28.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/41

—

pabrėžia, jog siekiant ekonominio, socialinio ir teritorinio augimo ir įtraukties visoje ES būtina ir veiksminga prieiga prie interneto prieinamomis kainomis,

—

pažymi, kad plačiajuosčio ryšio paslaugos, kurias galima lyginti su kitomis komunalinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, vandens ir elektros tiekimu, šiuo metu vis dažniau laikomos ketvirtąja komunalinių paslaugų rūšimi,

—

pabrėžia, jog ES užtikrintų, kad visiems gyventojams ar vartotojams pagrįstomis kainomis būtų pasiūlytos paslaugos ir aukštos kokybės ryšiai, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ar geografinės vietovės,

—

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka pagrindinis vaidmuo ir atsakomybė padedant prieinamomis kainomis užtikrinti prieigą prie plačiajuosčio ryšio regionuose, kuriuose to neįmanoma pasiekti dėl rinkos ydų, atlikdamos lyderio vaidmenį įgyvendinant bandomuosius projektus, skirtus elektroninės prieigos atotrūkiui sumažinti, ir plėtojant naujas, į piliečių orientuotas viešąsias e. paslaugas,

—

mano, kad Regionų komitetas jau keletą kartų nagrinėjo ir aptarė sprendimus, kuriuos ES įgyvendina vietos ir regionų valdžios institucijos, ir pripažįsta, kad neįmanoma rasti visoms situacijoms tinkančio sprendimo. Veiksmai, kurie tiktų didiesiems miestų centrams, gali netikti kitoms vietovėms, pavyzdžiui, nedideliems kalnų regionams, kuriems būdingas sudėtingas nelygus reljefas arba mažas gyventojų tankumas, todėl norint teikti bet kokias paslaugas tokiose vietovėse reikia didelių pastangų.

Pranešėjas

:

Robert Bright (UK/ESP), Niuporto miesto tarybos narys

1.

paprašytas užtikrinti, kad visi pageidaujantys gauti universaliąsias elektroninių ryšių (e. ryšių) paslaugas gautų paslaugas, kurios būtinos vystymui ir dalyvavimui visuomenės gyvenime, teigiamai vertina antrąjį periodinį elektroninių ryšių tinklų universaliųjų paslaugų apimties persvarstymą. Tai – didelis žingsnis įvertinant, ar prieigos, aprėpties ir dalyvavimo ūkinėje veikloje galimybės visoje ES yra vienodos. Plačiajuosčio ryšio paslaugos, kurias galima lyginti su kitomis viešosiomis paslaugomis, pavyzdžiui, vandens ir elektros tiekimu, šiuo metu vis dažniau laikomos ketvirtąja viešųjų paslaugų rūšimi. Regionų komitetas yra pareiškęs, kad atnaujintoje Europos Sąjungos (ES) Lisabonos strategijoje informacijos ir ryšių technologijos (IRT) galėtų tapti veiksniu, užtikrinančiu didesnį konkurencingumą ir geresnes viešąsias paslaugas, tuo siekiant, kad:

2.

pritaria keturiems konkretiems direktyvoje nustatytiems universaliųjų paslaugų apimties elementams ir pabrėžia, kad prieigos prie plačiajuosčio ryšio, universaliųjų paslaugų ir interneto vystymas ateityje turės didelės įtakos ES valstybių narių socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai. ES turi užtikrinti, kad visiems gyventojams ar vartotojams pagrįstomis kainomis būtų pasiūlytos paslaugos ir aukštos kokybės ryšiai, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ar vietos, kurioje jie gyvena. Nagrinėdama įgyvendintų priemonių padarinius, ES taip pat turi labiau atsižvelgti į regioninį aspektą (1).

3.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka pagrindinis vaidmuo ir atsakomybė padedant prieinamomis kainomis užtikrinti prieigą prie plačiajuosčio ryšio regionuose, kuriuose to neįmanoma pasiekti dėl rinkos ydų, atlikdamos lyderio vaidmenį įgyvendinant bandomuosius projektus, skirtus elektroninės prieigos atotrūkiui sumažinti, ir plėtojant naujas, į piliečius orientuotas viešąsias e. paslaugas (2).

4.

pabrėžia, jog ES telekomunikacijų politika iš esmės turi būti lanksti ir plati, kad galėtų prisitaikyti prie sparčiai vykstančių ir neprognozuojamų technologijų ir rinkos pokyčių, turinčių įtakos visoms kitoms visuomenės gyvenimo sritims (3).

5.

pabrėžia, kad būtina parengti bazines priemones tose srityse, kurios horizontaliu požiūriu yra prioritetinės, tuo skatinant lygias galimybes (pavyzdžiui, užtikrinti galimybę be kliūčių naudotis viešosiomis interneto tinklavietėmis arba kurti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą). Siekiant šio tikslo būtinas vietos, regionų arba nacionalinių valdžios institucijų dalyvavimas (4).

6.

džiaugiasi, kad Komisija imasi galvoti apie tai, koks bus universaliųjų paslaugų vaidmuo teikiant e. ryšių paslaugas ateityje, pirmiausia tais atvejais, kai reikės užtikrinti didesnę prieigą prie elektroninių ryšių paslaugų visiems vartotojams, taip pat neįgaliesiems.

7.

pritaria Komisijai, kad reikia reguliariai ir dažnai imtis elektroninių ryšių tinklų universaliųjų paslaugų persvarstymo.

8.

pabrėžia, jog siekiant ekonominio, socialinio ir teritorinio augimo ir įtraukties visoje ES būtina ir veiksminga prieiga prie interneto prieinamomis kainomis.

9.

iš esmės pripažįsta, kad ES valstybėse narėse prieiga, įdiegimas ir vystymasis yra netolygūs ir skirtingi, o tai ryškiausiai matoma tuose regionuose (visų pirma kaimo vietovėse), kuriose, palyginti su miesto ir didmiesčio zonomis, prieinamomis kainomis tiekiamo ir veiksmingo interneto skvarba yra nepakankama.

10.

nerimauja, kad atsirado ne tik skaitmeninė, bet ir socialinė ir ekonominė atskirtis, nes šios sritys vis labiau priklauso nuo skaitmeninių technologijų ir prieigos prie jų.

11.

pripažįsta, kad rinka tam tikrose geografinėse vietovėse neužtikrina prieinamomis kainomis tiekiamo spartaus plačiajuosčio ryšio tinklų atsiradimo ir ragina Europos Komisiją parengti politikos priemones ir gaires, kuriomis pripažįstant rinkos neveiksmingumą būtų sudarytos sąlygos imtis valstybinių ir viešųjų iniciatyvų kurti atvirus tinklus, kurie veiktų atskirai nuo paslaugų tokiose vietovėse.

12.

pabrėžia, kad galimybė visoje Europos Sąjungoje naudotis plačiajuosčiu ryšiu už prieinamą kainą yra esminė viešųjų paslaugų kokybės užtikrinimo, konkurencingumo ir našumo skatinimo prielaida (5). Prieiga prie aukštos kokybės plačiajuosčio ryšio už prieinamą kainą gali pagerinti prieigą prie vietos ir regionų valdžios institucijų teikiamų paslaugų ir jų kokybę, o mikroįmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms – padėti platinti savo produkciją. Atokiems, ypač atokiausiems, regionams ir bendruomenėms, plačiau paplitusi ir greitesnė prieiga prie plačiajuosčio ryšio paslaugų bus labai naudinga (6).

13.

pabrėžia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį ekonomiškai mažiau išsivysčiusiems regionams, kad jie pasinaudotų IRT užtikrinamos veiksmingos konvergencijos galimybėmis ir išvengtų atskirties pavojaus (7).

14.

dar kartą ragina siekti Rygos tikslo – iki 2010 m. teikti plačiajuosčio ryšio paslaugą 90 proc. ES gyventojų, tačiau pažymi, kad to savaime nepakaks, šį tikslą reikia papildyti ir atsižvelgti į kitus veiksnius: geografinį pasiskirstymą, gyventojų tankumą ir pan. Tarp valstybių narių tebėra nemažai skirtumų, o Europos Komisijos analizė rodo, kad šis ryšys pasiekia tik 70 proc. kaimuose gyvenančių ES gyventojų (8).

15.

mano, kad skatinant skaitmeninį raštingumą bei sudarant palankią aplinką IRT sektoriuje veikiančioms įmonėms bei moksliniams tyrimams šioje srityje vietos ir regionų valdžios institucijų veiksmai gali tapti pavyzdžiu, kaip ieškoti prie vartotojų poreikių pritaikytų e. vyriausybės sprendimų (9).

16.

ragina Komisiją apibrėžti plačiajuostį ryšį kaip nuolatinę paslaugą (angl. „always-on“), kuri leidžia vienu metu naudotis balso ir duomenų perdavimo paslaugomis minimaliu parsisiuntimo ir išsiuntimo greičiu, kurio pakanka, kad visuose regionuose būtų užtikrinta veiksminga prieiga prie interneto.

17.

pabrėžia, kad ilgalaikė e. atskirtis yra socialinės ir ekonominės atskirties priežastis. Socialiniu požiūriu būtina užtikrinti lygias e. prieigos ir įgūdžių įgijimo galimybes. Be to, šioje srityje glūdi iki šiol nepanaudotas ekonominis potencialas. Svarbu, kad IRT taptų nauja „socialine priemone“ ir būtų naudojama susiejant IRT strategijas ir Bendrijos socialinę politiką (10) bei kaip su sanglaudos politika suderinta priemonė būtų pasitelkta vietos ir regionų vystimuisi.

18.

baiminasi, kad diegiant plačiajuostį ryšį dažnai gali iškilti rinkos neveiksmingumo pavojus, jeigu privačių operatorių nuomone, investicijos į atokių, kaimo vietovių ar vietovių, kuriose mažas gyventojų tankumas arba vietovių, kuriose dėl kalnų ir aukštumų sudėtinga ir sunku tokį ryšį įdiegti, infrastruktūrą bus nerentabilios (11).

19.

siūlo numatyti mechanizmus, skirtus plėtoti veiksmingą prieigą prie plačiajuosčio interneto kaimo vietovėse, mažo gyventojų tankumo regionuose ir atokiausiuose regionuose. Prireikus turėtų būti suteikiama parama vietos ir regionų valdžios institucijoms, arba, bendradarbiaujant su jomis, mažosioms ir vidutinėms įmonėms arba pasitelkiant vietos iniciatyvas, investuoti į IRT ir infrastruktūros vystymą (12).

20.

ragina parengti konkrečias priemones, tokias kaip ES struktūriniai fondai, kad ES regionuose dar iki 2010 m. numatomo šių programų tarpinio persvarstymo pavyktų pasiekti, kad veiksminga prieiga prie interneto būtų užtikrinama aiškiai ir nuosekliai.

21.

pripažįsta, kad ES interneto portalai labai padeda visiems suinteresuotiems subjektams keistis geriausia patirtimi, kaip kurti ir vystyti plačiajuosčio ryšio atvirosios prieigos tinklus pagal ES valstybės pagalbos taisykles naudojant ES, nacionalines ir regionų lėšas (pavyzdžiui, http://www.broadband-europe.eu).

22.

pripažindamas, kad plačiajuosčio ryšio technologijos daro didelį poveikį tolesniam Europos bendrosios rinkos vystymuisi apskritai, ragina Europos Komisiją prieš pateikiant dabartinei ekonominei padėčiai sureguliuoti skirtas atnaujintas politikos priemones pagalvoti apie galimybę panaudoti visus savo turimus mechanizmus ir tuo skatinti investuoti į minėtą infrastruktūrą.

23.

mano, kad ES konkurencingumas, paslaugų apimtis ir kokybė, našumas ir, galiausiai, užimtumo lygis daugelyje sektorių gali daugiausia priklausyti nuo to, ar turėsime sparčią ir veiksmingą prieigą prie interneto.

24.

kadangi nacionalinės, regionų ir vietos valdžios ir kitos institucijos vis daugiau paslaugų piliečiams teikia elektroninėmis priemonėmis (e. vyriausybė, e. sveikata, e. mokymasis, e. viešieji pirkimai), siekiant demokratinio dalyvavimo (e. įtraukties) vis svarbiau yra užtikrinti pakankamą prieigą prie plačiajuosčio ryšio technologijų (13). Vietos, regionų, nacionalinių ir Europos valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimą taip pat būtų galima sustiprinti viešojo administravimo sektoriuje pagerinus prieigą prie plačiajuosčio ryšio, visų pirma atsižvelgiant į šiuo metu į nacionalinę teisę perkeliamą ES paslaugų direktyvą.

25.

mano, kad Regionų komitetas jau keletą kartų nagrinėjo ir aptarė sprendimus, kuriuos ES įgyvendina vietos ir regionų valdžios institucijos, ir pripažįsta, kad neįmanoma rasti visoms situacijoms tinkančio sprendimo. Veiksmai, kurie tiktų didiesiems miestų centrams, gali netikti kitoms vietovėms, pavyzdžiui, nedideliems kalnų regionams, kuriems būdingas sudėtingas nelygus reljefas arba mažas gyventojų tankumas, todėl norint teikti bet kokias paslaugas tokiose vietovėse reikia didelių pastangų (14).

26.

sutinka, kad skirtumai skaitmeninių gebėjimų srityje vis dar dideli. Rizikos grupėms priklauso vyresnio amžiaus, ekonominės veiklos nevykdantys, mažai išsilavinę asmenys bei asmenys, neįgiję e. žinių, būtinų e. įgūdžiams darbe tobulinti.

27.

pabrėžia, kad labai svarbus yra mokymas ir profesiniai kursai, padedantys prisitaikyti prie nuolat skaitmeninių technologijų srityje tobulėjančios visuomenės, ir ypatingą dėmesį atkreipia į pažeidžiamas visuomenes grupes (15).

28.

pažymi, kad reikia skirti ypatingą dėmesį atotrūkiui tarp plačiajuosčio ryšio diegimo ir atsiliekančio realaus tokio ryšio naudojimo, nulemto visuomenės skaitmeninių gebėjimų, kuriuos dar galima būtų tobulinti. Siekiant šį atotrūkį sumažinti, vietos ir aukštesniu lygiu reikia imtis priemonių pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis plačiajuosčiu ryšiu: rengti interneto mokymus, steigti prieigos taškus viešose vietose (16), finansuoti gyventojų bendruomenių ir kitų nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus mokymui ir savišvietai skaitmeninių gebėjimų srityje, skatinti plačiajuosčio tinklo paslaugų teikėjų konkurenciją.

29.

paprašytas įvertinti naujos kartos interneto technologijų vystymąsi džiaugiasi galimybe apžvelgti pasiektą technologinę ateities tinklų ir daiktų interneto pažangą.

30.

pripažįsta, kad internetas yra viena svarbiausių mūsų laikų naujovių, kurios galimybės skatinti ekonomikos vystymąsi gali suteikti apčiuopiamos naudos kuriant naujas paslaugas, atveriant naujas investicijų ir darbo perspektyvas, didinant našumą, mažinant sąnaudas ir gerinant gyvenimo kokybę (17).

31.

pažymi, kad per labai trumpą laiką spartusis internetas (plačiajuostis ryšys) tapo tiesiog būtinu šiuolaikinei ekonomikai. Šis ryšys leidžia mums kitaip pasiekti ir naudoti internetą.

32.

teigiamai vertina ateities tinklams skirtą komunikatą, kuriuo Europos Komisija nori pasiruošti galbūt didžiausiam iki šiol interneto perversmui, kuris įvyks atsiradus daiktų internetui.

33.

reiškia viltį, kad bendras būsimo komunikato tikslas ir galiausiai įvyksiantis reguliavimo pagrindo atnaujinimas skatins konkurenciją, taip pat pripažįsta, jog reikia siekti tikslo konkurencijos pagalba padaryti informacinės visuomenės paslaugas prieinamas visoje Bendrijoje (18).

34.

kaip ir Komisija mano, kad kūrybinio turinio paslaugų perkėlimas į interneto aplinką yra didžiulis iššūkis ir pabrėžia, kad naujų paslaugų ir naujų skaitmeninių žiniasklaidos priemonių turinys turėtų būti kuriamas remiantis ne vien tik ekonominiais kriterijais, bet ir atsižvelgiant į socialinius ir kultūrinius poreikius (19).

35.

ragina Regionų komitetą pabrėžti, kaip svarbu ateities skaitmeninėje aplinkoje užtikrinti daugialypės Europos visuomenės kultūrų įvairovę ir kultūrinę tapatybę (20).

36.

pabrėžia, kad svarbu vadovautis naujais principais teikiant piliečių poreikiams pritaikytas viešąsias e. paslaugas ir naujai įvertinti svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų, kurios atsakingos už šių principų nustatymą, vaidmenį. Ši užduotis yra ypač svarbi atokiems ir atokiausiems regionams bei kaimo vietovėms ir salose gyvenančioms bendruomenėms, kuriose IRT vystymo socialiniai ir ekonominiai privalumai yra būtini sanglaudai ir gali duoti didžiausią papildomą naudą (21).

37.

pabrėžia, jog siekiant išvengti bet kokios atskirties naudojantis viešosiomis paslaugomis, administracinės įstaigos turėtų laikytis daugiakanalės prieigos principo, kuris padėtų užtikrinti galimybę vartotojui naudotis jam tinkamiausia priemone (paslaugomis prie „įprastinio langelio“, tinklavietėmis, skaitmenine televizija, mobiliaisiais telefonais ir pan.) (22).

38.

Pabrėžia į bendruomenę orientuoto sąveikiojo tinklo (WEB 2.0) vaidmenį, kadangi šis reiškinys iš esmės keičia piliečių ir vietos valdžios institucijų bendravimą, užtikrindamas maksimalų sprendimų priėmimo proceso skaidrumą ir stiprindamas dalyvaujamąją demokratiją.

39.

ragina Komisiją parengti tolesnes gaires, pagal kurias regionai ir miestai turėtų taikyti ES valstybės pagalbos taisykles, pirmiausia, pereidami prie naujos kartos plačiajuosčio ryšio tais atvejais, kai rinka tokių paslaugų neužtikrina, arba įdiegdami bevielį plačiajuostį ryšį regionuose.

40.

pabrėžia, jog reikia kurti ateities daiktų internetą taip, kad būtų galima spręsti naujų pavojų vaikams ir jaunimui problemą, kuri iškils dėl didėjančios skaitmeninės konvergencijos, vis labiau prieinamo plačiajuosčio ryšio ir naujos vartotojams skirtos interneto pagalba veikiančios įrangos (23).

41.

ragina ypatingą dėmesį skirti siunčiamos informacijos apsaugai, kovai su nelegaliu ir žalingu interneto tinklapių turiniu (24). Visuomenė yra itin jautri su vartotojų ir asmens duomenų apsauga susijusiems klausimams (25).

42.

dėkoja Europos Komisijai, kad ji skiria dėmesį asmenų privatumo ir asmens duomenų apsaugos didinimui elektroninių ryšių sektoriuje.

43.

ragina sugriežtinti su saugumu susijusias nuostatas ir pagerinti vykdymo užtikrinimo mechanizmus ir atkreipia Europos Komisijos dėmesį į faktą, kad tam tikras tinklo saugumo ir vartotojų apsaugos užtikrinimo priemones reikia derinti ir įgyvendinti ne ES, bet tarptautiniu lygiu (26).

44.

reiškia viltį, kad tolesne veikla bus siekiama stimuliuoti ir skatinti techninių sprendimų, skirtų kovai su neteisėtu turiniu ir žalingu elgesiu internete, kūrimą bei taikymą, taip pat bendradarbiavimą bei įvairių suinteresuotų subjektų keitimąsi geriausia praktika vietos, regionų, Europos ir tarptautiniu lygmeniu (27).

45.

pripažįsta, kad švietimo sektoriui reikia teikti veiksmingo plačiajuosčio ryšio paslaugas ir ragina rengti mokymo medžiagą, skirtą informacijos technologijų ir žiniasklaidos priemonių naudojimo įgūdžiams ugdyti saugioje interneto aplinkoje. Pabrėžia, kad reikia imtis veiksmų pagrindinį dėmesį sutelkiant ne vien į vaikų apsaugą, bet taip pat siekiant, kad jie būtų aktyviai mokomi saugiai naudotis internetu (savarankiškumo ugdymo procesas) (28).

46.

rekomenduoja koordinuoti tyrimo veiklą atitinkamose srityse ES teritorijoje bei už jos ribų ir kaupti žinias apie tai, kaip žmonės naudojasi internetu, apie su tuo susijusius pavojus ir galimą žalingą naudojimosi interneto technologijomis poveikį, įskaitant techninius, psichologinius ir socialinius klausimus (29).

47.

reiškia nuomonę, kad telekomunikacijų reguliavimo politikos laimėjimų negalima patikimai įvertinti nacionaliniu lygmeniu, nes telekomunikacijos ir paslaugų teikimas skiriasi ne tik tarp ES regionų, bet ir pačių regionų viduje, pavyzdžiui, tankiai apgyvendinti miestai ir kaimo vietovės kiekviename regione pastebimai skiriasi nuo nacionalinio vidurkio (30).

48.

ragina Europos Komisiją geriau nei iki šiol stebėti, ar žemesniu geografiniu lygmeniu galima gauti paslaugas ir, ar tos paslaugos yra kokybiškos, tuo skiriant daugiau dėmesio regioniniams rinkos skirtumams ir užtikrinant įtrauktį (31).

49.

pabrėžia, kad laisva konkurencija telekomunikacijų srityje neužtikrina vienodos prieigos ir paslaugų visiems regionams ar mažesniems teritoriniams vienetams. Nuostatos dėl universaliųjų paslaugų turi būti nuolat ir iniciatyviai persvarstomos, siekiant užtikrinti informacinei visuomenei tikrai universalią prieigą (32).

50.

siūlo plačiajuosčio ryšio paslaugas įtraukti į dabartinę universaliųjų paslaugų direktyvos taikymo sritį ir reikalauja, kad nacionaliniai reguliuotojai skaidriai nustatytų priemones, atsižvelgtų į technologijų ir greičių raidą, numatytų konkrečius išteklius ir galiausiai sankcijas, kurios padės įgyvendinti veikiantį ir atvirą internetą toje valstybėje narėje. RK primena Europos Komisijai, kad neturėtų nukentėti tų regionų vietos valdžios institucijos ir galutiniai vartotojai nei finansiškai, nei dėl operatorių vėlavimų, kadangi jie gali laukti, kol bus įgyvendintos universaliosioms paslaugoms skirtos priemonės toje valstybėje narėje (33).

51.

siūlo nustatyti aiškius kriterijus (gyventojų tankumas, geografinė padėtis, tinklo veikimas, vietovės pobūdis), kurie padėtų nustatyti prioritetinius regionus, kenčiančius nuo rinkos ydos.

52.

mano, kad ateityje reikėtų reikalauti tokio universaliųjų paslaugų lygio, kuris nebūtų pernelyg žemas ir galėtų patenkinti aktualius dabartinių ir būsimų naudotojų poreikius. Reikėtų kalbėti apie spartesnį ir veiksmingesnį interneto ryšį, kuris sudarytų prielaidas sparčiam technologijų vystimuisi ateityje. Valstybes nares reikėtų skatinti nustatyti griežtus universaliųjų paslaugų reikalavimus nacionaliniu lygiu pagal galiojančios direktyvos 32 straipsnį (34).

53.

pripažįsta, kad reikia nustatyti ir įvertinti skirtingus plačiajuosčio ryšio teikimo patalpoms modelius, naudojant telekomunikacijų stočių atviros prieigos tinklus.

54.

ragina valdžios institucijas, pirmiausia, savivaldybių lygmens, investuoti į naujus tinklus ir mažinti statybos darbų sąnaudas sudarant palankesnes sąlygas naudotis savo kabelių kanalais arba koordinuojant tokį modernizavimą su kelio darbais ar kitais komunalinio ūkio, visų pirma elektros tinklų ar kanalizacijos, darbais.

55.

reikalauja galimybės naudotis infrastruktūra per valdžios institucijas ir komunalinių paslaugų įmones, kurios gali suteikti pakankamai viešosios prieigos kabelių kanalų naujose statybvietėse ir sudaryti infrastruktūros schemas arba viešai skelbti statybų planus. Jos taip pat gali lengviau suderinti paslaugų teikėjų ir pastatų savininkų veiksmus rengiantis naujose patalpose kloti kabelius.

56.

pataria ieškoti veiksmingų naujų ir lanksčių sprendimų, naudojant politines priemones, apibrėžtas vietos ir regionų lygiu, tačiau koordinuojamas nacionaliniu ir Europos lygiu, kuriomis remiantis infrastruktūros kūrimui teikiama ekonominė parama, ar, laikantis Bendrijos laisvosios konkurencijos principų, nustatant pagrindines gaires, kurios padėtų išvengti aptariamose geografinėse vietovėse atsirandančio rinkos neveiksmingumo (35).

57.

rekomenduoja dar labiau skatinti ir keistis informacija apie geriausią patirtį (36), susijusią su vietos ir regionų valdžios institucijų iniciatyvomis, kurias įgyvendinant optimaliai pasinaudojama struktūriniais fondais, Kaimo plėtros fondu ir valstybės pagalba teikiant ir naudojant plačiajuostį ryšį. Regionų komitetas keletą kartų pabrėžė būtinybę laikytis tokio požiūrio ir minėjo jo teigiamus aspektus.

58.

ragina Komisiją parengti ir naudoti rodiklius, kuriais remiantis būtų galima palyginti IRT paplitimą ir naudojimą skirtinguose regionuose ir padaryti naudingas išvadas, būtinas įgyvendinant ekonomines, socialines ir technologines regionų konvergencijos priemones (37).

59.

ragina pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip apginti vartotojų interesus, jeigu Universaliųjų paslaugų direktyva būtų atnaujinta (38).

60.

ragina Komisiją skatinti piliečių dalyvavimą gerinant viešojo sektoriaus valdymo ir teikiamų paslaugų kokybę, įsteigiant nuolatinę virtualią observatoriją, kurioje būtų kaupiamos šių paslaugų vartotojų reiškiamos pastabos ir pasiūlymai (39).