EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52008IP0017

Nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva Juodosios jūros regione 2008 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl požiūrio į Juodosios jūros regioninę politiką (2007/2101(INI))

OL C 41E, 2009 2 19, p. 64–70 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

19.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 41/64


P6_TA(2008)0017

2008 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl požiūrio į Juodosios jūros regioninę politiką (2007/2101(INI))

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Juodosios jūros sinergija – nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“(COM(2007)0160),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Regioninis bendradarbiavimas Juodosios jūros regione. Esama padėtis, ES veiksmų, kuriais skatinamas tolesnis bendradarbiavimo plėtojimas, perspektyvos“(COM(1997)0597),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (COM(2006)0726),

atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų planus, patvirtintus kartu su Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina, ir į su šiomis šalimis pasirašytus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus, kurie baigia galioti 2008 m. arba 2009 m.,

atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1997 gruodžio 1 d. ir baigė galioti 2007 m.,

atsižvelgdamas į Tarybos 2006 m. sausio 23 d. sprendimą 2006/35/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų Stojimo partnerystės su Turkija programoje (1)(„Stojimo partnerystės programa“),

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Moldovos Respublikos, Rusijos Federacijos, Turkijos, Ukrainos ir Pietų Kaukazo,

atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (2),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl laivų katastrofų Juodosios jūros Kerčės sąsiauryje ir vėlesnės naftos taršos (3),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl veiksmingesnės ES politikos Pietų Kaukazo regiono atžvilgiu: nuo kalbų prie darbų (4),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl Bendros užsienio politikos energetikos srityje kūrimo (5),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6-0510/2007),

A.

kadangi Juodosios jūros regionas yra Europos, Vidurinės Azijos ir Artimųjų Rytų sankirtoje, o jam būdingi glaudūs istoriniai ir kultūriniai ryšiai bei didelis potencialas, tačiau taip pat ir dideli skirtumai; kadangi regionui priklauso ES valstybės narės Bulgarija, Graikija ir Rumunija, šalis kandidatė Turkija ir EKP partneriai Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina, taip pat Rusijos Federacija, su kuria ES susitarė dėl strateginės partnerystės keturiose bendrose erdvėse,

B.

kadangi, Bulgarijai ir Rumunijai įstojus į ES, Juodoji jūra tam tikra prasme tapo ir ES jūra, o dėl to įgijo naują strateginės svarbos ES aspektą, taigi padaugėjo bendrų iššūkių ir uždavinių bei atsinaujino galimybės sustiprinti ES ir šio regiono šalių bendradarbiavimą, siekiant sukurti tikrą saugumo, stabilumo, demokratijos ir gerovės erdvę,

C.

kadangi reikia pasirinkti bendradarbiavimo būdus plėtojant ir valdant sinergijas Juodosios jūros regione, nes esama daugybės politikos programų, priemonių ir požiūrių į šį regioną,

D.

kadangi Komisija pasiūlė pirminę strategiją, skirtą Juodosios jūros regionui dar savo pirmiau minėtame 1997 m. komunikate dėl regioninio bendradarbiavimo Juodosios jūros zonoje,

E.

kadangi specifiniai ES politikos Pietų Kaukazo atžvilgiu aspektai aptariami pirmiau minėtoje 2008 m. sausio 17 d. rezoliucijoje šiuo klausimu,

1.

palankiai vertina Komisijos komunikatą „Juodosios jūros sinergija – nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“ ir tikslą stiprinti bendradarbiavimą su Juodosios jūros regionu ir bendradarbiavimą pačiame regione papildant esamas dvišalės politikos programas nauju požiūriu į regioną; ypač pabrėžia, kad dėl stojimo derybų su Turkija, baigiančių galioti partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų ir derybų dėl jų ateities bei energetikos saugumo klausimų regioninis bendradarbiavimas Juodosios jūros regione tampa vienu iš svarbiausių ES užsienio politikos prioritetų; mano, kad tolesnei Juodosios jūros regiono raidai labai padėtų atskira Juodosios jūros regiono strategija;

2.

pabrėžia, kad reikalinga nuoseklesnė ilgalaikė strateginė Juodosios jūros regionui skirta koncepcija, kuria vadovaujantis greta Šiaurės dimensijos politikos ir ES bei Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės būtų sukurta Juodosios jūros politika;

3.

mano, kad siekiant nustatyti darnų, į veiksmingumą ir rezultatus orientuotą požiūrį į regioninę politiką, reikia, kad paskelbus komunikatą ES imtųsi tolesnių ryžtingų veiksmų ir remtų iš tiesų šiai zonai pritaikytą regioninę strategiją; yra susirūpinęs, kad nuo 1997 m. taikomos Juodosios jūros regiono strategijos rezultatai nebuvo tinkamai įvertinti; ragina Komisiją parengti išsamią esamos ir vykdomos veiklos ataskaitą ir pristatyti rezultatus Parlamentui;

4.

palankiai vertina Komisijos ketinimą 2008 m. parengti pirminį Juodosios jūros sinergijos iniciatyvos įvertinimą ir ragina pateikti konkrečius regioninio bendradarbiavimo ir tikros partnerystės skatinimo Juodosios jūros zonoje pasiūlymus, remiantis savo įvertinimo rezultatais ir atsižvelgiant į šioje ir kitose atitinkamose Parlamento priimtose rezoliucijose pateikiamas rekomendacijas; ragina Komisiją, rengiant savo būsimus Juodosios jūros strategijos persvarstymo arba papildymo projektus, pasinaudoti patirtimi, įgyta vykdant Šiaurės dimensijos iniciatyvą;

5.

pabrėžia, kad požiūris į Juodosios jūros regioninę politiką negali būti naudojamas ES narystės alternatyvai numatyti ar ES sienoms nustatyti; tačiau mano, kad šiame dokumente pateikiami tikslai turėtų būti sudėtinė ir nuosekli platesnės ES užsienio politikos, skirtos kaimyninėms šalims ir Juodosios jūros regioninėje strategijoje dalyvaujančioms šalims, dalis;

6.

mano, kad vykdant regioninį bendradarbiavimą Juodosios jūros regione ES, EKP šalys, šalis kandidatė Turkija ir Rusija turėtų dalyvauti kaip lygiavertės partnerės; mano, kad pasinaudoti visu Europos dalyvavimo regiono procesuose potencialu bus galima tik tuomet, jei palaipsniui bus ugdomas Juodosios jūros regiono šalių bendros pareigos jausmas, susijęs su bendrais uždaviniais, įskaitant saugumo klausimus; ragina Tarybą ir Komisiją, formuojant politikos požiūrį, aktyviai įtraukti visas Juodosios jūros regiono šalis;

7.

mano, kad naujas požiūris į regioninę politiką turi būti nukreiptas į daugelį prioritetinių sričių ir Komisija turėtų pateikti išsamų joms skirtą veiksmų planą, kuriame būtų numatyti konkretūs tikslai, gairės, tolesnės priemonės, ir kuris būtų ES ir regiono santykių bei regionų bendradarbiavimo stiprinimo pagrindas; pabrėžia, kad ES turi sutelkti dėmesį į ribotą skaičių prioritetinių tikslų ir vengti jėgų švaistymo ir dubliavimo;

Saugumo uždaviniai

8.

pabrėžia, kad neišspręsti konfliktai Juodosios jūros regione – tai pagrindinis su regiono stabilumu ir vystymusi susijęs uždavinys ir didelė kliūtis skatinant regioninį bendradarbiavimą; ragina ES aktyviau ir visapusiškiau dalyvauti ir prisidėti prie pastangų, dedamų siekiant išspręsti konfliktus vadovaujantis tarptautine teise ir teritorinio vientisumo principais, ir labiau įsitraukti į konfliktų valdymo ir taikos palaikymo veiksmus; mano, kad ES turi prisiimti pagrindinį vaidmenį ir prisidėti kuriant supratimo kultūrą, dialogą ir pasitikėjimą regione;

9.

atsižvelgia į gausių Rusijos karinių pajėgų – Juodosios jūros laivyno, kuris dislokuotas Krymo uostamiestyje Sevastopolyje – buvimą regione; pažymi, kad 1997 m. Rusijos ir Ukrainos sutartis dėl Juodosios jūros laivyno dislokavimo baigiasi 2017 m.; pažymi, kad šis dar neišspręstas klausimas jau sukėlė nesutarimų tarp Rusijos ir Ukrainos vyriausybių; ragina ES prisidėti prie šio strategiškai svarbaus klausimo sprendimo ir glaudžiau bendradarbiauti su Rusijos ir Ukrainos vyriausybėmis;

10.

pabrėžia, kad, įgyvendindama Juodosios jūros sinergijos iniciatyvą, ES turi apibrėžti laisvės, saugumo ir teisingumo srityse nekintamus prioritetus, kurie padėtų pasiekti visų politikos sričių suderinimo ir darnos;

11.

atsižvelgia į didelius mokesčius už vizas, taikomus kai kurioms kaimyninėms šalims po 2007 m. gruodžio 21 d. Šengeno erdvės plėtros, ragina Tarybą ir Komisiją persvarstyti mokesčius už vizas ir sumažinti juos iki EKP dalyvaujančių arba strateginę partnerystę su ES sudariusių šalių paprastiems piliečiams priimtino lygio;

12.

primena, kad reikia spręsti su tarptautiniu nusikalstamumu, neteisėta prekyba ir nelegalia imigracija susijusias problemas, tuo pat metu visapusiškai laikantis negrąžinimo principo; pabrėžia, kad šioje srityje taikomos priemonės turi būti susietos su atitinkamomis judumo propagavimo priemonėmis, siekiant skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir taip skleisti Europos vertybes, susijusias su demokratija, teisinės valstybės principais ir žmogaus teisėmis; todėl ragina Tarybą ir Komisiją sudaryti susitarimus dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos su Juodosios jūros regiono valstybėmis, su kuriomis jie dar nesudaryti, ir skatinti judumą visomis kitomis galimomis priemonėmis, įskaitant judumo partnerystės susitarimų su Europos kaimynystės politikos šalimis pasirašymą; pabrėžia, kad reikia veiksmingai supaprastinti vizų režimą vietinio pobūdžio sienos kirtimo atvejais ir tam tikroms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, studentams, verslininkams ir pilietinės visuomenės veikėjams;

13.

pabrėžia, kad svarbu toliau plėtoti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą pasienių valdymo srityje, kad būtų pasiekti su judėjimo saugumu ir sklandumu susiję tikslai; mano, kad ES pasienio pagalbos misija (ESPPM) Moldovai ir Ukrainai padeda įgyti svarbios patirties, susijusios su saugumo uždavinių sprendimu vykdant daugiašalį bendradarbiavimą, ir yra įsitikinęs, kad ją reikia toliau stiprinti ir ja remtis kaip bendradarbiavimo pasienyje pavyzdžiu;

14.

pabrėžia, kad reikia nuodugniai ištirti išskirtinę saugumo padėtį ir su tuo susijusias problemas skirtingose Juodosios jūros regiono šalyse; pritaria pasiūlymui, kad Europolui būtų skirti įgaliojimai ir lėšos analitiniam su šiuo regionu susijusiam darbui atlikti, ypač migracijos srityje;

Politinio stabilumo ir veiksmingos demokratijos rėmimas

15.

mano, kad naujas požiūris į Juodosios jūros regioninę politiką negali būti apribotas ekonominiu bendradarbiavimu, o turėtų būti skirtas sukurti erdvei, kuriai būdinga stabili demokratija, geras valdymas ir teisinės valstybės principai, ir ypač pabrėžia politinės ir teisminės reformos bei veiksmingo įsipareigojimų vykdymo svarbą; pažymi, kad pagarbos žmogaus teisėms, demokratijai ir pagrindinėms laisvėms skatinimas yra vienas iš pagrindinių ES išorės politikos ramsčių, ir pabrėžia, kad šias vertybes reikia puoselėti jomis grindžiant dvišalius santykius ir požiūrį į regioną, neatsižvelgiant į partnerių vyriausybių rodomą pasiryžimo lygį; ragina ES spręsti regioninio bendradarbiavimo šiose srityse klausimus rengiant su Juodosios jūros regiono šalimis žmogaus teisių temai skirtus dialogus ir konsultacijas bei daugiašalius forumus; ragina Komisiją, siekiant paskatinti pilietinių visuomenių regioninį bendradarbiavimą, visapusiškai pasinaudoti Europos iniciatyva demokratijai ir žmogaus teisėms remti bei Juodosios jūros sinergijos iniciatyva;

16.

palankiai vertina Juodosios jūros euroregiono sukūrimo iniciatyvą, kurios tikslas – plėtoti regioninį bendradarbiavimą skatinant regioninių ir vietos subjektų bendradarbiavimą; pabrėžia, kad vadinamojo inicijavimo iš apačios projektai ir vietos lygmens institucijų tarpvalstybinis bendradarbiavimas svarbūs kuriant tikrą demokratijos ir veiksmingo valdymo erdvę Juodosios jūros regione;

17.

pažymi, kad nepaprastai svarbu užmegzti ir plėtoti gerus kaimynystės santykius tarp Juodosios jūros regiono šalių bei tarp šių šalių ir kaimyninių šalių , pagrįstus abišale pagarba, teritoriniu vientisumu, vieno nesikišimu į kito vidaus reikalus ir draudimu naudoti jėgą ar grasinti jėga kaip pagrindiniais regioninio bendradarbiavimo skatinimo principais; pabrėžia glaudaus dialogo su pilietine visuomene ir kultūrų dialogo svarbą šioje srityje ir ragina Komisiją toliau tokį dialogą skatinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. paskelbti Europos kultūrų dialogo metais, siekiant sukurti abišalės tolerancijos kultūrą, pagarbą įvairovei ir regioninį dialogą bei bendradarbiavimą;

Bendradarbiavimas energetikos, transporto ir aplinkosaugos srityse

18.

pabrėžia strateginę Juodosios jūros regiono, kaip gamybos ir tiekimo zonos užtikrinant ES energijos tiekimo įvairovę ir saugumą, svarbą; ragina Tarybą ir Komisiją nedelsiant apsvarstyti galimybę teikti didesnę praktinę pagalbą, kuri būtų skirta strategiškai svarbiems infrastruktūros projektams; pakartoja, kad remia naujos infrastruktūros ir perspektyvių transporto koridorių, kurie padidins tiekėjų ir tiekimo maršrutų įvairovę, pvz., Kaspijos jūros regiono ir Juodosios jūros regiono energijos tiekimo koridoriaus ir „Nabuko“, Konstancos-Triesto bei AMBO dujotiekių, kūrimą, taip pat kitus suplanuotus dujų ir naftos tranzito per Juodąją jūrą projektus ir INOGATE (Tarptautinis naftotiekio ir dujotiekio koridorius Europai) bei TRACECA (Europą bei Pietų Kaukazo šalis jungiantis tarptautinis transporto koridorius) projektus, padėsiančius sujungti Juodosios ir Kaspijos jūrų regionus; siekiant išnagrinėti šių naujų tranzito infrastruktūrų statybos poveikį ragina atlikti poveikio visuomenei ir aplinkai vertinimą;

19.

mano, kad Juodosios jūros sinergijos iniciatyva turėtų būti tinkamas pagrindas regiono rinkos reformoms skatinti, kurios padėtų sukurti konkurencingas, prognozuojamas ir skaidrias energijos rinkas;

20.

mano, kad užtikrinti darną regione labai padėtų iniciatyvos, kuriomis siekiama sustiprinti visų Juodosios jūros pakrančių valstybių fizinius ryšius; pabrėžia, kad bendradarbiavimas transporto ir aplinkosaugos srityse neturėtų apsiriboti energetikos klausimais, bet turėtų būti pagrįstas visapusišku požiūriu, atsižvelgiančiu į regiono poreikius; džiaugiasi planais įrengti greitkelį, juosiantį Juodąją jūrą; pabrėžia Juodosios jūros ir Dunojaus, kaip strateginių transporto kelių regione, svarbą;

21.

pabrėžia Dunojaus, kaip vienos iš pagrindinių transporto susisiekimo linijų ir ekonominių magistralių, jungiančių ES ir Juodosios jūros regioną, svarbą; taigi mano, kad vienas iš pagrindinių ES tikslų regione turėtų būti tvarus Dunojaus vystymas ir jo ekonominės galimybės sujungti Juodąją jūrą supančias šalis išnaudojimas; prašo Komisiją parengti tyrimą, kurį atliekant būtų nagrinėjamos galimos konkrečios su šiuo klausimu, įskaitant svarbius aplinkosaugos klausimus, susijusios iniciatyvos; primygtinai tvirtina, kad, siekiant išnaudoti visas ES prieigos prie Juodosios jūros teikiamas galimybes, labai svarbu vystyti ES uostų, esančių prie Juodosios jūros (Burgaso, Konstancos, Mangalijos ir Varnos), ir uostų, esančių prie Dunojaus upės žiočių, infrastruktūrą, kad būtų užtikrinta galimybė naudotis įvairių rūšių transportu;

22.

nepaprastai susirūpinęs dėl Juodosios jūros regiono, ypač pačios Juodosios jūros, ekologinės padėties, kuriai įtaką padarė nekontroliuojama tarša ir pablogino daugybė ekologinių katastrofų, taip pat dėl Dunojaus ir jo deltos padėties; pabrėžia, kad būtina intensyviau įgyvendinti daugiašalius aplinkosaugos susitarimus regione, ir į visus regioninius projektus įtraukti poveikio aplinkai vertinimą, ir ragina ES ir Juodosios jūros regiono šalis aktyviau bendradarbiauti siekiant spręsti daug įvairių aplinkosaugos problemų regione;

23.

ypač susirūpinęs dėl nekontroliuojamos taršos nafta ir dėl šios taršos poveikio laukinei gamtai; pabrėžia, kad būtina, jog bendradarbiavimas neapsiribotų vien Komisijos per jos Monitoringo ir informavimo centrą teikiama pagalba, ypač naftos išsiliejimo prevencijos srityje, visų pirma dėmesį kreipiant jūrų transporto, ypač tanklaivių, saugumo stiprinimui;

24.

atkreipia dėmesį į Dunojaus deltą, kuri yra unikali gamtinė augalų ir gyvūnų rūšių buveinė; pabrėžia, kad ypač reikia atlikti infrastruktūrų, kaip antai Bistrajos kanalo tarp Rumunijos ir Ukrainos, poveikio aplinkai vertinimą;

25.

ragina Komisiją aplinkosaugos problemas spręsti taikant DABLAS darbo grupės metodą (Dunojui ir Juodajai jūrai), dėmesį sutelkiant ne tik į Dunojaus, bet ir Dniestro bei Dniepro upių baseinus;

Prekybos ir ekonominis bendradarbiavimas

26.

pabrėžia, kad ekonomikos augimas visame regione nevienodas, nors ir intensyvus, bet atkreipia dėmesį į tai, kad šis augimas tvaresnis naftą ir dujas eksportuojančiose šalyse; atkreipia dėmesį į privačiojo sektoriaus trapumą daugelyje Juodosios jūros pakrantėje esančių šalių; pabrėžia, kad svarbu Juodosios jūros regione kurti ekonominių galimybių ir klestėjimo erdvę šio regiono gyventojams ir prekybos partneriams; pabrėžia, kad reikia gerinti investicijų aplinką vietos subjektams, taip pat užsienio investuotojams, visų pirma intensyvinant kovą su korupcija ir sukčiavimu, ir skatinti rinkos ekonomikos reformas, kurios padidintų konkurencingumą ir ekonominį patrauklumą, sukurdamos įvairiarūšę ekonomiką ir užtikrindamos tvarų ekonomikos augimą, taip pat socialinį teisingumą ir sanglaudą; ragina imtis derinimo ir tolesnių liberalizavimo priemonių ir remia nuostatą sukurti PPO principus atitinkančią laisvosios prekybos zoną; mano, kad ES, būdama didžiausia Juodosios jūros šalių ekonominė partnerė, turi atlikti svarbiausią vaidmenį propaguodama minėtus tikslus ir skatindama regioną imtis būtinų veiksmų;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kokį svarbų vaidmenį atlieka pakrantės ir jūrų turizmas, kadangi tai didžiausias skatinamasis Juodosios jūros regiono vystymosi veiksnys prekybos ir ekonomikos augimo požiūriu; pabrėžia, kad būtina toliau vystyti turizmo infrastruktūrą ir skatinti turizmo produktų įvairovę, tokiu būdu apsaugant tradicinius pragyvenimo šaltinius, geriau panaudojant gamtos išteklius (pvz., geoterminius išteklius, kurie suteikia didelių galimybių verslui) ir gerinant gyvenimo kokybę regione; pabrėžia, kad vizų režimo kaimyninių šalių gyventojams supaprastinimas paskatins judumą ir prekybą bei ekonominę veiklą; mano, kad Juodosios jūros sinergijos iniciatyva turėtų būti tinkamas pagrindas turizmo vystymo Juodosios jūros regione skatinimui;

28.

atkreipia dėmesį į tarpregionines iniciatyvas, pavyzdžiui, Baku–Tbilisio–Karso geležinkelio projektą; mano, kad ši iniciatyva suteikia galimybių šiai pasaulio daliai geriau ekonomiškai ir politiškai integruotis į Europos ir tarptautinę ekonomiką ir kad tai padės paspartinti ekonominę ir prekybos plėtrą šiame regione; vis dėlto pabrėžia tai, kad į projektą neįtraukiamos esamos ir visu pajėgumu veikiančios geležinkelio linijos Armėnijoje; ragina Pietų Kaukazo respublikas ir Turkiją vykdyti veiksmingą regiono ekonominės integracijos politiką ir atsisakyti trumparegiškų bei politiškai motyvuotų regiono energetikos ir transporto projektų, kuriuos vykdant pažeidžiami EKP patikimos raidos principai;

Švietimas, mokymas ir moksliniai tyrimai

29.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti kultūrų dialogą ir ragina Komisiją toliau jį skatinti;

30.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti žmonių tarpusavio ryšius, skatinant bendradarbiavimą švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų srityse naudojantis esamomis ir prieinamomis ES programomis („Tempus“, „Erasmus Mundus“, Septintąja bendrąja mokslinių tyrimų programa); ragina ES ir Juodosios jūros regiono šalis stiprinti bendradarbiavimą šiose srityse;

31.

pabrėžia, kad svarbu pritraukti mokslininkus iš Juodosios jūros šalių į ES supaprastinant leidimų dirbti išdavimo procedūras, inter alia, naudojantis mėlynosios kortelės sistema;

Instituciniai ir finansiniai aspektai

32.

palankiai vertina regionui priklausančių ES valstybių narių vadovaujamą vaidmenį skatinant bendradarbiavimą su regionu ir pačiame regione; mano, kad Rumunija, Bulgarija ir Graikija, būdamos ES valstybės narės Juodosios jūros regione, galėtų ir turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį šioje srityje; pabrėžia, kad šios valstybės narės turi imtis ypatingo vaidmens perduodant patyrimą ir praktinę patirtį per „Dvyniai“(Twinning), TAIEX ir „Sigma“ programas; mano, kad skatinant regionų bendradarbiavimą greta esančiose išorės regionuose reikėtų visapusiškai naudotis ES patirtimi, ypač vykdant Šiaurės dimensijos iniciatyvą, siekiant pasidalyti praktiniais pavyzdžiais ir tuo, kas išmokta;

33.

pabrėžia, kad siekiant skatinti regioninį bendradarbiavimą Juodosios jūros regione svarbios Rusijos ir Turkijos pozicijos; mano, kad svarbu konstruktyviai įtraukti šias šalis bei visas kitas regiono šalis į bendradarbiavimą norint, kad Juodosios jūros regioninis bendradarbiavimas būtų sėkmingas;

34.

primena, kad Juodosios jūros regione jau vykdomos kai kurios regioninio bendradarbiavimo priemonės; todėl pabrėžia, kad ES ir Juodosios jūros regiono šalys, siekdamos išvengti veiksmų dubliavimosi, turi koordinuoti savo veiklą; mano, kad stiprinant įvairias regionines organizacijas ir iniciatyvas, pvz., Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizaciją (JJEB), Juodosios jūros regiono partnerystės ir dialogo forumą, GUAM organizaciją demokratijai ir ekonomikai vystyti, ir kitas tam tikrų sektorių organizacijas, atsižvelgiant į jų savitą patirtį ir stiprinant bendradarbiavimą su jomis, galbūt panaudojant naują struktūrą, galėtų būti sudarytas tinkamas pagrindas sinergijai kurti; mano, kad reikėtų toliau plėtoti dialogo ir bendradarbiavimo su Juodosios jūros regionu ir jame politinę dimensiją;

35.

džiaugiasi tuo, kad neseniai Komisijai buvo suteiktas JJEB stebėtojos statusas ir atkreipia dėmesį į esamus Europos Parlamento ir JJEB parlamentinės asamblėjos ryšius; mano, kad svarbu ir toliau stiprinti parlamentinį Europos Parlamento ir Juodosios jūros regiono šalių parlamentų bendradarbiavimo lygmenį;

36.

pabrėžia, kad Juodosios jūros regione taip pat būtina plėtoti bendradarbiavimą nevyriausybiniu lygmeniu; todėl ragina Komisiją paremti Juodosios jūros regiono NVO platformos kūrimą siekiant sukurti pilietinių visuomenių mainų regione pagrindą, padidinti informuotumą apie bendras problemas ir padėti įgyvendinti ir stebėti ES politiką regione;

37.

ragina racionaliai panaudoti Bendrijos finansines priemones: geriau koordinuoti EKPP, taip pat regionui prieinamas struktūrinių fondų ir pasirengimo narystei lėšas; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis paramos gavėjomis, prieš paskirstant išteklius nustatyti bendrus ataskaitų teikimo reikalavimus, kad būtų galima stebėti ir vertinti šių išteklių panaudojimo tvarumą, veiksmingumą ir atitikimą bendriems ES politikos tikslams;

38.

pritaria finansinių išteklių, skirtų tarptautiniams projektams pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP) finansuoti, padvigubinimui; ragina šių finansinių išteklių panaudojimui taikyti struktūrinių fondų reglamentavimo principus, ypač partnerystės, tvarumo, veiksmingumo, nediskriminavimo ir decentralizavimo principus; ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie šių lėšų panaudojimą ir pasiektą pažangą rengiant trumpas dvimetes ataskaitas;

39.

ragina Komisiją suteikti galimybę tarptautinio bendradarbiavimo srityje tautų tarpusavio projektams panaudoti decentralizuotą finansinę priemonę – Mažų projektų fondus – ir specialiai skatinti naudotis šia priemone;

40.

pabrėžia, kad Juodosios jūros regione reikia sustiprinti vietos ir regioninių suinteresuotų subjektų gebėjimų kūrimą programavimo bei projektų parengimo ir įgyvendinimo srityje, kad būtų užtikrintas veiksmingas Bendrijos finansinių priemonių panaudojimas;

41.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Juodosios jūros regiono šalių vyriausybėms ir parlamentams.


(1)  OL L 22, 2006 1 26, p. 34.

(2)  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0538.

(3)  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0625.

(4)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0016.

(5)  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0413.


Top