Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 32008G1218(01)

2008 m. gruodžio 2 d. Tarybos rezoliucija dėl koordinavimo persikėlimo apmokestinimo srityje

OL C 323, 2008 12 18, p. 1–2 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

18.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 323/1

TARYBOS REZOLIUCIJA

2008 m. gruodžio 2 d.

dėl koordinavimo persikėlimo apmokestinimo srityje

(2008/C 323/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

ATKREIPDAMA DĖMESĮ Į 2006 m. gruodžio 19 d. du Komisijos komunikatus Tarybai, Europos Parlamentui bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl valstybių narių tiesioginių mokesčių sistemų koordinavimo vidaus rinkoje ir dėl persikėlimo mokesčių.

PRIMINDAMA, kad dėl ES vienu metu egzistuojančių skirtingų mokesčių jurisdikcijų ekonominės veiklos, kuriai taikoma vienos mokesčių jurisdikcijos fiskalinė tvarka, perkėlimas traktuojamas kitaip negu ekonominės veiklos, kuriai taikomi dviejų ar kelių mokesčių jurisdikcijų teisės aktai, perkėlimas.

Todėl PRIPAŽINDAMA, jog tikslinga užtikrinti koordinavimą, kad pagal subsidiarumo principą būtų išvengta dvigubo apmokestinimo, kurį galėtų nulemti ekonominės veiklos, kuriai taikomos dvi ar kelios jurisdikcijos, perkėlimas.

PABRĖŽDAMA, kad bet koks sprendimas, pasiūlytas norint pasiekti šių tikslų, turi būti realiai įgyvendinamas, kiek įmanoma pagrįstas esamomis priemonėmis, įskaitant dvišales dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, turi sumažinti mokesčių mokėtojams bei administracijoms tenkančią administracinę naštą ir apsaugoti teisėtus valstybių narių finansinius interesus.

Be to, PABRĖŽDAMA, kad gairės yra politinis įsipareigojimas, dėl kurių įgyvendinimo sprendžia valstybės narės, todėl jos neturi įtakos valstybių narių teisėms, pareigoms bei atitinkamoms valstybių narių ir Bendrijos kompetencijoms, kurios apibrėžtos Sutartyje.

RAGINA valstybes nares priimti šias gaires:

A.

Ekonominės veiklos perkėlimas yra veiksmai, kurių metu įmonių pelno mokestį privalantis mokėti mokesčių mokėtojas ar profesinę veiklą vykdantis fizinis asmuo:

1)

vienoje valstybėje narėje (išvykimo valstybėje) nebeapmokestinamas įmonių pelno mokesčiu arba fizinių asmenų pajamų mokesčiu, ir tuo pat metu tampa apmokestinamas įmonių pelno mokesčiu arba fizinių asmenų pajamų mokesčiu kitoje valstybėje narėje (priimančiojoje valstybėje); arba

2)

perkelia turtą ir įsipareigojimus iš pagrindinės buveinės ar nuolatinės buveinės išvykimo valstybėje į pagrindinę buveinę ar nuolatinę buveinę priimančiojoje valstybėje.

B.

Kai ekonominės veiklos perdavimo atveju išvykimo valstybė pasilieka teisę apmokestinti rezervus (gautą, bet mokesčių tikslais į apskaitą dar neįtrauktą pelną) ir panaikinti visus numatytus atidėjimus arba jų dalį (dar nepatirtos, bet mokesčių tikslais į apskaitą jau įtrauktos išlaidos), priimančioji valstybė gali numatyti tas pačias arba skirtingas sumas atitinkančius rezervus ar atidėjimus pagal šioje valstybėje taikomas mokesčių bazės taisykles ir sudaryti sąlygas juos išskaičiuoti iš tais metais gautų apmokestinamų pajamų.

C.

Kai ekonominės veiklos perkėlimo atveju išvykimo valstybė narė pasilieka teisę apmokestinti turto vertės prieaugio pajamas, atitinkančias mokesčių mokėtojo turimą turtą, apskaičiuotas atsižvelgiant į šio turto perkėlimo dieną nustatytos rinkos vertės ir buhalterinės vertės skirtumą, priimančioji valstybė narė turto perleidimo atveju apskaičiuodama vėlesnį turto vertės prieaugį remiasi rinkos verte perkėlimo dieną.

D.

Priimančiosios valstybės ir išvykimo valstybės nesutarimo dėl turto rinkos vertės perkėlimo dieną atveju abi valstybės sprendžia savo ginčą taikydamos atitinkamą procedūrą.

E.

Priimančioji valstybė gali reikalauti, kad ekonominę veiklą perkeliantis mokesčių mokėtojas pateiktų įrodymus, kad išvykimo valstybė pasinaudojo arba pasinaudos savo apmokestinimo teisėmis pirmiau nurodytomis sąlygomis, taip pat dokumentus, patvirtinančius išvykimo valstybės administracijos taikomą rinkos vertę.

F.

Bendrijos lygiu nustatytos nuostatos dėl savitarpio paramos suteikia pagrindą priimančiajai valstybei teikti paramą išvykimo valstybei, visų pirma siekiant nustatyti turto perleidimo datą.
Top