19.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 41/73

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį, taip pat į 141 ir 157 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 12 d. pasirašytą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (1), ypač į jos 15, 23, 27, 28 ir 31 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 5 d. Komisijos komunikatą „Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas. Politikos nuostatos ES gamybai stiprinti siekiant labiau integruoto požiūrio į pramonės politiką“(COM(2005)0474),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 18 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kovoti su moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumu“(COM(2007)0424),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. ataskaitą dėl pramoninių santykių Europoje,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. paskelbtą Komisijos ataskaitą dėl naujausios sektorinio socialinio dialogo raidos,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas ir rekomendacijas dėl lyčių lygybės principo taikymo darbe,

—

atsižvelgdamas į Europos lygmeniu socialinių partnerių pasirašytą veiksmų programą siekiant vyrų ir moterų lygybės,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2002 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl atstovavimo moterims Europos Sąjungos socialinių partnerių organizacijose (3),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Moterys ir mokslas. Sutelkti moteris siekiant praturtinti europinius tyrimus“ (4),

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto 2007 m. birželio 5 d. organizuotą viešąjį klausymą moterų vaidmens pramonėje tema,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0519/2007),

A.

kadangi įvairiose Europos Sąjungos valstybėse pramonė yra strategiškai svarbi kuriant gerovę ir užimtumą ir kadangi ją būtina išsaugoti,

B.

kadangi su moterų išsilavinimu ir profesinėmis galimybėmis susiję stereotipai lemia nevienodą jų pasiskirstymą pramonėje,

C.

kadangi moterų vaidmuo pramonėje visada privalo remtis darbo užmokesčio bei karjeros perspektyvų lygybės principais, siekiant skatinti aktyvesnį moterų dalyvavimą net ir tose pramonės srityse, kurios paprastai nėra laikomos moteriškomis,

D.

kadangi moterų vaidmuo pramonėje skirtingas, nes įvairiuose sektoriuose jų skaičius nevienodas, t. y. labai daug moterų kai kuriuose sektoriuose (tekstilės, drabužių, siuvinėjimo, avalynės, kamščių pramonės, kabelių, elektros ir elektronikos įrangos, maisto) ir labai mažai aukštųjų technologijų sektoriuje, vadinasi, nustatytos problemos turi būti grupuojamos,

E.

kadangi su lytimi susijusios kliūtys vis dar trukdo moterims labiau įsitvirtinti pramonėje, tačiau šios kliūtys dabar ne tokios pastebimos kaip anksčiau,

F.

kadangi tuose sektoriuose, kuriuose moterys sudaro darbuotojų daugumą, užmokestis mažesnis ir tai rodo, kad moterys diskriminuojamos; kadangi sudarant kolektyvines sutartis nepakankamai atsižvelgiama į lyčių aspektą ir į specialiuosius moterų poreikius ir kadangi turi būti labiau stengiamasi įgyvendinti esamus teisės aktus,

G.

kadangi vidutiniškai apie 14 proc. ES dirbančių moterų dirba pramonėje, bet kai kuriose šalyse ši dalis viršija 25 proc., iš jų daugiau kaip 21 proc. dirba ne visą darbo dieną, ir kadangi moterys sudaro 50 proc. ne visą darbo dieną dirbančių pramonės sektoriaus darbuotojų,

H.

kadangi bendrovės, nesvarbu, koks jų dydis ar sektorius, kuriame jos dirba, privalo laikytis lygybės darbo vietoje principo,

I.

kadangi nestandartinį, nepastovų darbą turinčios ir ne visą darbo dieną ar laikinai dirbančios moterys labiau diskriminuojamos, ypač jei jos nori tapti motinomis, ir kadangi jos paprastai turi mažiau galimybių įgyti pagrindinį išsilavinimą, mokytis visą gyvenimą ir gauti profesinį mokymą; kadangi nepastovų darbą turinčios arba ne visą darbo dieną dirbančios moterys dažnai negali reguliariai mokėti įnašų į pensijų fondą ir todėl labiau rizikuoja neturėti pakankamai pajamų vėlesniam gyvenimui,

J.

kadangi, nors pirmiau minėtame 2005 m. spalio 5 d. Komisijos komunikate paskelbtame integruotąjame požiūryje į pramonės politiką tarp tikslų buvo paminėtas ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslas, tačiau nebuvo pakankamai atsižvelgta į lyčių aspektą,

K.

kadangi 99 proc. perdirbimo pramonės, kurioje sutelkta 86 proc. moterų, dirbančių pramonėje, darbo jėgos, sudaro mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), kuriose dirba apie 58 proc. visos šio sektoriaus darbo jėgos,

L.

kadangi dabartinė darbo pramonėje raida veikiau pasižymi tradicinių užimtumo būdų nykimu, o ne darbo sąlygų ir karjeros, ypač moterų, galimybių gerinimu,

M.

kadangi vaikų priežiūros įstaigų stoka, nesavanoriškas darbas ne visą darbo dieną , mokymosi galimybių ir pagalbos grįžti į darbą trūkumas glaudžiai susiję ir dėl to kyla pavojus, kad moterys liks mažiau kvalifikuotose darbo vietose ir neturės pakankamų karjeros perspektyvų,

N.

kadangi trūksta pagal lytį suskirstytų statistikos duomenų apie darbo pasiskirstymą pagal įvairias profesines kategorijas ir apie susijusio užmokesčio dydį pramonės sektoriuose,

O.

kadangi vyrų ir moterų patiriamas pavojus sveikatai ir profesinės ligos gali būti skirtingos, todėl svarbu išsamiau išnagrinėti ir aptarti dabartinę padėtį ir padarinius, taip pat atsižvelgiant į konkrečias su motinyste susijusias pasekmes,

P.

kadangi tęstinis mokymas ir spartesnis mokymasis didina moterų produktyvumą ir jų darbo teikiamą naudą ekonomikai,

Q.

kadangi tik nediskriminacinėje darbo aplinkoje įmanoma pasiekti geresnių abiejų lyčių darbuotojų rezultatų ir sukurti sąlygas, kuriomis būtų paisoma kiekvieno konkretaus asmens ir pripažįstami jų tikslai,

1.

pabrėžia moterų vaidmens pramonėje svarbą ir ragina jį stiprinti šiais aspektais: vienodo darbo užmokesčio, darbo sąlygų, karjeros galimybių, profesinio mokymo, motinystės ir tėvystės kaip pagrindinių socialinių vertybių;

2.

ragina valstybes nares skatinti moterų verslumo pramonėje rėmimo programas ir finansiškai remti moterims priklausančių įmonių kūrimąsi;

3.

pabrėžia, kad reikia pramonėje dirbančias moteris skatinti nuolat įgyti naujų įgūdžių, būtinų siekiant sėkmingai dirbti;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviename karjeros etape esama daug priežasčių, lemiančių moterims nepalankią aplinką pramonėje, pvz., vyrauja darbuotojų paieškos ir samdos praktika, de facto sudaranti kliūtis moterims gauti darbą, moterims ir vyrams taikomi skirtingi standartai, nevienodai skiriamas geriau mokamas darbas, vyrams ir moterims mokami nevienodi atlyginimai; todėl mano, kad kiekvieną šių priežasčių reikia šalinti konkrečiomis Komisijos ir valstybių narių parengtomis politikos priemonėmis;

5.

pripažįsta, kad reikia naujos integruotos politikos, pagal kurią būtų atsižvelgiama į būtiną varomąją jėgą, t. y. konkurenciją, kartu užtikrinant socialines ir ekonomines darbuotojų teises;

6.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti dideles bendroves parengti ir privalomai įgyvendinti savo suderintas lygybės programas, o mažas ir vidutines įmones irgi skatinti tą daryti;

7.

teigia, kad įvairių formų padoraus darbo skatinimas yra neatskiriama Europos Sąjungos vertybių dalis, ir ragina valstybes nares imtis veiksmingų priemonių, kad būtų laikomasi socialinių normų ir įvairiuose pramonės sektoriuose užtikrinamas padorus darbas ir kartu padorios pajamos darbuotojams, ypač moterims, teisė į saugą ir sveikatą darbe, į socialinę apsaugą ir profsąjungų laisvę ir kad tai žymiai padėtų naikinti visų formų lyčių diskriminaciją darbe;

8.

ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių siekiant veiksmingai kovoti su moterų išnaudojimu darbe, ypač būdingu tam tikriems sektoriams, pvz., tekstilės pramonei, taip pat užtikrinti, kad būtų laikomasi darbuotojų, ypač moterų, pagrindinių teisių ir užkertamas kelias socialiniam dempingui;

9.

mano, kad moterų vaidmuo bet kokioje pramonės srityje negali būti svarstomas neatsižvelgiant į bendrą pramonės padėtį Europos Sąjungoje, į problemas, kurios kyla ES pramonės sektoriuje, arba į poreikį rasti tinkamus sprendimus;

10.

džiaugiasi tuo, kad, remiantis naujausiais statistikos duomenimis, daugelyje sektorių eksporto į ES nepriklausančias šalis dalis bendrojoje apyvartoje išliko tokia pati, o tai rodo ES konkurencingumą tose srityse; tačiau yra susirūpinęs dėl vidaus paklausos sąstingio kai kuriose valstybėse narėse, didėjančio importo iš ES nepriklausančių šalių ir nuolat mažėjančio darbo vietų skaičiaus šiame sektoriuje ES, dėl ko dažnai nukenčia moterys;

11.

pabrėžia, kad reikia skubių visiško ir veiksmingo Direktyvos 75/117/EEB (5)įgyvendinimo priemonių siekiant kovoti su diskriminacija, susijusia su darbo užmokesčiu, visų pirma reikia aktyviau pasinaudoti profsąjungomis ir parengti sektorinius planus, suskirstytus į etapus, ir nustatyti aiškius tikslus, kurie padėtų panaikinti su darbo užmokesčiu susijusią tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją;

12.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta apsauga nuo seksualinio priekabiavimo ir priekabiavimo dėl lyties;

13.

mano, kad svarbu siekti sukurti metodiką, kurią taikant būtų galima tiksliai įvertinti, kokiomis priemonėmis darbe galima užtikrinti teisę į vienodą atlyginimą vyrams ir moterims;

14.

mano, kad svarbu įgyvendinti EQUAL projektus, kuriais siekiama darbui suteikti deramą statusą ir skatinti lygybę, ir pabrėžia, kad svarbu remti bandomuosius projektus, kuriais siekiama tiksliai įvertinti, kokiomis priemonėmis darbe galima užtikrinti teisę į vienodą atlyginimą vyrams ir moterims, deramai pripažinti asmenis ir profesijas;

15.

pabrėžia, kad būtina skatinti iniciatyvas, kuriomis padedama įmonėse kurti ir įgyvendinti teigiamas priemones ir žmogiškųjų išteklių politiką, kurios skatina lyčių lygybę, taip pat skatinti informavimo ir mokymo priemones, kuriomis padedama populiarinti, perduoti ir įtvirtinti organizacijose ir įmonėse pasitvirtinusią praktiką;

16.

prašo Komisiją ir valstybes nares aktyviau veikti, daugiau atkreipti dėmesį ir kontroliuoti įmones , kad jos kasdienėje veikloje laikytųsi elgesio kodeksų ir nustatytų įmonių socialinės atsakomybės kriterijų, siekiant užtikrinti geresnes darbo sąlygas ir atsižvelgti į darbo valandas, į tai, kad būtų gerbiamos motinystės ir tėvystės teisės, ypač užtikrinant galimybę grįžti į darbo vietą pasibaigus motinystės ir vaiko priežiūros atostogoms, į darbo ir šeiminio gyvenimo derinimą, ir ragina šias teises įtvirtinti teisės aktuose; pabrėžia, kad reikia sukurti sąlygas, kuriomis būtų lengviau pasiskirstyti pareigomis šeimoje;

17.

rekomenduoja darbo vietoje sudaryti didesnes pasirinkimo galimybes, kad vyrai ir moterys turėtų daugiau galimybių gerinti šeiminį gyvenimą ir karjerą; mano, kad vyrai ir moterys turėtų lengviau gauti darbą, kad būtų patenkinti kintantys jų poreikiai;

18.

ragina valstybes nares pradėti taikyti tobulesnes, lankstesnes ir perkeliamas pensinio draudimo sistemas; primena savo poziciją per pirmąjį svarstymą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo (6);

19.

pabrėžia, kad reikia patikimų socialinių paslaugų tinklo ir lanksčios ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio ugdymo įstaigų sistemos siekiant padėti dirbančioms moterims tuo laikotarpiu, kai jos augina vaikus;

20.

pabrėžia, kad ilgas darbo laikas darbuotojams kelia didelę įtampą ir turi neigiamą poveikį jų sveikatai, gerovei ir pasitenkinimui gyvenimu;

21.

ragina valstybes nares atlyginti įmonėms, kurios imasi veiksmų lyčių lygybei užtikrinti, ir skatina derinti darbą ir šeiminį gyvenimą siekdamos šioje srityje skleisti pažangiąją patirtį;

22.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog dėl priimtų priemonių, susijusių su darbo, šeiminio ir asmeninio gyvenimo derinimu, nebūtų skatinami lyčių stereotipai ir nebūtų pasiskirstoma vyriškais ir moteriškais vaidmenimis, ir jog šios priemonės atitiktų Lyčių lygybės gaires (2006–2010 m.), ypač visapusiško ir lygiateisio moterų dalyvavimo darbo rinkoje ir ekonominės jų nepriklausomybės klausimu, ir ragina valstybes nares užtikrinti visapusišką galimybę gauti prieinamas socialines paslaugas, pvz., naudotis lopšeliais, darželiais, užimti vaikus laisvu nuo pamokų metu ir padėti pagyvenusiems žmonėms, t. y. paslaugas, kurias paprastai teikia moterys; ragina teikti veiksmingą techninę ir, jei įmanoma, finansinę paramą arba paskatas MVĮ darbdaviams, kad jie galėtų įgyvendinti šią strategiją ir taikyti šiuos veiklos metodus;

23.

pabrėžia derybų ir kolektyvinių derybų svarbą kovojant su moterų diskriminacija, ypač įsidarbinimo, darbo užmokesčio, darbo sąlygų, karjeros ir profesinio mokymo srityse;

24.

ragina Komisiją ir sektorių socialinius partnerius nustatyti aukštus sveikatos darbe standartus, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, ypač apsaugą motinystės atostogų atveju, atliekant tyrimus, taikant kontrolės ir prevencines priemones; pažymi, kad ypač daug moterų dirba sektoriuose, kuriuose dėl pasikartojančių veiksmų susergama profesinėmis ligomis, pvz., raumenų ir kaulų ligomis, ir kad šioms ligoms reikėtų skirti ypatingą dėmesį;

25.

ragina Komisiją ir valstybes nares atliekant tyrimus, apklausas ir nacionalines apklausas labiau atsižvelgti į lyčių aspektą;

26.

pabrėžia, kad iš daugumos tyrimų, kuriais nagrinėjama dirbančių neturtingųjų padėtis, matyti, kad skurdas ypač būdingas namų ūkiams, kuriuose pajamas uždirba tik vienas asmuo, ypač jei tai moteris; pabrėžia, kad skurdo ir socialinės atskirties panaikinimas turi ir toliau būti Europos Sąjungos politinis prioritetas; ragina Komisiją ir valstybes nares užsibrėžti drąsų tikslą – Europoje sumažinti dirbančių neturtingųjų skaičių – ir jo siekti;

27.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į turimą finansinę paramą vietos, nacionaliniu bei Bendrijos lygmenimis, remti moterims skirtą profesinio mokymo politiką bei programas, įskaitant kompiuterinio raštingumo įgūdžių gerinimą, siekiant padidinti jų dalyvavimą įvairiuose pramonės sektoriuose ir labiau skatinti dideles bendroves bei MVĮ imtis šių iniciatyvų;

28.

ragina Komisiją padidinti paramą pramonės MVĮ dirbančių moterų profesinio mokymo programoms finansuoti ir remti mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal 7-ąją bendrąją programą ir Europos mažųjų įmonių chartijos nuostatas, kaip patvirtinta 2000 m. birželio 19–20 d. Santa Marijos da Feiros Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadų III priede;

29.

ragina Komisiją remti švietimą, aukštąjį mokslą ir profesinį mokymą; pabrėžia, kad išsilavinimas moterims – būtina priemonė darbo rinkos susiskaidymui lyčių pagrindu įveikti;

30.

ragina kuo plačiau skleisti informaciją apie Europos technologijų platformos dėl tekstilės ir aprangos sektoriaus ateities strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkę ir reikalauja, kad visos suinteresuotosios šalys įdiegtų naujoviškas technologijas ir taikyti naujus verslo modelius, pagal kuriuos moterims ir vyrams būtų vienodai atstovaujama visais lygmenimis;

31.

apgailestauja, kad mažai moterų dalyvauja socialinių partnerių organizacijų veikloje ir ragina jas aktyviau šviesti derybininkus ir už kolektyvines sutartis atsakingus asmenis lyčių lygybės klausimu, taip pat didinti moterų dalyvavimą sprendimus priimančių organizacijų veikloje;

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti proporcingą vyrų ir moterų atstovavimą bendrovių valdybose, ypač įmonėse, kuriose valstybės narės turi akcijų;

33.

pabrėžia, kad reikia skatinti kurti atskirų įmonių, tos pačios pramonės srities įmonių ir skirtingų pramonės sričių įmonių darbuotojų moterų susivienijimus;

34.

apgailestauja, kad aukštųjų technologijų srityje dirba mažai moterų, ir pabrėžia mokslo ir technologijų mokymo programų svarbą užtikrinant įvairių valstybių narių moterų mokymo galimybių kokybę, įvairinimą ir mergaičių skatinimą studijuoti tiksliuosius mokslus ir technologijas;

35.

ragina valstybes nares ir Komisiją sukurti ir įgyvendinti strategijas mokslo ir technologijų srityje dirbančių moterų darbo aplinkos ir karjeros vystymo atotrūkiui mažinti;

36.

mano, kad svarbu skleisti su moterų dalyvavimu mokslinių tyrimų ir aukštųjų technologijų srityse susijusią pažangiąją patirtį; taigi pabrėžia, kad svarbu atkreipti pramonės įmonių, kuriose dirba mažai moterų, vadovų dėmesį į lyčių aspektą ir nustatyti kiekinius tikslus;

37.

ragina valstybes nares ir Komisiją vykdant visų susijusių sričių politiką atsižvelgti į ypatingą moterų padėtį pramonėje, ypač sektoriuose, kurie restruktūrizuojami ir kuriems taikomos pasaulio prekybos priemonės, užimtumo, profesinio mokymo, sveikatos ar saugos darbe klausimais;

38.

pabrėžia būtinybę iš naujo apmokyti moteris, kurios buvo nustojusios dirbti, nes tai padidintų jų galimybes įsidarbinti; ragina valstybes nares didinti galimybes mokytis visą gyvenimą;

39.

pripažįsta, kad kai kuriuose regionuose, ypač nepalankioje padėtyje esančiuose ES regionuose, didelė tekstilės ir aprangos sektoriaus, nuo kurio priklauso moterų užimtumas, koncentracija; ragina ypatingą dėmesį skirti iš trečiųjų šalių importuojamiems produktams;

40.

pabrėžia, kad reikia remti nepalankioje padėtyje esančių regionų, nuolatinių struktūrinių sunkumų turinčių vietovių, atokiausių regionų ir vietovių, patyrusių deindustrializaciją arba neseniai įvykusį pramonės restruktūrizavimą, vystymąsi siekiant, kad būtų sutvirtinta ekonominė ir socialinė sanglauda ir socialinė moterų įtrauktis šiose vietovėse ir regionuose;

41.

mano, kad gamybos perkėlimą į kitas patyrė pramonės šakos, kuriose dirba daug moterų, pvz., tekstilės, aprangos, avalynės, kabelių, keramikos, elektros ir elektronikos įrangos, taip pat su mityba susijusi pramonė ir kad ši padėtis dažniausiai susidaro ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose šalyse , yra nedarbo priežastis ir kenkia ekonominei ir socialinei sanglaudai;

42.

pabrėžia, kad ES valstybėse narėse reikia stebėti įmonių perkėlimą ir perorientuoti Bendrijos finansavimo politiką taip, kad būtų užtikrintos darbo vietos ir regioninė plėtra;

43.

ragina neteikti Bendrijos pagalbos įmonėms, kurios, valstybėje narėje pasinaudojusios šiuo finansavimu, perkelia gamybą į kitą šalį iki galo neįvykdžiusios su atitinkama valstybe nare sudarytų sutarčių;

44.

rekomenduoja Komisijai atidžiai sekti dabartinius pramonės įmonių likvidavimo ir perkėlimo procesus ir reikalauti, kad pažeidimų atveju paramos lėšos būtų grąžintos;

45.

ragina valstybes nares ir Komisiją atsižvelgti į lyčių aspektą skirstant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (angl. EGF) pagalbą ir tuo užtikrinti, kad ši pagalba pasiektų ir sektorius, kuriuose dirba daug moterų;

46.

pabrėžia, kad daugiausia dėmesio būtina skirti valdomiems struktūriniams tekstilės pramonės pokyčiams ir skatinti moteris įgyti papildomą išsilavinimą, kad joms būtų lengviau įsidarbinti augančiose pramonės šakose;

47.

pabrėžia, kokios svarbios Bendrijos programos, kuriomis skatinama kurti prekės ženklus, saugoti prekės gamybos vietos ženklą ir reklamuoti užsienyje, ypač specializuotose ir tarptautinėse mugėse, pramonės sektorių, kuriuose daugiausia dirba moterys, gaminius ir taip propaguoti moterų darbą ir užtikrinti jų užimtumą;

48.

mano, kad Komisijai imantis priemonių, ypač vykstant Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) deryboms, reikia atsižvelgti į kiekvieno sektoriaus sąlygas ir ypatybes, į kiekvieno sektoriaus galimybes ir uždavinius, taip pat į sunkumus, su kuriais susiduria kiekviena valstybė narė, ypač moterų užimtumo ir moterų teisių klausimais;

49.

pabrėžia, kad vykstant pramonės įmonių restruktūrizacijai būtina ginti abiejų lyčių darbuotojų teises ir visiškai užtikrinti, kad jų organizacijos, visų pirma Europos įmonių tarybos, viso restruktūrizacijos proceso metu galėtų gauti informaciją ir turėtų galimybę iš esmės įsikišti, įskaitant ir veto teisės taikymą, taip pat būtina nustatyti žalos atlyginimo abiejų lyčių darbuotojams kriterijus tuo atveju, jei įmonės nevykdytų sutartinių prievolių;

50.

mano, kad svarbu palengvinti darbuotojams galimybes sugrįžti į darbą po pertraukos;

51.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.