19.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 41/53

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Pietų Kaukazo ir visų pirma į savo 2004 m. vasario 26 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl ES politikos Pietų Kaukazo regiono atžvilgiu (1),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Juodosios jūros sinergija – Nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“(COM(2007)0160),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (COM(2006)0726),

—

atsižvelgdamas į kartu su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija priimtus Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų planus,

—

atsižvelgdamas į Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), kuri yra glaudžiai susijusi su kartu priimtų veiksmų planų, kurie pakeičia techninę paramą, iki šiol teiktą pagal TACIS ir MEDA programas, įgyvendinimu,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos „Europos energetikos politika“ COM(2007)0001,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 3 d. įvykusią Komisijos surengtą konferenciją dėl Europos kaimynystės politikos,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (2),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rekomendaciją Nr. 1771 (2006) ir rezoliuciją Nr. 1525 (2006) dėl Pietų Kaukazo stabilumo pakto sukūrimo,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl bendrosios Europos užsienio politikos energetikos srityje kūrimo (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Juodosios jūros regioninės politikos (4),

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos susitikimuose, vykusiuose 2006 m. gruodžio 14–15 d. ir 2007 m. birželio 21–22 d., pirmininkavimo pateiktas išvadas ir į Europos Tarybai pirmininkavusios Vokietijos 2007 m. birželio 15 d. pažangos ataskaitą „Europos kaimynystės politikos stiprinimas“,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 19–20 d. vykusio Tarybos ir valsybių narių atstovų Taryboje posėdžio metu priimtas išvadas dėl saugumo ir vystymosi ir ES įsipareigojimą įgyvendinti JTO Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo,

—

atsižvelgdamas į su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija sudarytus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 30 d. vykusio ES ir Armėnijos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto (PBK) devintojo susitikimo galutinį pareiškimą ir rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 12 d. vykusio ES ir Azerbaidžano PBK aštuntojo susitikimo galutinį pareiškimą ir rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 26 d. vykusio ES ir Gruzijos PBK devintojo susitikimo galutinį pareiškimą ir rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į neseniai Armėnijoje ir Azerbaidžane vykusius rinkimus į parlamentus ir į ESBO demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybos stebėjimo ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į 2007m. spalio 15 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1781 (2007) dėl Gruzijos ir Abchazijos konflikto ir JT stebėjimo misijos Gruzijoje įgaliojimų pratęsimo,

—

atsižvelgdamas į Tarybos pirmininkavimo deklaraciją 14818/07 dėl esamos padėties Gruzijoje ir deklaraciją 14809/07 dėl Eynulla Fatullayevo nuteisimo Azerbaidžane,

—

atsižvelgdamas į Baku iniciatyvą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje vystymo ir į 2006 m. lapkričio 7 d. Briuselyje pasirašytą ES ir Azerbaidžano susitarimo memorandumą dėl strateginės partnerystės energetikos srityje,

—

atsižvelgdamas į ES įsipareigojimą siekti JT Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir į įsipareigojimą dėl Europos konsensuso dėl vystymosi (5),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos saugumo strategiją „Saugi Europa geresniame pasaulyje“,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos stebėsenos ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A6-0516/2007),

A.

kadangi 2001 m. vasario 26 d. Bendrosios reikalų tarybos metu ES pareiškė norą atlikti aktyvesnį politinį vaidmenį Pietų Kaukazo regione, ieškoti būdų, kaip paremti pastangas, kurios dedamos siekiant išvengti konfliktų regione ir juos išspręsti bei dalyvauti vykstant atkūrimo po jų procesui,

B.

kadangi pradėjus veikti geležinkeliui Baku–Tbilisis–Karsas ne tik bus atvertas naujas koridorius tarp Pietų Kaukazo regiono, Turkijos ir Vakarų Europos, bet ir padidės Armėnijos izoliacija, o tai prieštarauja EKP tikslams, ir kadangi vis dėlto bus vadovaujamasi Aukšto lygio grupės transporto klausimais rekomendacijomis, o transporto koridoriaus tarp Europos, Kaukazo ir Azijos (TRACECA) ašis išlieka pagrindine transnacionaline Kaukazo ašimi, jungiančia visas regiono šalis,

C.

kadangi EKP išplėtimas įtraukiant Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją yra svarbus žingsnis Sąjungai prisiimant įsipareigojimus šio regiono atžvilgiu, o sudaro sąlygas ES aktyviai dalyvauti įvykiuose Pietų Kaukaze ir suteikia šio regiono šalims galimybę glaudžiau bendradarbiauti su ES; kadangi siekiant motyvuoti Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją vykdyti reformas būtina sukurti daugiau paskatų,

D.

kadangi EKP grindžiama bendromis vertybėmis ir veiksmingu politinių, ekonominių ir institucinių reformų įgyvendinimu ir joje nurodytas tikslas sukurti draugiškų kaimyninių valstybių, kuriose veiktų stipri demokratinė santvarka, pagrįsta rinkos ekonomika ir teisinės valstybės principais, regioną,

E.

kadangi reikia plėtoti EKP siekiant geresnės ir veiksmingesnės ES politikos regione, taip pat siekiant sudaryti ES sąlygas išnaudoti turimas galimybes dalyvauti užtikrinant saugumą ir stabilumą; kadangi ES reikia parengti aiškias nuostatas dėl dalyvavimo regiono politikoje ir aktyviau joje dalyvauti,

F.

kadangi į EKP įtraukus Pietų Kaukazo šalis padidėjo ir šių šalių atsakomybė bei įsipareigojimai; kadangi geri kaimyninių šalių santykiai ir regioninis bendradarbiavimas yra pagrindiniai EKP elementai,

G.

kadangi taikus Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto dėl Kalnų Karabacho – konflikto, dėl kurio blogėja šių šalių santykiai, – ir Gruzijos vidaus konfliktų Abchazijoje ir Pietų Osetijoje taikus sprendimas yra būtinas siekiant užtikrinti stabilumą ES kaimynystėje, taip pat ekonominę ir socialinę Pietų Kaukazo regiono raidą,

H.

kadangi, siekiant veiksmingiau spręsti bendrų kaimyninių šalių problemas, vienas pagrindinių ES ir Rusijos santykių aspektų turi būti tolesnis neišspręstų posovietinių konfliktų problemos kėlimas tarptautiniu lygmeniu,

I.

kadangi ES domisi regionu ne tik dėl jo geografinės padėties – tai energijos tiekimo tranzito iš Centrinės Azijos į Europą rajonas – šis domėjimasis paremtas bendru visų suinteresuotųjų šalių siekiu skatinti regiono vystymąsi stiprinant demokratiją, gerovę ir teisinę valstybę ir taip Pietų Kaukazo regione sukurti perspektyvią regioninės ir tarpregioninės plėtros ir bendradarbiavimo sistemą, kuri užtikrintų įvairių Europos projektų sėkmę (pvz., transporto ir energijos srityse),

J.

kadangi regionas tapo kai kurių didelių geopolitinių veikėjų strateginių interesų konkurencijos arena; kadangi visos trys šalys kartu su NATO įgyvendina atskirus partnerystės veiksmų planus, aljansas tampa nauju veikėju regione,

K.

kadangi ES, Rusijos ir JAV dialogas ir bendradarbiavimas Pietų Kaukazo regione galėtų paskatinti demokratiją, padidinti energetinį saugumą ir sustiprinti regioninį saugumą,

L.

kadangi Gruzijoje ir Armėnijoje pastaraisiais metais vyko staigus ekonomikos augimas, o Azerbaidžano ekonomika yra viena iš greičiausiai pasaulyje augančių ekonomikų (2006 m. jos BNP padidėjo 34,5 proc. ir pagrindinė tokio augimo priežastis – jos turimi dujų ir naftos ištekliai); kadangi, nepaisant šių augimo tempų, šių trijų valstybių visuomenėse didėja skurdas ir nedarbas, galimybė naudotis pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis yra ribota, pajamos mažos ir nevienodai paskirstomos,

M.

kadangi Pietų Kaukaze vyksta destabilizuojančios padėtį ginklavimosi varžybos, kurioms būdingas ypač spartus karinių pajėgumų didinimas;

1.

palankiai vertina Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos įtraukimą į Europos kaimynystės politiką ir dvišalius EKP veiksmų planus, kuriuos 2006 m. lapkričio 14 d. patvirtino atitinkamos Bendradarbiavimo tarybos, ir reiškia savo paramą nuolatinėms pastangoms siekti jų įgyvendinimo, į kurio procesą turėtų būti įtrauktos visos suinteresuotos šalys;

2.

pabrėžia, kad formuojant politinį požiūrį į tris Pietų Kaukazo šalis neturėtų būti pamirštamos ypatingos visų trijų valstybių savybės, pritaria, kad būtinas diferencijavimas įgyvendinant EKP politiką minėtose šalyse, ir pabrėžia, kad ES santykius su šiomis šalimis reikia stiprinti atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos šalies nuopelnus įgyvendinant atitinkamus savo EKP veiksmų planus;

3.

pabrėžia Armėnijos, Gruzijos ir Azerbaidžano geopolitinės padėties svarbą Rusijos, Irano ir Turkijos atžvilgiu, taip pat kitų ekonominių jėgų, pavyzdžiui, Rusijos, Jungtinių Valstijų ir Kinijos didėjantį susidomėjimą šiuo regionu; taigi mano, kad itin svarbu suteikti pirmenybę bendradarbiavimui su Pietų Kaukazu, ypač klausimais, susijusiais su energetika;

4.

dar kartą patvirtina, kad svarbiausi ES tikslai regione yra siekti, kad Pietų Kaukazo šalys taptų atviros, taikios, saugios ir stabilios, galinčios prisidėti prie gerų kaimyniškų santykių regione ir regiono stabilumo, pasirengusios pripažinti Europos vertybes ir vystyti institucinę ir teisinę tarpusavio sąveiką ir sąveiką su ES; kad būtų pasiekti šie tikslai, ragina ES vystyti Pietų Kaukazui skirtą regioninę politiką, kuri būti įgyvendinama kartu su regiono šalimis ir kurią papildytų atskiros dvišalės sutartys;

5.

pabrėžia, kad EKP buvo parengta siekiant išvengti skiriamųjų linijų Europoje ir palaipsniui plėsti demokratijos, gerovės ir saugumo erdvę; taigi ragina ES ir Pietų Kaukazo šalis, dalyvaujant partnerystės (angl. twinning), komandiruočių ir kitose prieinamose pagalbos programose, pasinaudoti gausiomis žiniomis, kompetencija ir patirtimi, kurią integravimosi į ES proceso metu įgijo naujosios valstybės narės, reformuodamos savo visuomeninį gyvenimą ir ekonomiką, ypač turint mintyje sienos apsaugos ir muitinės tarnybų stiprinimą bei tarpusavio regioninio bendradarbiavimo plėtrą;

6.

pabrėžia, kad EKP persvarstymai ir lėšos turi būti naudojami skatinant institucijų kūrimą, pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principus, demokratizaciją ir regioninį bendradarbiavimą; dar kartą patvirtina, kad ES privalo toliau tvirtai skatinti tikrą regioninį bendradarbiavimą ir integraciją; ragina Komisiją reguliariai teikti ataskaitas apie regioninio bendradarbiavimo proceso pažangą ir atitinkamai koreguoti savo politiką ir priemones; tikisi, kad ES užmegs vis dalykiškesnius ryšius su įvairiomis suinteresuotomis šalimis valstybėse partnerėse, visų pirma su pilietine visuomene, siekiant, jog EKP procesas taptų aktyvesnis ir skaidresnis;

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didelio BNP augimo Azerbaidžanas tapo paramos teikėju, o tarptautiniai paramos teikėjai pastebimai sumažino savo veiklą šalyje; siūlo, kad ES sutelktų dėmesį į žinių ir pažangiosios patirties perdavimą pagal partnerystės, Techninės pagalbos ir informacijos mainų (angl. TAIEX) ir „Sigma“ programas (pagal EKPP);

8.

mano, kad prekybos politika yra pagrindinė grandis užtikrinant politinį stabilumą ir ekonominę plėtrą, dėl kurios galima sumažinti skurdą Pietų Kaukaze, ir yra itin svarbi tolimesnei ES ir Pietų Kaukazo integracijai; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į socialinį prekybos politikos aspektą;

9.

remia Komisijos iniciatyvą parengti galimybių tyrimą siekiant įvertinti galimybes sudaryti laisvosios prekybos susitarimą su Gruzija ir Armėnija; mano, kad toks susitarimas bus naudingas visoms šalims; ragina Komisiją ir Tarybą kol kas įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad Armėnija, Gruzija ir Azerbaidžanas turėtų kuo daugiau naudos iš Bendrųjų lengvatų sistemos; pabrėžia, kad, siekiant toliau gerinti dvišalius prekybos santykius, svarbu, jog Azerbaidžanas taptų PPO nariu, ragina Azerbaidžano valdžios institucijas toliau šalinti likusias stojimo į PPO kliūtis, pvz., didelius muitus, skaidrumo trūkumą, korupciją, taip pat netinkamą prekybos teisės aktų ir intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimą;

10.

pažymi, kad Gruzija dėl Rusijos ekonominio embargo patiria didelį spaudimą (embargas buvo pradėtas vykdyti prieš metus; Gruzijos prekių neleidžiama pardavinėti tradicinėse rinkose; dėl to nemažai piliečių neteko pragyvenimo šaltinio); pabrėžia, kad stiprinant ES ir Gruzijos santykius ir padedant šaliai sušvelninti Rusijos embargo padarinius ne mažiau svarbu su Gruzija nedelsiant sudaryti laisvosios prekybos susitarimą;

11.

pabrėžia, kad visos trys valstybės turi toliau stengtis mažinti skurdą ir laikytis darnaus vystymosi principo; siūlo patvirtinti veiksmingas priemones, pagal kurias būtų siekiama mažinti socialinę poliarizaciją, taip pat užtikrinti galimybę naudotis socialinės apsaugos sistemomis; ragina Komisiją ir toliau padėti šioms trims šalims didinti savo pajėgumą tobulinti ir įgyvendinti skurdo mažinimo politiką;

12.

mano, kad EKP sudaro puikias regioninio ir subregioninio bendradarbiavimo sąlygas, siekiant sukurti tikrą saugumo, demokratijos ir stabilumo erdvę Pietų Kaukaze ir Juodosios jūros regione; mano, kad trijų Pietų Kaukazo šalių atžvilgiu neįmanoma laikytis diferencijuoto dvišalio požiūrio neatsižvelgiant į visuotinį daugiašalį aspektą, dėl kurio reikia plėtoti regioninį bendradarbiavimą; taigi:

13.

teigiamai vertina Armėnijos vykdomas vidaus politines ir institucines reformas, kurios vykdomos įgyvendinant konstitucinę reformą ir EKP veiksmų planą; ragina Armėnijos valdžios institucijas toliau žengti šiuo keliu ir stiprinti demokratines struktūras, teisinės valstybės principus ir žmogaus teisių apsaugą; ypač ragina toliau dirbti siekiant sukurti nepriklausomą teismų sistemą, skatinti policijos, valstybės tarnybos ir vietos valdžios institucijų reformas, kovoti su korupcija ir sukurti veržlią pilietinę visuomenę; atkreipia dėmesį į Tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos pareiškimą, kad 2007 m. gegužės mėn. vykę parlamento rinkimai iš esmės atitinka tarptautinius įsipareigojimus; tikisi, kad Armėnijos valdžios institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir Europos Taryba, spręs likusias problemas, toliau gerins pasiektus standartus ir visiškai užtikrins laisvus ir sąžiningus prezidento rinkimus, kurie vyks 2008 m. vasario 19 d.; ragina, siekiant pliuralizmo, kuris yra pagrindinis demokratijos elementas, stiprinimo, pradėti konstruktyvų vyriausybės ir opozicijos dialogą; toliau ragina Armėnijos valdžios institucijas ištirti kaltinimus dėl smurto ir blogo elgesio areštinėse ir bausmės atlikimo vietose ir dėl korupcijos ir žodžio laisvės pažeidimų;

14.

primena, kad yra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių padėties ir mažėjančios žiniasklaidos laisvės Azerbaidžane; ragina Azerbaidžano valdžios institucijas užtikrinti žiniasklaidos laisvę; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina 2007 m. gruodžio 28 d. prezidento suteiktą malonę, pagal kurią šeši žurnalistai buvo paleisti į laisvę, ir ragina Azerbaidžano valdžios institucijas nedelsiant išlaisvinti visus tebekalinčius žurnalistus, nustoti persekioti žurnalistus (ypač piktnaudžiaujant įstatymais, pagal kuriuos numatoma baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą) ir paskelbti įstatymų, pagal kuriuos numatoma baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą, taikymo moratoriumą norint įrodyti, kad Azerbaidžanas yra pasiryžęs siekti žodžio laisvės; tikisi, kad Azerbaidžano valdžios institucijos vadovausis Europos Tarybos Venecijos komisijos rekomendacijomis, siekdamos užtikrinti susirinkimų laisvę ir panaikinti politinių partijų veiklos apribojimus atsižvelgiant į kitais metais vyksiančius rinkimus, taip pat tikisi, kad jos užtikrins, jog būtų visiškai laikomasi ESBO standartų atsižvelgdamos į 2008 m. vyksiančius rinkimus, užtikrins susirinkimų laisvę ir panaikins politinių partijų veiklos apribojimus, taip pat ir visiškai laikysis ESBO standartų; be to, ragina Azerbaidžano valdžios institucijas neleisti policijai naudoti smurto ir ištirti visus kaltinimus dėl netinkamo elgesio kalėjimuose; pakartoja, kad ES yra pasirengusi padėti Azerbaidžanui įgyvendinti reformas, susijusias su pagarba žmogaus teisėmis ir demokratija;

15.

atkreipia dėmesį į plataus masto reformas, kurių ėmėsi Gruzijos vyriausybė po vadinamosios rožių revoliucijos; skatina siekti tolesnės pliuralistinio valdymo bei vyriausybės ir opozicijos dialogo, teisinės valstybės ir įsipareigojimų žmogaus teisių klausimais laikymosi pažangos, ypač atsižvelgiant į teismų nepriklausomybę, visišką policijos vykdomo smurto netoleravimą, baudžiamosios teisenos reformas ir įkalinimo sąlygų gerinimą; ragina Gruzijos valdžios institucijas gerbti nuosavybės teises, susirinkimų laisvę, žodžio laisvę , mažumų teises pagal Pagrindų konvenciją dėl tautinių mažumų apsaugos ir spaudos laisvę; tikisi, kad Gruzija įvykdys EKP veiksmų plano uždavinius ir Europos Tarybos rekomendacijas dėl demokratinio valdymo ilgalaikio stabilumo užtikrinimo, ypatingą dėmesį kreipiant į pagarbą pliuralizmui ir opozicijai, valdžios kontrolės ir pusiausvyros mechanizmų suderinimą bei institucinę reformą;

16.

pakartoja, kad ir toliau remia Gruzijos pastangas pradėti įgyvendinti politines ir ekonomikos reformas, taip pat stiprinti demokratines institucijas, įskaitant Rinkimų įstatymo pakeitimus, ir taip kurti taikią ir klestinčią Gruziją, kuri galėtų prisidėti prie stabilumo regione ir visoje Europoje; reiškia susirūpinimą dėl 2007 m. lapkričio mėn. politinių įvykių Gruzijoje, kurių metu policija prieš taikius demonstrantus panaudojo labai griežtas priemones, buvo uždaryti nepriklausomi žiniasklaidos kanalai ir paskelbta nepaprastoji padėtis; džiaugiasi, kad, Tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos bendru vertinimu, 2008 m. sausio 5 d. vykę prezidento rinkimai iš esmės atitiko daugumą įsipareigojimų ESBO ir Europos Tarybai ir demokratinių rinkimų standartų; mano, kad, nepaisant to, jog buvo atskleista svarbių neatidėliotinai spręstinų problemų, šie rinkimai buvo pirmieji iš tiesų konkurencingi prezidento rinkimai, kuriuose Gruzijos gyventojai galėjo išreikšti savo politinę valią; ragina visas Gruzijos politines jėgas siekti demokratinės politinės aplinkos, kurioje būtų gerbiami politiniai priešininkai ir palaikant dalykišką dialogą būtų siekiama paremti ir sustiprinti silpnas Gruzijos demokratines institucijas; ragina Gruzijos valdžios institucijas prieš parlamento rinkimus, vyksiančius 2008 m. pavasarį, pašalinti trūkumus, į kuriuos savo išankstinėje ataskaitoje atkreipė dėmesį Tarptautinė rinkimų stebėjimo misija;

17.

džiaugiasi tuo, kad taikiai praėjo prezidento rinkimai 2008 m. sausio 5 d., ir mano, kad tai dar vienas žingsnis į priekį siekiant skatinti Gruzijos visuomenės demokratėjimą ir steigti bei stiprinti Gruzijos demokratines institucijas; tikisi, kad naujai išrinktas prezidentas imsis reikiamų veiksmų, kad vyktų konstruktyvus dialogas su opozicija; vis dėlto yra susirūpinęs dėl bendro vadovavimo rinkiminei kampanijai, vykusiai labai poliarizuotoje aplinkoje, kuriai būdinga pasitikėjimo stoka ir plačiai paskleisti kaltinimai pažeidimais, be to, ankstesnis prezidentas per rinkiminę kampaniją sąmoningai vykdė valstybinę veiklą ir dėl to rinkiminė kampanija buvo šališka; ragina Gruzijos valdžios institucijas tinkamai ir skubiai nagrinėti visus skundus dėl rinkimų eigos; ragina Gruzijos valdžios institucijas tinkamai atsižvelgti į tarptautinių stebėtojų pastabas, kad būtų išspręstos visos nurodytos problemos ir tinkamai bei kruopščiai pasiruošta artėjantiems visuotiniams rinkimams; ragina opozicijos jėgas veikti atsakingai, paisant rinkimų rezultatų, ir konstruktyviai dalyvauti Gruzijos demokratinių institucijų politinėse diskusijose;

18.

pabrėžia, kad aiškus Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos įsipareigojimas gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves yra itin svarbus būsimų santykių su ES požiūriu; tikisi, kad šios šalys įvykdys EKP veiksmų plano uždavinius ir Europos Tarybos rekomendacijas šiuo klausimu; prašo Komisijos su kiekviena iš trijų šalių derėtis dėl žmogaus teisių pakomitečių steigimo;

19.

ragina Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos valdžios institucijas per 2008 m. vyksiančius rinkimus užtikrinti žodžio, susirinkimų ir žiniasklaidos laisvę; pabrėžia, kad, jei šios šalys nori toliau gerinti santykius su ES, jos turi užtikrinti galimybę sąžiningai ir subalansuotai naudotis valstybine ir privačiąja žiniasklaida ir vykdyti rinkimus pagal tarptautinius standartus;

20.

palankiai vertina ES sprendimą artėjant 2008 m. sausio mėn. rinkimams skirti Lenkiją Gruzijos vyriausybės ir opozicijos derybų tarpininke; mano, kad labai svarbu įtraukti naująsias valstybes nares, kurių kultūriniai ir istoriniai ryšiai su šiuo regionu yra glaudūs;

21.

pabrėžia, kad skatinant demokratijos ir teisinės valstybės vystymąsi svarbu remti pilietinę visuomenę ir stiprinti jos vaidmenį, taip pat plėtoti žmonių ryšius; ragina Komisiją išnaudoti visas galimybes, kurių suteikia Europos demokratijos ir žmogaus teisių priemonė, inter alia, stebėti, kaip įgyvendinama EKP; pabrėžia, kad EKP proceso metu, ypač stebint, kaip EKP įgyvendinama, turi būti sudaryta galimybė bendradarbiauti ir konsultuotis su pilietine visuomene; ragina Komisiją parodyti pavyzdį, t. y. nustatyti konkrečią konsultavimosi su pilietine visuomene tvarką; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog lėšos būtų skirstomos sąžiningai, be politinėmis priežastimis grindžiamo valstybės įsikišimo; ragina Komisiją parengti vietos ir regionų valdžios institucijoms skirtas gaires, kuriose būtų apibrėžtas konkretus jų vaidmuo įgyvendinant EKP veiksmų planus;

22.

pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti laisvo judėjimo per ES ir jos kaimynių sienas srityje; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad kuo greičiau pradėtų veikti ES ir Gruzijos pakomitetis teisingumo, laisvės ir saugumo srityje, taip pat imtis reikiamų veiksmų siekiant pradėti derybas dėl ES ir Gruzijos readmisijos ir vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo susitarimų sudarymo ir judumo partnerystės susitarimo su ES pasirašymo, kartu pabrėždamas, kad vilkinimas daro neigiamą įtaką Gruzijos vidaus konfliktų sprendimui, ir atkreipdamas dėmesį į sunkumus, kuriuos lėmė Rusijos valdžios institucijų sprendimas išduoti Rusijos pasus Abchazijoje ir Pietų Osetijoje gyvenantiems asmenims; pritaria tam, kad ateityje būtų pradėtos derybos dėl susitarimų su Armėnija ir Azerbaidžanu; ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti siekiant pagerinti konsulinių paslaugų Pietų Kaukazo šalyse kokybę ir greičiau įsteigti bendrus prašymų išduoti vizas centrus; pritaria minčiai įvertinti papildomas iniciatyvas, susijusias su bendro požiūrio į migraciją rytų ir pietryčių Europoje nustatymu;

23.

ragina Komisiją finansiškai remti Europos NVO buvimą Armėnijoje, Azerbaidžane ir Gruzijoje – kad jos galėtų skleisti savo žinias ir patirtį organizuotos pilietinės visuomenės kūrimo srityje;

24.

ragina Komisiją visomis išgalėmis siekti sutelkti šių trijų Pietų Kaukazo regiono šalių NVO ir pilietinės visuomenės atstovus tam, kad sklandžiau vyktų dialogas, pagerėtų savitarpio supratimas ir būtų kruopščiai sprendžiamos regiono problemos; ragina šių šalių valdžios institucijas netrukdyti įgyvendinti tokių iniciatyvų;

25.

pabrėžia, kad asmenų judėjimo palengvinimas susijęs su sienų saugumu, ir palankiai vertina Komisijos iniciatyvą skatinti regioninį bendradarbiavimą Pietų Kaukaze bendro sienų valdymo klausimais; pabrėžia, kad būtina veiksmingai supaprastinti vizų išdavimo reikalavimus vietinio eismo per sieną atveju; supranta, kad būtina išankstinė bendradarbiavimo ties visa Gruzijos ir Rusijos siena sąlyga yra abiejų šalių gera valia; pabrėžia, kad biudžeto ir pajamų skaidrumas svarbus siekiant užtikrinti, kad vyriausybė už savo išlaidas būtų atskaitinga paprastiems piliečiams;

26.

ragina visas tris šalis aktyviau kovoti su korupcija ir kurti investicijoms bei verslui palankią aplinką; pabrėžia, kad labai svarbus veiksnys yra biudžeto skaidrumas, kuris užtikrintų vyriausybės atskaitomybę dėl valstybės išlaidų; pabrėžia, kad nuosavybės teisių raida yra svarbiausias veiksnys siekiant mažų ir vidutinių įmonių plėtros, taip pat tvarios ekonomikos plėtros; ragina skatinti rinkos ekonomikos reformas, kuriomis būtų siekiama padidinti konkurencingumą ir sustiprinti privatųjį sektorių; remia liberalizavimo priemonių suderinimą ir tolesnį stiprinimą remiantis PPO principais; pabrėžia, kad labai svarbu, jog kartu su ekonomikos reformomis būtų įgyvendinamos tinkamos socialinės priemonės;

27.

ragina visų trijų šalių valdžios institucijas užtikrinti, kad kovos su korupcija priemonės nebūtų naudojamos politiniams tikslams ir kad tyrimai, baudžiamieji persekiojimai ir teismai būtų vykdomi teisingai ir skaidriai;

28.

pabrėžia, kad dėl neišspręstų posovietinių konfliktų ir jų sukelto nesaugumo padidėjo regiono valstybių karinės išlaidos – tai neigiamai veikia jų ekonominį ir socialinį vystymąsi; todėl ragina regiono valstybes nustoti didinti karines išlaidas;

29.

mano, kad taikus neišspręstų posovietinių konfliktų sprendimas labai svarbus siekiant politinio stabilumo ir ekonomikos plėtros Pietų Kaukaze, taip pat didesniame regione; pabrėžia, kad ES tenka svarbus vaidmuo padedant regione kurti dialogu ir supratimu grindžiamą aplinką, taip pat užtikrinant JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 (2000) įgyvendinimą; remia tarptautines programas ir pilietinės visuomenės dialogą, kaip priemones su konfliktais susijusiems pokyčiams ir nesutariančių šalių tarpusavio pasitikėjimui skatinti; ypač palankiai vertina Komisijos pastangas teikti pagalbą Abchazijai ir Pietų Osetijai ir skleisti jose informaciją; remia ES specialiojo įgaliotinio Pietų Kaukaze Peterio Semneby iniciatyvą abiejuose regionuose įsteigti informacijos biurus; ragina Komisiją ir P. Semneby užtikrinti, kad tokia pati pagalba būtų teikiama ir informacija būtų skleidžiama, Kalnų Karabache;

30.

nepritaria jokiems užsienio jėgų bandymams, kuriais siekiama sukurti išskirtines įtakos zonas; ragina visas šalis konstruktyviai dalyvauti plėtojant bendrą kaimynystę, taip pat ragina Rusiją nesipriešinti bet kokiam ES dalyvavimui konfliktų valdymo ir taikos palaikymo operacijose Pietų Kaukaze;

31.

pabrėžia, kad apsisprendimo ir teritorinio vientisumo principų prieštaravimas vienas kitam prisideda prie to, kad neišspręsti posovietiniai konfliktai Pietų Kaukaze nenutrūksta; mano, kad ši problema gali būti išspręsta tik derybomis, vadovaujantis JTO Chartijoje ir Helsinkio baigiamajame akte nustatytais principais ir veikiant regioninės integracijos kontekste; pažymi, kad šis procesas negali vykti be tarptautinės bendruomenės paramos, ir ragina ES šiuo tikslu inicijuoti priemones; be to, mano, jog siekiant derybomis išspręsti konfliktus regione ypač svarbu, kad etniniai santykiai ir mažumų teisių padėtis būtų gerinami pagal Europos standartus ir siekiant Pietų Kaukazo valstybėse sustiprinti piliečių sanglaudą;

32.

primena, kad besąlygiškai remia Gruzijos teritorinį vientisumą ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų nepažeidžiamumą, taip pat remia nuolatines Gruzijos valdžios institucijų pastangas išspręsti savo vidaus konfliktus Abchazijoje ir Pietų Osetijoje; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad spręsdamos ginčus šalys vis dar skelbia agresyvius pareiškimus, ir pritaria Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono raginimui labiau stengtis vengti elgesio, dėl kurio galėtų būti atnaujinti karo veiksmai Abchazijoje; ragina šalis pasinaudoti visomis dialogo ir derybų teikiamomis galimybėmis siekiant rasti galutinį konflikto Pietų Osetijoje sprendimą; ragina faktines valdžios institucijas laikantis anksčiau minėtos JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1781 (2007) sudaryti saugias sąlygas, kurios leistų grįžti šalies viduje perkeltiems asmenims, taip pat gerbti neatimamas nuosavybės teises konfliktų zonose; pabrėžia, kad siekiant bet kokio ilgalaikio sprendimo bus itin svarbu tinkamai išspręsti su pagrindinėmis žmogaus teisėmis susijusius klausimus (pvz., šalies viduje perkeltų asmenų grįžimas, jų turto grąžinimas ir teisingas karo nusikaltimų ir dingusių asmenų bylų tyrimas, kurį atliktų visos šalys); ragina visas šalis grįžti prie derybų stalo; palankiai vertina neseniai, po ilgos pertraukos įvykusį pirmąjį Gruzijos ir Abchazijos aukšto lygio pareigūnų susitikimą;

33.

mano, kad tolesnis delsimas spręsti Kalnų Karabacho konfliktą nebus naudingas nė vienai iš konflikto šalių, taip pat sukels grėsmę regiono stabilumui ir trukdys regioninei bei ekonominei pažangai; primena, kad gerbia ir remia Azerbaidžano teritorinį vientisumą ir tarptautiniu mastu pripažintų jų sienų nepažeidžiamumą, taip pat apsisprendimo teisę pagal JT chartijos ir Helsinkio baigiamojo akto nuostatas; ragina Armėniją ir Azerbaidžaną nedelsiant pasinaudoti visomis galimybėmis siekiant taikiai išspręsti Kalnų Karabacho konfliktą; pakartoja, kad labai remia ESBO Minsko grupę, tačiau apgailestauja, kad derybose nepasiekta jokios apčiuopiamos pažangos; ragina visas šalis taikyti susijusias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, ypač tas, pagal kurias į namus leidžiama saugiai ir garbingai grįžti visiems pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims; įspėja neskelbti jokių karingų ir provokuojančių pareiškimų, kurie galėtų pakenkti derybų procesui;

34.

apgailestauja, kad pastangoms suartinti visas tris regiono valstybes trukdo neišspręsti posovietiniai konfliktai, kuriuos sukelia teritorinės pretenzijos ir separatizmas; pabrėžia, kad konfliktų zonos dažnai tampa saugiu prieglobsčiu organizuotiems nusikaltėliams, jose plaunami pinigai, prekiaujama narkotikais ir vykdoma ginklų kontrabanda;

35.

primena atitinkamoms valdžios institucijoms, kad pabėgėliai ir perkeltieji asmenys neturėtų būti naudojami kaip priemonės vykstant konfliktams; ragina imtis ryžtingų veiksmų siekiant pagerinti perkeltųjų asmenų gyvenimo sąlygas ir socialinę padėtį, kol jiems bus iš tikrųjų suteikta žmogaus teisė grįžti į namus;

36.

ragina Komisiją ir valstybes nares toliau finansiškai padėti Armėnijai, Azerbaidžanui ir Gruzijai spręsti su pabėgėliais ir perkeltaisiais asmenimis susijusias problemas – padėti atnaujinti pastatus ir statyti kelius, vandens ir elektros energijos tiekimo infrastruktūrą, ligonines ir mokyklas (kad šios bendruomenės būtų veiksmingiau integruotos), taip pat skatinti regionų, kuriuose jie gyvena, vystymąsi, nepamirštant vietinių gyventojų, kurie dažnai taip pat gyvena žemiau skurdo ribos; pabrėžia, kad svarbu spręsti su dideliu minų, likusių po Kalnų Karabacho konflikto, skaičiumi susijusias problemas, nes jos vis dar sužeidžia, o kartais ir užmuša žmones;

37.

ragina svarbiausius regiono veikėjus imtis konstruktyvaus vaidmens sprendžiant neišspręstus posovietinius konfliktus regione, taip pat imtis veiksmų siekiant normalizuoti savo santykius su kaimynais; dar kartą ragina Turkiją aktyviai dėti kuo daugiau pastangų sprendžiant neišspręstus ginčus su visais savo kaimynais, įskaitant nuoširdų ir atvirą praeities įvykių aptarimą, vadovaujantis JT Chartija, susijusiomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis ir kitomis susijusiomis tarptautinėmis konvencijomis; dar kartą ragina Turkijos ir Armėnijos vyriausybes pradėti susitaikymo dabarties ir praeities klausimais procesą, taip pat ragina Komisiją remti šį procesą ir naudotis privalumais, kurių teikia regioninis bendradarbiavimas pagal EKP ir Juodosios jūros sinergijos iniciatyvą; ragina Komisiją ir Tarybą kartu su Turkijos ir Armėnijos valdžios institucijomis spręsti tų dviejų valstybių sienos atidarymo klausimą;

38.

siūlo rengti konferenciją pagal formulę „3 + 3“ dėl saugumo ir bendradarbiavimo Pietų Kaukaze, kurioje dalyvautų trys Pietų Kaukazo valstybės ir ES, Jungtinės Valstijos bei Rusija, kurioje būtų svarstomi saugumo ir regioninio bendradarbiavimo Pietų Kaukaze klausimai ir siekiama sukurti tinkamas sąlygas spręsti neišspręstus posovietinius konfliktus regione;

39.

laiko labai svarbiu Baku–Tbilisio–Erzurumo dujotiekio atidarymą ir Baku–Tbilisio–Džeichano naftotiekio atidarymą; pabrėžia projektų, kuriuos įgyvendinus energija būtų tiekiama Kaspijos regiono koridoriumi, svarbą, nes šis koridorius prisidėtų prie ekonomikos ir prekybos plėtros regione, padidintų energijos tiekimo bei tranzito iš Azerbaidžano ir Kaspijos jūros baseino į ES rinką sistemų saugą ir saugumą bei įvairovę; vis dėlto labai prašo dalyvaujančių šalių ir Komisijos įtraukti Armėniją į Baku–Tbilisio–Erzurumo dujotiekio projektą ir į Kaspijos regiono energijos tiekimo koridoriaus projektus, atsižvelgiant į pagal EKP remiamą regioninio bendradarbiavimo tikslą;

40.

pabrėžia, kad svarbu gerinti ES ir Azerbaidžano partnerystę energetikos srityje, kaip numatyta anksčiau minėtame 2006 m. lapkričio 7 d. susitarimo memorandume, ir palankiai vertina Azerbaidžano ir Gruzijos vyriausybių pasirengimą regione toliau aktyviai skatinti rinka pagrįstą energijos tiekimą ir tranzito įvairinimą, taip prisidedant prie Europos energetinio saugumo;

41.

palankiai vertina anksčiau minėtos aukšto lygio grupės dėl transporto pranešimą „Tinklas taikai ir vystymuisi“ ir Komisijos komunikatą „Pagrindinių transeuropinių transporto magistralių pratęsimas į kaimynines šalis“(COM(2007)0032); pakartoja, kad remia naujos infrastruktūros ir perspektyvių transporto koridorių kūrimą, taip įvairinant tiekėjų ir maršrutų pasirinkimą, pvz., energijos koridorių per Kaspijos ir Juodosios jūrų regionus ir „Nabucco“ dujotiekį, taip pat INOGATE ir TRACECA projektus, padėsiančius sujungti Juodosios ir Kaspijos jūrų regionus;

42.

atkreipia dėmesį į tai, kad formuojasi nauja aplinka, kurioje svarbiausios problemos yra klimato kaita ir tiekimo saugumas; pripažįsta, kad labai svarbu užtikrinti tiekimo įvairovę, kurią galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant su kaimyninėmis valstybėmis, ypač su Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos regionų valstybėmis; skatina regioninį ir tarpregioninį vystymąsi; mano, kad vienas iš sustiprintos EKP prioritetų turėtų būti energijos įvairinimo projektų įgyvendinimas, ir ragina teikti didesnę paramą, skirtą gamybos ir tranzito šalių energetikos sektorių investicinei aplinkai ir reguliavimo sistemoms, kurios būtų grindžiamos Energetikos chartijos sutartimi, gerinti;

43.

pažymi, kad nustatyta, jog Azerbaidžano dujų ir naftos išteklius bus galima eksploatuoti 15–20 metų; pažymi, kad, pagal neseniai atliktus skaičiavimus, naftos telkiniuose po Kaspijos jūra yra apie 14 mlrd. barelių naftos ir nuo 850 iki 1370 mlrd. kubinių metrų dujų; pripažįsta, kad turi būti stengiamasi, jog šalis išvengtų vadinamojo prakeiksmo dėl išteklių; taigi pabrėžia tvarių alternatyvų svarbą ir ekonominiu, ir politiniu požiūriu; ragina Azerbaidžano vyriausybę imtis reikiamų veiksmų siekiant sukurti reikalingą teisinę ir veiklos sistemą, kuri padėtų kuo geriau panaudoti ES paramą atsinaujinančios energijos ir veiksmingo energijos naudojimo srityse;

44.

domisi Komisijos pasiūlymu parengti galimybių tyrimą dėl galimo „Kaimynystės energetikos susitarimo“, vertina jį teigiamai ir šiuo tikslu ragina EKP valstybes partneres laikytis tarptautinės teisės ir pasaulio rinkose prisiimtų įsipareigojimų;

45.

remia Armėnijos vyriausybės pastangas kuo greičiau nutraukti esamo Medzamoro atominės elektrinės reaktoriaus eksploataciją (to reikalauja ES) ir rasti perspektyvių alternatyvių sprendimų, susijusių su energijos tiekimu; tačiau reiškia susirūpinimą dėl vyriausybės sprendimo toje pačioje elektrinėje, kuri yra seismiškai aktyvioje zonoje, statyti naują reaktorių ir ragina Armėnijos valdžios institucijas rasti alternatyvių sprendimų, susijusių su energijos tiekimu;

46.

pataria vykdant bendradarbiavimą energetikos srityje atsižvelgti į šalių vidaus energijos poreikius ir gaunamą naudą, ypač galimybės gauti energiją požiūriu; ragina Komisiją užtikrinti, kad energijos projektai, finansuojami oficialios pagalbos vystymuisi pagal EKPP lėšomis, tiesiogiai prisidėtų prie skurdo mažinimo ir teiktų naudą vietos gyventojams; ragina Komisiją didinti pagalbą šioms trims šalims kovos su klimato kaita srityje ir ištirti, kaip konkrečiai spręsti neefektyvios energijos gamybos ir naudojimo problemas – pvz., perduodant technologijas;

47.

atkreipia dėmesį į tokias regionines iniciatyvas kaip Baku–Tbilisio–Karso geležinkelio projektas; mano, kad ši iniciatyva sudaro galimybę padidinti šios pasaulio dalies ekonominę ir politinę integraciją į Europos ir tarptautinę ekonomiką ir prisidės prie ekonomikos ir prekybos plėtros regione; vis dėlto pabrėžia, kad dėl projekto apeinama esama, visiškai veikianti geležinkelio linija Armėnijoje; ragina Pietų Kaukazo respublikas ir Turkiją vykdyti veiksmingą regioninės ekonominės integracijos politiką ir neįgyvendinti trumparegiškų ir politinėmis priežastimis grindžiamų regioninių energetinių ir transporto projektų, kurie pažeistų EKP patikimo vystymosi principus;

48.

dar kartą ragina pateikti Parlamentui ES specialiojo įgaliotinio Pietų Kaukazui rengiamas nuolatines ataskaitas, įskaitant misijos pabaigoje rengiamą išsamią galutinę ataskaitą;

49.

palankiai vertina 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos sprendimą padidinti savo delegaciją į Jerevaną ir 2007 m. pabaigoje sudaryti delegaciją į Baku; ragina Komisiją užtikrinti, kad šios delegacijos nedelsdamos pradėtų veikti;

50.

mano, kad siekiant Pietų Kaukazo šalis ir jų gyventojus geriau informuoti apie ES politiką, labai svarbu, kad ES specialusis įgaliotinis Pietų Kaukazui būtų labiau pastebima figūra; mano, kad šiuo požiūriu labai svarbu aktyviai įtraukti pilietinę visuomenę;

51.

ragina Komisiją ir Tarybą, remiantis individualiais konkrečių šalių laimėjimais, svarstyti galimybę su atitinkamomis šalimis sudaryti naujus išsamesnius susitarimus;

52.

ragina atitinkamų šalių parlamentus padidinti parlamentų opozicijos atstovų skaičių savo parlamentinio bendradarbiavimo komitetų delegacijose ir remia padidėjusį regioninį parlamentų bendradarbiavimą, įskaitant Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo parlamentinę asamblėją ir Pietų Kaukazo parlamentinę iniciatyvą;

53.

pabrėžia poreikį siekiant Europos Sąjungos ir Pietų Kaukazo šalių sąveikos naudotis daugiašalėmis organizacijomis;

54.

dar kartą patvirtina, kad, siekiant suderinti veiksmų planus ir įsipareigojimus Europos Tarybai, ESBO, NATO ir JT, būtina koordinuoti ES institucijų ir kitų dvišalių ir daugiašalių subjektų veiklą;

55.

pabrėžia, kad Pietų Kaukazas yra svarbus Europos Sąjungai ir kad Parlamentas turėtų atidžiai stebėti, kaip įgyvendinami įvairūs EKP veiksmų planai;

56.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir Armėnijos, Azerbaidžano bei Gruzijos vyriausybėms ir parlamentams bei Turkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos vyriausybėms ir JT Generaliniam Sekretoriui.