22.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/29

(1)

2008 m. vasario 12 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Italijos stabilumo programą, kuri apima 2007–2011 m. laikotarpį.

(2)

Realiojo BVP augimas Italijoje nuo dešimtojo dešimtmečio buvo mažesnis už euro zonos vidurkį, o augimo potencialas, dešimtojo dešimtmečio pradžioje apytikriai buvęs daugiau kaip 2 %, per pastaruosius 15 metų sumažėjo iki 1,5 %. Teigiamas aspektas yra tai, kad Italijoje nuo 2000 m. užimtumas gerokai padidėjo, o nedarbo lygis labai sumažėjo – tai taip pat rodo darbo rinkos reformų poveikį.

Italija dar turi dėti daug pastangų, kad pasiektų ES užimtumo lygio vidurkį, be to, spartaus užimtumo didėjimo ir lėto BVP augimo derinys išryškina našumo problemas Italijoje. Nepaisant pastarojo meto pagyvėjimo, Italijos ekonomikos vidutinės trukmės perspektyvos ir toliau kelia susirūpinimą turint omenyje pagrindinius struktūrinius trūkumus. Vienas iš šių trūkumų visų pirma yra nedidelė vidaus konkurencija paslaugų rinkose, ir ši problema pradėta spręsti tik pastaraisiais metais. Struktūriniai trūkumai lemia nedidelį našumo augimą, nuolatinį išorės konkurencingumo praradimą ir iki pastarojo meto – teigiamą infliacijos diferencialą, palyginti su euro zonos vidurkiu. Dėl didesnio kaip 100 % valstybės skolos ir BVP santykio ir vis dar didelio, nors ir mažėjančio, biudžeto deficito didėja ekonominis neapibrėžtumas ir susidaro didelės skolos aptarnavimo išlaidos, dėl to Italija tampa pažeidžiama palūkanų normų didinimo atveju. Šie veiksniai taip pat trukdo našiau naudoti viešuosius išteklius ir mažina galimybes fiskalinėje politikoje veiksmingai veikti automatiniams stabilizatoriams. Siekiant greitai sumažinti skolos santykį ir vėl užtikrinti tvarią valstybės finansų būklę būtina toliau kontroliuoti struktūrinių pirminių išlaidų santykį, kuris pastaruoju metu stabilizavosi, ir didinti augimo potencialą, be kita ko, gerinant valstybės finansų kokybę.

(3)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiama programa, numatoma, kad realiojo BVP augimas nuo 1,9 % 2007 m. sulėtės iki 1,5 % 2008 m. Vėliau likusiu programos laikotarpiu jis nedaug, bet nuolat spartės, taigi numatoma, kad augimas 2011 m. bus 1,8 %. Atsižvelgiant į naujausius pokyčius, programoje daroma 2008 m. augimo prielaida atrodo yra palanki (2), nes dabar tikimasi, kad realiojo BVP augimas 2008 m. bus aiškiai mažesnis, negu numatyta programoje, o tai gali turėti įtakos ir ekonominės veiklos po 2008 m. lygiui. Programoje pateikiamos infliacijos projekcijos 2008 m. taip pat atrodo santykinai optimistinės, o vėlesniu laikotarpiu – patikimos. Šios infliacijos perspektyvos ir pamatinis nedidelis vieneto darbo sąnaudų augimas nuosekliai dera su Italijos ekonomikos konkurencingumo mažėjimo apribojimu.

(4)

2007 m. atnaujintoje stabilumo programoje numatyta, kad 2007 m. valdžios sektoriaus deficitas bus 2,4 % BVP, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje programoje nustatytu 2,8 % BVP siektinu rodikliu. Komisijos tarnybų 2007 m. rudens prognozėje numatoma, kad deficitas bus 2,3 % BVP. Šios mažesnio deficito projekcijos paremtos tuo, kad nominalusis BVP augimas 2007 m. buvo 1,8 procentinio punkto didesnis negu planuota 2006 m. programoje ir kad 2006 m. ir 2007 m. buvo veiksmingai įgyvendinamos korekcinės priemonės, nors šį augimą iš dalies atsveria maždaug 0,9 % BVP papildomų išlaidų, kurių didžiausią dalį sudaro socialiniai pervedimai ir kapitalo išlaidos ir dėl kurių sprendimas priimtas 2007 m. Atsižvelgiant į naujesnę informaciją, 2007 m. deficitas galėtų būti kur kas mažesnis nei numatyta rudens prognozėje; taigi gerokai mažesnis už Sutartyje numatytą 3 % BVP pamatinę vertę. Biudžeto vykdymas 2007 m. atitinka vasario 27 d. Tarybos nuomonėje dėl ankstesnės atnaujintos stabilumo programos (3) pateiktą raginimą ištaisyti perviršinį deficitą. Tikėtinas labai teigiamas 2007 m. biudžeto rezultatas galėjo būti net geresnis, jei per tuos metus nebūtų buvę patvirtinta minėtų papildomų išlaidų, todėl negali būti laikoma, kad jis visiškai atitinka raginimą pasinaudoti geresniais nei numatoma biudžeto duomenų pokyčiais deficitui sumažinti. Taryba pažymi, kad vykdant 2007 m. biudžetą taip pat nebuvo iki galo laikomasi 2007 m. balandžio mėn. Euro grupės pateiktų biudžeto politikos gairių.

(5)

Programoje numatyta biudžeto strategija siekiama fiskalinio konsolidavimo ir vidutinės trukmės tikslo, kuris yra struktūrinis balansas, t. y. pagal ciklą pakoreguotas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, kurį planuojama pasiekti iki 2011 m. Kadangi ekonominė perspektyva panaši kaip ir ankstesnėje programoje, 2008–2011 m. siektinas deficitas iš esmės nepasikeitė. Tačiau planuojamas koregavimas 2008 m. yra maždaug 0,5 procentinio punkto BVP mažesnis nei numatyta ankstesnėje atnaujintoje programoje, nes siektinas rodiklis nepasikeitė, o pradinė būklė yra geresnė. Siekiama, kad valstybės biudžeto deficitas 2008 m. sumažėtų tik 0,2 procentinio punkto BVP, o vėliau – maždaug 0,75 procentinio punkto per metus, kad biudžeto būklė būtų subalansuota 2011 m. Pateikta tik 2008 m. koregavimo struktūra, kai suplanuota, kad 0,2 procentinio punkto BVP deficito sumažinimas bus susijęs daugiausia su išlaidomis.

Po 2008 m. programoje pateikiamas tik bendras konsolidavimo paketo, kuris būtinas kasmet, kad siektini biudžeto rodikliai, susiję su tendencijomis pagal nesikeičiantį teisėkūros scenarijų, būtų įgyvendinti, dydis, o jo sudėtis visiškai nenurodyta. Planuojama, kad bendrasis skolos ir BVP santykis, kuris 2007 m. turėtų būti 105 %, t. y. daug didesnis už Sutartyje numatytą 60 % BVP pamatinę vertę, per programos laikotarpį sumažės maždaug 10 procentinių punktų.

(6)

Su 2008 m. biudžeto deficito projekcijomis susijusi rizika programoje yra iš esmės subalansuota, bet vėliau biudžeto rezultatai galėtų būti prastesni nei prognozuojama programoje. Nors tikėtinas teigiamas 2007 m. rezultatas darytų palankų bazinį poveikį 2008 metams, 2008 m. biudžeto įstatyme numatyta, kad, pasiekus biudžeto tikslą, didesnėmis nei numatyta nuolatinėmis pajamomis gali būti pasinaudota mokesčių mažinimui finansuoti. Atsižvelgiant į naujausius ekonominius pokyčius, 2008 m. deficito rezultatas taip pat priklausys nuo gerokai mažesnio BVP augimo rizikos. 2008 m. pasiekus užsibrėžtą 2,2 % BVP deficitą, palyginti su 2007 m. galėtų pablogėti tiek nominalusis, tiek struktūrinis balansas (4). Nesikeičiantis teisėkūros scenarijus reiškia, kad nepakankamai įvertinamos išlaidų tendencijos. Toks scenarijus, ir tai, kad kartu su juo nepateikta informacija apie būtino konsolidavimo priemonių paketo struktūrą, kelia aiškų pavojų. Visų pirma reikėtų apibūdinti tinkamas priemones išlaidų pokyčiams apriboti. Atsižvelgiant į šią biudžeto siektinų rodiklių riziką, nuo 2009 m. skolos santykis gali keistis ne taip palankiai, kaip planuojama programoje.

(7)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, programoje nustatytos biudžeto politikos kryptys atitinka tikslą ištaisyti perviršinį deficitą 2007 m., kaip rekomendavo Taryba. Tačiau pakankama patikimumo riba, kad nebūtų viršyta 3 % BVP deficito riba esant įprastiniams makroekonominiams svyravimams, gali būti nepasiekta iki 2010 m., o programoje numatomos biudžeto politikos kryptys gali būti nepakankamos siekiant užtikrinti, kad vidutinės trukmės tikslas būtų pasiektas iki programos laikotarpio pabaigos, kaip numatyta programoje. 2008 m. struktūrinio balanso rizika labai padidėja, nebent būtų išlaikyta geresnė nei planuojama 2007 m. pradinė būklė. Programoje numatyta koregavimo strategija 2008 m. siekiant vidutinės trukmės tikslo yra nepakankama ir turėtų būti sustiprinta, kad atitiktų Stabilumo ir augimo paktą, kuriame nurodoma, kad euro zonos ir VKM II valstybėse narėse struktūrinis balansas turėtų kasmet pagerėti bent 0,5 % BVP. Be to, Taryba pažymi, kad 2008 m. biudžeto politikos kryptys neatitinka 2007 m. balandžio mėn. Euro grupės pateiktų biudžeto politikos gairių, kuriose raginama kruopščiai parengti 2008 m. fiskalinę politiką, kad būtų paspartintas koregavimo tempas siekiant vidutinės trukmės tikslo. Nuo 2009 m. programoje numatomos biudžeto politikos kryptys turėtų būti paremtos priemonėmis. Galiausiai, atsižvelgiant į minėtų skolos projekcijų riziką, skolos santykis siekiant pamatinės vertės per programos laikotarpį gali mažėti nepakankamai.

(8)

Valstybės finansų tvarumui gresianti rizika Italijoje yra vidutinė. Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra mažesnis už ES vidurkį, o dėl patvirtintų pensijų reformų pensijų išlaidos didėja mažiau negu vidutiniškai Europos Sąjungoje. Vis dėlto pensijų išlaidos, palyginti su visu BVP, ir toliau yra didžiausios ES, o projekcijos priklauso nuo prielaidos, kad pastaruoju metu patvirtintos reformos būtų visiškai įgyvendintos, kad visų pirma aktuarinių koeficientų peržiūra būtų, kaip numatyta galiojančiuose teisės aktuose, įgyvendinta nuo 2010 m. nenukrypstant nuo įmokų principo, kuriuo pagrįsta reformuota pensijų sistema. Programoje numatyta 2007 m. biudžeto būklė, kuri yra geresnė už pradinę ankstesnėje programoje numatytą būklę, padeda atsverti planuojamą ilgalaikį visuomenės senėjimo poveikį biudžetui, bet vis tiek ji nepakankama siekiant visiškai pašalinti būsimą su išlaidomis susijusį spaudimą, net jei vertinama pagal tikėtiną geresnį rezultatą. Be to, esama bendroji valstybės skola yra kur kas didesnė už Sutartyje numatytą pamatinę vertę; norint ją sumažinti, reikės pasiekti ir ilgai išlaikyti didelį pirminį perteklių.

(9)

Stabilumo programa visiškai suderinta su nacionalinės reformų programos 2007 m. spalio mėn. įgyvendinimo ataskaita. Visų pirma ataskaitoje pateikti biudžeto pokyčiai ir fiskalinės politikos strategija atitinka stabilumo programoje išsamiau apibūdintus pokyčius ir strategiją. Nors ir ne sistemiškai, programoje pateiktose biudžeto projekcijose aiškiai atsižvelgiama į struktūrinių reformų veiksmų, darančių tiesioginį poveikį biudžetui ir numatytų ataskaitoje, būtent į 2007 m. liepos 23 d. Socialinės gerovės, konkurencingumo ir darbo rinkos susitarimo protokolą įtraukto paketo, taip pat tam tikrų veiksmų mokslinių tyrimų ir plėtros srityje poveikį valstybės finansams.

(10)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš dalies atitinka šaliai skirtas bendrąsias ekonominės politikos gaires biudžeto politikos srityje, įtrauktas į integruotas gaires, ir gaires euro zonos valstybėms narėms, pateiktas atsižvelgiant į Lisabonos strategiją. Turint omenyje palankius ciklo ir biudžeto pokyčius, Italija turėjo nusistatyti didesnio užmojo konsolidavimo strategiją. Buvo vykdomos priemonės, skirtos valstybės finansų kokybei gerinti, be kita ko, biudžeto perklasifikavimas ir išlaidų apžvalga. Tačiau dar reikia nustatyti priemones, skirtas einamųjų pirminių išlaidų didėjimo tendencijai stabdyti ir šių išlaidų veiksmingumui bei ekonomiškumui didinti.

(11)

Kiek tai susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje yra pateikti ne visi privalomi ir neprivalomi duomenys (5).

i)

remiantis teigiamais 2007 m. rezultatais, padidinti 2008 m. siektiną biudžeto rodiklį, kad būtų užtikrintas didelio užmojo koregavimas, ir nurodytomis priemonėmis įgyvendinti planuojamą fiskalinį konsolidavimą, taip užtikrinant tinkamą pažangą siekiant vidutinės trukmės tikslo, kad jis būtų pasiektas programos laikotarpiu ir taip būtų paspartintas skolos mažinimo tempas;

ii)

atsižvelgiant į labai didelę valstybės skolą, visiškai įgyvendinti pensijų reformas, visų pirma planuojamą periodinį aktuarinį koregavimą, tam, kad būtų išvengta didelio su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų padidėjimo; bei

iii)

nustatyti vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto strategiją laikantis Stabilumo ir augimo pakto bei elgesio kodekso reikalavimų, toliau dėti pastangas valstybės finansų kokybei gerinti dėmesį sutelkiant į jų struktūrą, didinti biudžeto procedūros skaidrumą ir veiksmingai įgyvendinti išlaidų stebėsenos ir kontrolės mechanizmus.