2008 m. birželio 18 d., trečiadienis
P6_TC1-COD(2007)0197

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. birželio 18 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2008, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)	2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikate „Europos energetikos politika“ ║pabrėžiama, kaip svarbu baigti kurti elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinką. Nustatyta, kad reguliavimo sistemos tobulinimas Europos lygmeniu – pagrindinė šio tikslo įgyvendinimo priemonė.

(2)

Kad valstybių narių reguliavimo institucijos, taip pat jos ir Komisija galėtų lengviau konsultuotis, koordinuoti veiklą, bendradarbiauti ir taip konsoliduoti elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinką, Komisijos sprendimu 2003/796/EB (4) įsteigta nepriklausoma elektros energijos ir dujų patariamoji grupė, pavadinta Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupe (ERGEG). ERGEG sudaro nacionalinių reguliavimo institucijų, įsteigtų pagal 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ║ (5), ir 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ║ (6), atstovai.

(3)

Nuo pat įsteigimo ERGEG savo veikla skatino▐ elektros energijos ir dujų vidaus rinkos vystymąsi. Tačiau sektoriaus atstovai plačiai pripažįsta, o pati ERGEG siūlo, kad savanoriškas nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimas vyktų Bendrijos struktūroje, kuri turėtų aiškią kompetenciją ir tam tikrais konkrečiais atvejais teisę priimti▐ reguliavimo sprendimus.

(4)	2007 m. pavasario ║ Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją pasiūlyti priemonių, kurios būtų skirtos sukurti nepriklausomą nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimo organizaciją.

(5)

Valstybės narės, siekdamos įgyvendinti Bendrijos energetikos politiką, turėtų glaudžiai bendradarbiauti šalindamos kliūtis, kurios trukdo vykdyti tarpvalstybinius elektros energijos ir dujų mainus. Šiuo tikslu Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (Agentūros) įsteigimas į nacionalinių reguliavimo institucijų veiklą turėtų įtraukti Bendrijos perspektyvą ir prisidėti prie veiksmingesnio Bendrijos principų, užtikrinančių vienodą elgesį ir sąžiningas sąlygas naudotis transeuropiniais elektros ir dujų tiekimo tinklais, taigi ir tinkamą energetikos vidaus rinkos veikimą, laikymosi. Agentūra taip pat turėtų sudaryti sąlygas nacionalinėms reguliavimo institucijoms stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą Bendrijos lygmenyje ir abipusiu pagrindu dalyvauti vykdant su Bendrija susijusias funkcijas.

(6)	Atsižvelgiant į centriniam subjektui reikalingus išteklius, nustatytus remiantis poveikio įvertinimu, padaryta išvada, kad nepriklausomas centrinis subjektas, palyginti su kitomis pasirinkimo galimybėmis, turi daug ilgalaikių privalumų. ║

(7)

Agentūra turėtų užtikrinti tinkamą reguliavimo institucijų funkcijų, vykdomų nacionaliniu lygmeniu pagal Direktyvą 2003/54/EB ir Direktyvą 2003/55/EB, koordinavimą, o prireikus, kad šios funkcijos būtų vykdomos Bendrijos lygmeniu. Todėl svarbu užtikrinti Agentūros ir jos narių nepriklausomumą vartotojų, energijos gamintojų bei tiekimo ir paskirstymo sistemos operatorių (viešų ir privačių) atžvilgiu ir užtikrinti, kad jos veiksmai atitiktų Bendrijos teisės aktus, užtikrinti jos techninius pajėgumus, pajėgumus prisiderinti prie reguliavimo pokyčių, skaidrumą, demokratišką kontrolę ir veiksmingumą.

(8)

Agentūra turėtų stebėti, kaip vyksta elektros energijos ir dujų sektorių perdavimo linijų operatorių bendradarbiavimas ir kaip Europos elektros energijos ir dujų perdavimo sistemos operatorių tinklai vykdo savo funkcijas. Agentūros dalyvavimas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatoriai bendradarbiautų veiksmingai ir skaidriai, o jų bendradarbiavimas būtų naudingas vidaus rinkai.

(9)	Agentūra turėtų sistemingai stebėti, ar rinkose nėra rinkos iškraipymų, ir informuoti apie tai Europos Parlamentą, Komisiją ir, jei reikia, nacionalinės valdžios institucijas.

(10)

Tikslinga sukurti integruotą sistemą, kurioje nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų dalyvauti ir bendradarbiauti. Ši sistema padėtų vienodai taikyti teisės aktus Bendrijos elektros energijos ir dujų vidaus rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad įvairios situacijos gali susidaryti ne vienoje valstybėje narėje, Agentūrai turėtų būti suteiktas įgaliojimas priimti savarankiškus sprendimus. Šį įgaliojimą turėtų būti galima taikyti bent dvi valstybes nares jungiančios infrastruktūros reguliavimo tvarkai, naujų jungiamųjų linijų vidaus rinkos taisyklių išimtis ir daugiau nei vienoje valstybėje narėje esančioms naujoms dujų infrastruktūroms.

(11)

Kadangi Agentūra turi informacijos, kurią gauna iš nacionalinių reguliavimo institucijų ir kitų informacijos ir kompetencijos šaltinių, ji turėtų galėti patarti Komisijai , kitoms ES institucijoms ir mažiausiai dviejų valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms rinkos reguliavimo klausimais. Taip pat turėtų būti reikalaujama, kad kai Agentūra nustato, jog perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimas neduoda reikiamų rezultatų arba kad nacionalinė reguliavimo institucija, kurios sprendimas pažeidė gaires, nenori atsižvelgti į Agentūros nuomones, rekomendacijas arba sprendimus , ji apie tai praneštų Komisijai.

(12)	Agentūra taip pat turėtų parengti privalomas gaires, kurios padėtų reguliavimo institucijoms ir rinkos dalyviams dalytis gerąja patirtimi.

(13)	Agentūra tam tikrais atvejais turėtų konsultuotis su suinteresuotomis šalimis ir suteikti joms deramą galimybę teikti pastabas dėl siūlomų priemonių, pvz., tinklų kodeksų ir taisyklių projektų.

(14)	Agentūros struktūra turėtų būti pritaikyta tam, kad būtų tenkinami konkretūs energetikos reguliavimo poreikiai. Pirmiausia būtina visapusiškai atsižvelgti į specifinį nacionalinių reguliavimo institucijų vaidmenį ir užtikrinti jų nepriklausomumą.

(15)	Agentūros administracinei valdybai reikėtų suteikti būtinus įgaliojimus sudaryti biudžetą, tikrinti jo vykdymą, rengti vidaus tvarkos taisykles, priimti finansines taisykles ir skirti direktorių.

(16)

Agentūrai reikėtų suteikti būtinus įgaliojimus veiksmingai , skaidriai, pagrįstai ir, svarbiausia, nepriklausomai atlikti reguliavimo funkcijas. Reguliavimo institucijų nepriklausomumas elektros energijos gamintojų ir tiekimo bei skirstymo operatorių atžvilgiu – pagrindinis gero valdymo principas▐ ir esminė rinkos dalyvių pasitikėjimo užtikrinimo sąlyga. Todėl gerai išmanydami padėtį Bendrijoje ir valstybėse, Reguliavimo valdyba ir jos nariai turėtų likti nepriklausomi nuo rinkos dalyvių interesų , vengti interesų konfliktų ir neturėtų siekti gauti arba vykdyti vyriausybių, kitų viešųjų ar privačiųjų subjektų nurodymų ar priimti jų rekomendacijų. Reguliavimo valdyba taip pat turėtų laikytis Bendrijos teisės aktų, susijusių su energetikos, aplinkos, energijos vidaus rinkos ir konkurencingumo politika ir pranešti Bendrijos institucijoms apie savo sprendimus bei pasiūlymus.

(17)

Jei Agentūrai suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus, suinteresuotosioms šalims (siekiant pagreitinti procesą) turi būti suteikta teisė apskųsti sprendimus pirmiausia Apeliacinei tarybai, kuri būtų Agentūros dalis, tačiau nepriklausytų jos administravimo ir reguliavimo struktūrai. Turi būti suteikta galimybė Apeliacinės tarybos sprendimą apskųsti Teisingumo Teismui.

(18)

Agentūra daugiausia turėtų būti finansuojama iš Europos Bendrijų bendrojo biudžeto, mokesčių ir ▐ įnašų. Pirmiausia, ištekliai, kuriuos šiuo metu bendrai sutelkia reguliavimo institucijos, kad galėtų bendradarbiauti Europos lygmeniu, turėtų toliau būti skiriami Agentūrai. Bendrijos biudžeto procedūra turėtų būti taikoma ir toliau, tais atvejais, kai subsidijos mokamos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto. Be to, sąskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai pagal 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje (7), 91 straipsnį.

(19)

Nuo pat Agentūros įsteigimo jos biudžetą nuolat turėtų tikrinti biudžeto valdymo institucija, remdamasi Agentūros darbo krūviu ir rezultatais. Šio vertinimo metu turėtų būti nustatyta, ar suteikiama užtektinai žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Biudžeto valdymo institucija turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi aukščiausių darbo našumo standartų.

(20)

Agentūros personalas turėtų būti gerai kvalifikuotas. Pirmiausia, Agentūra turėtų naudotis Komisijos, valstybių narių ir nacionalinių reguliavimo institucijų║ komandiruojamų darbuotojų kompetencija ir patirtimi. Agentūros darbuotojams taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai, kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Bendrijos institucijų bendrai priimtos šių tarnybos nuostatų ir įdarbinimo sąlygų taikymo taisyklės. Administracinė valdyba, suderinusi su Komisija, turėtų patvirtinti būtinas įgyvendinimo priemones.

(21)	Agentūra turėtų taikyti bendrąsias taisykles, susijusias su visuomenės galimybėmis susipažinti su Bendrijos institucijų turimais dokumentais. Administracinė valdyba turėtų nustatyti praktines priemones, kuriomis siekiama apsaugoti neskelbtiną komercinę informaciją ir asmens duomenis.

(22)	Trečiosios šalys galės dalyvauti Agentūros darbe sudariusios atitinkamus susitarimus su Bendrija.

(23)	Komisija ne vėliau kaip po trejų metų nuo dienos, kai pirmasis Agentūros direktorius pradėjo eiti pareigas, ir po to kas trejus metus turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai Agentūros specialių užduočių ir pasiektų rezultatų vertinimo ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais.

(24)

Kadangi valstybės narės negali visiškai pasiekti šio Reglamento tikslų, t. y. nacionalinių reguliavimo institucijų dalyvavimo bei bendradarbiavimo Bendrijos lygmeniu, o Bendrijos lygmeniu šiuos tikslus būtų galima pasiekti veiklos rezultatų masto požiūriu , Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nurodytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu nesiimama jokių veiksmų, kurie nėra būtini siekiant šių tikslų.

(25)	Agentūra turėtų būti visiškai atskaitinga Europos Parlamentui,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Objektas

Šiuo reglamentu Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – Agentūra) steigiama tam, kad Bendrijos lygmeniu padėtų vykdyti reguliavimo institucijų nacionaliniu lygmeniu vykdomas užduotis, nurodytas Direktyvos 2003/54/EB 22a straipsnyje ir Direktyvos 2003/55/EB 24a straipsnyje, ir prireikus, koordinuotų šių institucijų veiklą.

2 straipsnis

Teisinis statusas ir būstinė

1.   Agentūra yra juridinio asmens statusą turinti Bendrijos įstaiga.

2.   Kiekvienoje valstybėje narėje Agentūra naudojasi plačiausiu veiksnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės įstatymus. Visų pirma ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba disponuoti juo ir būti teismo proceso šalis.

3.   Agentūrai atstovauja direktorius.

4.   Agentūros būstinė yra Briuselyje . Kol bus įrengtos patalpos, Agentūra dirbs Komisijos patalpose.

3 straipsnis

Sudėtis

Agentūrą sudaro:

a)	Administracinė valdyba, kuri vykdo 14 straipsnyje nurodytas pareigas;

b)	Reguliavimo valdyba, kuri vykdo 17 straipsnyje nurodytas pareigas;

c)	direktorius, kuris vykdo 19 straipsnyje nurodytas pareigas;

d)	Apeliacinė taryba, kuri vykdo 21 straipsnyje nurodytas pareigas.

4 straipsnis

Agentūros užduotys

Agentūra , siekdama 1 straipsnyje numatyto tikslo :

a)	teikia nuomones, rekomendacijas ir sprendimus, skirtus perdavimo sistemos operatoriams visais techniniais klausimais, susijusiais su geru energetikos vidaus rinkos veikimu;

b)	teikia nuomones, skirtas reguliavimo institucijoms;

c)	teikia nuomones ir rekomendacijas Komisijai , Europos Parlamentui ir Tarybai arba Komisijai ;

d)	priima ▐ sprendimus konkrečiais atvejais, kaip nurodyta 6–12 straipsniuose ;

e)	kuria nacionalinių reguliavimo institucijų dalyvavimo ir bendradarbiavimo sistemą ;

f)	prižiūri Europos elektros energijos ir dujų perdavimo sistemos operatorių tinklų užduočių įgyvendinimą ;

g)	kuria ekonomines ir technines Europos elektros energijos ir dujų perdavimo sistemos operatorių tinklų parengtų kodeksų ir taisyklių įdiegimo nuostatas ir sąlygas bei tvirtina jas, siekdama užtikrinti, kad vidaus rinka veiktų veiksmingai ir patikimai;

h)	nustato tarp įvairių perdavimo sistemos operatorių taikomo Europos kompensacijų mechanizmo metodus ir tarifus, pagrįstus faktiniu perdavimo sistemų operatorių išlaidų įvertinimu;

i)	koordinuoja atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų veiklą regioninėse elektros energijos arba dujų rinkose;

j)	kartu su Komisija skatina regioninį energetikos rinkų bendradarbiavimą ir integruoja regionines energetikos rinkas į energijos vidaus rinką;

k)	rengia viešas konsultacijas e)–h) punktuose išdėstytais klausimais ES lygmeniu.

5 straipsnis

Bendrosios užduotys

Europos Parlamentui, Tarybai ar Komisijai paprašius arba savo iniciatyva Agentūra gali teikti nuomonę arba rekomendaciją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai visais klausimais, kuriuos spręsti ji buvo įsteigta.

6 straipsnis

Perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimo užduotys

1.   Agentūra teikia Komisijai nuomonę apie Europos elektros energijos ir dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo ║ pagal 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1228/2003 (8) dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų 2b straipsnio 2 dalį║ ir ║pagal 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1775/2005 (9) dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų 2b straipsnio 2 dalį ║ įstatų projektus, narių sąrašus ir darbo tvarkos taisyklių projektus.

2.   Agentūra stebi Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 2d straipsnyje ║ ir Reglamento (EB) Nr. 1775/2005 2d straipsnyje nurodyto Europos elektros energijos ir dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo veiklą.

3.   Agentūra tvirtina Europos elektros energijos ir dujų perdavimo sistemos operatorių tinklų , numatytų Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 2c straipsnyje ir▐ Reglamento (EB) Nr. 1775/2005 2c straipsnyje ,▐ 10 metų investavimo planą, užtikrindama nediskriminavimą, veiksmingą konkurenciją ir efektyvų bei saugų energetikos vidaus rinkos veikimą.

4.     Į 10 metų investavimo planus įtraukiamos nuostatos dėl perėjimo prie išmaniųjų tinklų sistemų per 10 metų laikotarpį nuo šio reglamento įsigaliojimo. Agentūra ir nacionalinės reguliavimo institucijos stebi perdavimo sistemos operatorių daromą pažangą plėtojant išmaniuosius skaitiklius ir tinklus. Šiuo tikslu Agentūra ir nacionalinės reguliavimo institucijos nustato palaipsnį tvarkaraštį ir galutinį darbų pabaigimo terminą.

Agentūra užtikrina, kad įdiegtos informacijos ir komunikacijos sistemos, įskaitant išmaniuosius skaitiklius ir tinklus, palengvintų energetikos vidaus rinkos plėtrą ir nesudarytų naujų techninių kliūčių.

5.     Agentūra parengia ir priima gaires, kurioje nustatomi aiškūs ir objektyvūs pagrindiniai tinklų taisyklių derinimo principai, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 2ea straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1775/2005 2e straipsnyje nurodytos procedūros. Agentūra priima Europos elektros energijos ir dujų perdavimo sistemos operatorių tinklų parengtus tinklų kodeksų projektus pagal Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 2eb straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1775/2005 2ea straipsnyje nurodytą procedūrą ir stebi, kaip jie įgyvendinami. Agentūra gali pateikti Komisijai rekomendaciją pagal Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 2eb straipsnio 6a dalį arba Reglamento (EB) Nr. 1775/2005 2ea straipsnio 6a dalį.

6.     Agentūra koordinuoja ES ir trečiųjų šalių perdavimo sistemos operatorių ryšius.

7.   Jei Agentūra nustato, kad metinės veiklos programos projektu ar 10 metų investavimo plano projektu, kurie jai pateikti pagal Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 2d straipsnio 2 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1775/2005 2d straipsnio 2 dalį, neužtikrinama nediskriminacinė aplinka, veiksminga konkurencija ar tinkamas rinkos veikimas ir jie neatitinka Bendrijos teisėje apibrėžtos energetikos politikos, ji pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai tinkamai pagrįstą nuomonę.

8.   Jei Agentūra nustato, kad techninio kodekso projektas nebuvo priimtas per tinkamą laikotarpį arba kad perdavimo sistemos operatoriai neįgyvendino šio techninio kodekso , remdamasi Komisijos jai suteiktais įgaliojimais ir pagal Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 2f straipsnio 2 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1775/2005 2f straipsnio 2 dalį , ji gali priimti vykdymo sprendimus ir Komisijai pasiūlyti skirti baudas.

9.   Agentūra stebi regioninį perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 2i straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1775/2005 2i straipsnyje.

10.     Agentūra prižiūri, kaip išduodami leidimai diegti naujus tarpvalstybinius pajėgumus, ir užtikrina šio proceso paspartinimą, kiek tai įmanoma glaudesnio regioninio bendradarbiavimo sąlygomis.

11.     Agentūra prižiūri perdavimo sistemos operatorių atliekamą tarpvalstybinių pajėgumų apskaičiavimą ir faktinį (bendrą) sujungimų tarp energetikos sistemų pajėgumų naudojimą, taip pat prižiūri, kaip sprendžiamos problemos, susijusios su nesąžininga, diskriminuojančia arba neefektyvia prieiga tarpvalstybiniu lygmeniu.

12.     Agentūra gali taikyti veiksmingas sankcijas, jei nepašalinamos tarpvalstybinės prekybos kliūtys.

13.     Agentūra gali priimti privalomus sprendimus dėl problemų, susijusių su prieiga prie sujungtų perdavimo sistemų ir su jų naudojimu dalyvaujant daugiau nei vienai valstybei narei, jei atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos nesudaro bendro susitarimo.

7 straipsnis

Su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis susijusios užduotys

1.   Agentūra priima savarankiškus sprendimus techniniais klausimais, jeigu tokie sprendimai numatyti gairėse, nurodytose Direktyvoje 2003/54/EB, Direktyvoje 2003/55/EB, Reglamente (EB) Nr. 1228/2003 arba Reglamente (EB) Nr. 1775/2005.

2.   Agentūra, remdamasi savo veiklos programa arba Komisijos prašymu, gali priimti neprivalomas gaires, kad padėtų reguliavimo institucijoms ir rinkos dalyviams dalytis gerąja patirtimi.

3.   Agentūra užtikrina nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą Bendrijos ir regioniniu lygmeniu . Jei Agentūra mano, kad reikia privalomų tokio bendradarbiavimo taisyklių, ji teikia reikiamas rekomendacijas Komisijai.

4.   Bet kokios nacionalinės reguliavimo institucijos ▐ prašymu Agentūra pateikia nuomonę, ar reguliavimo institucijos sprendimas atitinka gaires, nurodytas Direktyvoje 2003/54/EB, Direktyvoje 2003/55/EB, Reglamente (EB) Nr. 1228/2003 arba Reglamente (EB) Nr. 1775/2005 ir kituose su Bendrijos energetikos politika susijusiuose Bendrijos teisės aktuose.

5.   Jei nacionalinė reguliavimo institucija neatsižvelgia į 4 dalyje nurodytą Agentūros nuomonę per keturis mėnesius po jos gavimo dienos, Agentūra apie tai atitinkamai pataria Komisijai ir suinteresuotosios valstybės narės vyriausybei .

6.   Kai nacionalinė reguliavimo institucija konkrečiais atvejais turi sunkumų taikydama gaires, nurodytas Direktyvoje 2003/54/EB, Direktyvoje 2003/55/EB, Reglamente (EB) Nr. 1228/2003 arba Reglamente (EB) Nr. 1775/2005, ji gali paprašyti Agentūros pareikšti nuomonę. Agentūra ▐ pateikia savo nuomonę per du mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.

7.   Agentūra nusprendžia, kokia turi būti mažiausiai dvi valstybes nares jungiančios infrastruktūros reguliavimo tvarka pagal Direktyvos 2003/54/EB 22d straipsnio 3 dalį ir Direktyvos 2003/55/EB 24d straipsnio 3 dalį.

8.     Agentūra stebi pokyčius elektros energijos ir dujų rinkose, ypač susijusius su atsinaujinančių energijos šaltinių prieiga prie tinklo, užtikrindama, kad būtų atlikta šią prieigą reglamentuojančių nacionalinių taisyklių pozityvi lyginamoji analizė, ir sudarydama sąlygas tokiai prieigai kitose valstybėse narėse.

8 straipsnis

Kitos užduotys

1.   Agentūra gali suteikti išimčių, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 7 straipsnio 4 dalies a punkte. Agentūra taip pat gali suteikti Direktyvos 2003/55/EB 22 straipsnio 3 dalies a punkte numatytų išimčių, jeigu infrastruktūra yra teritorijoje, priklausančioje daugiau kaip vienai valstybei narei.

Jei Agentūra nepriima sprendimo dėl prašymo suteikti išimtį pagal šią straipsnio dalį per tris mėnesius nuo prašymo gavimo datos, šį sprendimą priima Komisija.

2.   Agentūra siūlo nepriklausomą sistemos operatorių pagal Direktyvos 2003/54/EB 10 straipsnio 4 dalį ir Direktyvos 2003/55/EB 9 straipsnio 4 dalį.

3 .    Agentūra skatina pastangas suteikti praktinį pobūdį gairėms dėl transeuropinių energetikos tinklų, kaip nustatyta 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1364/2006/EB, nustatančiame gaires transeuropiniams energetikos tinklams  (10).

Agentūra ypač atsižvelgia į šias gaires tvirtindama 10 metų investavimo planus pagal 6 straipsnio 3 dalį.

4.    Komisijos prašymu Agentūra imasi specialių papildomų užduočių, kurios susijusios su jos siekiamais tikslais.

9 straipsnis

Energijos kaupimas ir krizių valdymas

1.     Paskelbusi metinę ataskaitą Agentūra nustato Europos Sąjungos reikalavimus saugykloms cikliškumo ir saugumo prasme ir nustato gaires dėl investicijų į produkciją ir perdavimo infrastruktūrą.

2.     Agentūra Bendrijos lygmeniu koordinuoja nacionalines energetikos krizių valdymo priemones.

3.     Agentūra koordinuoja Europos Sąjungos operatorių keitimąsi informacija su trečiųjų šalių operatoriais.

10 straipsnis

Konsultacijos ir skaidrumas

1.     Prieš patvirtindama bet kokias priemones agentūra viešai, skaidriai ir oficialiai konsultuojasi su rinkos dalyviais, vartotojais ir galutiniais naudotojais, vartotojais ir galutiniais vartotojais, ypač dėl jos funkcijų, susijusių su perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimu .

Agentūra, jei reikia, sudaro suinteresuotosioms šalims tinkamas sąlygas išreikšti nuomonę dėl siūlomos priemonės ir viešai skelbia konsultacijos procedūros rezultatus.

2.     Agentūra vykdo savo veiklą labai skaidriai.

3.     Agentūra užtikrina, kad visuomenė ir suinteresuotosios šalys gautų objektyvią, patikimą ir lengvai prieinamą informaciją, ypač kai ji susijusi su Agentūros darbo rezultatais.

4.     Agentūra savo vidaus darbo tvarkos taisyklėse numato praktinius 2 ir 3 dalyse numatytų skaidrumo reikalavimų įgyvendinimo metodus.

5.     Agentūra savo tinklavietėje skelbia bent jau savo darbotvarkę, susijusius dokumentus, jos Administracinės valdybos, Reguliavimo valdybos ir Apeliacinės tarybos posėdžių protokolus.

11 straipsnis

Energetikos sektoriaus stebėsena ir ataskaitos

1.     Agentūra stebi elektros energijos ir dujų rinkos pokyčius, ypač elektros energijos ir dujų mažmenines kainas ir tai, kaip atsižvelgiama į vartotojų teises, nurodytas Direktyvoje 2003/55/EB ir Direktyvoje 2003/54/EB.

2.     Agentūra skelbia metinę pokyčių elektros energijos ir dujų rinkose ataskaitą, kurioje aptariami vartotojų klausimai ir įvardijamos visos likusios kliūtys, trukdančios baigti kurti energetikos vidaus rinką.

3.     Paskelbdama metinę ataskaitą, Agentūra gali pateikti Europos Parlamentui ir Komisijai nuomonę apie priemones, kurių būtų galima imtis siekiant pašalinti 2 dalyje minėtas kliūtis.

12 straipsnis

Priežiūra, vykdymas ir baudos

1.     Pasikonsultavusi su Komisija, Agentūra gali nustatyti finansines baudas perdavimo sistemos operatoriams, kurie nevykdo 7 straipsnio reikalavimų arba neteikia informacijos, kurios prašo Agentūra savo uždaviniams vykdyti. Šio baudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2.     Nacionalinės reguliavimo institucijos, bendradarbiaudamos su Agentūra, privalo užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatoriai vykdytų įpareigojimus, kurie numatyti pagal šio reglamento nuostatas.

3.     Jei remiantis šiuo straipsniu skiriamos baudos, Agentūra skelbia susijusių perdavimo sistemos operatorių pavadinimus ir paskirtų finansinių baudų dydžius bei priežastis.

13 straipsnis

Administracinė valdyba

1.   Administracinę valdybą sudaro šeši nariai. Du iš jų skiria Komisija , du – Taryba ir du – Europos Parlamentas. Nė vienas Administracinės valdybos narys tuo pat metu negali būti ir Europos Parlamento narys. Narių kadencija yra penkeri metai, ji gali būti pratęsta vieną kartą.

2.   Administracinė valdyba iš savo narių skiria pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija trunka dvejus su puse metų ir gali būti pratęsta. Tačiau bet kokiu atveju pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija baigiasi, kai jie nustoja būti Administracinės valdybos nariais.

3.   Administracinės valdybos posėdžius sušaukia jos pirmininkas. Reguliavimo valdybos pirmininkas (-ė) arba jo (jos) paskirtas šios valdybos atstovas ir agentūros direktorius dalyvauja svarstymuose be teisės balsuoti . Administracinė valdyba į eilinius posėdžius susirenka mažiausiai du kartus per metus. Ji taip pat susitinka pirmininko iniciatyva arba Komisijos ar ne mažiau kaip trečdalio jos narių prašymu. Administracinė valdyba gali pakviesti asmenis, kurių nuomonė gali būti svarbi, dalyvauti posėdžiuose stebėtojų teisėmis. Administracinės valdybos nariams, atsižvelgiant į jos darbo tvarkos taisykles, gali padėti patarėjai arba ekspertai. Sekretoriato paslaugas Administracinei valdybai teikia Agentūra.

4.   Administracinė valdyba sprendimus priima dviejų trečdalių posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma , jei šiame reglamente arba Agentūros įstatuose nėra nurodyta kitaip .

5.   Kiekvienas narys turi vieną balsą. Darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, pirmiausia sąlygos, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu, taip pat, tam tikrais atvejais, kvorumą reglamentuojančios taisyklės.

6.     Administracinės valdybos nariai įsipareigoja veikti nepriklausomai ir atsižvelgdami į visuomenės interesus. Siekdami šio tikslo jie ║pateikia metines rašytines įsipareigojimų irinteresų deklaracijas ir ir paskelbia, kad neturi interesų, galinčių pakenkti jų nepriklausomumui, arba išvardija tiesioginius arba netiesioginius interesus, kuriuos galima laikyti kenkenčiais jų nepriklausomumui. Šios deklaracijos turi būti skelbiamos viešai.

7.     Administracinė valdyba savo užduotis vykdo nepriklausomai, objektyviai ir atsižvelgdama į visuomenės interesus, ir nesiekia gauti bei nepriima jokių nacionalinių ar regionų vyriausybių nurodymų.

8.     Nė vienas Administracinės valdybos narys tuo pat metu negali būti ir Reguliavimo valdybos narys.

9.     Administracinę valdybą nušalinti nuo pareigų Komisijos siūlymu ir savo sprendimu gali Europos Parlamentas. Europos Parlamentas tokį sprendimą priima absoliučia balsų dauguma.

14 straipsnis

Administracinės valdybos užduotys

1.   ║ Reguliavimo valdybai pritarus , Administracinė valdyba pagal 13 straipsnio 2 dalį skiria Agentūros direktorių.

▐

2.   Administracinė valdyba pagal 20 straipsnio 1 dalį skiria Apeliacinės tarybos narius.

3.   Pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija ir pagal 17 straipsnio 3 dalį gavusi patvirtinimą iš Reguliavimo valdybos, iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Administracinė valdyba priima Agentūros kitų metų veiklos programą ir pateikia ją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Ši darbo programa priimama nepažeidžiant kasmetinės biudžetinės procedūros ir skelbiama viešai .

4.   Administracinė valdyba naudojasi savo biudžetiniais įgaliojimais pagal 23–26 straipsnius.

5.   Administracinė valdyba, gavusi Komisijos sutikimą, nusprendžia, ar priimti kitų Bendrijos šaltinių palikimą, dovanas ar dotacijas.

6.    Konsultuodamasi su Reguliavimo valdyba , Administracinė valdyba naudojasi įgaliojimais taikyti drausmines priemones direktoriui.

7.     Europos Parlamentas gali pasikviesti bet kurį Administracinės valdybos narį arba kelis narius padaryti pareiškimą kompetentingame komitete ir atsakyti į to komiteto narių klausimus.

8.   Administracinė valdyba, jei būtina, parengia Agentūros personalo politiką pagal 30 straipsnio 2 dalį.

9.   Administracinė valdyba pagal 32 straipsnį priima specialias nuostatas dėl teisės susipažinti su Agentūros dokumentais.

10.   Administracinė valdyba tvirtina 19 straipsnio 9 dalyje nurodytą Agentūros metinę veiklos ataskaitą ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą metinę pokyčių elektros energijos ir dujų rinkose ataskaitą. Agentūra ║ iki balandžio 15 d. perduoda metines ataskaitas Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui , Regionų komitetui ir Audito Rūmams. Į Agentūros veiklos ataskaitą įtraukiamas atskiras skyrius, skirtas Agentūros reguliavimo veiklai per ataskaitinius metus, kurį tvirtina Reguliavimo valdyba. Šie minėtosios Bendrijos inistitucijos ir organai patvirtina arba nepatvirtina, kad Agentūra įgyvendina ES energetikos, energetikos vidaus rinkos ir konkurencijos politiką.

11.   Administracinė valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles.

15 straipsnis

Administracinės valdybos ataskaitos

Europos Parlamentas ir Taryba gali paprašyti Administracinės valdybos pateikti ataskaitą apie pareigų vykdymą.

16 straipsnis

Reguliavimo valdyba

1.   1. Reguliavimo valdybą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės nacionalinių reguliavimo institucijų vadovų arba jų atstovų , remiantis Direktyvos 2003/54/EB 22a straipsniu ir Direktyvos 2003/55/EB 24a straipsniu , bei balsavimo teisės neturintis Komisijos atstovas. Tik vienam atstovui iš kiekvienos valstybės narės nacionalinių reguliavimo institucijų gali būti suteikta teisė dalyvauti Reguliavimo valdybos darbe. Kiekviena nacionalinė reguliavimo institucija atsakinga už pakaitinio atstovo, vieno iš nacionalinės reguliavimo institucijos dabartinių darbuotojų, skyrimą .

2.   Reguliavimo valdyba iš savo narių renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jei pirmininkas negali vykdyti savo pareigų, jį pakeičia pirmininko pavaduotojas. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija trunka dvejus su puse metų ir gali būti pratęsta. Tačiau bet kokiu atveju pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija baigiasi, kai jie nustoja būti Reguliavimo valdybos nariais.

3.   Reguliavimo valdyba sprendimus priima dviejų trečdalių dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kiekvienas narys arba pakaitinis narys turi vieną balsą.

4.   Reguliavimo valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles. Darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, pirmiausia balsavimas per atstovą, taip pat, tam tikrais atvejais, kvorumą reglamentuojančios taisyklės. Darbo tvarkos taisyklėse gali būti numatyta specialių darbo metodų spręsti klausimus, susijusius su regioninio bendradarbiavimo iniciatyvomis.

5.   Vykdydama šiuo reglamentu nustatytas užduotis, Reguliavimo valdyba veikia savarankiškai ir nesiekia gauti arba vykdyti valstybių narių vyriausybių arba ║viešųjų ar privačiųjų įmonių nurodymų.

6.   Sekretoriato paslaugas Reguliavimo valdybai teikia Agentūra.

7.     Europos Parlamentas ir Taryba gali paprašyti Reguliavimo valdybos pirmininko(-ės) pateikti pareigų vykdymo ataskaitą.

17 straipsnis

Reguliavimo valdybos užduotys

1.   Prieš priimant 5 –8c straipsniuose nurodytas nuomones, rekomendacijas ir sprendimus, direktorius gauna Reguliavimo valdybos pritarimą pagal 19 straipsnio 3 dalį . Be to, Reguliavimo valdyba savo kompetencijos srityse teikia patarimus direktoriui, kad pastarasis galėtų vykdyti savo užduotis. Direktorius (-ė) vykdo savo užduotis pagal Reguliavimo valdybos, kuri turėtų būti vienintelis sprendimus priimantis Agentūros organas, priimtus energetikos rinkos reguliavimo srities sprendimus.

2.   Reguliavimo valdyba pritaria kandidatūrai į direktoriaus postą pagal 14 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 2 dalį. Reguliavimo valdyba priima sprendimą trijų ketvirtadalių narių balsų dauguma.

3.   Pagal 14 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 7 dalį ir atsižvelgdama į pagal 25 straipsnio 1 dalį nustatytą biudžetą, Reguliavimo valdyba tvirtina ateinančių metų Agentūros darbo programą iki rugsėjo 1 d. pateikia Administracinei valdybai, kad pastaroji ją priimtų.

4.   Reguliavimo valdyba tvirtina atskirą su reguliavimo veikla susijusią metinės ataskaitos dalį, kaip nurodyta 14 straipsnio 10 dalyje ir 19 straipsnio 9 dalyje.

5.     Europos Parlamentas gali pasikviesti bet kurį Reguliavimo valdybos narį arba kelis narius padaryti pareiškimą kompetentingame komitete ir atsakyti į to komiteto narių klausimus.

18 straipsnis

Direktorius

1.   Agentūrai vadovauja direktorius, kuris vadovauja remdamasis Reguliavimo valdybos priimtais sprendimais . Nepažeidžiant Komisijos, Administracinės valdybos ir Reguliavimo valdybos atitinkamų įgaliojimų, direktorius nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybės ar jokios kitos įstaigos nurodymų.

2.   Direktorių skiria Administracinė valdyba atsižvelgdama į nuopelnus, sugebėjimus ir patirtį energetikos srityje ir rinkdamasi bent iš dviejų Komisijos pasiūlytų kandidatų, atrinktų pasibaigus viešojo kvietimo pareikšti susidomėjimą laikui , ir gavusi Reguliavimo valdybos pritarimą . Prieš paskiriant direktoriumi, Administracinės valdybos atrinktas kandidatas kviečiamas padaryti pareiškimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į jo narių klausimus ; kandidatą balsavimu tvirtina Europos Parlamentas .

3.   Direktoriaus kadencija trunka penkerius metus. Iki minėto laikotarpio pabaigos likus devyniems mėnesiams, Komisija pradeda vertinimą. Vertindama Komisija visų pirma nagrinėja :

a)	direktoriaus darbą; ir

b)	Agentūros pareigas ir reikalavimus ateinančiais metais.

4.   Administracinė valdyba, remdamasi Komisijos pasiūlymu , pasikolsuntavusi su Reguliavimo valdyba ir kiek įmanoma atsižvelgdama į jos nuomonę, ir atsižvelgdama į vertinimo ataskaitą, ir tik tais atvejais, kai Agentūros pareigos ir reikalavimai tai pateisina, gali vieną kartą pratęsti direktoriaus kadenciją ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

5.   Administracinė valdyba informuoja Europos Parlamentą apie ketinimą pratęsti direktoriaus kadenciją. Likus mėnesiui iki kadencijos pratęsimo, direktorius (-ė) gali būti pakviestas padaryti pranešimą kompetentingame▐ Europos Parlamento komitete▐ ir atsakyti į jo narių klausimus. Šį direktoriaus kadencijos pratęsimą balsavimu tvirtina Europos Parlamentas.

6.   Jei kadencija nepratęsiama, direktorius (-ė) toliau eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas direktorius (-ė) .

7.   Direktorių nušalinti nuo pareigų savo sprendimu gali tik Administracinė valdyba, gavusi Reguliavimo valdybos pritarimą . Administracinė valdyba priima sprendimą dviejų trečdalių narių balsų dauguma.

8.    Be 10 straipsnio 10 dalyje išvardytų reikalavimų Europos Parlamentas ir Taryba gali paprašyti direktoriaus (-ės) pateikti ataskaitą apie pareigų vykdymą.

19 straipsnis

Direktoriaus užduotys

1.   Direktorius atsako už atstovavimą Agentūrai ir jos valdymą.

2.   Direktorius rengia Administracinės valdybos darbą. Jis Administracinės valdybos darbe dalyvauja be teisės balsuoti.

3.   Direktorius, pritarus Reguliavimo valdybai, priima 5–11 straipsniuose nurodytas nuomones, rekomendacijas ir sprendimus.

4.   Direktorius atsako už Agentūros metinės darbo programos įgyvendinimą; patarimus jam teikia Reguliavimo valdyba, o administracinę kontrolę vykdo Administracinė valdyba.

5.     Europos Parlamentas gali pasikviesti direktorių padaryti pareiškimą kompetentingame komitete ir atsakyti į to komiteto narių klausimus.

6.   Direktorius imasi visų reikiamų priemonių, visų pirma priima vidaus administracinius nurodymus ir skelbia pranešimus, siekdamas užtikrinti, kad Agentūra veiktų pagal šį reglamentą.

7.   Kiekvienais metais direktorius rengia Agentūros kitų metų darbo programos projektą ir pateikia jį Reguliavimo valdybai , Europos Parlamentui ir Komisijai ne vėliau kaip iki tų metų birželio 30 d. Parlamentas pateikia rekomendacijas dėl darbo programos .

8.   Pagal 30 straipsnį direktorius sudaro Agentūros įplaukų ir išlaidų sąmatą, o pagal 26 straipsnį vykdo Agentūros biudžetą.

9.   Kiekvienais metais direktorius parengia metinės ataskaitos projektą, į kurį įtraukia atskiras Agentūros reguliavimo veiklos ir finansinių bei administracinių reikalų dalis.

10.   Tvarkydamas Agentūros personalo reikalus, direktorius naudojasi 30 straipsnio 3 dalyje numatytais įgaliojimais.

20 straipsnis

Apeliacinė taryba

1.   Apeliacinę tarybą sudaro šeši nariai ir šeši pakaitiniai nariai, atrinkti iš nacionalinių reguliavimo institucijų, konkurencijos tarnybų arba kitų nacionalinių ar Bendrijos institucijų dabartinių arba buvusių vyresniųjų pareigūnų, turinčių reikalingos patirties energetikos srityje. Apeliacinė taryba skiria pirmininką. Apeliacinės tarybos sprendimai priimami kvalifikuota mažiausiai keturių iš šešių narių balsų dauguma. Apeliacinė taryba sušaukiama, jei reikia.

2.   Komisijai pasiūlius ir pasibaigus viešam kvietimui pareikšti susidomėjimą, Apeliacinės tarybos narius skiria Administracinė valdyba, pasikonsultavusi su Reguliavimo valdyba. Prieš paskyrimą Administracinės valdybos atrinkti kandidatai padaro pareiškimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsako į to komiteto narių klausimus.

3.   Apeliacinės tarybos narių kadencija yra penkeri metai. Ji gali būti pratęsta. Apeliacinės tarybos nariai sprendimus priima savarankiškai; jie neprivalo vykdyti jokių nurodymų. Jie negali užimti kitų pareigų Agentūroje, Administracinėje valdyboje arba Reguliavimo valdyboje. Apeliacinės tarybos narys negali būti nušalintas nepasibaigus kadencijai, nebent jis pripažįstamas kaltu dėl sunkaus nusižengimo, o Administracinė valdyba, pasikonsultavusi su Reguliavimo valdyba, priima sprendimą dėl jo nušalinimo.

4.   Apeliacinės tarybos nariai negali dalyvauti apeliacinio skundo nagrinėjime, jei jie turi asmeninių interesų arba anksčiau dalyvavo kaip kurios nors proceso šalies atstovai, arba dalyvavo priimant apskųstą sprendimą.

5.   Jei dėl vienos iš 4 dalyje paminėtų priežasčių ar kokios nors kitos priežasties Apeliacinės tarybos narys mano, kad kitas narys neturėtų dalyvauti nagrinėjant apeliacinį skundą, jis atitinkamai informuoja apie tai Apeliacinę tarybą. Remdamasi bet kuria 4 dalyje nurodyta priežastimi arba įtarusi Apeliacinės tarybos narį šališkumu bet kuri iš apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso šalių gali pareikšti prieštaravimą dėl to nario dalyvavimo procese. Toks prieštaravimas negali būti grindžiamas narių pilietybe, taip pat jis nepriimtinas, jei viena iš apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso šalių, žinodama apie prieštaravimo priežastį, ėmėsi procesinių veiksmų.

6.   Apeliacinė taryba, nedalyvaujant atitinkamam jos nariui, priima sprendimą dėl veiksmų, kurių imsis 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais. Šiam sprendimui priimti šį narį Apeliacinėje taryboje pakeičia pakaitinis narys, nebent pakaitinis narys taip pat negali dalyvauti dėl tų pačių aplinkybių. Jeigu taip atsitinka, pirmininkas skiria pavaduojantį narį, atrinktą iš kitų pakaitinių narių.

7.     Europos Parlamentas gali pasikviesti bet kurį Apeliacinės tarybos narį arba kelis narius padaryti pareiškimą kompetentingame komitete ir atsakyti į to komiteto narių klausimus.

21 straipsnis

Apeliaciniai skundai

1.   Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti apeliacinį skundą dėl 7 ar 8 straipsniuose nurodyto sprendimo, skirto tam asmeniui, arba dėl sprendimo, kuris, nors ir skirtas kitam asmeniui, yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su tuo asmeniu.

2.   Apeliacinis skundas su nurodytomis priežastimis Agentūrai pateikiamas raštu per du mėnesius po pranešimo apie sprendimą suinteresuotam asmeniui dienos arba, jei to nebuvo padaryta, per du mėnesius po tos dienos, kai Agentūra paskelbė sprendimą. Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacinio skundo per du mėnesius nuo jo pateikimo.

3.   Pagal 1 dalį pateikus apeliacinį skundą sprendimas tebegalioja. Tačiau jei Apeliacinė taryba mano, kad aplinkybės to reikalauja, ji gali laikinai sustabdyti ginčytino sprendimo taikymą.

4.   Jei skundas yra priimtinas, Apeliacinė taryba tiria, ar jis tinkamai pagrįstas. Nagrinėdama apeliacinį skundą, kiekvieną kartą, kai reikia, ji kviečia šalis pareikšti pastabas dėl jos pateiktų pranešimų arba dėl kitų apeliacinio skundo nagrinėjimo šalių pateiktų pranešimų per nustatytus terminus. Apeliacinio skundo nagrinėjimo šalys turi teisę pateikti žodinius paaiškinimus.

5.   Laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, Apeliacinė taryba gali naudotis visais įgaliojimais, kurie priklauso Agentūros kompetencijai, arba ji gali perduoti bylą kompetentingam Agentūros padaliniui. Šiam padaliniui Apeliacinės tarybos sprendimas yra privalomas.

6.   Apeliacinė taryba priima savo darbo tvarkos taisykles.

22 straipsnis

Ieškinių pateikimas Pirmosios instancijos teismui ir Teisingumo Teismui

1.   Pagal Sutarties 230 straipsnį Teisingumo Teismo Pirmosios instancijos teismui galima pateikti ieškinį, kuriame ginčijamas Apeliacinės tarybos priimtas sprendimas, o tais atvejais, kai Apeliacijos taryba tokios teisės neturi, Agentūros priimtas sprendimas.

2.   Jei Agentūra nepriima jokio sprendimo, vadovaujantis Sutarties 232 straipsniu galima kreiptis į Pirmosios instancijos teismą arba į Teisingumo Teismą dėl neveikimo.

3.   Iš Agentūros reikalaujama imtis reikiamų priemonių, kad būtų vykdomas Pirmosios instancijos teismo arba Teisingumo Teismo sprendimas.

23 straipsnis

Agentūros biudžetas

1.   Agentūros įplaukas sudaro:

a)	kaip remdamiesi Tarpinstitucinio susitarimo 47 punktu nusprendė Europos Parlamentas ir Taryba (toliau vadinami „Biudžeto valdymo institucija“), Bendrijos subsidija, įtraukta į atitinkamas Europos Sąjungos bendrojo biudžeto (Komisijos skirsnis) išlaidų kategorijas ;

b)	pagal 24 straipsnį Agentūrai mokami mokesčiai;

c)	visų valstybių narių visų nacionalinių reguliavimo institucijų finansiniai įnašai;

d)	bet kokie pasiūlyti alternatyvūs finansavimo būdai, būtent mokesčiai už elekrtos energijos ir dujų srautus; ir

e)	bet koks 14 straipsnio 5 dalyje minimas palikimas, dovanos ar dotacijos.

Reguliavimo valdyba iki […] (11) susitaria dėl kiekvienos valstybės narės pagal c punktą mokamo finansinio įnašo dydžio.

2.   Agentūros išlaidas sudaro personalo, administracijos, infrastruktūros ir veiklos išlaidos.

3.   Įplaukos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

4.   Visos Agentūros įplaukos ir išlaidos turi būti numatomos kiekvieniems finansiniams metams, sutampantiems su kalendoriniais metais, ir įtraukiamos į biudžetą.

24 straipsnis

Mokesčiai

1.   Norint pateikti prašymą dėl išimties taikymo pagal 8 straipsnio 1 dalį arba Europos perdavimo sistemos operatorių tinklams prašant konkrečių ar specialių patarimų , rekomendacijų, sprendimų arba atlikti stebėsenos užduotis, reikia mokėti mokesčius Agentūrai.

2.   1 pastraipoje minėtus mokesčius nustato Komisija.

25 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.   Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų vasario 15 d. direktorius sudaro preliminarų biudžeto projektą, apimantį veiklos išlaidas ir kitais finansiniais metais numatomų darbų programą, ir tą projektą kartu su numatomų etatų sąrašu pateikia Administracinei valdybai. Kiekvienais metais Administracinė valdyba pagal direktoriaus parengtą projektą sudaro kitų finansinių metų Agentūros įplaukų ir išlaidų sąmatą. Administracinė valdyba šią sąmatą, apimančią ir personalo plano projektą, pateikia Komisijai ne vėliau kaip iki kovo 31 d. Prieš patvirtinant sąmatą, direktoriaus parengtas projektas pateikiamas Reguliavimo valdybai, kuri gali pateikti pagrįstą nuomonę apie šį projektą.

2.   Komisija pateikia šį projektą ║ biudžeto valdymo institucijai ║ kartu su preliminariu Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu.

3.   Remdamasi šia sąmata, Komisija į preliminarų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia numatomas išlaidas, kurios, jos manymu, reikalingos pagal personalo planą, ir dotacijos, kuri bus mokama iš bendrojo biudžeto pagal Sutarties 272 straipsnį, sumą.

4.   Biudžeto valdymo institucija tvirtina Agentūros personalo planą.

5.   Agentūros biudžetą sudaro Administracinė valdyba. Jis tampa galutiniu, kai priimamas galutinis Europos Sąjungos bendrasis biudžetas. Prireikus jis atitinkamai patikslinamas.

6.   Administracinė valdyba nedelsdama praneša biudžeto valdymo institucijai apie ketinimą įgyvendinti bet kokį projektą, kuris gali turėti reikšmės biudžeto finansavimui, ypač apie bet kokius projektus, susijusius su nuosavybe, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu. Apie tai Administracinė valdyba taip pat praneša Komisijai. Jeigu bet kuri biudžeto valdymo institucijai priklausanti institucija ketina pareikšti nuomonę, ji per dvi savaites po informacijos apie statybų projektą gavimo dienos praneša Agentūrai, kad ketina pareikšti nuomonę. Jeigu jokio atsakymo nėra, Agentūra gali pradėti vykdyti planuotus darbus.

26 straipsnis

Biudžeto vykdymas ir kontrolė

1.   Direktorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir įgyvendina Agentūros biudžetą.

2.   Pasibaigus finansiniams metams ir ne vėliau kaip iki kovo 1 d., Agentūros apskaitos pareigūnas preliminarias Agentūros finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita pateikia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams. Ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d. Agentūros apskaitos pareigūnas biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą taip pat nusiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai. Po to Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja Bendrijos institucijų ir decentralizuotų įstaigų preliminarias finansines ataskaitas pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento128  (12) straipsnį.

3.   Pasibaigus finansiniams metams ir ne vėliau kaip iki kovo 31 d., Komisijos apskaitos pareigūnas preliminarias Agentūros finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita pateikia Audito Rūmams. Finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita taip pat išsiunčiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.   Gavęs Audito Rūmų pastabas apie Agentūros preliminarias finansines ataskaitas pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 129 straipsnio nuostatas, direktorius savo atsakomybe parengia galutines Agentūros finansines ataskaitas ir pateikia Administracinei valdybai, kad ji pareikštų nuomonę.

5.   Administracinė valdyba pateikia savo nuomonę dėl Agentūros galutinių finansinių ataskaitų.

6.   Ne vėliau kaip iki liepos 1 d. po finansinių metų pabaigos, Direktorius šias galutines finansines ataskaitas kartu su Administracinės valdybos nuomone nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Teisingumo Teismui.

7.   Galutinės ataskaitos skelbiamos.

8.   Ne vėliau kaip iki spalio 15 d. direktorius nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Atsakymo kopiją jis taip pat siunčia Administracinei valdybai ir Komisijai.

9.   Kaip nustatyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 146 straipsnio 3 dalyje ir Europos Parlamentui paprašius, direktorius jam pateikia visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūra.

10.   Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, iki n + 2 metų gegužės 15 d. priima sprendimą, kad vykdomasis direktorius n finansinių metų biudžetą įvykdė.

27 straipsnis

Finansinės taisyklės

Pasikonsultavusi su Komisija, Administracinė valdyba parengia Agentūrai taikomas finansines taisykles. Šios taisyklės gali nukrypti nuo ║Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002, jeigu to reikia atsižvelgiant į konkrečius Agentūros veiklos poreikius ir tik Komisijai iš anksto pritarus.

28 straipsnis

Kovos su sukčiavimu priemonės

1.   Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Agentūrai be apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų  (13) nuostatos.

2.   Agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) (14) atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visam Agentūros personalui.

3.   Sprendimuose dėl finansavimo, susitarimuose ir su jais susijusiuose įgyvendinimo dokumentuose aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF prireikus gali atlikti Agentūros lėšų gavėjų ir už lėšų skyrimą atsakingo personalo patikrinimus vietoje.

29 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Agentūrai taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.

30 straipsnis

Personalas

1.   Agentūros darbuotojams taikomos Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatos, kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir bendrai Europos bendrijos institucijų priimtos šių tarnybos nuostatų ir įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

2.   Komisijai pritarus, Administracinė valdyba priima reikalingas įgyvendinimo priemones pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnyje nustatytą tvarką.

3.   Darbuotojų atžvilgiu Agentūra naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų institucijai suteikiami pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatas ir kurie institucijai, turinčiai teisę sudaryti sutartis, suteikia pagal kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas.

4.   Administracinė valdyba gali priimti nuostatas, leidžiančias išskirtiniais atvejais Agentūroje įdarbinti valstybių narių deleguotus nacionalinius ekspertus.

31 straipsnis

Agentūros atsakomybė

1.   Nesutartinės atsakomybės atveju Agentūra pagal valstybių narių įstatymams būdingus bendruosius principus atlygina savo arba savo personalo nuostolius, padarytus atliekant pareigas. Bet koks ginčas, kylantis dėl tokių nuostolių atlyginimo, priklauso Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

2.   Asmeninę Agentūros darbuotojų finansinę ir drausminę atsakomybę Agentūrai reglamentuoja atitinkamos Agentūros personalui taikomos nuostatos.

32 straipsnis

Galimybė naudotis dokumentais

1.   Agentūros dokumentams taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais  (15).

2.   Administracinė valdyba priima praktines Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo priemones per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo.

3.   Dėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį Agentūros priimtų sprendimų gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba ieškinys Teisingumo Teismui laikantis atitinkamai Sutarties 195 ir 230 straipsniuose nustatytų sąlygų.

33 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

Agentūros veikloje gali dalyvauti Europos Sąjungai nepriklausančios šalys, kurios su Bendrija šiuo tikslu yra sudariusios susitarimus. Pagal atitinkamas šių susitarimų nuostatas nustatoma konkreti šių šalių dalyvavimo Agentūros darbe tvarka (visų pirma nustatant tokio dalyvavimo pobūdį, apimtį ir procedūras), įskaitant su finansiniu įnašu ir personalu susijusias nuostatas.

34 straipsnis

Susitarimas dėl kalbos

1.   Agentūrai taikomos 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamento Nr. 1, nustatančio Europos atominės energijos bendrijoje vartojamas kalbas  (16), nuostatos.

2.   Administracinė valdyba nusprendžia dėl Agentūros kalbų vartojimo vidaus tvarkos.

3.   Agentūros darbui reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos institucijų vertimų centras.

35 straipsnis

Vertinimas

1.   Komisija atlieka Agentūros veiklos vertinimą. Ji vertina Agentūros pasiektus rezultatus ir darbo metodus, atsižvelgdama į šiame reglamente apibrėžtus bei metinėse darbo programose numatytus tikslus, įgaliojimus ir užduotis. Šis vertinimas grindžiamas išsamiomis konsultacijomis.

2.   Pirmąją vertinimo ataskaitą Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip po trejų metų, kai pareigas eiti pradėjo pirmasis (-oji) direktorius (-ė). Vėliau Komisija vertinimo ataskaitą teikia bent kas trejus metus.

36 straipsnis

Įsigaliojimas ir pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.    5–12 straipsniai pradedami taikyti po … (17).

---

(1)   OL C 211, 2008 8 19, p. 23.

(2)   OL C 172, 2008 7 5, p. 55.

(3)  2008 m. birželio 18 d. Europos Parlamento pozicija.

(4)  OL L 296, 2003 11 14, p. 34.

(5)  OL L 176, 2003 7 15, p. 37. ║.

(6)  OL L 176, 2003 7 15, p. 57. ║.

(7)  OL L 357, 2002 12 31, p. 72.

(8)   OL L 176, 2003 7 15, p. 1 .

(9)   OL L 289, 2005 11 3, p. 1.

(10)   OJ L 262, 2006 9 22, p. 1 .

(11)   12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo.

(12)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1. ║.

(13)  OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(14)  OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(15)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(16)   OL 17, 1958 10 6, p. 385/58 .

(17)  18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.