27.3.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 73/45

---

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

(2009/C 73/07)

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Pranešimai apie prieštaravimus turi būti perduoti Komisijai per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo datos.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„ČERNÁ HORA“

EB Nr.: CZ-PGI-0005–0409–19.10.2004

SKVN ( ) SGN ( X )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos elementai.

1.   Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:	Úřad průmyslového vlastnictví
Adresas:	Antonína Čermáka 2a 160 68 Praha 6-Bubeneč ČESKÁ REPUBLIKA
Tel.	+420 220383111
Faksas	+420 224324718
El. paštas:	posta@upv.cz

2.   Grupė:

Pavadinimas:	Pivovar Černá Hora, a. s.
Adresas:	Černá Hora 3/5 679 21 Černá Hora ČESKÁ REPUBLIKA
Tel.	+420 516482411
Faksas	+420 516437201
El. paštas:	ekonom@pivovarch.cz
Sudėtis:	Gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) Kiti ( )

Šioje paraiškoje nukrypstama nuo Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 1 dalies remiantis tuo, kad teritorijoje yra tik vienas gamintojas. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1898/2006 2 straipsnio reikalavimai įvykdyti.

3.   Produkto rūšis:

2.1 klasė – Alus

4.   Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų santrauka)

4.1.   Pavadinimas:

„Černá Hora“

4.2.   Apibūdinimas:

Šviesusis alus gali būti nuo vidutiniškos iki aukštos atenuacijos, nuo aukso geltonos iki aukso rudos spalvos, su aukšta aštraus skonio puta, nuo vidutinio iki sodraus skonio, pats alus gryno salyklo ir apynių skonio ir apynių aromato. Skonio sodrumą daugiausiai lemia jo sudėtyje esantis nefermentuotas liekamasis ekstraktas, apibūdinamas skirtumu tarp matomosios ir faktinės atenuacijos. Labai silpnas mielių arba vaisių (esterio) skonis ir aromatas yra leistini. Dėl palyginti nedidelio nepageidaujamų šalutinių fermentacijos produktų kiekio jo aromatas nėra labai intensyvus. Šis alus gali būti nuo vidutiniškai iki labai kartaus, nuo lengvai iki švelniai aštraus, jo skonis burnoje išlieka ilgesnį laiką.

Tamsusis alus gali būti nuo vidutiniškos iki aukštos atenuacijos, nuo rausvos iki rausvai rudos spalvos, su aukšta puta, malonaus apynių skonio ir aromato. Jis būna vidutiniškai aštrus ir dažniausiai sodraus skonio, kurį lemia skirtumas tarp matomosios ir faktinės atenuacijos ir jo žaliavoje esančios nefermentuojamos sudėtinės dalys. Yra leistini šalutiniai karamelės ir melasos skoniai.

Alaus rūšys ir jų sensorinės savybės:

Světlý ležák (šviesusis lager) gali būti nuo vidutiniškos iki aukštos atenuacijos, nuo aukso geltonos iki aukso rudos spalvos, su aukšta aštraus skonio puta, vidutiniškai sodraus skonio; pats alus yra gryno salyklo ir apynių skonio ir apynių aromato. Labai silpnas mielių arba vaisių (esterio) skonis ir aromatas yra leistini. Tai vidutinio kartumo, lengvai aštrus alus, jo skonis burnoje išlieka ilgesnį laiką.

Světlé výčepní pivo (šviesusis draught alus) gali būti nuo vidutiniškos iki aukštos atenuacijos, nuo aukso geltonos iki aukso rudos spalvos, su aukšta aštraus skonio puta, sodrus, gryno salyklo skonio ir apynių aromato. Labai silpnas mielių arba vaisių (esterio) skonis ir aromatas yra leistini. Alus – labai kartus, vidutiniškai aštrus, jo skonis burnoje išlieka ilgesnį laiką.

Nefiltrované výčepní pivo (nefiltruotas draught alus) jam būdinga aukšta puta; pats alus būna nuo aukso geltonos iki aukso rudos spalvos, gero aštrumo ir sodraus skonio, jam būdingas mielių skonis ir aromatas. Alus yra ryškaus, vidutiniškai aštraus apynių skonio kartumo, paliekantis malonaus, palaipsniui silpnėjančio kartumo jausmą, be mažiausio aštrumo ar aitrumo prieskonio.

Į Tmavý ležák (tamsusis lager) alų dedama karamelės ir spalvinto salyklo; alus yra vidutiniškos atenuacijos, nuo tamsiai raudonos iki rausvai rudos spalvos, nuo karamelės iki salsvo skonio, subtiliai karstelėjęs.

Polotmave vycepni pivo (pusiau tamsus draught alus) gali būti nuo vidutiniškos iki aukštos atenuacijos, nuo rausvos iki tamsiai raudonos spalvos, aštrus, malonaus apynių ir vidutiniškai stipraus karamelės aromato ir skonio, su aukšta puta.

Visų rūšių „Černá Hora“ alus – tai mažos fermentacijos, išskirtinėmis sensorinėmis savybėmis pasižymintis, itin unikalaus aromato ir labai aštraus skonio alus.

Šviesiojo alaus kokybės reikalavimai:

		Šviesusis lager	Šviesusis draught	Nefiltruotas šviesusis draught
Pradinis sunkis	Svorio %	11,00-12,99	8,00-10,99	8,00-10,99
Alkoholio kiekis	Tūrio %	3,8-6,0	3,5-4,5	3,5-4,5
Spalva	EBC vnt.	8,0-16,0	7,0-16,0	7,8-16,0
Karčiosios medžiagos	EBC vnt.	20,0-45,0	16,0-28,0	16,0-28,0
pH		4,2-4,9	4,3-4,7	4,3-4,7
Skirtumas tarp matomosios ir faktinės atenuacijos	rel. %	1,0-10,0	1,0-10,0	1,0-10,0
Polifenoliai	(mg/l)	130,0-230,0	130,0-230,0	130,0-230,0

Tamsiojo alaus ir pusiau tamsaus alaus kokybės reikalavimai:

		Tamsusis lager	Pusiau tamsus lager
Pradinis sunkis	Svorio %	11,00-12,99	8,00-10,99
Alkoholio kiekis	Tūrio %	3,6-5,7	3,5-4,5
Spalva	EBC vnt.	50,0-120,0	16,0-40,0
Karčiosios medžiagos	EBC vnt.	20,0-45,0	16,0-28,0
pH		4,1-4,8	4,3-4,7
Skirtumas tarp matomosios ir faktinės atenuacijos	rel. %	1,0-10,0	1,0-10,0
Polifenoliai	(mg/l)	130,0-230,0	130,0-230,0

Žaliavos:

Miežių salyklas

Tai iš dvieilių vasarinių miežių pagamintas šviesusis salyklas, žinomas kaip „čekiškas salyklas“. Jam būdingas silpnas tirpumas ir fermentacija.

Šioje lentelėje pateikiami iš miežių salyklo pagamintos „čekiškos misos“ parametrai:

Ekstraktas sausame salykle	Svorio %	min.	80 %
Kolbacho indeksas	(%)		37-41 %
Diastatinis aktyvumas	WK vnt.	min.	220
Faktinė atenuacija	(%)	maks.	82 %
Purumas	(%)	min.	75 %

Apyniai

Naudojama Žatecký poloraný červeňák apynių rūšis. Tai ypatingos rūšies apyniai, kurie nuo kitų apynių rūšių pirmiausiai skiriasi alfa karčiosios rūgšties ir beta karčiosios rūgšties santykiu bei juose esančiu beta fernerzeno kiekiu. Naudojami džiovinti apyniai arba apynių ekstraktas. (Išsaugoti originalią formuluotę, kai alaus gamybos aprašyme vietoj SKVN Žatecký chmel termino yra naudojamas Žatecký poloraný červeňák rūšies pavadinimas.)

Vanduo

„Černá Hora“ alaus gamyboje naudojamas įvairių šaltinių vanduo. Jis būna nuo švelnaus iki vidutinio kietumo.

Raugui naudojamos alaus mielės

„Černá Hora“ alaus gamyboje naudojamos apatinės fermentacijos mielių kultūros (Saccharomyces cerevisiae subs. uvarum), kurios dėl joms būdingo skirtumo tarp matomos ir faktinės atenuacijos atitinka būtinus šios specifikacijos reikalavimus.

4.3.   Geografinė vietovė:

Černa Horos savivaldybė Pietų Moravijoje, Čekijos Respublika.

4.4.   Kilmės įrodymas:

Paraiškos dėl geografinės „Černá Hora“ nuorodos įregistravimo teikėjas pildo žaliavų tiekėjų ir gatavų produktų pirkėjų registrus. Apie kiekvieną produktą yra pateikiami privalomi duomenys, įskaitant adresus, ir taip užtikrinamas produkto atsekamumas.

Visa alaus gamybos technologija yra nuolatos stebima. Vedami registrai apie įvykdytas patikras ir jų rezultatus. Atliekama ir visų įvežamų, alaus gamybai skirtų žaliavų kokybės kontrolė. Tikrinamas vandens mikrobiologinis tinkamumas (tyrimai atliekami reguliariai). Saugomi visų atliktų patikrų įrašai. Taip pat saugomi duomenys apie pavienių alaus partijų gamybai naudotas atskiras žaliavų partijas.

Atitikties specifikacijoms priežiūrą vykdo Čekijos žemės ūkio ir maisto inspekcija.

4.5.   Gamybos būdas:

„Černá Hora“ alaus gamyboje visada naudojamas dviejų etapų mentalo ruošimo būdas. Karčiosios misos virimas priklauso nuo alaus pradinio sunkio. Pirminis alaus fermentavimas vyksta atskirai nuo alaus brandinimo proceso. Naudojamas klasikinis, be stiprinimo procesų, gamybos būdas.

Alus pradedamas gaminti alaus darykloje. Maltas salyklas sumaišomas su vandeniu, ir viena trečioji jo masės dalis yra palaipsniui kaitinama. Tokiu būdu krakmolas ir kitos salyklo ekstrakte esančios medžiagos virsta tirpalu, ir skyla krakmolas. Mentalas ruošiamas du kartus, kiekvieną kartą jį atskirai kaitinant. Proceso pabaigoje salyklo daigų likučiai yra atskiriami, ir gaunama pirmoji misos dalis. Tuomet daigai nupilami karštu vandeniu, ir masė sumaišoma su pirmąja misos dalimi. Gautoji misa kaitinama nuo 80 iki 120 min. kartu su atskirai įdėtais apyniais arba apynių produktais, ir taip gaunama apynių misa. Skirtingų rūšių alus kaitinamas atsižvelgiant į pradinę misos koncentraciją, kuri atitinka reikalingą alaus sunkį. Kitaip sakant, vėlesniuose gamybos etapuose alaus sunkis nekinta.

Vėliau iškaitinta misa atvėsinama iki fermentacijos temperatūros, įdedama alaus mielių, t. y. žemutinės fermentacijos mielių kultūrų, ir pradedamas pirmasis (ir pagrindinis) alaus fermentacijos etapas. Šis fermentacijos etapas vyksta tradicinėse atvirose fermentacijos patalpose. Pagrindinės fermentacijos metu temperatūra neturi viršyti 9,5 °C. Tokia fermentacija trunka nuo 6 iki 12 dienų, priklausomai nuo pradinės misos sunkio.

Po pagrindinės fermentacijos seka brandinimo etapas. Jis vyksta žemesnėje temperatūroje nei pagrindinio fermentacijos etapo metu – apie 0 °C temperatūroje vidutinio perteklinio slėgio uždarose talpose. Priklausomai nuo alaus sunkio, brandinimas vyksta nuo 21 iki 60 dienų. Šio etapo metu alus išskaidrėja, prisisotina anglies dvideginiu, susiformuoja jo skonis. Alus įgauna kartumo, atsiranda tiršta ir tvirta puta. Brandinimo metu alus praranda neįprastą skonį ir mielių kvapą, jo kartumas sušvelnėja ir išryškėja skirtingų rūšių alui būdingas aromatas. Pasibaigus brandinimo procesui, alus yra nedelsiant išfiltruojamas, kad nepakistų jo pradinis sunkis, ir išpilstomas į statines, butelius arba, jeigu taikoma, skardines ar cisternas. Leistinas ir nefiltruotas alus. Galutinis produktas turi atitikti 4.2 dalyje nurodytus kokybės reikalavimus.

4.6.   Ryšys su vietove:

Alus, kurio pavadinimo „Černá Hora“ kilmės vietos nuorodą prašoma įtraukti į registrą, nuo XIII a. yra nuolatos gaminamas Černa Horos savivaldybėje. Rašytiniuose šaltiniuose Černá Horos alaus darykla pirmąkart paminėta 1530 m.

Černa Horos istorija nuo tada turtinga alaus daryklomis ir alaus gamybos tradicijomis. Pasikeitė daug savininkų, bet Černa Horos alaus gamyba ir kokybė nuolatos augo. 1949 m. alaus darykla buvo nacionalizuota, o vėliau pakaitomis prijungiama prie įvairių valstybinių firmų. Nepaisant to, „Černa Hora“ alaus gamyba nenutrūko ir visada buvo pagrįsta tradiciniais gamybos metodais ir procesais. 1996 m., privatizacijos metu, alaus darykla tapo nepriklausoma.

Įrašų, liudijančių apie turtingą Černa Horos alaus daryklos istoriją ir alaus gamybą, randama daugelyje dokumentų, saugomų Brno miesto Moravijos valstybiniame archyve (pavyzdžiui, dokumentuose apie Černa Horos dominikonų epochą ir Josefinskio (Josefinsky) žemes Černa Horos ir Bořitovo savivaldybėse, o taip pat Černa Horos and Bořitovo savivaldybių žemės perdavimo registre), ir Pivovar Černá Hora, a.s (Černa Horos alaus daryklos) archyvuose.

Alaus daryklai stiprėjant, didėjo alaus gamyba ir, atitinkamai, buvo praplėsti ir modernizuoti pastatai ir gamybos įranga. Šie pokyčiai nebuvo itin reikšmingi „Černá Hora“ alaus unikalumui, todėl jį galima vadinti kelių amžių senumo tradicijas turinčiu gėrimu. Visi „Černá Hora“ alaus gamintojai stengėsi išsaugoti šio nedaug per laiką tepakitusio alaus istorinį unikalumą.

Apie „Černá Hora“ alaus kokybę ir populiarumą liudija daugelis prizų, kurie jam buvo skirti šalies ir tarptautiniuose konkursuose ir mugėse (pavyzdžiui, Táborský palcát (Taboro lazda), Cena českých sládků (Čekijos alaus gamintojų prizas), Pivo spanilých jízd (Husitų žygių alus), Zlatý pohár Pivex (Pivex auksinė taurė) ir Česká pivní pečeť (Čekiško alaus ženklas)).

„Černá Hora“ alaus reputaciją ir populiarumą patvirtina jau dešimt metų kiekvieną pavasarį ir rudenį Černa Horos savivaldybėje organizuojami šio alaus pristatymui skirti plataus masto kultūriniai ir visuomeniniai renginiai. Balandžio mėnesį vyksta Vítání jara (APRÝLES) (Pavasario pasveikinimo) renginys, o rugsėjo mėnesį – Pivní pouť (Alaus mugė). Šie renginiai nuolatos pritraukia kelis tūkstančius lankytojų ne tik iš Černa Horos apylinkių, bet ir iš visos Čekijos respublikos, ir net iš užsienio.

Černa Horos alus minimas įvairiose enciklopedijose: pavyzdžiui, Verhoef, Berry Large Encyclopaedia of Beer (Didžioji alaus enciklopedija), Čestlice, Rebo Productions, 2002; Jackson, Michael Great Beer Guide (Didysis alaus gidas), Prague, Fortuna Print, 2001. Apie jį parašyta ir paskelbta daug straipsnių nacionaliniuose ir vietos laikraščiuose ir žurnaluose. Pačioje Černa Horoje spausdinamas periodinis leidinys „Černohorský máz“, kuriame pateikiama informacija apie „Černá Hora“ alaus laimėjimus įvairiuose konkursuose ir mugėse.

1995 m. Brno miesto istorikas Leošas Vašekas apie „Černá Hora“ alų savo knygoje rašė: „V ČERNÉ HOŘE PIVA MOŘE – z historie černohorského pivovarnictv“ (ČERNA HOROJE – ALAUS JŪRA, – apie Černa Horos alaus daryklą).

4.7.   Kontrolės institucija:

Pavadinimas:	Státní zemědělská a potravinářská inspekce, inspektorát v Brně
Adresas:	Běhounská 10 601 26 Brno ČESKÁ REPUBLIKA
Tel.	+420 542424011
Faksas	+420 542426717
El. paštas:	epodatelna@szpi.gov.cz

4.8.   Apibūdinimas:

–

---

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

---