19.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 41/83

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 22 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje, ypač šalies rytuose, ir jos poveikio regionui,

—

atsižvelgdamas į 1998 m. priimtą Romos statutą, pagal kurį įsteigiamas Tarptautinis baudžiamasis teismas, ir ypač į jo 7 ir 8 straipsnius, kuriuose seksualinė vergovė, prievartinė prostitucija, prievartinis nėštumas ir prievartinė sterilizacija arba bet kurios formos seksualinis smurtas apibrėžti kaip nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai bei prilyginami tam tikros formos kankinimams ir dideliems karo nusikaltimams, nesvarbu, ar tarptautinių arba vidaus konfliktų metu šie veiksmai buvo vykdomi sistemingai, ar ne,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 14 d. Generalinio Sekretoriaus pateiktą Jungtinių Tautų Asamblėjos misijos Demokratinėje Kongo Respublikoje 24-ąją ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų misijos Kongo Demokratinėje Respublikoje (MONUC) ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio mėn. Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos publikaciją Atsinaujinusi krizė Šiaurės Kivu(angl. Renewed Crisis in North Kivu),

—

atsižvelgdamas į Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos 2005 m. kovo mėn. publikaciją „Teisingumo paieškos. Baudžiamoji atsakomybė už seksualinį smurtą Kongo kare“(angl. „Seeking Justice. The Prosecution of Sexual Violence in the Congo War“),

—

atsižvelgdamas į žmogaus teisių organizacijos Amnesty International 2007 m. ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į JT finansuojamą 2007 m. gruodžio 11 d. paskelbtą 2008 m. Kongo Demokratinei Respublikai skirtų humanitarinių veiksmų planą,

—

atsižvelgdamas į JT Humanitarinių santykių koordinavimo biuro 2007 m. gruodžio 13 d. paskelbtą publikaciją „Humanitarinės naujienos ir tyrimai“(angl. Humanitarian News and Analysis),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.

kadangi dėl karo ir neramumų KDR rytinėje dalyje seksualinis smurtas prieš moteris, kurio imasi ginkluotos sukilėlių grupuotės ir vyriausybės kariuomenė bei policijos pajėgos, labai išplito ir pasiekė nerimą keliantį mastą,

B.

kadangi KDR rytinėje dalyje moterys nuolat puolamos ir šie išpuoliai yra neregėto masto ir kadangi Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pavaduotojo humanitariniams klausimams duomenimis seksualinis smurtas KDR yra didžiausias visame pasaulyje,

C.

kadangi žaginama ir perkeltųjų asmenų stovyklose, kuriose daug civilių gyventojų ieško prieglobsčio bėgdami nuo kovų, dėl kurių vien tik 2007 m. daugiau kaip 400 000 žmonių paliko namus ir kaimus,

D.

kadangi JT generalinio sekretoriaus specialiojo pasiuntinio KDR duomenimis žiaurumai prieš moteris yra žaginimas, grupinis žaginimas, seksualinė vergovė, žudymas ir jie turi ilgalaikių pasekmių, pvz., fizinis ir psichologinis moters sunaikinimas,

E.

kadangi 2008 m. KDR skirtų humanitarinių veiksmų plane nurodoma, jog 2007 m. buvo užregistruoti 32353 išžaginimo atvejai, o tai tikriausia tik maža dalis viso skaičiaus,

F.

kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1325 (2000) pabrėžiama visų valstybių atsakomybė siekiant sustabdyti nebaudžiamumą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už nusikaltimus žmoniškumui ir už karo nusikaltimus, įskaitant ir susijusius su seksualiniu ir kitokiu smurtu prieš moteris ir mergaites,

G.

kadangi panašu, kad žaginimas yra naudojamas kaip būdas pažeminti moteris jų šeimų ir bendruomenių akyse, taigi ir sunaikinti šių bendruomenių vientisumą, moralę ir ryšius,

H.

kadangi žaginimų aukos moterys ir mergaitės patiria didelę socialinę diskriminaciją ir jas atstumia jų šeimos bei bendruomenės, o nusikaltėliai lieka nenubausti, o tai papildoma priežastis, dėl kurios tik dalis aukų praneša apie žaginimo atvejus,

I.

reikšdamas didelį susirūpinimą dėl to, kad dedama neužtektinai pastangų siekiant kruopščiai ištirti šiuos nusikaltimus, kad nėra liudytojų, aukų ir aukų šeimų apsaugos priemonių, kad trūksta su bylomis susijusios informacijos ir tinkamos aukų medicininės priežiūros,

J.

kadangi 2006 m. parlamento priimtas naujas teisės aktas dėl seksualinio smurto, kuriuo siekiama paspartinti baudžiamųjų žaginimo bylų nagrinėjimą ir pradėti taikyti griežtesnes bausmes, iki šiol nebuvo veiksmingas,

K.

kadangi 2007 m. gruodžio 10 d. Nairobyje buvo pasirašytas jungtinis Ruandos ir KDR pareiškimas siekiant visiškai išspręsti Kivu provincijose esančių ginkluotų grupuočių, kurios atsakingos už seksualinį smurtą ir kitus žmogaus teisių pažeidimus, problemą,

L.

kadangi dėl daug metų trunkančio ginkluoto konflikto tiesiogiai ir netiesiogiai yra 4 mln. tiesioginių ir netiesioginių aukų ir mažiausiai 1,5 mln. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų, turėjo persikelti, taip pat buvo sunaikinta socialinė ir ekonominė KDR infrastruktūra,

1.

griežtai smerkia žaginimo kaip karo ginklo naudojimą ir primena, kad šie veiksmai priklauso Tarptautinio baudžiamojo teismo ir KDR jurisdikcijai;

2.

primygtinai ragina, kad apie seksualinio smurto prieš moteris vykdytojus būtų pranešama, kad būtų nustatyta jų tapatybė, kad jie būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiami pagal nacionalinę ir tarptautinę baudžiamąją teisę;

3.

ragina KDR vyriausybę sustabdyti nebaudžiamumų ir taikyti savo parlamento priimtą naują teisės aktą dėl seksualinio smurto paskelbimo už įstatymo ribų, pagal kurį būtų numatoma sugriežtinti bausmes nusikaltėliams;

4.

ragina tarptautinę bendruomenę imtis visų reikalingų veiksmų siekiant padėti kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms tirti šiuos nusikaltimus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltėlius;

5.

ragina ES skirti daug lėšų siekiant medicininiu, teisiniu ir socialiniu aspektais paremti seksualinės prievartos aukas ir suteikti moterims ir mergaitėms daugiau galių, kad būtų užkirstas kelias tolesnei seksualinei prievartai;

6.

ragina visas KDR Rytuose vykstančiame konflikte dalyvaujančias šalis gerbti žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę, nutraukti visus išpuolius prieš moteris ir kitus civilius gyventojus ir leisti humanitarinėms organizacijoms padėti aukoms;

7.

ragina ES ir JT oficialiai pripažinti, kad žaginimas, prievartinis nėštumas, seksualinė vergovė ir kitoks seksualinis smurtas yra nusikaltimai žmoniškumui, dideli karo nusikaltimai ir tam tikros formos kankinimai, nesvarbu, ar šie veiksmai atliekami sistemingai, ar ne;

8.

ragina visas JT valstybes nares, kurios siunčia personalą į JT taikos palaikymo misiją Konge (angl. MONUC), nagrinėti visus skundus dėl seksualinės prievartos ir išnaudojimo, ypač susijusius su nepilnamečiais, ir kuo greičiau paduoti seksualinį nusikaltimą padariusius asmenis į teismą; taigi ragina išplėsti MONUC įgaliojimus siekiant saugoti civilius nuo seksualinio smurto;

9.

ragina JT, Afrikos Sąjungą ir ES bei kitus KDR partnerius daryti viską, kas įmanoma, kad būtų pradėtas taikyti efektyvus seksualinio smurto KDR stebėjimo ir dokumentavimo mechanizmas ir kad būtų pasirūpinta veiksminga bei tinkama moterų, ypač šalies rytuose, parama ir apsauga;

10.

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad seksualinis smurtas lemia nepaprastai didelį masinį išsikėlimą iš kaimo vietovių ir pabrėžia, kad nuolatinis seksualinis smurtas ir bendra seksualinio smurto kultūra ardo socialinius ryšius ir yra tikra grėsmė tautai;

11.

teigiamai vertina tai, kad Gomoje (Šiaurės Kivu) buvo pradėta konferencija taikos, saugumo ir vystymosi klausimais, ir tikisi, kad karo veiksmų nutraukimas konferencijos metu bus pirmasis žingsnis siekiant pasitikėjimo tarp kariaujančiųjų šalių; ragina dalyvius spręsti seksualinio smurto prieš moteris ir mergaites problemą ir įsipareigoti patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn;

12.

ragina Komisiją teikti pagalbą, įskaitant finansinę, kad Kivu būtų surengta taikos konferencija siekiant, jog gyventojai galėtų dalyvauti ilgalaikių sprendimų paieškose;

13.

ragina KDR vyriausybę ir MONUC užtikrinti tinkamą humanitarinių organizacijų narių saugumo lygį;

14.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms, KDR ir Didžiųjų ežerų regiono šalių vyriausybėms, Afrikos sąjungos institucijoms ir JT Generaliniam Sekretoriui.