EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009XX0922(03)

Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita byloje COMP/C-3/37.990 – Intel

OL C 227, 2009 9 22, p. 7–12 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/7


Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita byloje COMP/C-3/37.990 – Intel (1)

2009/C 227/06

Iki šiol Intel byla yra viena sudėtingiausių bylų procedūrinių klausimų atžvilgiu. Priešiškas bylos tarp pareiškėjo Advanced Micro Devices (toliau – AMD) ir Intel Corporation (toliau – Intel) nagrinėjimas tapo žinomas už Europos ribų. Bylos nagrinėjimas sukėlė daugybę procedūrinių sunkumų visoms šalims ir su byla susijusiems informacijos teikėjams. Daugybėje procedūrinių klausimų, kurių dauguma aiškiai nurodyti sprendimo projekte, atkreiptas dėmesys į pagrindinius bylas nagrinėjančio pareigūno sugebėjimus, todėl jis turėjo pateikti su tuo susijusį vertinimą galutinėje ataskaitoje.

2007 m. gruodžio 31 d. pasitraukus buvusiam bylas nagrinėjančiam pareigūnui p. Serge Durande, bylas nagrinėjantis pareigūnas pasikeitė.

Atsižvelgiant į sprendimo projektą galima daryti tokias pastabas:

I.   RAŠYTINĖ PROCESO DALIS

1.   Prieštaravimo pareiškimas

2007 m. liepos 25 d. Komisija priėmė prieštaravimo pareiškimą (PP). Intel buvo suteiktas dešimties savaičių laikotarpis, iki 2007 m. spalio 11 d., atsakyti į prieštaravimo pareiškimą. Bylas nagrinėjantis pareigūnas, gavęs motyvuotą prašymą, pratęsė Intel terminą iki 2008 m. sausio 4 d., vėliau iki 2009 m. sausio 7 d. iš esmės dėl tuo metu neišspręstos galimybės susipažinti su bylos klausimais ir dėl to, kad išsami Intel verslo analizė, susijusi su vidutinėmis išvengiamomis sąnaudomis, buvo teisėta įmonės gynyba prieš sudėtingų ekonominių modelių vertinimų panaudojimą prieštaravimo pareiškime dėl nuolaidų (2). Bylas nagrinėjančio pareigūno vertinimas toks, kad, nors remiantis sprendimo projektu ir „nebuvo būtina“ ekonominiame vertinime nurodyti, kad sąlyginės nuolaidos galėjo sukelti ir, tikėtina, sukelia antikonkurencinį galimybių ribojimą, nustatant piktnaudžiavimą šioje byloje (3), bet galimybė pilnai pasinaudoti teise į gynybą turėjo būti suteikta.

Intel laiku atsakė į prieštaravimo pareiškimą.

2.   Papildomas prieštaravimo pareiškimas

2008 m. liepos 17 d. Komisija priėmė papildomą prieštaravimo pareiškimą (PPP). Tuo pačiu metu Komisija atitinkamus bylos COMP/C-3/39.493 faktus sujungė su procedūra pagal bylą COMP/C-3/37.990 ir procedūrą toliau tęsė pagal bylą COMP/C-3/37.990.

Intel buvo suteiktos aštuonios savaitės pateikti atsakymą į papildomą prieštaravimo pareiškimą. 2008 m. rugsėjo 15 d. raštu bylas nagrinėjantis pareigūnas, atsižvelgdamas į motyvuotą prašymą, pratęsė Intel terminą iki 2008 m. spalio 17 d., iš esmės dėl sujungtos bylos sudėtingumo ir dėl įtarimų, siekiančių 1997 m., dėl kurių reikia atlikti papildomus tyrimus Intel įmonėje.

Intel neatsakė į papildomą prieštaravimo pareiškimą per pratęstą terminą. Vietoj to 2008 m. spalio 10 d.Intel pateikė prašymą Pirmosios instancijos teismui (PIT), inter alia, panaikinti 2008 m. rugsėjo 15 d. bylas nagrinėjančio pareigūno sprendimą, kuriuo pratęstas terminas, ir papildomai kreipėsi dėl laikinųjų priemonių (4).

2009 m. sausio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo pirmininkas atmetė Intel prašymą dėl laikinųjų priemonių, pagrįsdamas tuo, kad Intel pagrindinis prašymas prima facie buvo akivaizdžiai nepriimtinas. Kartu buvo atmestas Intel prašymas dar kartą pratęsti 2008 m. spalio 17 d. terminą, pateikiant atsakymą į papildomą prieštaravimo pareiškimą iki 2008 m. liepos 17 d.

3.   Faktų pranešimas

2008 m. gruodžio 19 d. Komisija nusiuntė Intel raštą, kuriuo atkreipė jos dėmesį į konkrečius įrodymus, susijusius su esamais Komisijos prieštaravimais, kuriuos Komisija nurodė galbūt panaudosianti galimame galutiniame sprendime (faktų pranešime, toliau – FP). Komisija nustatė galutinį terminą – 2009 m. sausio 19 d., iki kurio Intel turėjo pateikti pastabas dėl šių klausimų. Konkurencijos generalinis direktoratas pratęsė šį terminą iki 2009 m. sausio 23 d. Faktų pranešimas iš esmės nepakeitė nei įrodymų, kuriais paremti Komisijos Intel pareikšti prieštaravimai, išdėstyti prieštaravimo pareiškime, nei papildomo prieštaravimo pareiškimo. Intel paprašė pratęsti terminą, pagrįsdama tuo, kad bylos dokumentai yra tariamai neišsamūs (žr. toliau I.4. (d)) ir kad atidėta jos užklausa dėl tam tikrų dokumentų žodinio nagrinėjimo (žr. toliau II.2). 2009 m. sausio 22 d. raštu bylas nagrinėjantis pareigūnas atmetė šį prašymą.

4.   Galimybė susipažinti su bylos dokumentais

a)   Susipažinimui skirtų bylos dokumentų parengimas. Susitarimai, kuriais draudžiama atskleisti informaciją

Šios bylos dokumentai buvo labai didelės apimties. Rengiant susipažinimui skirtus dokumentus daug pirminės įrangos gamintojų (toliau – PĮG) su Intel sudarė dvišalius, mažai besiskiriančius susitarimus, kuriais draudžiama atskleisti informaciją. Tam tikrais atvejais bylas nagrinėjantis pareigūnas turėjo spręsti kai kurių susitarimų, kuriais draudžiama atskleisti informaciją, šalių nesutarimus. Intel nurodė Komisijai iš dalies atsisakanti teisės susipažinti su bylos dokumentais, jeigu prieiga, kurią ji gavo iš PĮG, apribotų jos prieigos teises pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 773/2004 (5), o visi suinteresuoti PĮG atsisakė teisės į verslo paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos, susijusios su informacija, kuria buvo apsikeista dvišaliuose susitarimuose su Intel, apsaugą. Bylas nagrinėjantis pareigūnas prisidėjo prie šių konfidencialių susitarimų sudarymo ir palaikė jų išvadas šioje byloje.

b)   Dell ir AMD susitarimas, kuriuo draudžiama atskleisti informaciją

Iki žodinio prieštaravimo pareiškimo nagrinėjimo AMD informavo bylas nagrinėjantį pareigūną, kad ji su Dell yra sudariusi susitarimą, kuriuo draudžiama atskleisti informaciją, kuriuo jai buvo suteikta galimybė susipažinti su Dell informacija, įtraukta į prieštaravimo pareiškimą. Priešingai susitarimams su Intel, kuriais draudžiama atskleisti informaciją, toks susitarimas, sudarytas šalies, kuriai kaip tokiai nesuteikiamos teisės į gynybą arba teisės susipažinti su bylos dokumentais, buvo tiktai dvišalis ir nesuteikė jokių teisių ar įsipareigojimų Komisijai. Todėl, nepaisydamas neteisingų Intel tvirtinimų, bylas nagrinėjantis pareigūnas visą prieštaravimo pareiškime Dell pateiktą informaciją, kuri buvo laikoma konfidencialia pareiškėjo AMD atžvilgiu, toliau laiko konfidencialia AMD atžvilgiu iki visos administracinės procedūros, įskaitant žodinį bylos nagrinėjimą, pabaigos.

c)   Susipažinimui skirtų bylos dokumentų užbaigtumas

Nepaisant pirmiau minėtų susitarimų, kuriais draudžiama atskleisti informaciją (I.4.(a) supra), bylos sudėtingumas ir joje esanti įvairi konfidenciali informacija tapo daugybės Intel prašymų suteikti galimybę susipažinti su bylos dokumentais priežastimi. Norint suteikti Intel galimybę susipažinti su kuo daugiau bylos dokumentų, buvo būtina, kad bylas nagrinėjantis pareigūnas asmeniškai peržiūrėtų didelį kiekį dokumentų, kurių, kaip teigė Intel, reikia norint deramai pasirengti gynybai. Apsvarsčius Intel argumentus, keletas prašymų buvo patenkinta.

Intel skundėsi dėl nesuteiktos galimybės susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su Komisijos ir PĮG susitikimu (6). Atsižvelgdamas į pagrįstą Intel prašymą, bylas nagrinėjantis pareigūnas patikrino, ar egzistuoja koks nors raštiškas dokumentas, susijęs su šiuo susitikimu. Generalinis direktoratas nurodė 2006 m. rugpjūčio 29 d.„Pažymą byloje“, kuri buvo pridėta prie bylos dokumentų 2008 m. gegužės 7 d. bylas nagrinėjančio pareigūno sprendimu. Tuo pačiu metu bylas nagrinėjantis pareigūnas nusprendė, kad ši pažyma buvo vidinio pobūdžio dokumentas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 773/2004 15 straipsnio 2 dalyje. Klausimas, ar turėjo būti parengtas šio susitikimo objektyvus protokolas arba tinkamos formos stenograma, iš esmės yra gero administravimo klausimas, o ne klausimas, kurį bylas nagrinėjantis pareigūnas turėtų nagrinėti galutinėje ataskaitoje.

Bylas nagrinėjantis pareigūnas mano, kad Intel buvo suteikta galimybė susipažinti su visais bylos dokumentais.

d)   Galimybė susipažinti su į bylą neįtrauktais dokumentais

Sprendimo projekte (7) išsamiai aprašyta, kaip Intel2008 m. rugsėjo 4 d. raštu pateikė prašymą Komisijai, kad ji iš AMD gautų ir Intel perduotų 81 kategorijos dokumentų, susijusių su privačiu Intel ir AMD bylinėjimusi prieš Jungtinių Amerikos Valstijų Delavero valstijos federalinį teismą, sąrašą, t. y. dokumentų, kurie, pasak Intel, yra išteisinantys. Vėliau 2008 m. rugsėjo 25 d.Intel paprašė Komisijos, kad ši „mažų mažiausiai pareikalautų iš AMD pateikti visus vidinius dokumentus, susijusius su išsakytais įtarimais tiek prieštaravimo pareiškime, tiek papildomame prieštaravimo pareiškime“. 2008 m. rugsėjo 17 ir 29 d. raštais Intel pasiskundė bylas nagrinėjančiam pareigūnui, kad „bylos dokumentai yra akivaizdžiai neišsamūs“ ir tokiu būdu yra pažeidžiamos jos teisės į gynybą.

Bylas nagrinėjantis pareigūnas atsakė 2008 m. spalio 7 d. raštu, nurodydamas savo ankstesnius 2008 m. rugpjūčio 22 d. ir 2008 m. rugsėjo 15 d. raštus šiuo klausimo, kad klausimas, ar bylos dokumentai išsamūs, skiriasi nuo klausimo, ar suteikta galimybė susipažinti su visais tariamai neišsamios bylos dokumentais. Todėl argumentai, kad bylos dokumentai yra tariamai neišsamūs, negali pagrįsti teiginio, kad galimybė susipažinti su bylos dokumentais tam tikru laiko momentu nėra pilnai suteikta.

Be to, nepaisant bylas nagrinėjančio pareigūno pareigos prisidėti prie objektyvaus, skaidraus ir veiksmingo tyrimo pagal jam suteiktų įgaliojimų 3 konstatuojamąją dalį, nei dabartiniai įgaliojimai, nei jurisprudencija nesuteikia bylas nagrinėjančiam pareigūnui įgaliojimų liepti atlikti tyrimą, siekiant tariamai neišsamią bylą padaryti išsamia. Todėl nepaisant to, ar atitinkami su byla susiję ar nesusiję dokumentai turi reikšmės teisėms į gynybą, ne bylas nagrinėjantis pareigūnas sprendžia, ar tam tikros dokumentų kategorijos kitoje teismo praktikoje, netgi jei jos yra neva išteisinamosios prigimties, yra pakankamai aiškiai ir pagrįstai aprašytos ir turi būti tiriamos. Todėl Intel prašymas laikomas ultra vires.

e)   Nekonfidenciali prieštaravimo pareiškimo ir papildomo prieštaravimo pareiškimo versija pareiškėjui AMD

Pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 6 straipsnio 1 dalį skundo pateikėjas turi teisę gauti nekonfidencialią prieštaravimo pareiškimo ir papildomo prieštaravimo pareiškimo versiją. Ši teisė būtų pažeista ir norma taptų betikslė, jei gauta versija gavėjui būtų nesuprantama.

Dėl trečiųjų šalių suteiktos informacijos, kuri bus atskleista ne tik prieštaravimo pareiškimo adresatėms, bet ir skundo pateikėjai, svarbu atskirti informaciją, kuri negali būti laikoma konfidencialia, ir informaciją, kurios konfidencialumą prašoma užtikrinti pagrįstai, bet kuri turi būti atskleista, kad nekonfidenciali versija taptų suprantama. Verslo paslaptys neatskleidžiamos ir, iš esmės, prašymai užtikrinti konfidencialumą prieš pareiškėją, jei jie pagrįsti, yra neabejotini. Tačiau, jei svarbios informacijos atskleidimas visiškai neišvengiamas siekiant suprasti pareiškimo, pateikto prieštaravimo pareiškime, esmę, kuri būtina pažeidimui atskleisti, ir jei būtina įtraukti pareiškėją į procedūrą, kad jis galėtų pateikti savo kompetentingus komentarus, toks konfidencialios informacijos atskleidimas yra įmanomas ir priklauso nuo bylas nagrinėjančio pareigūno suderinto ir pagrįsto įvertinimo.

Bylas nagrinėjantis pareigūnas atmetė Intel prašymus dėl beveik visiško konfidencialumo užtikrinimo tiek prieštaravimo pareiškime, tiek papildomame prieštaravimo pareiškime ir turėjo įvertinti labai daug motyvuotų ir išsamių prašymų dėl konfidencialumo užtikrinimo, gautų tiek iš Intel, tiek iš informacijos teikėjų. Tai buvo pasiekta, išvengiant tiek Intel, tiek kitų suinteresuotų įmonių prašymo pritaikyti suteiktų įgaliojimų 9 straipsnyje numatytą sprendimą (tai yra, pradėti vadinamąją „AKZO procedūrą“ (8).

2008 m. spalio mėn. Intel atskleidė visą konfidencialią prieštaravimo pareiškimo versiją AMD per teismo procesą JAV. Intel teigia, kad taip atsitiko netyčia. 2009 m. kovo 17 d.Intel apie tai informavo Komisiją.

f)   Trečiosios šalys

Trys bendrovės pateikė oficialius prašymus leisti dalyvauti teismo procese kaip suinteresuotoms trečiosioms šalims. Atsakydamas į šiuos prašymus, bylas nagrinėjantis pareigūnas patenkino Silicon Graphics Inc. (2007 m. rugsėjo 25 d.), International Business Machines (IMB, 2007 spalio 2 d.) ir, prieš pat žodinį nagrinėjimą, Hewlett Packard Company (HP, 2008 kovo 10 d.) prašymus. Vėliau dviem vartotojų organizacijoms, pakankamai pagrindusioms jų konkretų suinteresuotumą ir statusą, buvo leista dalyvauti teismo procese kaip suinteresuotoms trečiosioms šalims. Tai European Consumers Organisation Bureau Européen des Unions des Consommateurs (BEUC, 2008 m. vasario 22 d.) ir Union Fédérale des Consommateurs - Que Choisir, a French consumer organisation (UFC, 2008 m. kovo 6 d.). Visos šalys paprašiusios gavo nekonfidencialią prieštaravimo pareiškimo ir papildomo prieštaravimo pareiškimo santrauką. Nė viena iš trečiųjų šalių nepateikė nuomonių raštu.

g)   Papildomo prieštaravimo pareiškimo prašymas dėl objektyvaus pagrindimo

Intel, atsakydama į prieštaravimo pareiškimą (9), išsakė savo poziciją, kad būtinas papildomas prieštaravimo pareiškimas dėl objektyvaus pagrindimo. Tačiau papildomas prieštaravimo pareiškimas vien klausimui dėl objektyvaus pagrindimo nebuvo būtinas. Objektyvaus pagrindimo nebuvimas yra neigiamas aspektas, nustatant piktnaudžiavimą (10), nes įrodymo pareiga tenka šaliai, kuri reikalauja objektyvaus pagrindimo. Visus Intel pasiūlytus prasmingus įvairių rūšių įtariamų veiksmų objektyvius pagrindimus prieštaravimo pareiškime Komisija išnagrinėjo. Todėl šiuo atveju teisė būti išklausytam buvo suteikta.

II.   ŽODINĖ PROCEDŪRA

1.   Žodinis prieštaravimo pareiškimo nagrinėjimas

Žodinis prieštaravimo pareiškimo nagrinėjimas įvyko 2008 m. kovo 11–12 d. Be Intel ir AMD, nagrinėjime dalyvavo ir pasisakė trys suinteresuotos trečiosios šalys – HP, UFC Que Choisir ir BEUC. Pagal 1999 m. administracinius susitarimus be valstybių narių atstovų stebėtojo teisėmis dar dalyvavo Federalinės prekybos komisijos atstovas. Be to, susitarus su JAV, bylas nagrinėjantis pareigūnas leido žodiniame nagrinėjime stebėtojo teisėmis dalyvauti Niujorko valstijos generaliniam prokurorui (11). Intel jų dalyvavimui neprieštaravo. Prieš suteikiant leidimą, generalinis prokuroras sutiko su konfidencialumo ir informacijos naudojimo sąlygomis.

Nepaisant įvairių uždarų posėdžių, susijusių su prašymais dėl konfidencialumo užtikrinimo, žodinis nagrinėjimas buvo itin naudingas, nes jame Intel suteikta galimybė išsakyti savo poziciją dėl įtarimų, pagrindinių argumentų (12) ir ekonominio vertinimo. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad per žodinį nagrinėjimą Komisija aiškiai nurodė Intel, kad ekonominis vertinimas nebuvo sąlyga nustatant piktnaudžiavimą, ir Intel tai suprato.

Tokiu atveju bylas nagrinėjančiam pareigūnui nebūtina pateikti poziciją dėl ekonominio vertinimo ir išvadą, kad Intel mokėjimai turi arba gali turėti antikonkurencinį galimybių apribojimo poveikį (13).

2.   Reikalavimas surengti žodinį papildomo prieštaravimo pareiškimo ir faktų pranešimo nagrinėjimą

Intel pageidavo žodinio a) kai kurių faktų pranešimo dalių ir b) papildomo prieštaravimo pareiškimo nagrinėjimo.

a)

Po faktų pranešimo 2009 m. sausio 20 d. raštu, Intel paprašė žodinio tam tikrų AMD dokumentų, kuriuos AMD pateikė Komisijai 2008 m. gegužės 28 d. (AMD Delavero dokumentai), nagrinėjimo. 2009 m. sausio 22 d. bylas nagrinėjantis pareigūnas priminė, kad Intel neturi teisės reikalauti Komisijos ar ją įpareigoti pradėti žodinį nagrinėjimą, kad būtų atsižvelgta į Intel teises į gynybą dėl faktų pranešimo.

Be to, žodinis nagrinėjimas negalėjo vykti vien dėl AMD Delavero dokumentų, kadangi prieiga prie šių dokumentų suteikta pagal prieigos prie bylos dokumentų suteikimo procedūrą Komisijai pateikus papildomo prieštaravimo pareiškimą, kuriuo Intel jau buvo suteikta galimybė pateikti atsakymą ir paprašyti žodinio nagrinėjimo, ir kadangi žodinio nagrinėjimo dalyką apibrėžia prieštaravimo pareiškimas ir (arba) papildomas prieštaravimo pareiškimas, bet ne bylos šalis. Žodinis nagrinėjimas negalėjo būti suteiktas vien išsakyti nuomones dėl atrinktų dokumentų.

b)

2009 m. vasario 5 d. pareiškimu ir 2009 m. vasario 10 d. raštu Intel paprašė žodinio papildomo prieštaravimo pareiškimo nagrinėjimo.

Su žodiniais nagrinėjimais susiję sprendimai, įskaitant sprendimo, kuriuo pateikiamas arba atmetamas prašymas surengti žodinį nagrinėjimą, pateikti pasibaigus nurodytam terminui, kad būtų atsakyta į prieštaravimo pareiškimą, pagal įgaliojimus priklauso bylas nagrinėjančio pareigūno kompetencijai.

2009 m. vasario 17 d. raštu bylas nagrinėjantis pareigūnas atsakė Intel, kad subjektyvi teisė surengti žodinį nagrinėjimą galioja tik iki termino, suteikto atsakyti į prieštaravimo pareiškimą, pabaigos. Jeigu per numatytą laiką nepateikiamas prašymas surengti žodinį nagrinėjimą, tai automatiškai nereiškia, kad žodinis nagrinėjimas visose bylose daugiau neįmanomas. Reglamento (EB) Nr. 773/2004 10 straipsnio 2 dalis ir 12 straipsnis neužkerta kelio šaliai prašyti surengti žodinį nagrinėjimą. Nespėjus to padaryti per nustatytą laiką, nebelieka įpareigojimo suteikti tokį nagrinėjimą. Bylas nagrinėjantis pareigūnas gali ir yra įpareigotas elgtis savo nuožiūra su jam pavėluotai pateiktu pagrįstu prašymu.

Terminas atsakyti į papildomą prieštaravimo pareiškimą nebuvo pratęstas. Bylas nagrinėjantis pareigūnas atsižvelgė į Komisijos tarnybų poziciją, išreikštą 2009 m. vasario 2 d. raštu (14) Intel, pagal kurią, tinkamai laikantis procedūros, žodinį nagrinėjimą surengti nebūtina. Jis taip pat atsižvelgė į visus argumentus, susijusius su žodinio nagrinėjimo suteikimu Intel, kuris daugiausia minėjo savo „neribotą“ teisę, kad jam būtų suteiktas žodinis nagrinėjimas.

Bylas nagrinėjantis pareigūnas yra įpareigotas savo nuožiūra atsižvelgti į, inter alia, būtinumą veiksmingai taikyti konkurencijos taisykles, kurių svarbiausia dalis yra Komisijos įsipareigojimas priimant sprendimus imtis veiksmų per pagrįstą laikotarpį. Nors jokiais laiko apribojimais, kilusiais dėl konkurso procedūros organizavimo būdo, negalima pateisinti pagrindinės teisės būti išklausytam pažeidimo, tokio konflikto šioje byloje neiškilo. Šiuo atveju Intel neturėjo kliūčių laiku parengti ir pateikti savo atsakymą į papildomą prieštaravimo pareiškimą bent jau dėl atsargumo, remdamasi jai prieinama informacija, tuo labiau, kad bylas nagrinėjantis pareigūnas pratęsė terminą. Intel buvo suteikta laiko prašyti surengti žodinį nagrinėjimą: nuo 2008 m. liepos mėn., kai buvo pateiktas papildomas prieštaravimo pareiškimas, iki pratęsto termino 2008 m. spalio mėn. Nebūtų buvę neįmanoma surengti žodinio nagrinėjimo net ir vėliau, jei Intel būtų paprašiusi, bet ji to nepadarė. Niekas nebūtų galėjęs sutrukdyti bylas nagrinėjančiam pareigūnui nustatyti žodinio nagrinėjimo datos, laikantis esamo prašymo skirti laikinąsias priemones ir tokiu būdu pilnai atsižvelgiant į bylos nagrinėjimą teisme. Taigi, nors Intel per visą procedūrą iki apeliacijos įteikimo pirmosios instancijos teismui iš esmės veikė greitai ir laikydamasi nustatytų terminų bei pasinaudodama visomis savo teisėmis į gynybą, leidimas Intel suteikti žodinį nagrinėjimą atsižvelgiant į konkrečias 2009 m. vasario 17 d. aplinkybes būtų sukėlęs pavojų procedūros vykdymui laiku. Atsižvelgiant į tai ir į kitas konkrečias priežastis, prašymas turėjo būti atmestas.

Intel nesikreipė į bylas nagrinėjantį pareigūną dėl klausimo, susijusio su 2009 m. vasario 5 d. rašytinių pareiškimų statusu.

III.   IŠVADOS

Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, manau, kad į teises būti išklausytam šiuo atveju buvo atsižvelgta.

Sprendimo projekte pateikiami tik tie prieštaravimai, apie kuriuos Intel buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę.

Karen WILLIAMS


(1)  Pagal 2001 m. gegužės 23 d. Komisijos sprendimo dėl bylas nagrinėjančių pareigūnų įgaliojimų tam tikrose konkurencijos bylose (2001/462/EB, EAPB) 15 ir 16 straipsnius (OL L 162, 2001 6 19, p. 21), toliau – „suteikti įgaliojimai“.

(2)  Žr. sprendimo projekto 1045–1156 punktus, kuriuose nagrinėjama ši analizė, t. y. 1066 ir tolimesnius punktus dėl regresinės analizės, kurią pateikė Intel.

(3)  Kaip aiškiai nustatyta sprendimo projekto 925 punkte, nurodyta 337 prieštaravimo pareiškimo punkte ir paminėta 260 papildomo prieštaravimo pareiškimo punkte.

(4)  Žr. sprendimo projekto 18 ir 22 punktus ir 2009 m. sausio 27 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartį (T-457/08) Intel Corp. prieš Komisiją (dar nepaskelbta).

(5)  OL L 123, 2004 4 27, p. 18.

(6)  Daugiau informacijos rasite sprendimo projekto 39 ir tolimesniuose punktuose.

(7)  Žr. 71 ir tolimesnius punktus.

(8)  ETT, byla Nr. 53/85, AKZO Chemie BV ir AKZO Chemie UK Ltd prieš Komisiją, [1986], Rink. p. 1965.

(9)  823 punktas.

(10)  ETT sprendimo British Airways prieš Komisiją, C-95/04, [2007], Rink. p. I-2331, 69 punktas; Jungtinės bylos nuo C–468/06 iki C–478/06 Sot. Lélos kai Sia ir kt. [2008] 39 punktas (dar nepaskelbta) ir neseniai priimto 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimo Kanal 5 Ltd, C–52/07, [2008], 47 punktas (dar nepaskelbta).

(11)  Žr. sprendimo projekto 35 punktą.

(12)  Žr. sprendimo projekto 281 ir tolimesnius punktus.

(13)  Žr. sprendimo projekto 1002–1578 punktus.

(14)  Žr. sprendimo projekto 24 punktą.


Top