26.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 233/2

1.

Po (Direktyvos 89/105/EEB) 2 ir 3 straipsniuose esančių nuostatų, kurios reglamentuoja vienos valstybės narės viešosios valdžios institucijų ir farmacinių bendrovių santykius (pirmosioms suteikiant teisę nustatyti vaistų kainas ar jas padidinti remiantis (bendrovių) pateiktais pasiūlymais, bet pritarus valdžios institucijai, taigi remiantis pačių įmonių ir valdžios institucijų, kontroliuojančių išlaidas vaistams, bendradarbiavimu), (šios direktyvos) 4 straipsnio 1 dalis reglamentuoja „visiems vaistams arba tam tikrai vaistų kategorijai kainų įšaldymą“, numatydama, kad tai yra bendrojo pobūdžio priemonė, kurią bent kartą per metus turi būti galima patikrinti siekiant įsitikinti, ar esamomis makroekonominėmis sąlygomis jos yra pateisinamos. Ši nuostata kompetentingoms valdžios institucijoms suteikia 90 dienų terminą paskelbti, ar kainos didinamos ar mažinamos. Prašoma išaiškinti, ar šią nuostatos dalį „ar <...> kainos <...> mažinamos“ reikia aiškinti taip, kad, be bendros priemonės, t. y. visų ar tam tikros kategorijos vaistų kainų įšaldymo, galima imtis ir kitos bendros priemonės, t. y. sumažinti visų ar tam tikros vaistų kategorijos kainas, ar veikiau žodžiai „ar <...> mažinamos“ taikomi tik vaistams, kurių kainos jau įšaldytos?

2.

Prašoma išaiškinti, ar (direktyvos) 4 straipsnio 1 dalis, pagal kurią kompetentingos valstybės narės valdžios institucijos kainų įšaldymo atveju privalo bent kartą per metus patikrinti, ar makroekonomikos sąlygomis yra pateisinamas tolesnis jų įšaldymas, galima aiškinti taip, kad, jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų leisti sumažinti kainas, šios priemonės galima imtis kelerius metus (nuo 2002 m. iki 2010 m.) keliskart per metus?

3.

Pagal šį (direktyvos) 4 straipsnį, kurį reikia suprasti atsižvelgiant į direktyvos konstatuojamąsias dalis, kur nurodytas pagrindinis vaistų kainų kontrolės priemonių tikslas — „(sveikatinti visuomenę), užtikrinant galimybę įsigyti pakankamai vaistų derama kaina ir (vengti priemonių nesutapimų, kurie gali) trukdyti arba iškreipti Bendrijos vidaus prekybą vaistais“, su Bendrijos nuostatomis yra suderinamos priemonės, kuriose nurodoma tik „numatoma“, o ne „nustatyta“ išlaidų suma (klausimas apima abi situacijas)?

4.

Ar reikalavimai, susiję su išlaidų vaistams maksimalių ribų, kurias kiekviena valstybė narė turi teisę pati nustatyti, laikymusi, turi apimti vien išlaidas vaistams, ar galima manyti, kad valstybės narės gali visiškai laisvai atsižvelgti ir į duomenis, susijusius su kitomis sveikatos išlaidomis?

5.

Ar iš direktyvos išplaukiančius skaidrumo ir suinteresuotųjų įmonių dalyvavimo įšaldant arba sumažinant vaistų kainas principus reikia aiškinti taip, kad bet kuriuo atveju visada reikia numatyti galimybę taikyti nustatytos kainos išimtį (direktyvos 4 straipsnio 2 dalis) ir konkretų prašančiosios įmonės dalyvavimą procedūroje, o administracinės valdžios įstaiga privalo motyvuoti galimą sprendimą atmesti prašymą?