9.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/16

1.

Panaikinti 2007 m. rugsėjo 12 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-30/05 tiek, kiek juo nustatomi įpareigojimai apeliantėms.

2.

Pripažinti negaliojančiu 2004 m. spalio 26 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimą C(2004) 4221 galutinis (byla COMP/F-1/38.338 — PO/Adatos) tiek, kiek ji susijęs su apeliantėms,

arba panaikinti ar sumažinti šio Komisijos sprendimo 2 straipsnyje apeliantėms paskirtą baudą.

3.

Nepatenkinus 2 punkte nurodytų reikalavimų, perduoti bylą spręsti Pirmosios instancijos teismui.

4.

Priteisti iš atsakovės pagrindinėje byloje bylinėjimosi visose instancijose išlaidas.

—

Pirmosios instancijos teismas nepripažįsta, kad pradžioje vienos bylos išskyrimas į (atskiras) bylas „Metalinės galanterijos prekės: Adatos“ ir „Metalinės galanterijos prekės: Užtrauktukai“ nenurodant šio išskyrimo priežasčių pažeidžia apeliančių teisę į gynybą, visų pirma teisę būti išklausytoms.

—

Atsisakydamas patikrinti, ar bylos „Metalinės galanterijos prekės“ išskyrimas dėl vienintelio ir tęstinio pažeidimo buvo neteisėtas, Pirmosios instancijos teismas pažeidžia draudimą atsisakyti vykdyti teisingumą ir fundamentalią teisę į veiksmingą teisių gynimą teisme.

—

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako pripažinti EB 253 straipsnyje įtvirtintą motyvavimo pareigos pažeidimą. Teismas teisės požiūriu klaidingai nenuoseklius Komisijos argumentus dėl reikšmingomis laikomų rinkų dydžio ir dėl konkretaus pažeidimo poveikio rinkai laiko teisiškai nesvarbiais.

—

Pirmosios instancijos teismas pažeidžia Baudų nustatymo metodo gaires. Pažeidimo sunkumą jis nustato atsižvelgdamas tik į abstrakčią pažeidimo formą ir atitinkamos pažeidimo sunkumo kategorijos mažiausią pagrindinę baudos sumą laiko mažiausia suma, kurios neleidžiama mažinti. Pažeisdamas teisinės valstybės ir vienodo požiūrio principus, jis atsisako atsižvelgti į savanorišką pažeidimo nutraukimą kaip į lengvinančią aplinkybę.

—

Galiausiai Pirmosios instancijos teismas pažeidžia proporcingumo principą. Nustatydamas pažeidimo sunkumą, jis taiko Baudų nustatymo metodo gaires taip pat formaliai ir vienašališkai apeliančių nenaudai kaip ir atsakovė pagrindinėje byloje. Be to, jis nesiima proporcingumo principo laikymuisi reikalingo bendro svarstymo atsižvelgdamas bendrai į visas svarbias konkretaus atvejo aplinkybes, o tik kiekvieną kartą atskirai patikrina baudos proporcingumą pagal atskirus kriterijus.