13.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 236/6

1.

Ar 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55/EB (1) 23 straipsnis, reglamentuojantis dujų rinkos atvėrimą, atsižvelgiant į iš ES sutarties kylančius principus, turi būti aiškinamas taip, kad šią (Bendrijos teisės) nuostatą ir Bendrijos teisės principus pažeidžia nacionalinės teisės norma (ir visi vėlesni ją įgyvendinantys aktai), pagal kurią po 2007 m. liepos 1 d. išsaugojama nacionalinės reguliavimo institucijos teisė nustatyti gamtinių dujų tiekimo gyventojams (neapibrėžta ir nagrinėjamuose teisės aktuose nenurodyta kategorija, kuri savaime nereikalauja ypatingų prastų socialinių ir ekonominių sąlygų, kurios galėtų pagrįsti referencines kainas, įvertinimo) referencines kainas, kurias dujų tiekimo ar pardavimo veikla užsiimančios bendrovės, vykdydamos su viešųjų paslaugų teikimu susijusias pareigas, turi įtraukti į savo komercinius pasiūlymus?

2.

Ar veikiau ši teisės norma (minėtas 23 straipsnis) turi būti aiškinama kartu atsižvelgiant į Direktyvos 2003/55/EB 3 straipsnį (pagal kurį valstybės narės, vadovaudamosi bendrais ekonominiais interesais, gamtinių dujų įmones gali įpareigoti teikti viešąsias paslaugas, susijusias šiuo konkrečiu atveju su tiekimo kaina) taip, kad nurodytoms Bendrijos teisės nuostatoms neprieštarauja nacionalinės teisės norma, pagal kurią, atsižvelgus į ypatingą situaciją rinkoje, kai bent jau didmeninės prekybos sektoriuje nėra „veiksmingos konkurencijos“, leidžiama administracinės valdžios institucijai nustatyti gamtinių dujų tiekimo referencinę kainą, kurią kiekvienas pardavėjas, teikdamas universalias paslaugas, privalo įtraukti į gyventojams teikiamus komercinius pasiūlymus, nepaisant to, kad visi klientai laikytini „laisvais“?