This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62009CN0290
Case C-290/09: Reference for a preliminary ruling from the Tribunale Amministrativo per la Sardegna (Italy), lodged on 27 July 2009 — Telecom Italia SpA v Regione autonoma della Sardegna
Byla C-290/09: 2009 m. liepos 27 d. Tribunale Amministrativo per la Sardegna (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Telecom Italia SpA prieš Regione autonoma della Sardegna
Byla C-290/09: 2009 m. liepos 27 d. Tribunale Amministrativo per la Sardegna (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Telecom Italia SpA prieš Regione autonoma della Sardegna
OL C 233, 2009 9 26, p. 10–10
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
26.9.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 233/10 |
2009 m. liepos 27 d.Tribunale Amministrativo per la Sardegna (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Telecom Italia SpA prieš Regione autonoma della Sardegna
(Byla C-290/09)
2009/C 233/16
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunale Amministrativo per la Sardegna
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Telecom Italia SpA
Atsakovė: Regione autonoma della Sardegna
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar Direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (1) nuostatos, nurodytos šios nutarties 10 punkte, turi būti aiškinamos taip, kad jose draudžiama viešuosiuose paslaugų pirkimuose, kaip antai „Kultūros centrų ir objektų reklamavimo vieningos sistemos — Sardinijos kultūros paveldas“ dokumentacijai, populiarinimui ir įgyvendinimui, dėl kurio Sardinijos regionas paskelbė konkursą, dalyvauti laikinai sudarytai įmonių grupei, tarp kurių yra tokia valstybės administracinės valdžios institucija, kaip apibrėžtoji 12 punkte? |
2. |
Ar tokios Italijos teisės nuostatos, kurios įtvirtintos Viešųjų pirkimų kodekso, patvirtinto Įstatyminiu dekretu Nr. 163/2006, 3 straipsnio 22 ir 19 dalyse (kuriose atitinkamai įtvirtinta, kad „sąvoka „ūkio subjektas“ apima verslininką, tiekėją ir paslaugų teikėją, jų grupę ar konsorciumą“, o „sąvokos „verslininkas“, „tiekėjas“ ir „paslaugų teikėjas“ apima bet kurį fizinį arba juridinį asmenį arba juridinio asmens statuso neturintį subjektą, įskaitant Europos ekonominių interesų grupę (EEIG), įsteigtą pagal 1991 m. liepos 23 d. Įstatyminį dekretą Nr. 240, kurie „rinkoje siūlo“ atitinkamai darbų atlikimą, prekių tiekimą arba paslaugų teikimą“), ir to paties Viešųjų pirkimų kodekso 34 straipsnyje (kuriame išvardyti subjektai, galintys dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose), prieštarauja Direktyvai 2004/18/EB, jeigu jos aiškinamos taip, kad viešųjų pirkimų procedūrose leidžiama dalyvauti tik tiems paslaugų teikėjams, kurie šias paslaugas teikia profesiniais tikslais, pašalinant tuos viešosios teisės reglamentuojamus subjektus, kurių pagrindinis tikslas yra ne pelno siekimas, o tyrimai? |
(1) OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132.