16.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 223/3

1.

2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėse (1) (toliau – RPG) išdėstyta bendra Komisijos nuostata dėl regioninės valstybės pagalbos. Laikantis RPG nustatytų sąlygų ir nepaisant neigiamo poveikio, kurį regioninė valstybės pagalba gali turėti prekybai ir konkurencijai, Komisija gali laikyti, kad valstybės pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, jeigu ji suteikta tam tikrų palankių sąlygų neturinčių Europos Sąjungos regionų ekonominei plėtrai skatinti.

2.

Apskritai RPG atsižvelgiama į atitinkamą sunkumų, paveikiančių susijusių regionų plėtrą, mastą, nustatant specialias regioninės pagalbos aukščiausias ribas. Didžiausias pagalbos intensyvumas sudaro 10–50 % reikalavimus atitinkančių sąnaudų, visų pirma remiantis atitinkamų regionų BVP vienam gyventojui dydžiu, tačiau valstybėms narėms paliekama tam tikra galimybė atsižvelgti į vietos sąlygas. Kiekvienos valstybės narės regioninės pagalbos žemėlapiai skelbiami svetainėje Europa  (2). Ši pagalbos intensyvumo gradacija iš esmės parodo, kad Komisija privalo įvertinti teigiamo poveikio, kurį gali turėti regioninė investicinė pagalba, visų pirma skatinant sanglaudą ir pritraukiant investicijas į palankių sąlygų neturinčias vietoves, ir pastangų apriboti galimą neigiamą poveikį, kurį gali turėti tokia pagalba, kai ji teikiama atskiroms įmonėms, pavyzdžiui, neigiamą poveikį kitiems ūkinės veiklos vykdytojams, ir regionams, kurių santykinis konkurencinis pranašumas atitinkamai sumažėja, pusiausvyrą.

3.

Didelis investicijų projektas yra pradinės investicijos, kurių reikalavimus atitinkančių išlaidų vertė viršija 50 mln. EUR (3). Problemos, kurios būdingos palankių sąlygų neturintiems regionams, mažiau paveikia didelių investicijų projektus nei mažesnės apimties investicijų projektus. Esama didesnės rizikos, kad didelių investicijų projektai paveiks prekybą ir dėl to konkurencija su kituose regionuose esančiomis bendrovėmis bus labiau iškreipta. Be to, su didelių investicijų projektais susijusi rizika, kad pagalbos dydis viršys būtiną minimumą, kad būtų atsverti regionų trūkumai, ir rizika, kad valstybės pagalba tokiems projektams turės ydingą poveikį, kaip antai netinkamas vietos pasirinkimas, nulems didesnį konkurencijos iškraipymą ir kadangi pagalbos pervedimas iš mokesčių mokėtojų jos gavėjams daug kainuoja, bendrą gerovės sumažėjimą, t. y. pagalbos sąnaudos viršys naudą vartotojams ir gamintojams.

4.

RPG nustatytos specialios regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams taisyklės (4). RPG numatyta automatiškai palaipsniui mažinti regioninės pagalbos, skiriamos tokiems dideliems investicijų projektams, aukščiausias ribas, siekiant sumažinti konkurencijos iškraipymą iki tokio lygio, kad iš esmės būtų galima laikyti, kad projektų teikiama nauda atitinkamų regionų plėtrai šį iškraipymą kompensuoja (5).

5.

Be to, valstybės narės atskirai turi pranešti apie bet kokią pagalbą investicijų projektams, jeigu siūloma pagalba viršija didžiausią leistiną pagalbos sumą, kurią pagal taikomas taisykles galima suteikti investicijai, kurios reikalavimus atitinkančios išlaidos yra 100 mln. EUR (ribinė suma pranešimui) (6). Nagrinėdama atvejus, apie kuriuos pranešta, Komisija visų pirma tikrina pagalbos intensyvumą ir suderinamumą su bendraisiais RPG kriterijais, taip pat tikrina, ar dėl investicijos, apie kurią pranešta, labai padidėja gamybos pajėgumas, o kartu sumažėja rinkos nepakankamumas arba net nuosmukis, ar ji yra naudinga didelę rinkos dalį užimančioms bendrovėms.

6.

Nors tam tikros didelės regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams sumos automatiškai mažinamos, jos vis tiek galėtų turėti didelį poveikį prekybai ir galėtų smarkiai iškraipyti konkurenciją. Todėl anksčiau Komisija laikėsi nuostatos neleisti teikti pagalbos dideliems investicijų projektams, kai viršijamos šios ribos (7):

7.

Vis dėlto pagal dabartines RPG Komisija nusprendė laikytis požiūrio, kuriuo labiau atsižvelgiama į konkrečius projektus ir kuris leidžia kuo konkrečiau įvertinti sanglaudą ir kitą naudą, kurią gali suteikti tokie projektai. Tačiau vertinant bet kokią naudą reikia atsižvelgti į galimą neigiamą poveikį prekybai ir konkurencijai, kurį taip pat reikėtų nustatyti kuo konkrečiau. Todėl RPG 68 punkte numatyta, kad Komisija atliks oficialią tyrimo procedūrą pagal Europos bendrijos sutarties 88 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai viršijama ribinė suma pranešimui ir kai laikomasi vienos arba abiejų RPG 68 punkto a ir b papunkčių sąlygų (nuodugnaus vertinimo ribos, kurios atitinka šio komunikato 6 punkte apibūdintas ribas). Šiais atvejais oficialaus tyrimo tikslas – atlikti išsamų patikrinimą, „ar pagalba yra reikalinga investicijų skatinimui ir ar pagalbos nauda yra didesnė nei konkurencijos iškraipymas ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai“ (8).

8.

RPG 63 išnašoje Komisija paskelbė, kad ji „nustatys ir kitų kriterijų, į kuriuos ji atsižvelgs atlikdama vertinimą“. Toliau Komisija pateikia rekomendacijas dėl informacijos, kurios jai gali prireikti, pobūdžio ir metodikos, pagal kurią ji atliks išsamų priemonių vertinimą. Pagal Valstybės pagalbos veiksmų planą (9) Komisija atliks bendrą pagalbos įvertinimą, remdamasi teigiamo ir neigiamo poveikio pusiausvyra, kad nustatytų, ar visa pagalbos priemonė gali būti patvirtinta.

9.

Išsamus vertinimas turėtų būti proporcingas galimiems iškraipymams, kuriuos galėtų sukelti pagalba. Vadinasi, vertinimo apimtis priklausys nuo atvejo pobūdžio. Todėl reikalingų įrodymų pobūdis ir lygis taip pat priklausys nuo kiekvieno konkretaus atvejo ypatybių. Be to, atsižvelgdama į 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (10), 6 ir 7 straipsniuose išdėstytas oficialaus tyrimo nuostatas, Komisija valstybės narės, inter alia, gali prašyti atlikti nepriklausomą tyrimą, kad būtų patvirtinta pranešime pateikta informacija, arba mėginti gauti informacijos iš kitų atitinkamose rinkose ūkinę veiklą vykdančių subjektų ar regioninės plėtros ekspertų. Taip pat pageidautina, kad vykstant oficialiam tyrimui suinteresuotosios šalys pateiktų savo pastabas. Pradėdama procedūrą, Komisija nustatys pagrindinius klausimus, kuriais ji pageidaus gauti informacijos.

10.

Šiuo komunikatu siekiama užtikrinti Komisijos sprendimų priėmimo proceso skaidrumą bei nuspėjamumą ir valstybėms narėms taikyti vienodas sąlygas. Atsižvelgdama į nagrinėjant bylas įgytą patirtį, Komisija turi teisę keisti ir peržiūrėti šias gaires.

11.

Regionine pagalba siekiama bendros svarbos tikslo, kuris atspindi rūpinimąsi teisingumu, būtent: skatinti ekonominę sanglaudą ir padėti mažinti atotrūkį tarp skirtingo įvairių Bendrijos regionų išsivystymo lygio. RPG 2 punkte nurodyta: „Nacionalinė regioninė pagalba yra skirta spręsti mažiau išsivysčiusių regionų problemoms, tačiau kartu ji skatina valstybių narių ir visos Europos Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą“. RPG 3 punkte teigiama: „Nacionalinės regioninės investicinės pagalbos tikslas yra, remiant investicijas ir darbo vietų kūrimą, padėti mažiausiai išsivysčiusių regionų plėtrai. Ja remiama įmonių, įsisteigusių mažiau palankiuose regionuose, ekonominės veiklos plėtra ir diversifikacija, ypač skatinant įmones steigti naujus padalinius tuose regionuose.“

12.

Nuodugnaus vertinimo ribas atitinkančių didelių investicijų projektų atveju valstybės narės bus prašoma įrodyti, kad pagalba bus naudojama siekiant minėtojo teisingumo tikslo. Vadinasi, valstybė narė turės įrodyti, kad investicijų projektu bus prisidėta prie atitinkamo regiono plėtros.

13.

Nors pirmasis regioninės pagalbos tikslas – skatinti spręsti teisingumo problemas, kaip antai ekonominės sanglaudos klausimus, regionine pagalba taip pat gali būti sprendžiamos rinkos nepakankamumo problemos. Regioninės problemos gali būti susijusios su rinkos nepakankamumu, kaip antai nepakankama informacija, koordinavimo sunkumais, sunkumais pagalbos gavėjui, kylančiais skiriant lėšas investicijoms į viešąsias prekes, arba išoriniu investicijų poveikiu. Jeigu, be teisingumo tikslų, regionine pagalba sprendžiamos ir efektyvumo problemos, laikoma, kad bendras teigiamas pagalbos poveikis yra didesnis.

14.

Toliau pateikiamą neišsamų orientacinių kriterijų sąrašą galima naudoti, kai reikia įrodyti, kad pagalba prisidedama prie regiono plėtros, nes pritraukiamos papildomos investicijos ir padidinamas regiono aktyvumas. Šis teigiamas pagalbos poveikis gali būti ir tiesioginis (pvz., sukuriama tiesioginių darbo vietų), ir netiesioginis (pvz., skatinamos vietos naujovės).

15.

Valstybės narės visų pirma skatinamos pasikliauti ankstesnių valstybės pagalbos schemų ar priemonių vertinimais, poveikio vertinimais, kuriuos atliko pagalbą skiriančios institucijos, ekspertų nuomonėmis ir kitais su vertinamu investicijų projektu susijusiais tyrimais. Pagalbos gavėjo verslo plane galėtų būti pateikiama informacija apie sukurtų darbo vietų skaičių, išmokėtus atlyginimus (namų ūkio pajamų padidėjimas, kaip šalutinis poveikis), vietinių gamintojų pardavimo apimtį, investicijų sukurtą apyvartą ir susijusią galimą naudą regionui iš papildomų mokestinių pajamų.

16.

Prireikus taip pat turi būti atsižvelgta į planuojamo investicijų projekto ir nacionalinių strateginių orientacinių pagrindų bei projekto ir veiklos programų, kurios bendrai finansuojamos iš struktūrinių fondų, ryšį. Šiuo atžvilgiu Komisija gali konkrečiai atsižvelgti į bet kurį Komisijos sprendimą, susijusį su priemone, vertindama didelius projektus, kurie įgyvendinami iš struktūrinių fondų ar Sanglaudos fondo (11). Toks sprendimas, be kitų dalykų, grindžiamas „ekonominės naudos analize, įskaitant rizikos vertinimą ir numatomą poveikį atitinkamam sektoriui bei valstybės narės ir (arba) regiono bei, kai įmanoma ir tinkama, kitų Bendrijos regionų socialinei ir ekonominei padėčiai“.

17.

Valstybės pagalba investicijų subsidijomis – tai ne vienintelė politikos priemonė, kurią valstybės narės gali naudoti siekdamos paremti investicijas ir darbo vietų kūrimą palankių sąlygų neturinčiuose regionuose. Valstybės narės gali taikyti bendrąsias priemones, pvz., infrastruktūros plėtros, švietimo ir mokymo kokybės gerinimo priemones, arba gerinti bendrąją verslo aplinką.

18.

Tinkamomis laikomos priemonės, kurioms valstybė narė apsvarstė kitas politikos galimybes ir kurioms ji nustatė atrankinės priemonės, kaip antai valstybės pagalbos konkrečiai bendrovei, naudojimo pranašumus. Komisija ypač atsižvelgs į visus pasiūlytos priemonės poveikio vertinimus, kuriuos yra atlikusi valstybė narė.

19.

Analizuoti pagalbos priemonės skatinamąjį poveikį – viena iš pagrindinių užduočių atliekant nuodugnų regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams vertinimą. Komisija įvertins, ar siūloma pagalba būtina tam, jog būtų užtikrinta, „kad regioninė pagalba skatintų investicijas, kurių kitu atveju remiamose teritorijose nebūtų“ (12). Šis vertinimas bus atliekamas dviem lygmenimis: pirma, bendruoju procedūrų lygmeniu, ir, antra, išsamesniu ekonominiu lygmeniu.

20.

RPG 38 punkte nurodyti bendrieji kriterijai, pagal kuriuos atliekamas skatinamojo regioninės pagalbos poveikio vertinimas. Šie kriterijai taikomi visai regioninei pagalbai, ne tik regioninei pagalbai dideliems investicijų projektams.

21.

Jeigu regioninei pagalbai, kuri teikiama dideliems investicijų projektams, taikomas šis komunikatas, Komisija nuodugniai tikrins, „ar pagalba yra reikalinga investicijų skatinimui“ (13). Šio išsamaus vertinimo tikslas – nustatyti, ar iš tiesų pagalba padeda keisti pagalbos gavėjo elgesį, tai yra ar jis skiria (papildomų) investicijų atitinkamam remiamam regionui. Galima nustatyti daug pagrįstų priežasčių, dėl kurių bendrovė nusprendžia įsikurti tam tikrame regione net tuo atveju, jei pagalba neteikiama.

22.

Atsižvelgiant į teisingumo tikslą, kuris susijęs su sanglaudos politika, ir į tai, ar pagalba padeda siekti šio tikslo, skatinamojo poveikio pagrįstumą galima įrodyti pasitelkiant du galimus scenarijus:

23.

Valstybė narė Komisijai turėtų įrodyti pagalbos skatinamojo poveikio buvimą. Ji turės pateikti aiškių įrodymų, kad pagalbos reikia, nes ji iš tikrųjų turi poveikį renkantis investiciją arba vietą. Reikės aiškiai nurodyti, kuris scenarijus taikomas. Kad būtų galima atlikti nuodugnų vertinimą, valstybė narė turės ne tik pateikti informaciją apie projektą, kuriam skiriama pagalba, bet ir išsamų priešingos padėties aprašymą, t. y. įvykių scenarijų, jeigu valstybė narė pagalbos gavėjui pagalbos neskirtų.

24.

Aprašydama 1 scenarijų, valstybė narė pagalbos skatinamojo poveikio įrodymų galėtų pateikti pristatydama bendrovės dokumentus, įrodančius, kad investicijos be pagalbos nebūtų pelningos ir kad jokios kitos vietos neįmanoma numatyti, išskyrus atitinkamą remiamą regioną.

25.

Aprašydama 2 scenarijų, valstybė narė pagalbos skatinamojo poveikio įrodymų galėtų pateikti pristatydama bendrovės dokumentus, kuriais palyginamos sąnaudos bei nauda įsikuriant atitinkamame remiamame regione ir sąnaudos bei nauda vietą pasirinkus kitame regione. Šiuos lyginamuosius scenarijus Komisija laikys realiais.

26.

Valstybės narės visų pirma raginamos pasikliauti rizikos vertinimais (įskaitant su vietos pasirinkimu susijusios rizikos vertinimą), finansinėmis ataskaitomis, vidiniais verslo planais, ekspertų nuomonėmis ir kitais su vertinamu investicijų projektu susijusiais tyrimais. Skatinamąjį poveikį patikrinti padėtų dokumentai, kuriuose pateikiama informacija apie paklausos prognozes, sąnaudų prognozes, finansines prognozes, investicijų komitetui pateikti dokumentai, kuriuose išsamiai nagrinėjami skirtingi investavimo scenarijai, arba finansinėms rinkoms pateikti dokumentai.

27.

Atsižvelgiant į minėtus dalykus, ypač į 1 scenarijų, pelningumo lygį galima įvertinti taikant metodus, kurie paprastai naudojami konkrečioje pramonės šakoje ir kurie gali apimti: projekto grynosios dabartinės vertės (toliau – GDV), vidinės grąžos normos (toliau – VGN) arba panaudoto kapitalo grąžos (toliau – PKG) vertinimo metodus.

28.

Jeigu pagalba gavėjo nepaskatina (papildomai) investuoti į atitinkamą remiamą regioną, vadinasi, trūksta skatinamojo poveikio, kad būtų pasiektas regioninis tikslas. Jeigu pagalba neturi skatinamojo poveikio, kad būtų pasiektas regioninis tikslas, galima laikyti, kad tokia pagalba bendrovei suteikiama likvidžių lėšų. Todėl nuodugniai vertinant regioninę pagalbą dideliems investicijų projektams, ji nebus tvirtinama, jeigu paaiškės, kad ta pati investicija regione būtų padaryta ir be pagalbos.

29.

Kad regioninė pagalba būtų proporcinga, jos suma ir intensyvumas turi būti apribotas iki minimumo, kurio reikia, kad investuojama būtų remiamame regione.

30.

RPG iš esmės užtikrinama, kad regioninė pagalba būtų proporcinga problemų remiamuose regionuose mastui, nustatant bendras regioninės pagalbos aukščiausias ribas ir automatiškai palaipsniui mažinant šias regioninės pagalbos ribas dideliems investicijų projektams (žr. 1 ir 3 punktus).

31.

Regioninės pagalbos, kurią reikia nuodugniai įvertinti, atvejais būtina išsamiau patikrinti šį RPG nustatyto bendro proporcingumo principo taikymą.

32.

1 scenarijaus atveju, pagalba, kaip investicijų paskata, paprastai bus laikoma proporcinga, jeigu, suteikus pagalbą, investicijų grąža atitiks įprastą grąžos normą, kurią bendrovė taiko kitiems investicijų projektams, taip pat atitiks bendrovės kapitalo sąnaudas apskritai arba atitiks grąžą, kuri paprastai gaunama atitinkamoje pramonės šakoje.

33.

2 scenarijaus atveju, pagalba, kaip su vieta susijusi paskata, paprastai laikoma proporcinga, jeigu ji yra lygi pagalbą gaunančios bendrovės investavimo remiamame regione grynųjų išlaidų ir investavimo kitame (-uose) regione (-uose) grynųjų išlaidų skirtumui. Būtina atsižvelgti į visas šias išlaidas ir naudą, įskaitant, pvz., administravimo išlaidas, transporto išlaidas, mokymo išlaidas, kurioms neskiriama mokymo pagalba, bei darbo užmokesčio skirtumus.

34.

Galiausiai dėl šių grynųjų išlaidų, kurios laikomos susijusiomis su regioninėmis problemomis, mažėja investicijų pelningumas. Taigi skaičiavimus, kurie naudojami skatinamajam poveikiui nustatyti, taip pat galima taikyti siekiant įvertinti pagalbos proporcingumą.

35.

Valstybė narė turi įrodyti pagalbos proporcingumą remdamasi tokiais atitinkamais dokumentais, kurie nurodyti 26 punkte.

36.

Pagalbos intensyvumas jokiu būdu negali viršyti regioninės pagalbos ribų, kurios buvo patikslintos taikant mažinimo metodą, kaip nurodyta RPG.

37.

Siekdama įvertinti rinkos dalis ir galimą per didelį pajėgumą tose rinkose, kurios dėl struktūrinių priežasčių yra apimtos nuosmukio, Komisija turi apibrėžti atitinkamo produkto rinką ir geografinę rinką. Vadinasi, atitinkamos rinkos paprastai (15) jau bus apibrėžtos regioninės pagalbos priemonių atvejais, kai reikia atlikti nuodugnų įvertinimą.

38.

Du pagrindiniai galimo neigiamo pagalbos poveikio rodikliai, jau nurodyti RPG 68 punkte, yra didelės užimamos rinkos dalys ir galimas per didelis pajėgumas toje rinkoje, kuri dėl struktūrinių priežasčių yra apimta nuosmukio. Jie siejami su dviem žalos konkurencijai teorijomis – įtakos rinkoje įgijimu ir neveiksmingų rinkos struktūrų sukūrimu arba išlaikymu. Šie du rodikliai jau bus prima facie įvertinti prieš pradedant tyrimo procedūrą. Kad būtų galima pateikti visus galutiniam pusiausvyros nustatymui reikalingus elementus, šie du rodikliai bus įvertinti detaliau atliekant nuodugnų įvertinimą. Trečias galimo neigiamo pagalbos poveikio rodiklis – pagalbos įtaka prekybai – bus nuodugniai įvertintas. Nors šie trys rodikliai laikomi pagrindiniais neigiamo poveikio, kuris gali atsirasti suteikus regioninę pagalbą dideliam investicijų projektui, elementais, Komisija neatmeta galimybės, kad tam tikrais atvejais gali būti svarbūs ir kiti rodikliai.

39.

Komisija ypatingą dėmesį skirs neigiamam poveikiui, susijusiam su įtaka rinkoje ir per dideliu pajėgumu tais atvejais, jeigu pagalba suteikia paskatą keisti investavimo sprendimą taip, kad be pagalbos investuojama nebūtų (skatinamojo poveikio 1 scenarijus).

40.

Tačiau tuo atveju, jei atlikus priešingos padėties analizę, paaiškėja, kad net nesuteikus pagalbos, investuojama vis tiek būtų, nors ir kitoje vietoje (2 scenarijus), ir jeigu pagalba yra proporcinga, galimi iškraipymo rodikliai, tokie kaip didelė užimama rinkos dalis ir pajėgumo augimas nepakankamai gerai veikiančioje rinkoje, iš esmės išliktų nepakitę nepriklausomai nuo to, ar pagalba buvo suteikta, ar ne.

41.

Nustatydama optimalų investicijų lygį rinkose, kur rinkos dalyvių nedaug (įprasta situacija didelių investicijų projektų atveju), kiekviena bendrovė atsižvelgia į savo konkurentų padarytas investicijas. Jeigu pagalba konkrečią bendrovę paskatina investuoti daugiau, konkurentai į tai gali reaguoti sumažindami savo išlaidas toje srityje. Šiuo atveju pagalba skatinama išstumti privačias investicijas. Jeigu dėl to tokie konkurentai susilpnėja arba net turi pasitraukti iš rinkos, vadinasi, pagalba iškraipo konkurenciją. Šiuo atžvilgiu, kaip nurodyta 38 punkte, RPG išskiriami atvejai, kai pagalbos gavėjas turi įtaką rinkoje, ir atvejai, kai suteikus pagalbą nuosmukio apimtoje rinkoje gerokai išplečiamas pajėgumas.

42.

Apskritai tikėtina, kad koncentruotoje rinkoje bet kokia pagalba vienam gavėjui greičiausiai iškraipys konkurenciją, nes kiekvienos bendrovės sprendimas jos konkurentams veikiausiai turės daugiau tiesioginės įtakos. Tokia padėtis visų pirma susiklosto tuo atveju, jeigu subsidijos skiriamos pagrindiniam rinkos dalyviui. Todėl, jeigu gaudamas pagalbą gavėjas gali išlaikyti ar padidinti savo įtaką rinkoje (16), regioninė pagalba dideliems investicijų projektams gali turėti neigiamą poveikį konkurentų investicijų sprendimams ir taip paskatinti konkurencijos iškraipymą. Tokia padėtis būtų žalinga vartotojams. Todėl Komisija siekia apriboti valstybės pagalbą įtakos rinkoje turinčioms bendrovėms.

43.

Visais regioninės pagalbos atvejais, kai taikomas reikalavimas dėl ribinių sumų, nuo kurių reikia pranešti apie pagalbą (RPG 64 punktas), Komisijai reikia įvertinti (RPG 68 punkto a papunktis) pagalbos gavėjo (ar grupės, kuriai jis priklauso) atitinkamo produkto ar produktų pardavimo dalį tam tikroje produkto rinkoje (-ose) ir geografinėje rinkoje (-ose). Tačiau vertinant rinkos dalis, gaunama preliminari informacija apie galimus sunkumus. Todėl atlikdama nuodugnų vertinimą, Komisija prireikus taip pat atsižvelgs į kitus veiksnius, įskaitant rinkos struktūrą, kuri vertinama pagal rinkos koncentraciją (17), galimas patekimo į rinką kliūtis (18), pirkėjų galią (19) ir pasitraukimo iš rinkos kliūtis.

44.

Komisija į rinkos dalis ir kitus susijusius veiksnius atsižvelgs prieš investavimą ir po jo (paprastai iki investavimo pradžios likus vieneriems metams ir praėjus metams, kai pasiekiamas visas gamybos pajėgumas). Nuodugniai vertindama neigiamą poveikį, Komisija kreips dėmesį į tai, kad nors tam tikri investicijų projektai įgyvendinami per palyginti trumpą vienerių ar dvejų metų laikotarpį, didesnė dalis didelių investicijų projektų vykdomi kur kas ilgiau. Todėl daugumoje atvejų būtina atlikti ilgo laikotarpio rinkų vystymosi analizę. Tačiau Komisija pripažįsta, kad tokios ilgo laikotarpio analizės yra daugiau teorinės, ypač nepastoviose rinkose ar rinkose, kuriose sparčiai vyksta technologiniai pokyčiai. Todėl kuo ilgesnis laikotarpis analizuojamas ir kuo labiau analizė yra teorinė, tuo mažiau reikšmės bus teikiama galimam neigiamam poveikiui, kurį sukelia įtakos rinkoje turėjimas, arba išskirtinio elgesio galimybei.

45.

Konkurencija laikoma veiksminga tuo atveju, kai neveiksmingos bendrovės priverčiamos pasitraukti iš rinkos. Ilgainiui šis procesas ima skatinti technologijų pažangą ir veiksmingą negausių išteklių naudojimą ekonomikoje. Tačiau žymus pajėgumo išplėtimas, kurį valstybės pagalba užtikrina nepakankamai gerai veikiančioje rinkoje, gali smarkiai iškraipyti konkurenciją, nes dėl pernelyg didelio pajėgumo gali sumažėti pelno maržos ir konkurentų pajėgumas arba konkurentai gali būti priversti trauktis iš rinkos. Todėl gali susiklostyti tokia padėtis, kad konkurentai, kurie įprastomis sąlygomis sugebėtų išsilaikyti rinkoje, būtų priversti pasitraukti iš jos dėl to, kad buvo suteikta valstybės pagalba. Be to, mažų sąnaudų bendrovėms pagalba taip pat gali užkirsti kelią į rinką ir gali mažinti paskatas konkurentams diegti naujoves. Todėl atsiranda neveiksmingų rinkos struktūrų, kurios ilgainiui pasidaro žalingos ir vartotojams.

46.

Norėdama įvertinti, ar pagalba gali prisidėti kuriant arba išlaikant neveiksmingas rinkos struktūras, kaip nurodyta pirmiau, Komisija atsižvelgs į papildomą gamybos pajėgumą, kuris buvo sukurtas įgyvendinant projektą, ir į tai, kad rinka veikia nepakankamai gerai (20). Pagal RPG laikoma, kad papildomas pajėgumas kelia sunkumų tik tada, jeigu jis buvo sukurtas nepakankamai gerai veikiančioje rinkoje ir jeigu papildomas pajėgumas viršija daugiau kaip 5 % atitinkamos rinkos.

47.

Kadangi visiško nuosmukio apimtoje rinkoje sukurto pajėgumo iškraipomasis poveikis paprastai yra didesnis nei santykinio nuosmukio apimtoje rinkoje, Komisija atskirai vertins atvejus, kai rinka ilgo laikotarpio perspektyvoje struktūriniu atžvilgiu yra apimta nuosmukio (t. y. jos augimo norma neigiama), ir atvejus, kai atitinkamos rinkos nuosmukis yra santykinis (t. y. rinkai būdinga teigiama augimo norma, tačiau ji neviršija lyginamosios standartinės augimo normos (žr. 48 punktą). Jeigu įgyvendinant projektą pajėgumas sukuriamas rinkoje, kuri struktūriniu atžvilgiu yra apimta visiško nuosmukio, atlikdama pusiausvyros tyrimą, Komisija jį laikys neigiamu veiksniu, kurio poveikio neatsvers jokie teigiami elementai. Šiuo atveju ilgalaikė nauda, kurios gautų atitinkamas regionas, taip pat labiau abejotina.

48.

Nepakankamas rinkos veikimas paprastai vertinamas lyginant su praėjusių penkerių metų Europos ekonominės erdvės BVP prieš pradedant įgyvendinti projektą (lyginamasis standartas). Praėjusio laikotarpio rezultatai lengviau prieinami ir jais, palyginti su būsimomis prognozėmis, galima pasikliauti. Tačiau, atlikdama nuodugnų vertinimą, Komisija taip pat gali atsižvelgti į tikėtinas būsimas tendencijas, nes pajėgumo padidėjimas turės įtakos ir kelerius metus po investavimo. Rodikliai galėtų būti: numatomas būsimas atitinkamos rinkos augimas ir su juo susijusios tikėtinos pajėgumo panaudojimo normos bei tikėtinas pajėgumo padidėjimo poveikis konkurentams, nes šis padidėjimas iš dalies lems kainas ir pelno maržos dydį.

49.

Remiantis patirtimi taip pat galima tvirtinti, kad atitinkamo produkto augimas Europos ekonominėje erdvėje tam tikrais atvejais gali būti netinkamas lyginamasis standartas pagalbos poveikiui įvertinti, ypač tuo atveju, jeigu atitinkama rinka yra pasaulinė rinka ir jeigu Europos ekonominėje erdvėje tam tikrų produktų gaminama ar vartojama palyginti nedaug. Tokiais atvejais, vertindama pagalbos poveikį rinkos struktūroms, Komisija laikysis platesnio požiūrio ir pirmiausia atsižvelgs į Europos ekonominės erdvės gamintojų išstūmimo tikimybę.

50.

Kaip paaiškinta RPG 2 punkte, dėl geografinio išskirtinumo regioninė pagalba skiriasi nuo kitų formų horizontaliosios pagalbos. Regioninei pagalbai ypač būdinga tai, kad ja siekiama daryti įtakos investuotojų sprendimams, kai jie renkasi investicijų projektų įgyvendinimo vietą. Kai regionine pagalba kompensuojamos papildomos išlaidos, kurių patiriama dėl regioninių problemų, ir skatinamos papildomos investicijos remiamose vietovėse, ja prisidedama ne tik prie regiono plėtros, bet ir prie sanglaudos didinimo, todėl ji galiausiai naudinga visai Bendrijai (21). Galimas neigiamas su vieta susijęs regioninės pagalbos poveikis jau nustatytas ir iki tam tikro lygio apribotas RPG ir regioninės pagalbos žemėlapiuose, kuriuose išsamiai apibrėžtos vietovės, kurioms gali būti skirta regioninė pagalba, atsižvelgiant į teisingumo principą ir sanglaudos politikos tikslus, taip pat reikalavimus atitinkančios pagalbos intensyvumą. Pagalbos negalima skirti, jeigu siekiama pritraukti investicijų už šių vietovių ribų. Vertindama didelius investicijų projektus, kuriems turi būti taikomos šios gairės, Komisija turėtų turėti visą būtiną informaciją, kad galėtų nuspręsti, ar dėl valstybės pagalbos smarkiai sumažėtų darbo vietų kitose Bendrijos vietose.

51.

Konkrečiau, kai investiciją, dėl kurios padidėja gamybos pajėgumas rinkoje, galima padaryti suteikus valstybės pagalbą, atsiranda pavojus, kad dėl to gali būti neigiamai paveiktos investicijos ir gamyba kituose Bendrijos regionuose. Tai itin tikėtina, jeigu pajėgumai didėja sparčiau nei auga rinka, o taip būtent ir yra didelių investicijų projektų, atitinkančių antrąjį RPG 68 punkto kriterijų, atveju. Neigiamas poveikis prekybai, atitinkantis nebevykdomą ekonominę veiklą regionuose, kuriems daro poveikį pagalba, gali reikšti subrangovų prarastas darbo vietas (22) susijusioje rinkoje ir prarastą teigiamą šalutinį poveikį (pavyzdžiui, koncentracijos poveikį, žinių sklaidą, švietimą ir mokymus ir t. t.).

52.

Nustačiusi, kad pagalba reikalinga kaip paskata investuoti atitinkamame regione, Komisija teigiamą regioninės investicinės pagalbos dideliam investicijų projektui poveikį palygins su neigiamu jos poveikiu. Bus atidžiai nagrinėjamas bendrasis pagalbos poveikis sanglaudos procesui visoje Bendrijoje. Komisija šiame komunikate nustatytus kriterijus taikys ne savaime – ji atliks bendrą jų santykinės reikšmės vertinimą. Nustatant pusiausvyrą, nė vienas elementas nėra lemiamas ir jokia jų grupė pati savaime negali būti laikoma pakankama priemonės atitikčiai užtikrinti.

53.

Visų pirma, Komisijos nuomone, pritraukiant investicijas į skurdesnį regioną (kuriam nustatyta aukštesnė regioninės pagalbos riba), padaroma daugiau naudos sanglaudai visoje Bendrijoje, nei tuo atveju, jeigu tos pačios investicijos būtų skirtos labiau išsivysčiusiam regionui. Vadinasi, pagal 2 scenarijų, kai turi būti pateikta įrodymų dėl alternatyvios vietos, vertinimas, kad be pagalbos būtų buvę investuojama skurdesniame regione (daugiau regioninių problemų – didesnis leistinas regioninės pagalbos intensyvumas) arba tokiame regione, kuriame, esą, tokios pačios regioninės problemos kaip ir tiksliniame regione (toks pat didžiausias leistinas regioninės pagalbos intensyvumas), bus laikomas neigiamu veiksniu atliekant bendrąjį pusiausvyros tyrimą ir nepanašu, kad šį veiksnį kompensuotų kokie nors kiti teigiami veiksniai, nes jis neatitinka regioninės pagalbos esmės. Vis dėlto atliekant pusiausvyros tyrimą paprastai bus apsvarstytas ir teigiamas regioninės pagalbos, kuria tik kompensuojamas grynųjų išlaidų, susijusių su alternatyvia labiau išsivysčiusia investicijų vieta, skirtumas (tai atitinka pirmiau aprašyto proporcingumo tyrimo sąlygas, kaip ir „teigiamo poveikio“ reikalavimus, nustatytus tikslui, tinkamumui ir skatinamajam poveikiui), siekiant atsverti bet kokį neigiamą poveikį naujai investicijai toje alternatyvioje vietoje.

54.

Vis dėlto, kai esama patikimų įrodymų, kad dėl valstybės pagalbos kitose Europos Sąjungos vietose smarkiai sumažėtų darbo vietų, kurios antraip greičiausiai būtų išsaugotos vidutinės trukmės laikotarpiu, nustatant pusiausvyrą, būtina atsižvelgti į socialinį ir ekonominį poveikį tai vietai.

55.

Po Reglamento (EB) Nr. 659/1999 6 straipsnyje nustatytos oficialios tyrimo procedūros Komisija gali nutraukti procedūrą, priėmusi sprendimą pagal to Reglamento 7 straipsnį.

56.

Komisija gali nuspręsti patvirtinti pagalbą, nustatyti tam tikras su ja susijusias sąlygas ar ją uždrausti (23). Jeigu pagal to Reglamento 7 straipsnio 4 dalį Komisija priima sąlyginį sprendimą, ji gali nustatyti sąlygas, kuriomis apribojamas galimas konkurencijos iškraipymas ir užtikrinamas proporcingumas. Visų pirma Komisija gali sumažinti pagalbos sumą, apie kurią buvo pranešta, ar pagalbos intensyvumą tiek, kiek to reikia, kad pagalba būtų laikoma proporcinga ir todėl suderinama su bendrąja rinka.