

teigia, kad visi dalyviai ES, valstybės narės ir regionai turėtų ištirti visas galimas priemones jau vykdomos politikos ir taikomų bendradarbiavimo priemonių papildomumui pasiekti ir kurti mechanizmus, kurie užtikrintų kuo didesnę vykdomų koordinavimo programų paramą IRT moksliniams tyrimams (9). Konkrečiau, kaip jau yra nurodęs ankstesnėse nuomonėse (10), Regionų komitetas ragina koordinuoti Septintosios bendrosios programos, struktūrinių fondų ir konkurencingumo bei inovacijų pagrindų programos (CIP) naudojimą, kadangi tai itin svarbu siekiant ES konkurencingumo ir bendros sanglaudos, mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo bei inovacijų politikos sinergijos nacionaliniu ir regionų lygmenimis;

19.

norėtų pabrėžti, kad pagrindinių ES priemonių (Septintosios bendrosios programos, struktūrinių fondų ir CIP) koordinavimas priklauso ne tik nuo politinių tikslų, jis taip pat yra iššūkis politikos nuoseklumui. Norint užtikrinti politikos nuoseklumą daugeliu lygmenų vykdomose ir daugelį suinteresuotųjų subjektų apimančiose programose, reikia veiksmingos daugiapakopio valdymo sistemos (11);

20.

atkreipia dėmesį, kad regionams labai svarbu optimaliai pasinaudoti Septintosios bendrosios programos koordinavimo priemonėmis. Tai padėtų regionams siekti, kad jų mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos būtų kompetentingos ir konkurencingos Europos ar tarptautiniu mastu. Tam reikia sustiprinti regionų mokslinių tyrimų institutų, universitetų, MVĮ ir kitų susijusių subjektų tinklaveiką; kurti inovacijų grupes, regionų technologijų platformas bei jungtinius tyrimų centrus, padėti jiems prisijungti prie bendrai vykdomų ES mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų bei darbotvarkių, pvz., ERA-Net ir Europos technologijų platformų (12);

21.

palankiai vertina galimybę ryžtingiau pripažinti vietos valdžios institucijų vaidmenį remiant IRT tyrimus. Regionuose ir miestuose galima sudaryti geresnes sąlygas naujiems produktams patekti į rinką, o naujoves bei mokslinius tyrimus skatinti vykdant ikikomercinius pirkimus;

22.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms gali prireikti naujų, IRT besiremiančių sprendimų, ir tam reikės sukurti naujas Europos mokslinių tyrimų sričiai būtinas rinkas. Be to, moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skiriamas lėšas regionai ir miestai gali nukreipti į tam tikras didelio poveikio sritis. Suvienijus esamų ir naujų vietos pramonės įmonių bei inovacijų grupių pastangas bus lengviau spręsti ekonominio nuosmukio problemas ir nepakankamo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimo klausimus.

23.

norėtų pabrėžti, kad apskritai trūksta koordinavimo tarp atskirų sričių, pavyzdžiui, švietimo, inovacijų, mokslinių tyrimų, investicijų ir naujoviškų IRT sprendimų rinkodaros srityse. Šia prasme naudotojų poreikiais grindžiamos naujovės galėtų būti labai svarbi priemonė, kuri vis dažniau taikoma šiai problemai spręsti Europos miestuose ir regionuose ir kuri pasitvirtino esanti pagrindinė investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą ir naujovių patekimo į rinką priemonė; todėl šiame komunikate ši koncepcija turėtų būti labiau akcentuojama;

24.

pabrėžia, kad labai svarbu mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą glaudžiai susieti su pramonine veikla, ir todėl ragina valstybes nares bei Komisiją dėti visas pastangas skatinant kuo skubiau imti taikyti mokslinių tyrimų rezultatus kasdienėje komercinėje ir viešojoje praktikoje;

25.

pabrėžia, kad pastangos padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą siekiant išplėsti IRT ribas, bus vaisingos tik tuomet, jei bus įtraukti miestai ir regionų valdžios institucijos. Būdamas fiziškai arti, šis lygmuo yra pagrindinis žinių ir inovacijų Europoje katalizatorius. Vis daugiau Europos regionų mokslinius tyrimus ir inovacijas priskiria svarbiausiai valstybės finansavimo sričiai (13);

26.

atkreipia dėmesį, kad įgyvendindami savo mokslinių tyrimų politiką ir pasitelkdami IRT remiančias programavimo, struktūrines ir įstatymų leidybos priemones, ateityje regionai įneš svarų indėlį kuriant pridėtinę vertę mokslinių tyrimų srityje ir gyvybingą Europos mokslinių tyrimų erdvę (14);

27.

pabrėžia, kad kalbant apie strategiją, atsiranda vis naujų tinklaveikos ir inovacijų grupių iniciatyvų, jos vis labiau remiamos skatinant kurti pasaulinės klasės „mazgus“, kurie sujungtų pasaulines inovacijų grandines, todėl vis svarbesni tampa vienos ar keleto valstybių regionų saitai ir bendradarbiavimas (15);

28.

norėtų atkreipti dėmesį, kad miestai ir regionai, įgyvendindami savo inovacijų diegimo politiką, kurdami technologijų centrus, verslo inkubatorius, mokslo parkus ir pasinaudodami rizikos kapitalu, yra labai svarbūs kuriant novatorišką aplinką (16);

29.

palankiai vertina Komisijos pasiūlytą strategiją nustatyti ir pradėti įgyvendinti dvi ar tris drąsias pavyzdines AKT mokslinių tyrimų iniciatyvas, kurios pritrauktų daugiau įvairių sričių mokslo bendruomenės, bendromis pastangomis sieksiančios pamatinių atradimų IRT srityje;

30.

pripažįsta, kad bendras programavimas, jeigu jo gera struktūra ir jis gerai administruojamas, galėtų tapti mechanizmu, kuris AKT mokslinių tyrimų skatinimui būtų ne mažiau svarbus nei ES bendroji programa. Siekiant visapusiškai išnaudoti šį potencialą RK dar kartą norėtų priminti vis didėjantį būtinumą geriau koordinuoti valstybės ir privatų mokslinių tyrimų finansavimą (17);

31.

pabrėžia, kad ES ir valstybės narės turėtų išnaudoti visas galimybes racionalizuoti ir užtikrinti daugybės jau turimų tarptautinių politinių priemonių ir bendradarbiavimo mechanizmų sinergiją juos pritaikant Europos mokslinių tyrimų erdvei (18);

32.

dar kartą norėtų pakartoti, kad ERA-NET projektai, kurie skirti regionų ir Europos mokslinių tyrimų programų koordinavimui, buvo naudingi, taigi turėtų būti vystomi toliau (19). Šių projektų sėkmę lėmė tai, kad į jų veiklą įtraukiama daug įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas.

33.

ragina dėti papildomas pastangas ir užtikrinti Europos technologijų platformų atvirumą ir skaidrumą, kad jose galėtų dalyvauti kiti suinteresuotieji subjektai, nepriklausantys pramonės ir mokslinių tyrimų bendruomenei, pavyzdžiui, vietos ir regionų valdžios institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos ir MVĮ (20).

34.

mano, kad regionai ir vietos valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE), kadangi atstovauja vietos interesams, priartina šios srities politiką prie Europos piliečių ir gerai žino minėtoje erdvėje veikiančių subjektų kasdienius poreikius. Todėl Regionų komitetas tvirtina, kad EMTE stiprinti ir plėsti skirtose iniciatyvose regionams reikėtų skirti strateginį vaidmenį, visų pirma tose iniciatyvose, kurios susijusios su tvirtos mokslinių tyrimų infrastruktūros sukūrimu novatoriškoje aplinkoje ir bendradarbiavimu mokslinių tyrimų srityje (21);

35.

dar kartą primena RK pasiūlymus Komisijai ir valstybėms narėms remti vietos ir regionų valdžios institucijas, kurios kreipiasi pagalbos, siekdamos sukurti ir įgyvendinti modernią mokslinių tyrimų infrastruktūrą:

36.

pabrėžia regionų ir vietos valdžios institucijų svarbą skatinant bendras mokslinių tyrimų programas, taip pat ir tas, kuriose dalyvauja trečiosios šalys partnerės, nes šios institucijos geriau žino konkrečią vietos mokslinių tyrimų ir technologijų bei ekonomikos padėtį ir todėl supranta, kada strategiškai svarbioms sritims yra būtina bendradarbiauti (24).

37.

mano, kad kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę labai svarbu išspręsti Europos veiksmų plano, kuris šiuo metu apima 35 Europai labai svarbius artimiausių 10–20 metų (25) projektus, įgyvendinimo ir finansavimo klausimą;

38.

ne kartą ragino, kad įgyvendinant Europos veiksmų planą pirmenybė būtų teikiama kompetencijos kriterijui, ir siūlė naujosioms valstybėms narėms aktyviai dalyvauti šioje iniciatyvoje (26);

39.

pritaria EMTE ekspertų grupės rekomendacijoms (27), kad ESFRI turėtų patobulinti savo metodiką, skirtą vertinti visos Europos mokslinių tyrimų didelės apimties infrastruktūrą, pirmiausia procedūrų skaidrumo ir suinteresuotų subjektų dalyvavimo požiūriais;

40.

atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų visapusiškai dalyvauti ESFRI veiksmų plano įgyvendinimo ir persvarstymo procese, pirmiausia nustatant projektų svarbą ir koordinuojant ESFRI veiksmų planą ir panašią veiklą nacionaliniu ir regionų lygmenimis, pasinaudojant ir fizinio, ir virtualaus pobūdžio infrastruktūra;

41.

pabrėžia, kad apie e. mokslo teikiamas galimybes būtina informuoti kuo platesnį visuomenės ratą, taip pat galimybę kurti ir propaguoti viešąsias duomenų bazes, skirtas geriausiai e. mokslo praktikai, pavyzdžiams ir sėkmingiems sprendimams, užtikrinant, kad atitinkama informacija būtų skelbiama visomis oficialiomis ES kalbomis.