29.3.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/17

1.

Ar 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo 6 straipsnis, kuris numato (1), kad:

„Valstybės narės užtikrina, kad teisinėmis ir (arba) administracinėmis procedūromis dėl įsipareigojimų pagal šią direktyvą įgyvendinimo galėtų naudotis darbuotojų atstovai ir (arba) darbuotojai“,

turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia tokią nacionalinės teisės nuostatą kaip 1998 m. vasario 13 d. Įstatymo dėl užimtumo skatinimo 67 straipsnis, numatančią, jog darbuotojas gali ginčyti, kad buvo nesilaikoma informavimo ir konsultavimosi tvarkos,

2.

Ar darant prielaidą, kad 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo 6 straipsnis gali būti aiškinamas taip, kad jis leidžia valstybei narei priimti tokią nacionalinės teisės nuostatą kaip 1998 m. vasario 13 d. Įstatymo dėl užimtumo skatinimo 67 straipsnį, numatančią, jog darbuotojas gali ginčyti, kad buvo nesilaikoma informavimo ir konsultavimosi tvarkos tik tuo pagrindu, kad darbdavys nesilaikė to paties įstatymo 66 straipsnio 1 (dalies) antrojoje pastraipoje numatytų sąlygų ir tik tiek, kiek darbuotojų atstovai įmonės taryboje ar, jos nesant, profesinės sąjungos atstovai ar, jos nesant, darbuotojai, kurie turėjo būti informuoti ir su jais turėjo būti konsultuojamasi, per trisdešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo 66 straipsnio 2 (dalies) antrojoje pastraipoje numatyto paskelbimo dienos, pareiškė darbdaviui skundų dėl vienos ar kelių 66 straipsnio 1 (dalies) antrojoje pastraipoje numatytų sąlygų, kad atleidžiamas darbuotojas registruotu laišku informavo darbdavį apie tai, kad jis ginčija informavimo ir konsultavimosi tvarką ir kad jis norėtų būti grąžintas į darbą per trisdešimt dienų nuo jo atleidimo iš darbo ar nuo datos, kurią atleidimai iš darbo įgijo kolektyvinio atleidimo iš darbo pobūdį, tokia sistema suderinama su pagrindinėmis žmogaus teisėmis,

kurios yra Bendrijos teisės pagrindinių principų, kurių laikymąsi užtikrina Teisingumo Teismas, dalis ir konkrečiai su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu?

3.

Ar ginčą tarp dviejų asmenų, šiuo atveju darbuotojo ir buvusio jo darbdavio, nagrinėjantis nacionalinis teismas gali nesilaikyti tokios Bendrijos direktyvai prieštaraujančios nacionalinės teisės nuostatos kaip 1998 m. vasario 13 d. Įstatymo dėl užimtumo skatinimo 67 straipsnio, siekdamas įgyvendinti kitas nacionalinės teisės nuostatas, tariamai teisingai perkeliančias Bendrijos direktyvą, pavyzdžiui, numatytas 1975 m. spalio 2 d. kolektyvinėje darbo sutartyje Nr. 24, kuri 1976 m. sausio 21 d. Karaliaus dekretu tapo privaloma, kurios Bendrijos direktyvai prieštaraujančia nacionalinės teisės nuostata, šiuo atveju 1998 m. vasario 13 d. Įstatymo 67 straipsniu, nebuvo veiksmingai įgyvendintos;

4.