Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

(2007/C 267/17)

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį (1). Prieštaravimo pareiškimas turi būti pateiktas Komisijai per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„MAZAPÁN DE TOLEDO“

EB Nr. ES/PGI/005/0291/14.05.2003

SKVN ( ) SGN ( X )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos elementai.

1.   Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

2.   Grupė:

3.   Produkto rūšis:

2.4 klasė: Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai ir kiti kepiniai.

4.   Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/20006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1.   Pavadinimas: „Mazapán de Toledo“

4.2.   Apibūdinimas: „Mazapán de Toledo“ vadinama smulkiagrūdė vientisa masė, gaminama maišant arba minkant maltus nuluptus žalius migdolus su vienos arba kelių rūšių cukrumi.

Migdolai yra pagrindinė „mazapán de Toledo“ sudedamoji dalis, jie turi sudaryti didžiausią procentinę masės dalį arba jų masės santykis su kitomis dalimis turi būti bent 1:1. „Mazapán de Toledo“ gaminamas iš nuluptų saldžiųjų migdolų rūšių riešutų, kuriuose yra bent 50 % riebalų. Todėl „mazapán de Toledo“ turi sudaryti bent 26 % riebalų (atsižvelgiant į mažiausią leistiną migdolų procentinę dalį ir riebalų kiekį).

Organoleptinės savybės „mazapán de Toledo“ vertinamos ragaujant. Ragavimo procedūrą sudaro dviejų pagrindinių kategorijų nustatymas:

Kvapas ir skonis: šis vertinimas susijęs su kvapo ir skonio pojūčiais, jam skiriama 66,5 % galutinio vertinimo.

Tekstūra: kitiems pojūčiams burnoje tenka iki 33,5 % vertinimo.

Produktai, parduodami su SGN „mazapán de Toledo“, turi surinkti ne mažiau kaip 48 balus; nė vienas parametras pagal kurią nors ragavimo procedūros kategoriją negali būti įvertintas kaip neatitinkantis standartų ar nepatenkinamas.

4.3.   Geografinė vietovė: Toledo provincija.

4.4.   Kilmės įrodymas: Terminas „marcipanas“ tikriausiai kilęs iš šnekamosios arabų kalbos, kuri buvo vartojama al Andalus regione viduramžiais, kai Vidurio ir Pietų Ispanijoje gyveno įvairių rasių ir kultūrų atstovai.

Pasibaigus arabų valdymo laikotarpiui, marcipanas ir toliau buvo gaminamas Toledo miesto vienuolynuose ir kitose vietose. Nuo anų laikų iki šiol marcipaną gamina smulkūs vietos ir provincijos gamintojai, kurie taiko per ilgus amžius įgytas žinias ir patirtį.

Kad būtų užtikrintas „mazapán de Toledo“ autentiškumas, produktus su saugoma geografine nuoroda turi gaminti Toledo provincijos gamintojai, kuriuos kontroliuoja produktų sertifikavimo institucija — kontrolės institucijos dalis.

4.5.   Gamybos būdas:

4.6.   Ryšys su geografine vietove: Nors iki XVI a. Europoje cukrus nebuvo plačiai naudojamas, neabejojama, kad iš Amerikos įvežami dideli cukraus kiekiai buvo naudojami al Andalus regione ir Sicilijoje, iš kur jis buvo importuojamas į Kastiliją, Kataloniją, Portugaliją ir žemyninę Italijos dalį. Cukrus ėmė konkuruoti su medumi ar net imtas naudoti vietoj jo įvairiausiems skanėstams ir gėrimams gaminti.

Maišant cukrų su džiovintais vaisiais, ypač migdolais, buvo gaminami tradiciniai rytietiški pyragaičiai — šie pačių įvairiausių formų pyragaičiai gaminami iki šiol. Tai Toledo marcipanas, nuga (turrones), migdoliniai pyragaičiai, migdolų ir kedro riešutų pyragaičiai (empiñonadas), cukrumi aplieti migdolai ir daugybė tradicinių saldumynų, kurių receptūra kartais labai akylai saugoma. Tačiau iš pavadinimų aišku, kad tai arabiški saldumynai, pavyzdžiui, Kuenkos alaju arba Andalūzijos alfajor (iš arabų kalbos žodžio alhashu, kuris reiškia „pripildytas“).

Tolede konditerijos gaminiai virto meno rūšimi, kurioje susiliejo įvairiausi subtilūs skirtumai, mišiniai ir džiugūs atradimai. Juose išsaugotas arabų ir hebrajų palikimas, kruopštus uždaruose vienuolynuose gyvenusių vienuolių bei konditerių darbas. Toledo konditerijos gaminiai, kurie be abejo yra išskirtinis šio miesto maisto produktas, buvo labai gerai žinomi ir itin mėgstami. Gyvendamas savo užmiesčio rezidencijos Justėje Karolis V, o paskui ir jo sūnus Pilypas II, savo stalui užsisakydavo marcipano ir kitų imperatoriškajame mieste gaminamų saldumynų. Pripažįstama, kad to meto Toledo konditerijos gaminiai pasižymėjo didžiausia įvairove, originalumu ir įmantrumu Europoje. Jų receptų sąrašas yra begalinis.

Seniausias žinomas marcipano receptas išspausdintas 1525 m. Tolede ispanų kalba išleistoje vyriausiojo virėjo Ruperto de Nolos Libro de guisados, manjares y potajes (Troškinių, delikatesų ir sriubų knygoje); jos išleidimas sutapo su imperatoriaus Karolio V atvykimu.

1615 m. Karalius Pilypas III patvirtino įsaką, kuriuo buvo įsteigta Toledo konditerių gildija. Dokumento dešimtajame skyriuje kalbama apie marcipano gamybą: „Marcipanas turi būti gaminamas tik iš Valensijos migdolų sirupo ir baltojo cukraus. Nevykdantys šio įsakymo kiekvienu atveju turės sumokėti tūkstančio maravedų baudą“.

Daugybė istorijos, literatūros ir žurnalistikos šaltinių rodo, kad marcipanas buvo nuosekliai ir tiksliai gaminamas daugelyje Toledo provincijos sričių taikant tradicinius gamybos būdus.

Toledo marcipano šlovė patvirtinta įvairiuose istorijos, literatūros ir žurnalistikos darbuose, kuriuose marcipanas visada siejamas su provincijos pavadinimu:

Ramónas de Mesonero Romanosas (1803–1882 m.) kūrinyje Escenas matritenses marcipaną vadino „išmoningu dalyku“: „Ką galėčiau dovanoti savo pirmajai meilei, kad suderinčiau jautrumą ir rafinuočiausią skonį?“ Dėžutę „mazapán de Toledo“ — entuziastingai tariau, dėdamas ją ant stalo.

Vieną savo eilėraščių Concepcióna Arenal (1820–1923 m.) skiria „Kalėdų dėžutei“: „Jie reiškia jai pagarbą: Valensija ir Mursija pateikia siūlo žaliųjų citrinių, vežimus apelsinų, datulių ir granatų, šviežių vynuogių ir džiovintų figų, Alikantė ir Jijona siunčia kietos ir minkštos nugos, kuri nublanksta šalia“ Toledo marzipano„, o razinos atkeliauja iš Malagos“.

Leopoldo Alas Ureña (Clarín) (1852–1901 m). Žurnale „Museum“ paskelbtame straipsnyje „La Regenta“ autorius komentuoja įvairius Emilijos Pardo Bazán kūrinius: „Šių dviejų žmonių meilės nuotykis priverčia skaitytoją pasijusti tarsi jis kramtytų visą dieną džiovintą huevos hilados (saldų patiekalą iš kiaušinių),“ mazapán de Toledo„, kurio skonis visai kaip jo dėžutės, arba seną biskvitą …“.

Enrique Gasparo (1842–1902 m.) operetės La tribu Salvaje, kurios premjera įvyko 1901 m. gegužės 23 d., veiksmas vyksta klasėje — vaikai „dainuoja“ daugybos lentelę, mokytojas ima „klausinėti apie Ispanijos politinę ir fizinę, pramonės ir žemės ūkio geografiją“. Vaikai kiekvieną miestą susieja su geriausiai žinomu jame gaminamu produktu: „Chichone yra sidro, Tolede — marcipano“.

Benito Perezas Galdosas (1843–1920 m.) ilgą laiką gyveno Tolede, šiame mieste rutuliojasi ir kelių jo romanų veiksmas. Romane „El audaz“„mazapán de Toledo“ paminėtas du kartus, apie jį užsimenama ir romane „Fortunata y Jacinta“– kaskart kalbant apie ruošiamus Kalėdų patiekalus. Šiandieninį „mazapán de Toledo“ pripažinimą ir šlovę liudija daugybė švenčių ir aprašymų įvairiuose šaltiniuose, prestižiniuose kulinarijos žinynuose, taip pat garsiausių restoranų valgiaraščiai. Aprašant „mazapán de Toledo“ vartojami epitetai „rafinuotas“, „klasikinis“, „tipiškas“, „labai garsus“, „nepaprastai garsus“ ir „žymiausias firminis kulinarijos gaminys“. Tradiciškai garsiausių Toledo konditerių parduotuvių vitrinos puošiamos kruopščiai iš marcipano masės pagamintomis religinio, aukštuomenės ar kasdienio gyvenimo scenomis. Norėdami parodyti pavyzdį nufotografavome vitriną Toledo Santo Tomro gatvėje, kurioje puikuojasi nepaprastai tiksli iš marcipano pagaminta Toledo katedros Liūtų vartų kopija.

Originalus receptas ir meistrų amatininkų žinios jau prieš daugelį amžių pasklido už imperatoriškojo miesto sienų, todėl tose provincijos dalyse, kuriose veikia marcipano gamyklos, taip pat rengiamos marcipanui skirtos šventės ir puoselėjamos tradicijos. Tradiciškai marcipanas gaminamas Sonsekoje, Galveze, Konsuegroje, Fuensalidoje, Polane ir kituose miestuose.

Jis minimas ir prestižiniuose kulinarijos žinynuose:

Michelin vadove: „Žymiausias Toledo firminis kulinarijos gaminys, be abejo, yra nepaprastai garsus“ mazapán de Toledo„, gaminamas iš migdolų ir cukraus“.

Guía Campsa: „Be garsaus Toledo marcipano šiame mieste yra ir daugybė muziejų, ir nekantriai naujų lankytojų laukiančių kitų šalių virtuvių restoranų“.

Geriausiai žinomų Toledo restoranų, pavyzdžiui, Casa Aurelio, Venta de Aires, Adolfo ir La Catedral, desertų valgiaraštyje rekomenduojama paragauti išskirtinio„mazapán de Toledo“.

4.7.   Kontrolės institucija:

Kontrolės institucija Servicios de Inspección y Certificación, S.L., kaip sertifikavimo institucija, atitinka EN 45011 standarto reikalavimus.

4.8.   Ženklinimas etiketėmis: Produkto „mazapán de Toledo“ ženklinimo etiketėse pateikiama nuoroda į SAUGOMĄ GEOGRAFINĘ NUORODĄ „MAZAPAN DE TOLEDO“ ir logotipas, kuriame kontrolės institucija nurodyta kaip produkto sertifikavimo institucija.

Vartotojams skirti produktai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra „Mazapán de Toledo PGI“, gali būti pateikiami į rinką pakuotėme, ant kurių yra nuoroda „Elaborado con Indicación Geográfica Protegida Mazapán de Toledo“ be ES logotipo, jeigu:

produktas su nuoroda Mazapán de Toledo SGN yra vienintelė marcipano masė, naudojama gaminant produktą;

asmenys, naudojantys žodžius Elaborado con Indicación Geográfica Protegida Mazapán de Toledo, turi atitinkamą leidimą.

Tokiomis aplinkybėmis leidimą ant produktų pakuočių rašyti žodžius Elaborado con Indicación Geográfica Protegida Mazapán de Toledo išduos saugomos geografinės nuorodos „mazapán de Toledo“ reguliavimo tarnyba, kuriai priklauso intelektinės nuosavybės teisės, formaliai suteiktos jai įregistravus nuorodą Mazapán de Toledo PGI.

Saugomos geografinės nuorodos „mazapán de Toledo“ reguliavimo tarnyba į atitinkamus registrus įtrauks naudotojus, kuriems suteiktas leidimas naudoti žodžius Elaborado con Indicación Geográfica Protegida Mazapán de Toledo, ir užtikrins, kad kilmės vietos nuoroda būtų naudojama tinkamai.

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.