EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009IP0073

Tariamas CŽV pasinaudojimas Europos šalimis gabenant kalinius ir juos neteisėtai kalinant 2009 m. vasario 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tariamo CŽV pasinaudojimo Europos šalimis gabenant kalinius ir juos neteisėtai kalinant

OL C 76E, 2010 3 25, p. 51–54 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

25.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 76/51


2009 m. vasario 19 d., ketvirtadienis
Tariamas CŽV pasinaudojimas Europos šalimis gabenant kalinius ir juos neteisėtai kalinant

P6_TA(2009)0073

2009 m. vasario 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tariamo CŽV pasinaudojimo Europos šalimis gabenant kalinius ir juos neteisėtai kalinant

2010/C 76 E/11

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į tarptautinius, Europos ir nacionalinius dokumentus dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių bei dėl nesankcionuoto sulaikymo, prievartinių dingimų ir kankinimų draudimo, pvz., į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir 1984 m. gruodžio 10 d. JT Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminamą elgesį ir baudimą ir atitinkamus jos protokolus,

atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse (1) ir į kitus pranešimus bei rezoliucijas šiuo klausimu, įskaitant ir Europos Tarybos veiklą šioje srityje,

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl įkalintųjų Gvantaname grąžinimo ir perkėlimo (2),

atsižvelgdamas į Parlamento Pirmininko laišką valstybių narių parlamentams dėl valstybių narių tolesnių veiksmų, susijusių su 2007 m. vasario 14 d. Parlamento rezoliucija,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi 2007 m. vasario 14 d. Parlamento rezoliucijoje buvo pateiktos 46 išsamios rekomendacijos valstybėms narėms, Tarybai ir Komisijai,

B.

kadangi nuo to laiko, kai buvo priimta ši 2007 m. vasario 14 d. rezoliucija, valstybėse narėse įvyko keletas įvykių, t. y.:

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras paskelbė pareiškimus dėl dviejų JAV ypatingojo perdavimo skrydžių, kai buvo gabenami du kaliniai ir lėktuvai nusileido Jungtinės Karalystės teritorijoje 2002 m., ir dėl įtariamų skrydžių sąrašo, kuris būtų siunčiamas JAV valdžios institucijoms su prašymu specialiai patvirtinti, kad jie nebuvo naudojami kalinių perdavimui, taip pat pareiškimų šiuo klausimu paskelbė ir Ministras Pirmininkas; Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministras kreipėsi į Jungtinės Karalystės generalinį prokurorą prašydamas ištirti ar Jungtinės Karalystės slaptoji tarnyba (MI5) ir CŽV nepadarė baudžiamojo nusikaltimo netinkamai elgdamasi su Binyamu Mohamedu; Aukštasis teismas 2009 m. vasario 5 d. nutartyje paskelbė, kad jis negalėjo liepti atskleisti informacijos apie tariamą Binyamo Mohamedo kankinimą, kadangi, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministro tvirtinimu, JAV grasino Jungtinei Karalystei sustabdysianti keitimąsi su terorizmu susijusia žvalgybos informacija, ir kilus abejonių dėl šio tvirtinimo tikrumo buvo pateiktas šios nutarties teisinis užginčijimas,

Lenkijos Ministras Pirmininkas nusprendė perduoti prokurorams dokumentus apie CŽV vykdytus skrydžius ir įrengtus kalėjimus, o Lenkijos valstybės prokuroras paskelbė išvadą, kad keliolika CŽV skrydžių vykdyta per Szymany oro uostą, ir tai patvirtina Parlamento laikinojo komiteto išvadas,

Ispanijos užsienio reikalų ministras ir Ispanijos parlamentas padarė keletą pareiškimų ir paaiškino dienraštyje El País skelbtą informaciją apie karinius skrydžius,

kai kurios vyriausybės nustatė, kad su perdavimų tyrimais susijusi informacija yra valstybinė paslaptis, kaip atsitiko Italijoje, kur teismo procesas dėl Abu Omaro perdavimo šiuo metu sustabdytas ir laukiama Konstitucinio teismo nutarties dėl valstybinės paslapties taikymo teisėtumo,

C.

kadangi Komisijos narys, atsakingas už teisingumą, laisvę ir saugumą 2009 m. vasario 3 d. pareiškė Parlamentui, kad ėmėsi keleto veiksmų Parlamento rekomendacijoms įvykdyti, pvz., jis parašė Lenkijos ir Rumunijos institucijoms prašydamas atskleisti visą tiesą apie numanomus slaptus kalėjimus jų teritorijose, ir paskelbė komunikatą, kuriame siūlomos naujos priemonės civilinės aviacijos srityje,

D.

kadangi ypatingasis perdavimas ir slaptas įkalinimas prieštarauja žmogaus teisių tarptautinei teisei, JT konvencijai prieš kankinimą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai ir Pagrindinių teisių chartijai ir kadangi JAV valdžios institucijos šiuo metu peržiūri savo veiksmus,

E.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse pagrobti asmenys pagal ypatingojo perdavimo programą JAV valdžios institucijų buvo nuskraidinti į Gvantanamą arba kitas valstybes vykdant karinius arba CŽV skrydžius, dažnai per ES teritoriją, ir kai kuriais atvejais atlikus tarpinius nusileidimus kai kuriose ES valstybėse narėse; kadangi į trečiąsias šalis nugabenti asmenys buvo kankinami vietos kalėjimuose,

F.

kadangi kai kurios valstybės narės kreipėsi į JAV valdžios institucijas prašydamos išlaisvinti ir grąžinti kalinius, kurie yra jų piliečiai ar anksčiau gyveno jų teritorijoje; kadangi kai kurių valstybių narių pareigūnai turėjo galimybę susisiekti su Gvantanamo arba kitų įkalinimo centrų kaliniais ir juos apklausė, siekdami patikrinti kaltinimus, kuriuos jiems iškėlė JAV valdžios institucijos, ir taip gavo patvirtinimų, kad iš tiesų esama tokių įkalinimo centrų,

G.

kadangi 2007 m. vasario 14 d. Parlamento rezoliucijoje buvo teigiama ir vėlesni įvykiai tai patvirtino, kad keletas ES valstybių narių buvo įtrauktos arba aktyviai ar pasyviai bendradarbiavo su JAV valdžios institucijomis CŽV ir JAV karinėms pajėgoms neteisėtai gabenant kalinius į Gvantanamą ir slaptuosius kalėjimus, kuriuos, kaip įrodė tam tikra neseniai atskleista informacija dėl vyriausybių leidimų patenkinant JAV prašymus skristi oro erdve ir vyriausybės informacija apie slaptuosius kalėjimus, pripažino Prezidentas Bušas, ir (arba) juos kalinant, ir kad valstybėms narėms tenka dalis politinės, moralinės ir teisinės atsakomybės už šių kalinių pervežimą ir įkalinimą Gvantaname ir slaptosiose įkalinimo įstaigose,

H.

kadangi JAV Senatas ratifikavo ES ir JAV susitarimus dėl išdavimo ir abipusės teisminės pagalbos, kurį ratifikavo ir visos valstybės narės, išskyrus Italiją,

I.

kadangi JAV Prezidento Baracko Obamos 2009 m. sausio 22 d. paskelbti vykdomieji potvarkiai iki galo neišsprendžia slapto įkalinimo ir pagrobimo bei kankinimo problemų, nors paskelbiant šiuos potvarkius ir žengtas didelis žingsnis į priekį,

1.

smerkia valstybes nares ir Tarybą, kad iki šiol nebuvo imtasi veiksmų tiesai apie ypatingųjų perdavimų programą atskleisti ir Parlamento rekomendacijoms įvykdyti; apgailestauja, kad 2009 m. vasario 3 d. Taryba nepateikė Parlamentui patenkinamų atsakymų;

2.

ragina valstybes nares, Tarybą ir Komisiją iki galo įgyvendinti 2007 d. vasario 14 d. Parlamento rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas ir padėti išsiaiškinti tiesą pradedant vykdyti tyrimus ir bendradarbiaujant su kompetentingomis institucijomis, atskleidžiant ir teikiant visą susijusią informaciją ir užtikrinant veiksmingą slaptųjų tarnybų veiklos parlamentinę kontrolę; ragina Tarybą atskleisti visą su neteisėtu kalinių gabenimu ir kalinimu susijusią informaciją, įskaitant Tarybos tarptautinės teisės darbo grupės susitikimuose gautą informaciją; ragina valstybes nares ir ES institucijas bendradarbiauti su visomis kompetentingomis tarptautinėmis institucijomis, įskaitant JT ir Europos Tarybos organais, ir perduoti Parlamentui visą su šiuo klausimu susijusią informaciją, visas parlamentinių tyrimų ataskaitas arba sprendimus;

3.

ragina Europos Sąjungą ir JAV vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą ir stiprinti transatlantinį dialogą dėl naujų kovos su terorizmu būdų, kurie būtų pagrįsti bendromis vertybėmis: pagarba žmogaus teisių tarptautinei teisei, demokratijai ir teisinės valstybės principui;

4.

mano, kad ES ir JAV susitarimai dėl išdavimo ir abipusės teisminės pagalbos yra tinkama teisiškai pagrįstos teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo priemonė kovojant su terorizmu; todėl teigiamai vertina tai, kad jie buvo ratifikuoti JAV Senate ir ragina Italiją juos kuo greičiau ratifikuoti;

5.

palankiai vertina JAV prezidento Baracko Obamos tris vykdomuosius potvarkius, kuriuose nurodoma uždaryti Gvantanamo įkalinimo centrą, sustabdyti karinių komisijų veiklą, nutraukti kankinimus ir uždaryti kitose valstybėse esančius slaptuosius kalėjimus;

6.

tačiau pabrėžia, kad vis dar išlieka neaiškumų dėl tam tikro skaičiaus perdavimo programų ir slaptųjų įkalinimo įstaigų darbo tęsimo ir tikisi, kad bus pateikti paaiškinimai dėl visų kitų JAV valdžios institucijų tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų JAV ar už jos ribų esančių slaptųjų įkalinimo įstaigų uždarymo ir uždraudimo; primena, kad slaptas įkalinimas savaime yra didelis pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas;

7.

primena, kad pagal JT Konvencijos prieš kankinimą 14 straipsnį visos kankinimo aukos turi įgyvendinamą teisę į žalos atlyginimą ir į teisingą ir adekvačią kompensaciją;

8.

palankiai vertina tai, kad Komisijos narys, atsakingas už teisingumą, laisvę ir saugumą, Tarybai pirmininkaujančios Čekijos atstovai ir ES kovos su terorizmu koordinatorius 2009 m. kovo 16–17 d. vyks vizito į JAV, ir ragina ES atstovus iškelti ypatingojo perdavimo ir slaptųjų įkalinimo įstaigų klausimus, kadangi jie labai pažeidžia tarptautinės teisės ir Europos žmogaus teisių teisės nuostatas; ragina Teisingumo ir vidaus reikalų tarybą 2009 m. vasario 26 d. susitikime laikytis tvirtos pozicijos šiuo klausimu ir aptarti Gvantanamo įkalinimo centro uždarymo bei kalinių integravimo klausimus, deramai atsižvelgiant į 2009 m. vasario 4 d. Parlamento rezoliuciją šia tema;

9.

ragina ES, valstybes nares ir JAV institucijas ištirti ir iki galo išaiškinti piktnaudžiavimo atvejus, tarptautinės ir nacionalinės teisės aktų dėl žmogaus teisių, pagrindinių teisių, kankinimų ir netinkamo elgesio draudimo, priverstinio dingimo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimus, susijusius su vadinamuoju karu su terorizmu, siekiant nustatyti, kas atsakingas už slaptuosius įkalinimo centrus, įskaitant Gvantanamo įkalinimo centrą, ir ypatingojo perdavimo programą, ir užtikrinti, kad tokie pažeidimai nesikartotų ateityje ir kad kova su terorizmu būtų tęsiama nepažeidžiant žmogaus teisių, pagrindinių laisvių, demokratijos ir teisinės valstybės principo;

10.

ragina Tarybą, Komisiją ir ES kovos su terorizmu koordinatorių po ES delegacijos vizito į JAV pranešti Parlamentui apie susitarimų dėl perdavimo ir abipusės teisinės pagalbos taikymą ir apie ES ir JAV bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje užtikrinant visišką pagarbą žmogaus teisėms, kad atsakingas komitetas galėtų įtraukti šiuos klausimus į savo pranešimą, kuris bus rengiamas, inter alia, remiantis 2007 m. vasario 14 d. Parlamento rezoliucijos 232 dalimi;

11.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai, ES kovos su terorizmu koordinatoriui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, NATO Generaliniam Sekretoriui, Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui ir Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos pirmininkui, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui bei Kongresui.


(1)  OL C 287 E, 2007 11 29, p. 309.

(2)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0045.


Top