(2)

Lygybės prieš įstatymą teisė ir teisė į apsaugą nuo diskriminacijos visiems asmenims yra visuotinė teisė, pripažįstama pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų diskriminacijos formų panaikinimo moterims, Tarptautinę konvenciją dėl visų rasinės diskriminacijos formų panaikinimo, Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių bei ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktus, Jungtinių Tautų konvenciją dėl neįgalių žmonių teisių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos socialinę chartiją, kurias pasirašė [visos] valstybės narės. JT Neįgaliųjų teisių konvencijos diskriminacijos apibrėžtyje yra įtrauktas atsisakymas sudaryti tinkamas sąlygas.

(2)

Lygybės prieš įstatymą teisė ir teisė į apsaugą nuo diskriminacijos visiems asmenims yra visuotinė teisė, pripažįstama pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų diskriminacijos formų panaikinimo moterims, Tarptautinę konvenciją dėl visų rasinės diskriminacijos formų panaikinimo, Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių bei ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktus, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, Jungtinių Tautų konvenciją dėl neįgalių žmonių teisių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnį ir Fakultatyvinį protokolą Nr. 12 ir Europos socialinę chartiją, kurias pasirašė [visos] valstybės narės. JT Neįgaliųjų teisių konvencijos diskriminacijos apibrėžtyje yra įtrauktas atsisakymas sudaryti tinkamas sąlygas.

(2a)

Lygybės principas ir diskriminacijos draudimas – tai bendri tarptautinės, Europos ir nacionalinės teisės principai, kurie yra privalomi ES ir jos valstybėms narėms visais jų kompetencijai priklausančiais klausimais. Šia direktyva padedama siekti šio tikslo ir kovoti su diskriminacija, kuri su šiuo tikslu nesuderinama.

(2b)

Šia direktyva Bendrija įgyvendina savo įsipareigojimus, susijusius su Jungtinių Tautų konvencija dėl žmonių su negalia teisių, ir ji turėtų būti interpretuojama atsižvelgiant į šį aspektą.

(2c)

Pagal Jungtinių Tautų pasaulinės konferencijos senėjimo tema, vykusios 2002 m. Madride, pabaigoje priimtos politinės deklaracijos 5 straipsnį buvo nuspręsta patvirtinti pasiryžimą dėti visas pastangas, kad būtų panaikinta visų formų diskriminacija, ypač diskriminacija dėl amžiaus, siekiant pripažinti, kad ir pagyvenę žmonės turėtų džiaugtis visapusišku, sveiku ir saugiu gyvenimu ir aktyviai dalyvauti ekonominiame, socialiniame, kultūriniame ir politiniame visuomenės gyvenime, kad būtų labiau gerbiamas pagyvenusių žmonių orumas ir pašalintos visos nepriežiūros, netinkamo elgesio ir smurto formos.

(2d)

(3)

Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi, visų pirma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų pagrindinių principų. Chartijos 10 straipsnyje numatyta teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę; 21 straipsnyje draudžiama diskriminacija, įskaitant dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos; ir 26 straipsnyje pripažįstama neįgaliųjų teise naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklausomumą.

(3)

Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi, visų pirma, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, įskaitant 9 straipsnį dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės ir 10 straipsnį dėl žodžio laisvės, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų pagrindinių principų. Chartijos 10 straipsnyje numatyta teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę; 20 straipsnyje numatyta, kad visi yra lygūs prieš įstatymą; 21 straipsnyje draudžiama diskriminacija, įskaitant dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos; 24 straipsnyje suteikiamos tam tikros teisės vaikams; ir 26 straipsnyje pripažįstama neįgaliųjų teise naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklausomumą.

(4)

2003-iaisiai – Europos neįgaliųjų metais, 2007-aisiais – Europos lygių galimybių visiems metais ir 2008-aisiais – kultūrų dialogo metais pabrėžta esama diskriminacija ir įvairovės teikiama nauda .

(4)

2003-iaisiais – Europos neįgaliųjų metais, 2007-aisiais – Europos lygių galimybių visiems metais ir 2008-aisiais – kultūrų dialogo metais pabrėžta esama tiesioginė, netiesioginė, daugialypė diskriminacija ar diskriminacija dėl ryšių ir būtinybė propaguoti su įvairove susijusius privalumus .

(4a)

Europos visuomenės įvairovė yra pagrindinis Sąjungos kultūrinės, politinės ir socialinės integracijos aspektas, taigi būtina ją užtikrinti.

(7a)

Diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos gali trukdyti siekti EB sutarties tikslų, ypač siekti aukšto užimtumo ir socialinės apsaugos lygio, gerinti pragyvenimo lygį ir gyvenimo kokybę, siekti ekonominės ir socialinės sanglaudos bei solidarumo. Ji taip pat gali trukdyti siekti tikslo kurti laisvą, saugią ir teisingą Europos Sąjungą.

(8)

Bendrija pagal EB sutarties 13 straipsnio 1 dalį priėmė tris teisės aktus, kuriais būtų užkirstas kelias diskriminacijai dėl lyties, rasinės ir etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos ir kovojama su ja. Šie dokumentai parodė teisės aktų vertę kovojant su diskriminacija. Visų pirma, Direktyvoje 2000/78/EB nustatyti vienodo su religija ar tikėjimu, negalia, amžiumi ir seksualine orientacija susijusio požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai . Tačiau tebesiskiria valstybių narių apsaugos nuo diskriminacijos dėl šių priežasčių mastas ir forma kitose, ne užimtumo, srityse.

(8)

Bendrija pagal EB sutarties 13 straipsnio 1 dalį priėmė keletą direktyvų, kuriomis būtų užkirstas kelias diskriminacijai dėl lyties, rasinės ir etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos ir kovojama su ja. Šios direktyvos parodė teisės aktų vertę kovojant su diskriminacija. Direktyvoje 2000/43/EB nustatytas kovos su diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės, kuri vykdoma darbo rinkos viduje ir už jos ribų, pagrindas. Direktyvoje 2004/113/EB apibrėžtas pagrindas, pagal kurį užtikrinamas vienodas požiūris į vyrų ir moterių galimybes gauti ir tiekti prekes bei naudotis paslaugomis ir jas teikti. Direktyvoje 2000/78/EB nustatyti bendrieji vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje pagrindai , neatsižvelgiant į religiją ar tikėjimą, negalią, amžių ir seksualinę orientaciją . Ji neaprėpia su šia taikymo sritimi nesusijusių klausimų.

(9)

Todėl teisės aktai turėtų uždrausti diskriminaciją dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos daugybėje kitų su darbo rinka nesusijusių sričių, įskaitant socialinę apsaugą, švietimą, galimybę gauti prekių ir paslaugų, prekių tiekimą, paslaugų teikimą ir aprūpinimą būstu. Juose turėtų būti nustatomos priemonės, kuriomis būtų užtikrintos vienodos neįgaliųjų asmenų galimybės numatytose srityse.

(9)

Todėl teisės aktai turėtų uždrausti tiesioginę, netiesioginę daugialypę ar dėl ryšių diskriminaciją dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos arba socialinio lyčių aspekto daugybėje kitų su darbo rinka nesusijusių sričių, įskaitant socialinę apsaugą, švietimą, galimybę gauti prekių ir paslaugų, prekių tiekimą, paslaugų teikimą , pvz., aprūpinimą būstu , transportą, dalyvavimą asociacijų veikloje ir sveikatos apsaugą . Juose turėtų būti nustatomos priemonės, kuriomis būtų užtikrintos vienodos asmenų, išpažįstančių tam tikrą religiją arba turinčių tam tikrų įsitikinimų, neįgaliųjų asmenų , atitinkamo amžiaus ar tam tikros seksualinės orientacijos asmenų ar asmenų, kuriems būdingos kelios iš šių ypatybių, ir su tokiais asmenimis susijusių asmenų galimybės numatytose srityse.

(9a)

Šioje direktyvoje prekėmis turėtų būti laikomos prekės, apibūdintos EB sutarties nuostatose dėl laisvo prekių judėjimo. Paslaugomis turėtų būti laikomos paslaugos, apibūdintos tos EB sutarties 50 straipsnyje.

(9b)

Neįgalieji dažnai patiria diskriminaciją dėl to, kad neturi prieigos prie viešojo transporto ir užstatytos aplinkos, taip pat dėl neprieinamų ryšių ir informacijos priemonių. Valstybės narės turi imtis priemonių, kad užtikrintų prieigą šiose srityse ir būtų įgyvendintas vienodo požiūrio principas.

(11)

Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių kompetencijos švietimo, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros srityse . Ji taip pat neturi pažeisti svarbaus valstybių narių vaidmens ir veiksmų laisvės teikiant, pavedant ir organizuojant bendruosius ekonominius interesus atitinkančias paslaugas.

(11)

Ši direktyva nepažeidžia valstybių narių naudojimosi savo kompetencija švietimo ir socialinės apsaugos srityse, įskaitant socialinį draudimą ir sveikatos priežiūrą . Ji taip pat neturi nepažeidžia valstybių narių vaidmens ir veiksmų laisvei teikiant, pavedant teikti ir organizuojant bendruosius ekonominius interesus atitinkančias paslaugas.

(12)

Diskriminacija apima tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą, nurodymus diskriminuoti ir atsisakymą sudaryti tinkamas sąlygas.

(12)

Diskriminacija apima tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, daugialypę diskriminaciją, priekabiavimą, nurodymus diskriminuoti ir atsisakymą sudaryti tinkamas sąlygas.

(12a)

Neįgalūs asmenys – tai asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelektinių ar jutimo sutrikimų, dėl kurių sąveikos su įvairiomis kliūtimis (aplinkos ar požiūrio) gali būti sutrikdytas visapusiškas ir veiksmingas šių asmenų dalyvavimas visuomenės gyvenime lygiomis teisėmis su kitais asmenimis.

(12b)

Atsižvelgiant į pernelyg didelę naštą mikroįmonėms joms turėtų būti suteikta ypatinga apsauga, vadovaujantis JAV Pilietinių teisių akto pavyzdžiu.

(12c)

Diskriminacija apima ir atsisakymą suteikti medicininę priežiūrą išskirtinai dėl priežasčių, susijusių su amžiumi.

(12d)

Diskriminacijai dėl negalios priskiriama ir asmens diskriminacija, kai jis yra lydimas pripažinto šuns vedlio arba jam padeda šuo pagalbininkas, kuris yra apmokytas laikantis Tarptautinės šunų vedlių federacijos arba organizacijos „Assistance Dogs International“ standartų.

(12e)

Veiksminga nediskriminuojamoji prieiga gali būti suteikta įvairiomis priemonėmis, įskaitant visiems vartotojams pritaikytą dizainą (angl. „design for all“) ir neįgalių asmenų skatinimą naudoti pagalbinius prietaisus, taip pat pagalbines judumo ir prieigos priemones, pvz., pripažintų šunų vedlių arba šunų pagalbininkų pagalbą.

(12f)

Kalbant apie 4 straipsnį, pakeitimas laikomas esminiu, jeigu prekės, paslaugos arba amato, profesijos ar verslo pobūdis keičiami taip, kad prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas faktiškai tiekia visai kitokios rūšies prekes arba teikia visiškai kitokias paslaugas.

(13)

Įgyvendindama vienodo požiūrio , nepaisant religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principą, pagal EB sutarties 3 straipsnio 2 dalį Bendrija turėtų siekti panaikinti nelygybę ir skatinti vyrų bei moterų lygybę, ypač atsižvelgdama į tai , kad moterys dažnai tampa daugialypės diskriminacijos aukomis .

(13)

Šioje direktyvoje taip pat atsižvelgiama į daugialypę diskriminaciją. Kadangi diskriminuojama gali būti dėl dviejų ar daugiau EB sutarties 12 ir 13 straipsniuose nurodytų priežasčių, Bendrija, įgyvendindama vienodo požiūrio principą pagal EB sutarties 3 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnį, turėtų siekti panaikinti nelygybę dėl lyties, rasės, etninės kilmės, negalios, seksualinės orientacijos, religijos arba tikėjimo, amžiaus arba šių priežasčių derinio ir skatinti lygybę, nepaisant to , koks požymių, susijusių su minėtaisiais veiksniais, derinys būdingas asmeniui. Turėtų būti numatytos veiksmingos teisinės procedūros daugialypės diskriminacijos atvejams nagrinėti. Visų pirma, taikant nacionalines teisines procedūras turėtų būti užtikrinta, kad pareiškėjas galėtų kreiptis dėl visų daugialypės diskriminacijos aspektų pagal vieną procedūrą .

(14a)

Gali būti leidžiama taikyti skirtingas sąlygas dėl amžiaus ir negalios, jei jos objektyviai ir tinkamai pateisinamos teisėtu tikslu, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Tokios skirtingos sąlygos, pvz., gali apimti specialias sąlygas dėl amžiaus, susijusias su galimybe gauti tam tikrų prekių ar paslaugų, pvz., alkoholinių gėrimų, ginklų ar vairuotojo pažymėjimą. Teisėtu tikslu taip pat gali būti laikomas ekonominės, kultūrinės ar socialinės jaunimo ar vyresnio amžiaus asmenų arba neįgalių asmenų integracijos skatinimas. Taigi, priemonės, susijusios su amžiumi ir negalia, kuriomis vieniems asmenims nustatomos palankesnės sąlygos nei kitiems, pvz., nemokamas naudojimasis viešuoju transportu, patekimas į muziejus ar sporto įstaigas arba šių paslaugų teikimas už mažesnę kainą, laikomos suderinamomis su nediskriminavimo principu.

(15)

Atsižvelgiama į su negalia ir amžiumi susijusius aktuarinius ir rizikos veiksnius teikiant draudimo, bankininkystės ir kitas finansines paslaugas. Jos neturėtų būti laikomos diskriminacinėmis, jei įrodoma, kad šie veiksniai yra svarbiausi veiksniai vertinant riziką.

(15)

Atsižvelgiama į su negalia ir amžiumi susijusius aktuarinius ir rizikos veiksnius teikiant draudimo, bankininkystės ir kitas finansines paslaugas. Jos neturėtų būti laikomos diskriminacinėmis, jei įrodoma, kad jos yra lemiantys veiksniai vertinant riziką , ir jei paslaugos teikėjas, naudodamasis aktuariniais principais, statistiniais ar medicininiais duomenimis, gali pagrįsti, jog esama žymiai didesnės rizikos . Šie duomenys turi būti tikslūs, nauji ir aktualūs, jie turi būti pateikiami, jei to paprašoma. Aktuariniai ir rizikos veiksniai turėtų atspindėti teigiamus pokyčius, susijusius su gyvenimo trukme ir aktyviu senėjimu, bei geresnį neįgaliųjų judumą ir prieigą. Medicininiais duomenimis laikomi tik objektyvūs ir patikrinti medicinos faktai ir neginčijamos medicinos žinios, kurios atitinka medicininių duomenų rinkimo reikalavimus.

(15a)

Sutartys, kurios valstybėse narėse sudaromos valstybės, regioninių ar vietos institucijų bei kitų viešosios teisės subjektų valdomų organų vardu, turi atitikti Sutarties principus, ypač laisvo prekių judėjimo principą, įsisteigimo laisvės principą ir laisvo paslaugų teikimo principą, taip pat su jais susijusius principus, pvz., vienodo požiūrio, nediskriminavimo, abišalio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Teisiniai koordinavimo reikalavimai, taikomi viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo procedūroms, išdėstyti 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (1), siekiant, kad sutartys, kurios valstybėse narėse sudaromos valstybės, regioninių ar vietos institucijų bei kitų viešosios teisės subjektų valdomų organų vardu, atitiktų EB sutarties principus, ypač vienodo požiūrio nepaisant lyties, rasės ar etninės kilmės, negalios, seksualinės orientacijos, religijos ar tikėjimo arba amžiaus principą, taip pat nediskriminavimo principą. Tačiau tam tikrą vertę viršijančioms viešojo pirkimo sutartims taikomos Bendrijos lygmens nuostatos, pagal kurias siekiama koordinuoti nacionalines šių sutarčių sudarymo procedūras. Taip siekiama užtikrinti, kad viešųjų pirkimų sektoriuje būtų skatinama konkurencija. Valstybės narės turėtų traktuoti šias koordinavimo nuostatas remdamosi vienodo požiūrio nepaisant lyties, rasės ar etninės kilmės, negalios, seksualinės orientacijos, religijos ar tikėjimo arba amžiaus principais, taip pat kitomis pagal Sutartį numatytomis taisyklėmis.

(16)

Visi asmenys gali naudotis laisve sudaryti sutartis, įskaitant laisvę pasirinkti partnerį, su kuriuo sudaroma tam tikro sandorio sutartis. Ši direktyva neturėtų būti taikoma atskirų asmenų vykdomiems ekonominiams sandoriams, kurie nėra jų profesinė ar komercinė veikla.

(16)

Visi asmenys gali naudotis laisve sudaryti sutartis, įskaitant laisvę pasirinkti partnerį, su kuriuo sudaroma tam tikro sandorio sutartis. Svarbu, kad suteikiant prieigą prie prekių ir paslaugų, taip pat tiekiant prekes ir teikiant paslaugas, būtų užtikrinta privataus ir šeimos gyvenimo, taip pat atitinkamų sandorių apsauga. Todėl į šios direktyvos taikymo sritį nepatenka sandoriai tarp privačių savo vardu veikiančių asmenų, jei jie nėra profesinė ar komercinė sutartį sudarančių šalių veikla.

(17)

Draudžiant diskriminaciją svarbu gerbti kitas pagrindines teises ir laisves, įskaitant privataus ir šeimos gyvenimo bei su tuo susijusių susitarimų, religijos laisvės ir laisvės jungtis į asociacijas apsaugą. Ši direktyva nepažeidžia nacionalinių su šeimine ar šeimos padėtimi ir reprodukcijos teisėmis susijusių įstatymų. Ji taip pat nepažeidžia valstybės, valstybinių institucijų ar įstaigų arba švietimo pasaulietinio statuso.

(17)

Draudžiant diskriminaciją svarbu gerbti kitas pagrindines teises ir laisves, įskaitant religijos laisvės, laisvės jungtis į asociacijas , žodžio laisvės ir spaudos laisvės apsaugą. Ši direktyva nepažeidžia valstybės, valstybinių institucijų ar įstaigų arba švietimo pasaulietinio statuso. Šia direktyva nekeičiamas Europos Sąjungos ir jos valstybių narių kompetencijos paskirstymas, įskaitant santuokinės, šeimos ir sveikatos apsaugos teisės sritis.

(18)

Valstybės narės atsakingos už švietimo ir mokymo sistemų organizavimą ir turinį. Komisijos komunikate „dėl XXI amžiaus kompetencijų – Europos mokyklų bendradarbiavimo darbotvarkė“ pabrėžiama, kad reikia atkreipti tam tikrą dėmesį į nepalankioje socialinėje padėtyje esančius vaikus ir tuos, kurie turi specialiųjų mokymosi poreikių. Visų pirma, nacionalinėje teisėje gali būti numatyta skirtinga galimybė patekti į mokymo įstaigas dėl religijos ar tikėjimo . Valstybės narės taip pat gali leisti arba drausti nešioti ar viešai rodyti religinius simbolius mokyklose .

(18)

Valstybės narės atsakingos už švietimo ir mokymo sistemų organizavimą ir turinį. Jos turėtų užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Komisijos komunikate „dėl XXI amžiaus kompetencijų – Europos mokyklų bendradarbiavimo darbotvarkė“ pabrėžiama, kad reikia atkreipti tam tikrą dėmesį į nepalankioje socialinėje padėtyje esančius vaikus ir tuos, kurie turi specialiųjų mokymosi poreikių. Valstybės narės, tik remdamosi objektyviomis aplinkybėmis, gali leisti taikyti skirtingą požiūrį religijos ar tikėjimo pagrindu numatant galimybę patekti į mokymo įstaigas , jeigu asmenims keliamas reikalavimas elgtis garbingai ir būti lojaliems organizacijos moraliniams principams, tačiau, siekiant apsaugoti nuo netiesioginės diskriminacijos, tuo nepateisinama diskriminacija jokiu kitu pagrindu ir turi būti kitos geografiškai prieinamos švietimo įstaigos, kurias būtų galima pagrįstai pasirinkti. Valstybės narės užtikrina, kad dėl to nebūtų atsisakoma suteikti teisės į švietimą .

(19)

Prie Amsterdamo sutarties Baigiamojo akto pridėtoje Deklaracijoje Nr. 11 dėl bažnytinių ir nereliginių organizacijų statuso Europos Sąjunga atvirai pripažino gerbianti ir nepažeidžianti pagal nacionalinę teisę valstybių narių bažnytinėms ir religinėms asociacijoms ar bendruomenėms suteikto statuso ir vienodai gerbianti filosofinių bei nereliginių organizacijų statusą. Priemonėmis, kuriomis neįgaliems asmenims suteikiamos realios nediskriminacinės galimybės šioje direktyvoje minimose srityse, yra svarbios praktiškai užtikrinant visapusišką lygybę. Be to, kai kuriais atvejais siekiant užtikrinti tokias galimybes gali būti būtinos atskiros aprūpinimo tinkamomis patalpomis priemonės. Nė vienu atveju nereikalaujama priemonių, kurios galėtų sukelti neproporcingų sunkumų. Vertinant, ar sunkumai yra neproporcingi, reikėtų atsižvelgti į daugybę veiksnių, įskaitant organizacijos dydį, išteklius ir pobūdį. Tinkamų sąlygų sudarymo principas ir neadekvatūs sunkumai nustatyti Direktyvoje 2000/78/EB ir JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje.

(19)

Prie Amsterdamo sutarties Baigiamojo akto pridėtoje Deklaracijoje Nr. 11 dėl bažnytinių ir nereliginių organizacijų statuso Europos Sąjunga atvirai pripažino gerbianti ir nepažeidžianti pagal nacionalinę teisę valstybių narių bažnytinėms ir religinėms asociacijoms ar bendruomenėms suteikto statuso ir vienodai gerbianti filosofinių bei nereliginių organizacijų statusą.

(19a)

Priemonėmis, kuriomis neįgaliems asmenims suteikiama veiksminga nediskriminuojamoji prieiga šioje direktyvoje minimose srityse, yra svarbios praktiškai užtikrinant visapusišką lygybę. Be to, kai kuriais atvejais siekiant užtikrinti tokias galimybes gali būti būtinos individualios priemonės, kuriomis siekiama sudaryti tinkamas sąlygas. Nė vienu atveju nereikalaujama priemonių, kurios galėtų sukelti neproporcingų sunkumų. Vertinant, ar sunkumai yra neproporcingi, reikėtų atsižvelgti į tai, ar turimos minty priemonės yra neįgyvendinamos ir nesaugios ir negalėtų tapti įgyvendinamomis ir saugiomis tinkamai pakeitus taisykles, politiką ar nusistovėjusią tvarką arba pašalinus architektūrines, susisiekimo ar transporto kliūtis, arba teikiant papildomą pagalbą ar paslaugas. Norint sudaryti tinkamas sąlygas nebūtina smarkiai struktūriškai keisti pastatus, kurių konstrukcija yra ypač saugoma dėl jų istorinės, kultūrinės ar architektūrinės vertės laikantis nacionalinių teisės aktų. Tinkamų sąlygų sudarymo principai ir neproporcingi sunkumai nustatyti Direktyvoje 2000/78/EB ir JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje.

(21)

Diskriminacijos draudimas turi nepažeisti nuostatos toliau taikyti ar imtis priemonių, kuriomis neleidžiama sudaryti nepalankių sąlygų tam tikros religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos asmenų grupei arba kuriomis panaikinamas neigiamas šių sąlygų poveikis. Tokiomis priemonėmis galima leisti steigti tam tikros religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos asmenų organizacijas , kai svarbiausias tikslas yra remti tų asmenų specialiuosius poreikius.

(21)

Diskriminacijos draudimas turi nepažeisti nuostatos toliau taikyti ar imtis priemonių, kuriomis neleidžiama sudaryti nepalankių sąlygų tam tikros religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos asmenims arba asmenims, kuriems būdinga keletas savybių, susijusių su šiais specifiniais veiksniais, taip pat su jais susijusiems asmenims arba priemonių, kuriomis panaikinamas neigiamas šių sąlygų poveikis. Laikantis šio draudimo galėtų būti taip pat parengtos papildomos priemonės, skirtos vienodam požiūriui ir lygioms galimybėms skatinti, kurias taikant būtų atsižvelgta į lyties aspektą, taip pat galėtų būti imtasi teigiamų veiksmų, kuriais būtų siekiama atsižvelgti į specialias asmenų ar tam tikroms kategorijoms priskiriamų asmenų, kuriems dėl jų specifinių savybių reikalingos kitiems neaktualios struktūros, paslaugos ir pagalba, reikmes. Be šių priemonių steigiamos nepriklausomos tam tikros religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos asmenų organizacijos , kai svarbiausias tikslas yra remti tų asmenų specialiuosius poreikius.

(25)

Siekiant veiksmingai įgyvendinti vienodo požiūrio principą būtina tinkama teisinė apsauga nuo persekiojimo.

(25)

Siekiant veiksmingai įgyvendinti vienodo požiūrio principą būtina tinkama teisinė apsauga nuo persekiojimo. Veiksminga teisinė asmenų apsauga turi būti užtikrinama kartu aktyviai skatinant nediskriminavimą ir lygias galimybes.

(26)

Rezoliucijoje dėl tolesnės veiklos po Europos lygių galimybių visiems metų (2007 m.) Taryba skatino visapusiškai įtraukti pilietinę visuomenę, įskaitant diskriminacijos riziką patiriantiems žmonėms atstovaujančias organizacijas, socialinius partnerius ir suinteresuotąsias šalis, kuriant politiką ir programas, kurių tikslas – užkirsti kelią diskriminacijai ir skatinti lygybę bei lygias galimybes tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu.

(26)

Rezoliucijoje dėl tolesnės veiklos po Europos lygių galimybių visiems metų (2007 m.) Taryba skatino visapusiškai įtraukti pilietinę visuomenę, įskaitant diskriminacijos riziką patiriantiems žmonėms atstovaujančias organizacijas, socialinius partnerius ir suinteresuotąsias šalis, kuriant politiką ir programas, kurių tikslas – užkirsti kelią diskriminacijai ir skatinti lygybę bei lygias galimybes tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu. To siekdamos Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad visomis tinkamomis, adekvačiomis ir prieinamomis priemonėmis (kaip antai ženklų kalba klausos sutrikimų turintiems žmonėms ir specialios interneto svetainės silpnaregiams), rengiant informavimo ir spaudos kampanijas, taip pat skirtas kovoti su stereotipais, visuomenė ir suinteresuotosios šalys būtų supažindintos su šios direktyvos nuostatomis ir šioje srityje jau galiojančiomis nuostatomis.

(31a)

Teismai ir tribunolai, aiškindami diskriminacijos pagrindo reikšmę, turėtų atsižvelgti į tarptautines ir Europos žmogaus teisių skatinimo priemones, įskaitant jų veiklą prižiūrinčių organų, pvz., Europos žmogaus teisių teismo, rekomendacijas ir praktiką.

a)

diskriminuojama dėl keleto pagrindų, t. y. religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos pagrindais, nesvarbu, koks būtų jų derinys, arba

b)

dėl bet kurio 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo ar keleto iš jų, taip pat dėl vieno ar keleto iš šių pagrindų:

a)

tiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl bet kurios iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi ne taip palankiai nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėtų būti elgiamasi su kitu asmeniu;

b)

netiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar praktikos tam tikros religijos ar tikėjimo, tam tikros negalios, tam tikro amžiaus ar tam tikros seksualinės orientacijos asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent tas sąlygas, kriterijus ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

a)

tiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl vienos ar keleto 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu arba asmenimis, kurie susiję arba, kaip manoma, susiję su tokiu asmeniu, elgiamasi ne taip palankiai nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėtų būti elgiamasi su kitu asmeniu;

b)

netiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar praktikos tam tikros religijos ar tikėjimo, tam tikros negalios, tam tikro amžiaus ar tam tikros seksualinės orientacijos asmenys arba asmenys, kurie susiję arba, kaip manoma, susiję su tokiais asmenimis, gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent tas sąlygas, kriterijus ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

d)

galimybei gauti visuomenei prieinamų prekių bei kitų paslaugų ir tiekti prekes bei teikti paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu.

d)

galimybei gauti visuomenei prieinamų prekių bei kitų paslaugų ir tiekti prekes bei teikti paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu ir transportą .

da)

narystei ir veiklai asociacijose ir šių asociacijų teikiamoms paslaugoms.

a)

iš anksto numatomos priemonės, kuriomis būtina užtikrinti, kad neįgalūs asmenys turėtų veiksmingą ir nediskriminacinę galimybę gauti socialinę apsaugą, socialines lengvatas, mokymą ir visuomenei prieinamų prekių bei paslaugų, tiekti prekes ir teikti paslaugas , aprūpinti būstu ir transporto priemonėmis, įskaitant tinkamus jų pakeitimus ar pritaikymus. Tokios priemonės neturėtų būti neproporcingai apsunkinančios, reikalauti iš esmės pakeisti socialinę apsaugą, socialines lengvatas, sveikatos priežiūrą, švietimą arba minėtas prekes ir paslaugas ar aprūpinti kitomis prekėmis ir paslaugomis;

a)

iš anksto numatomos priemonės, įskaitant tinkamus jų pakeitimus ar pritaikymus, kuriomis būtina užtikrinti, kad neįgalūs asmenys turėtų realią ir nediskriminacinę galimybę prieiti prie socialinės apsaugos, socialinių lengvatų, sveikatos priežiūros, mokymo ir visuomenei prieinamų prekių bei paslaugų, be kita ko, būsto, telekomunikacijų bei elektroninių ryšių, informacijos (įskaitant prieinamais būdais teikiamą informaciją), finansinių paslaugų, kultūros ir laisvalaikio paslaugų, viešosios paskirties pastatų, transporto priemonių bei kitų viešųjų erdvių ir infrastruktūros. Jeigu nediskriminacinės galimybės realiai nesuteikiamos dėl praktikos, politikos ar procedūros, imamasi priemonių užkirsti kelią šiam poveikiui.

b)

vis dėl to numatoma prievolė užtikrinti realias ir nediskriminacines galimybes ir tam tikru atveju, jei reikia, sudaryti tinkamas sąlygas, jei tai nesukelia neproporcingai didelių sunkumų.

b)

Taikant šios dalies nuostatas, veiksminga nediskriminuojamoji prieiga aprėpia kliūčių ir sunkumų įvardijimą ir pašalinimą, taip pat naujų sunkumų ir kliūčių, dėl kurių apsunkinamos neįgalių asmenų galimybės naudotis visuomenei prieinamomis prekėmis, paslaugomis ir infrastruktūra, prevenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio šie sunkumai, kliūtys ar negalia. Taikant šios direktyvos nuostatas ir nepaisant to, kokių priemonių imamasi siekiant pašalinti kliūtis, veiksminga nediskriminuojamoji prieiga neįgaliesiems, jei įmanoma, užtikrinama tomis pačiomis sąlygomis kaip ir neturintiems negalios asmenims, be to, neįgaliesiems užtikrinamas supaprastintas pagalbos priemonių naudojimas, įskaitant pagalbą, susijusią su judumu ir prieiga, pvz., pripažintų šunų vedlių arba šunų pagalbininkų pagalbą. Jei, nepaisant visų pastangų, negalima sudaryti tinkamų sąlygų ir užtikrinti veiksmingos nediskriminuojamosios prieigos tomis pačiomis sąlygomis bei taikant šios direktyvos nuostatas, sudaromos tinkamos alternatyvios galimybės. Šioje nuostatoje „tinkamų sąlygų sudarymas“ reiškia alternatyvias priemones, kurios reikalingos tam tikru atveju sudaryti neįgaliam asmeniui galimybę vienodomis sąlygomis kaip ir kiti naudotis teisėmis ir (arba) jas įgyvendinti, kaip numatyta šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje.

—

palengvinti administracinius arba teisminius procesus, susijusius su diskriminacija, kuriuose nukentėjusysis yra kitos valstybės narės, nei atsakovo gyvenamoji valstybė narė, gyventojas, susisiekiant su atitinkama organizacija ar organizacijomis atsakovo valstybėje narėje;

—

prireikus užtikrinti ieškovo galimybę naudotis teisine pagalba pagal 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/8/EB, numatančią teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles (2);

—

atlikti nepriklausomus tyrimus dėl diskriminacijos,

—

stebėti ir atlikti nepriklausomus tyrimus dėl diskriminacijos, įskaitant kovai su diskriminacija skirtų teisės aktų taikymo tyrimus ,

—

bendradarbiauti ir keistis informacija su Pagrindinių teisių agentūra ir kitomis atitinkamomis ES institucijomis.

a)

būtų panaikinti visi įstatymai ir kiti teisės aktai, prieštaraujantys vienodo požiūrio principui;

a)

būtų nedelsiant panaikinti visi įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie prieštarauja vienodo požiūrio principui;