20.3.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 74/10

(1)

2008 m. kovo 4 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Airijos stabilumo programą, kuri apima 2007–2010 m. laikotarpį.

(2)

Ekonomikai sparčiai augant ilgiau nei dešimtmetį, pajamos vienam Airijos gyventojui yra vienos iš didžiausių Europos Sąjungoje. Tokį vystymąsi iš pradžių lėmė smarkus eksporto augimas, o vėliau — sparčiai didėjanti vidaus paklausa. Per tą laikotarpį valstybės finansų būklė labai pagerėjo, dėl to buvo įmanoma įspūdingai sumažinti valstybės skolos santykį.

Šiuo metu pereinama į lėtesnio ekonomikos augimo laikotarpį, kuriam būdingas mažesnis konkurencingumas dėl pastaruoju metu patiriamų neigiamų produktyvumo ir kainų pokyčių, o padėtį dar blogina priklausomybė nuo JAV ir JK ekonomikos. Šalies viduje sulėtėjęs augimas rodo grįžimą prie tvaresnės veiklos gyvenamosios paskirties pastatų statybos sektoriuje, mažesnių turto kainų ir didėjančio nedarbo lygio. Šie pokyčiai galėtų daryti spaudimą valstybės finansams, nors jų būklė apskritai tvirta, atsižvelgiant į numatomą mokestinių pajamų mažėjimą ir tikėtinas didesnes išlaidas modernizuojant viešąsias paslaugas po ilgo biudžeto pertekliaus laikotarpio. Dėl trumpalaikių ir vidutinės trukmės valstybės finansų perspektyvų dabar taip pat dar svarbiau spręsti su visuomenės senėjimu susijusio ilgalaikio jų tvarumo klausimus.

(3)

Programoje pateiktame makroekonominiame scenarijuje numatoma, kad realusis BVP augimas sulėtės nuo 4,8 % 2007 m. iki vidutiniškai 3,5 % per likusį programos laikotarpį. Remiantis šiuo metu turima informacija (2) galima teigti, kad šis scenarijus yra tikėtinas. Pirmiausia jame numatytas didelis būsto sektoriaus koregavimas, kurį šiek tiek atsveria tolesnis grynojo eksporto atsigavimas. Programoje pateikta 2008 m. infliacijos projekcija yra šiek tiek per maža turint omenyje pastaruosius maisto produktų ir energijos kainų pokyčius, bet tolesniais metais ji patikima. Infliacijos ir konkurencingumo perspektyvas vėlesniais programos metais palaiko produktyvumo didėjimas ir spaudimą didinti darbo užmokestį mažinantis lėčiau besiplėtojančios darbo rinkos poveikis. Stabilumo programoje taip pat numatytas užsienio sąskaitos deficito sumažėjimas, kuris atitinka vidaus paklausos mažėjimą.

(4)

2007 m. gruodžio mėn. stabilumo programoje pateikiamas 2007 m. valdžios sektoriaus biudžeto perteklius įvertis — 0,5 % BVP, palyginti su 1,2 % BVP, kurio siekta pagal ankstesnę stabilumo programą, o Komisijos tarnybų 2007 m. rudens prognozėje — 0,9 % BVP. Šis sumažinimas susijęs su didesnėmis nei numatyta programoje išlaidomis ir mažesnėmis pajamomis — abu šiuos aspektus iš dalies atsvėrė teigiamas 2006 m. bazės efektas. Nors centrinės valdžios sektoriaus išlaidų piniginis rezultatas iš esmės atitiko planuotą biudžetą, daugiau nei planuota išaugo valdžios sektoriaus einamosios išlaidos, visų pirma einamosios išlaidos prekėms ir paslaugoms bei kapitalo subsidijoms. Įplaukų sumažėjimas visų pirma rodė prastesnę padėtį būsto rinkoje. Tarybos nuomonėje dėl ankstesnės atnaujintos stabilumo programos (3) nurodyta, kad „vidutinės trukmės biudžeto būklė yra patikima… Vis dėlto būtų apdairu išsaugoti tam tikrą veiksmų laisvę, jeigu sutriktų dabartinis augimo modelis, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka dideli gyvenamojo būsto sektoriaus pokyčiai“. Dėl 2007 m. biudžeto rezultatų, kurie rodo, kad struktūrinis perteklius smarkiai sumažėjo, 2008 m. veiksmų laisvė sumažėjo. Taryba pažymi, kad nors struktūrinis balansas ir toliau pranoko vidutinės trukmės tikslą, 2007 m. išlaidų perviršis reiškia, kad yra galimybė, jog biudžeto vykdymas nevisiškai atitinka 2007 m. balandžio mėn. Euro grupės nustatytas biudžeto politikos gaires.

(5)

Nepaisant prastesnės biudžeto būklės 2007 m., vidutinės trukmės tikslas, kuris yra struktūrinis balansas (t. y. pagal ciklą pakoreguotas balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones), pasiektas su didele atsarga. Pagal programoje apibrėžtą strategiją struktūrinis balansas 2008 m. turėtų pablogėti. Skaičiuojant pagal bendrai sutartą metodiką, numatoma, kad 2007 m. 0,5 % BVP struktūrinis perteklius 2008 m. sumažės iki maždaug 0,5 % BVP deficito, o paskesniais metais laipsniškai mažės iki 0,75 % BVP deficito 2010 m.

Prognozuojama, kad nominalusis balansas sumažės nuo 0,5 % BVP pertekliaus 2007 m. iki maždaug 1 % deficito likusiu programos laikotarpiu. Atsižvelgiant į prastesnius nei tikėtasi (t. y. prastesnius 0,75 procentinio punkto BVP) 2007 m. rezultatus ir blogesnes makroekonomines sąlygas, 2008–2009 m. nominalieji biudžeto tikslai yra akivaizdžiai prastesni nei numatytieji ankstesnėje atnaujintoje programoje (t. y. prastesni 1,75 procentinio punkto BVP). Programoje prognozuojama, kad 2008 m. pajamų santykis dar mažės, nes augimas mažiau priklauso nuo mokestinių pajamų, o išlaidos turėtų didėti pasireiškus 2007 m. ir ankstesnių metų, taip pat 2008 m. biudžete numatytų sprendimų dėl išlaidų poveikiui. Į 2009 ir 2010 m. biudžeto projekcijas aiškiai įtrauktos atitinkamai 0,4 % ir 0,8 % BVP dydžio konkrečiai nepriskirtos specialiosios lėšos. Numatoma, kad 2009 ir 2010 m. pajamų santykis toliau mažės, nors ir lėčiau, o išlaidų santykis 2009 m. iš esmės stabilizuosis, o 2010 m. sumažės. Nepaisant to, kad ekonominė ir fiskalinė aplinka blogėja, numatoma, kad programos laikotarpiu investicijų išlaidos, palyginti su visu BVP, didės — tai turės teigiamos įtakos ilgalaikiam produktyviam ekonomikos potencialui.

(6)

Programoje pateiktų biudžeto projekcijų rizika 2008 m. iš esmės subalansuota. Vis dėlto trūksta informacijos apie tai, kokių bendrųjų priemonių bus imtasi vėlesniais metais siekiant sustabdyti dabartinį išlaidų didėjimą, kad jis neviršytų nominaliojo BVP augimo, ypač kiek tai susiję su visomis viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio lėšomis ir socialinių pervedimų mokėjimais — pastaraisiais metais abu šie rodikliai labai padidėjo, palyginti su visu BVP. Be to, dėl ankstesnių įsipareigojimų sumažinti mokesčius ir socialinio draudimo įmokų tarifus kyla rizika, kad sumažės pajamos. Be to, specialiųjų lėšų įtraukimas į biudžeto projekcijas galėtų būti susijęs su atsargiu planavimu, bet negalima atmesti galimybės, kad jos gali būti panaudotos būsimoms pajamas mažinančioms ir (arba) išlaidas didinančioms priemonėms įgyvendinti. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius nederėtų pamiršti, kad Airijai paprastai gerai sekasi užtikrinti geresnius fiskalinio balanso rodiklius nei planuota pagal paskutines stabilumo programas.

(7)

Atsižvelgiant į šį rizikos vertinimą, programoje apibrėžtos biudžeto politikos kryptys gali būti nepakankamos, kad vidutinės trukmės tikslas būtų įgyvendintas po 2008 m. Vidutinės trukmės tikslas būtų iš esmės pasiektas 2008 m., bet pagal fiskalinės politikos kryptis struktūrinis balansas vėliau nukrypsta nuo vidutinės trukmės tikslo, o tai prieštarautų Stabilumo ir augimo pakto nuostatoms, be to, kaip pažymi Taryba, tai neatitiktų 2007 m. balandžio mėn. Euro grupės nustatytų biudžeto politikos gairių, nebent programoje numatytos atsargos, kaip specialiosios lėšos, nebūtų panaudotos — tai reikštų, kad mokesčių požiūriu padėtis yra daug geresnė ir (arba) išlaidos sumažintos labiau, nei nurodyta programoje. Jei taip ir atsitiktų, reikėtų padidinti struktūrines pastangas, kad būtų toliau laikomasi vidutinės trukmės tikslo ir neprieštaraujama Pakto nuostatoms.

(8)

Valstybės finansų tvarumo rizika Airijoje yra vidutinė. Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra daug didesnis nei ES vidurkis, pirmiausia dėl palyginti smarkaus prognozuojamo pensijų išlaidų padidėjimo per ateinančius dešimtmečius, kuriam tam tikros įtakos turi pensijų sistemos tobulinimas. Vis dėlto bendrasis skolos santykis 2007 m. yra daug mažesnis nei 60 % BVP, ir siekiant iš anksto iš dalies finansuoti būsimas pensijų išlaidas, Nacionaliniame pensijų rezervų fonde kaupiamos lėšos. Programoje įvertinta 2007 m. biudžeto būklė, nors prastesnė nei ankstesnėje programoje buvusi būklė, vis dėlto padeda kompensuoti planuojamą ilgalaikį visuomenės senėjimo poveikį biudžetui. Tačiau to nepakanka, kad būtų padengtos ateityje didėsiančios išlaidos. Be to, dėl programoje numatomų struktūrinio balanso pokyčių iki 2010 m. valstybės finansų tvarumo rizika galėtų padidėti. Todėl jei per vidutinės trukmės laikotarpį pavyks išlaikyti didelį pirminį perteklių ir įgyvendinti tolesnes priemones siekiant apriboti smarkų su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų padidėjimą, valstybės finansų tvarumo rizika mažėtų.

(9)

Stabilumo programa atitinka nacionalinės reformų programos 2007 m. spalio mėn. įgyvendinimo ataskaitą. Stabilumo programoje išsamiai nenurodyta, kaip programoje atsižvelgiama į įgyvendinimo ataskaitoje numatytų priemonių poveikį biudžetui. Vis dėlto abiejuose dokumentuose pabrėžtas svarbus Stabilumo ir augimo pakto, kaip Airijos tvariosios fiskalinės politikos pagrindo, vaidmuo, o 2007–2013 m. nacionalinio vystymosi plano įgyvendinimas (investicijų, ypač į infrastruktūrą, srityje) minimas abiejuose dokumentuose kaip svarbiausias vyriausybės prioritetas.

(10)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš esmės atitinka šaliai skirtas bendrąsias ekonominės politikos gaires, įtrauktas į integruotas gaires, ir gaires euro zonos valstybėms narėms biudžeto politikos srityje, pateiktas atsižvelgiant į Lisabonos strategiją.

(11)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami ne visi privalomi ir neprivalomi duomenys (4).

i)

2008 m. ir vėlesniais metais laikytis vidutinės trukmės tikslo tvirtai kontroliuojant išlaidas;

ii)

atsižvelgiant į prognozuojamą smarkų su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų didėjimą, didinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą įgyvendinant tolesnes pensijų sistemos reformas.