26.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 233/11

1.

Ar Europos arešto orderis, išduotas siekiant vykdyti už akių priimtą nuosprendį nuteistam asmeniui nepranešus apie teismo posėdžio vietą ar datą, kurį jis dar gali skųsti, turi būti laikomas ne arešto orderiu siekiant vykdyti laisvės atėmimo bausmę ar sprendimą dėl įkalinimo pagal 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (1) 4 straipsnio 6 punktą, o arešto orderiu baudžiamojo persekiojimo tikslais pagal to paties pagrindų sprendimo 5 straipsnio 3 punktą?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar to paties pagrindų sprendimo 4 straipsnio 6 punktas ir 5 straipsnio 3 punktas turi būti aiškinami kaip valstybėms narėms draudžiantys jų teritorijoje gyvenančio asmens, kuris pirmajame klausime nurodytomis aplinkybėmis minimas arešto orderyje, išduotame siekiant vykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo, perdavimui išduodančiosios valstybės teisminėms institucijoms taikyti reikalavimą, kad tas asmuo būtų grąžintas į vykdančiąją valstybę atlikti laisvės atėmimo bausmės ar sprendimo dėl įkalinimo, kuris galutiniai būtų jam paskelbtas išduodančiojoje valstybėje narėje?

3.

Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar tie straipsniai pažeidžia Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalį ir, konkrečiai, lygybės ir nediskriminavimo principą?

4.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar to paties pagrindų sprendimo 3 ir 4 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama valstybės narės teisminėms institucijoms atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, jei yra rimtų priežasčių manyti, kad jį vykdant bus pažeistos atitinkamo asmens pagrindinės teisės, nurodytos Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalyje?