Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 52006AR0395

Regionų komiteto nuomonė Bendrijos pašto paslaugos

OL C 197, 2007 8 24, p. 37–47 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

24.8.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 197/37

Regionų komiteto nuomonė Bendrijos pašto paslaugos

(2007/C 197/07)

REGIONŲ KOMITETAS

—

mano, kad 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/39/EB, iš dalies keičiančioje Direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų rinkos tolesnio atvėrimo konkurencijai, siūlomą tvarkaraštį reikėtų atidėti iki 2010 m. gruodžio 31 d. bei numatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2012 m. toms valstybėms narėms, kurios mano, kad jis yra reikalingas. Vis dėlto Komisija turėtų iš anksto išaiškinti teisinius aspektus, susijusius su įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas finansavimo galimybėmis; kitoje ataskaitoje, kuri bus paskelbta ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d., Komisija, remdamasi išsamių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir atitinkamų tyrimų rezultatais, įvertins direktyvoje siūlomų finansavimo metodų veiksmingumą ir nustatys, ar universaliųjų paslaugų apimtys pajėgia atitikti vartotojų poreikius;

—

mano, kad visas pašto tinklas, įskaitant lengvatinėmis sąlygomis veikiančias pašto įstaigas, galėtų ne tik teikti pašto paslaugas, bet ir būti kitų viešųjų paslaugų teikimo centru; taip būtų galima patenkinti kalnuotų kaimo vietovių ir atokių vietovių bendruosius poreikius, užtikrinant elektroninę prieigą prie pagrindinių paslaugų;

—

pažymi, kad nauji rinkos dalyviai liberalizuotose rinkose netiesiogiai sukūrė naujų darbo vietų ir nuo pašto sektoriaus priklausančiose šakose; tačiau, liberalizavus pašto rinką, pašto sektoriui, kurį anksčiau reguliavo su užimtumu ir pajamomis susijusios socialinės garantijos, iškilo grėsmė žengti žingsnį atgal neužtikrintumo ir žemų atlyginimų link.

I.   Politinės rekomendacijos

Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 97/67/EB dėl visiško Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos suformavimo

COM (2006) 594 galutinis — 2006/0196 (COD)

REGIONŲ KOMITETAS

1.

mano, kad gera pašto paslaugų kokybė yra būtina visoms ekonominės ir socialinės veiklos rūšims ir labai svarbi komunikacijos Europos Sąjungoje dalis;

2.

pabrėžia, kad, siekiant Europos Sąjungos teritorinės ir socialinės sanglaudos, svarbus vaidmuo tenka pašto paslaugoms, visų pirma universaliąsias paslaugas reglamentuojančioms nuostatoms, užtikrinančioms aukštos kokybės, patikimas ir prieinamas pašto paslaugas nepaisant geografinių ar finansinių sąlygų;

3.

pabrėžia, kad remia bendrąją Europos rinką ir įsipareigoja padėti ją sukurti reguliavimo priemonėmis liberalizuojant pašto rinką, užtikrinančią ilgalaikį universaliųjų paslaugų teikimą;

4.

laikosi nuomonės, kad 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/39/EB, iš dalies keičiančioje Direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų rinkos tolesnio atvėrimo konkurencijai, siūlomą tvarkaraštį reikėtų atidėti iki 2010 m. gruodžio 31 d. bei numatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2012 m. toms valstybėms narėms, kurios mano, kad jis yra reikalingas. Be to, Komisija turėtų iš anksto išaiškinti teisinius aspektus, susijusius su įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas finansavimo galimybėmis. Kitoje ataskaitoje, kuri bus paskelbta ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d., Komisija, remdamasi išsamių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir atitinkamų tyrimų rezultatais, įvertins direktyvoje siūlomų finansavimo metodų veiksmingumą ir nustatys, ar universaliųjų paslaugų apimtys pajėgia atitikti vartotojų poreikius;

5.

mano, kad pašto veiklą reglamentuojantys Europos ir nacionaliniai teisės aktai privalo užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų teikimą vartotojams ir garantuoti pašto įmonėms galimybę lanksčiai dirbti ir prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos ir vartotojų poreikių;

6.

sutinka, kad globalizacijos poveikis, rinkoje vyraujanti aukštos kokybės paslaugų paklausa ir technologijų pažanga verčia pašto paslaugų sektorių susidurti su sparčiai kintančiomis aplinkybėmis. RK pabrėžia, kad aukštos kokybės, šiuolaikiškos ir technologiniu požiūriu pažangios universaliosios pašto paslaugos yra būtina bendrosios rinkos sukūrimo, ekonomikos augimo ir socialinės įtraukties sąlyga. Atokiose miesto vietovėse esantys vartotojai ir mažosios įmonės yra ypač priklausomi nuo pašto paslaugų. Tačiau tuo pat metu naujos, šiuolaikinės technologijos suteikė naujų būdų informacijai siųsti, todėl, nustatant reikalingų universaliųjų paslaugų apimtį, derėtų į tai atsižvelgti;

7.

atkreipia dėmesį, kad tradicines pašto paslaugas kai kuriose valstybėse narėse pakeičia naujos komunikacijos formos. Todėl pastebimai sumažėjo pašto operatorių gaunamų korespondencijos siuntų kiekis, ir į šią aplinkybę reikia atsižvelgti nustatant įpareigojimą teikti universaliąsias paslaugas ir priemones joms finansuoti;

8.

rekomenduoja daugiau dėmesio skirti aplinkybei, kad vykstant liberalizavimui gali būti prarasta darbo vietų; nepaisant to, nauji, į rinką patenkantys konkurentai taip pat galėtų suteikti aiškių papildomų darbo galimybių;

9.

siūlo valstybėms narėms ir Europos Komisijai toliau analizuoti galimybes pasiūlyti perkvalifikavimo programas dabartiniams pašto sektoriaus darbuotojams, kurie, monopolijoms konkuruojant su naujais rinkos dalyviais, gali likti be darbo;

10.

pažymi, kad nauji rinkos dalyviai liberalizuotose rinkose netiesiogiai sukūrė naujų darbo vietų ir nuo pašto sektoriaus priklausančiose šakose. Tačiau, liberalizavus pašto rinką, pašto sektoriui, kurį anksčiau reguliavo su užimtumu ir pajamomis susijusios socialinės garantijos, iškilo grėsmė žengti žingsnį atgal neužtikrintumo ir žemų atlyginimų link;

11.

prašo valstybių narių ir Komisijos išsiaiškinti, kokių galimybių teikia kai kuriose Šiaurės šalyse pašto įstaigų tinklui suteiktos ir gerų rezultatų davusios lengvatos. Šiose šalyse pašto ir kita veikla užsiimančios įstaigos, veikiančios lengvatinėmis sąlygomis, teikia vartotojams labai patrauklias pašto paslaugas;

12.

mano, kad visas pašto tinklas, įskaitant lengvatinėmis sąlygomis veikiančias pašto įstaigas, galėtų ne tik teikti pašto paslaugas, bet ir būti kitų viešųjų paslaugų teikimo centru. Taip būtų galima patenkinti kalnuotų kaimo vietovių ir atokių vietovių bendruosius poreikius, užtikrinant elektroninę prieigą prie pagrindinių paslaugų;

13.

pažymi, kad neaišku, ar 6 straipsnyje dėl informacijos apie universaliąsias paslaugas skelbimo kalbama apie konkrečias, valdžios institucijų nustatytas universaliųjų paslaugų ypatybes, ar apie universaliųjų paslaugų operatoriaus veiklos sąlygas. Straipsnį reikėtų pakeisti, kad būtų aišku, kokioms šalims gali būti taikomos valstybių narių priemonės;

14.

pažymi, kad tarp naujajame direktyvos 7 straipsnyje siūlomų alternatyvų yra kompensavimas iš valstybinių išteklių tiesioginėmis valstybės subsidijomis arba finansavimas taikant viešųjų pirkimų procedūrą;

15.

prašo geriau išaiškinti 7 straipsnyje siūlomas finansavimo alternatyvas;

—

mano, kad apskritai nebuvo analizuojama, ar Komisijos pasiūlymus dėl finansavimo galimybių įmanoma įgyvendinti ir ar jie bus veiksmingi;

—

pabrėžia, kad kompensacijų fondo veiksmingumo negalėtų patvirtinti nė vienos pasaulio šalies patirtis;

—

pabrėžia, kad apribojus valstybės biudžetą, sunku pasikliauti universaliųjų paslaugų įsipareigojimų finansavimu valstybės pagalbos forma. Pašto rinkos liberalizavimas negali lemti, kad išlaidas teikiant paslaugas nepalankioje padėtyje esančioms vietovėms (kalnų arba labai retai apgyvendintos vietovės) tektų dengti tik viešajam sektoriui, o tuo tarpu privačios įmonės pasinaudotų pranašumais. Kaip viena papildomų kliūčių paminėtinas valstybės išmokų organizavimas taip, kad jos atitiktų „Altmark“ byloje nustatytus kompensacinių išmokų kriterijus (Byla C-280/00 Altmark Trans);

16.

mano, kad 9 straipsnyje nepakankamai atsižvelgta į skirtingas įvairių valstybių narių aplinkybes, o tai apriboja alternatyvių sprendimo būdų galimybes. Todėl RK siūlo direktyvoje numatyti galimybę jungti ir derinti įvairias licencijavimo ir leidimų suteikimo procedūras atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės aplinkybes;

17.

mano, kad įmonių, vadinamų universaliųjų paslaugų teikėjais, veiklos saugumui ir stabilumui neturėtų būti keliami aukštesni reikalavimai nei tie, kurie paprastai yra nustatomi pašto įmonėms. Jei universaliųjų paslaugų teikėjams būtų nustatytos griežtesnės sąlygos, atsirastų ir papildomų išlaidų;

18.

sutinka, kad visiškai konkurencingoje aplinkoje tiek finansiniam universaliųjų paslaugų stabilumui užtikrinti, tiek rinkos iškraipymui apriboti svarbu, jog principui, kad kainos privalo atspindėti įprastas prekybos sąlygas ir sąnaudas, galima nusižengti tik siekiant apginti ar skatinti atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose apibrėžtus viešųjų paslaugų įsipareigojimus. Taip pabrėžiama, kad valstybės narės, jei įmanoma, turėtų taikyti vienodą tarifą paštui, kurio paslaugomis dažniausiai naudojasi vartotojai ir mažosios bei vidutinės įmonės. Be to, šie principai neturėtų trukdyti universaliųjų paslaugų teikėjams savanoriškai taikyti vienodus tarifus universaliosioms paslaugoms;

19.

mano, jog labai svarbu, kad universaliųjų paslaugų kainų nustatymo principai atitiktų 12 straipsnio nuostatas ir būtų pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojami;

20.

rekomenduoja išaiškinti, ką reiškia sąnaudomis grindžiamos kainos ir tai, kad kainos turi skatinti efektyvumą. Taigi, direktyvoje ir jos preambulėje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad universaliųjų paslaugų kainų nustatymo reikalavimai neturėtų įpareigoti pašto įmonių mažinti savo kainas tik dėl to, kad padidėjus veiksmingumui veikla tapo pelningesnė;

21.

mano, kad labai svarbu pakankamai aiškiai reglamentuoti reikalavimus, keliamus kainų pagrįstumui ir pagrindimui sąnaudomis, kad jais nebūtų naudojamasi kaip priemone kainoms kontroliuoti, bet jie būtų suprantami kaip konkurencijos teisės principai;

22.

mano, kad kitų paslaugų, nei universaliosios paslaugos, kainų nustatymas neturėtų būti tiesiogiai reglamentuojamas;

23.

pažymi, kad 14 straipsnio 2 dalis, kurioje siūloma sąnaudų apskaitos sistema, yra nuoseklesnė, nei dabartinės taisyklės, nes nereikalauja universaliųjų paslaugų diferencijuoti buhalterinėje apskaitoje ar sąnaudų apskaitoje, jei pašto įstaiga universaliosioms paslaugoms teikti negauna išorinio finansavimo;

24.

mano, kad direktyvoje turėtų būti aiškiai įrašytas principas, jog pašto įstaiga neatsako už universaliųjų paslaugų sąnaudų diferencijavimą, jeigu valstybė narė nėra numačiusi universaliųjų paslaugų finansavimo sistemos arba jeigu universaliąsias paslaugas palikta reguliuoti rinkos jėgoms;

25.

mano, kad principas, apie kurį kalbama 14 straipsnio 8 dalyje, yra nereikalingas, ir kad nacionalinė reguliavimo institucija galėtų savo nuožiūra taikyti 14 straipsnį, pavyzdžiui, nustatydama reikalavimą diferencijuoti sąnaudų apskaitą; taip pat mano, kad reikėtų panaikinti galimybę nacionalinei reguliavimo institucijai savo nuožiūra taikyti 14 straipsnio reikalavimus. Siūloma šioje pastraipoje aiškiai išdėstyti, kad sąnaudų apskaitos diferencijavimo reikalavimas neturi būti taikomas, jei valstybė narė nėra sukūrusi finansavimo mechanizmo, kuris atitinka 7 straipsnio nuostatas, arba jei nėra paskirtas universaliųjų paslaugų teikėjas;

26.

mano, kad įmonėms, teikiančioms universaliąsias paslaugas, ir privalančioms taikyti sąnaudomis grindžiamą kainų nustatymo sistemą, būtina paskirstyti universaliųjų paslaugų sąnaudas ir į jas atsižvelgti.

II.   Siūlomi pakeitimai

1 pakeitimas

Direktyvos 97/67/EB 12 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(12)

Visiškas rinkos atvėrimas padės išplėsti bendrą pašto rinkos apimtį; be to, prisidės prie tvaraus ir kokybiško užimtumo užtikrinimo universaliųjų paslaugų teikėjų įmonėse bei palengvins naujų darbo vietų kūrimą kitų operatorių įmonėse, naujų rinkos dalyvių atsiradimą ir susijusią ekonominę veiklą. Ši direktyva nepažeidžia valstybių narių kompetencijos reguliuoti įdarbinimo sąlygas pašto paslaugų sektoriuje.

(12)

Visiškas rinkos atvėrimas padės išplėsti bendrą pašto rinkos apimtį; be to, prisidės prie tvaraus ir kokybiško užimtumo užtikrinimo universaliųjų paslaugų teikėjų įmonėse bei palengvins naujų darbo vietų kūrimą kitų operatorių įmonėse, naujų rinkos dalyvių atsiradimą ir susijusią ekonominę veiklą. Ši direktyva nepažeidžia valstybių narių kompetencijos reguliuoti įdarbinimo sąlygas pašto paslaugų sektoriuje.

Paaiškinimas

Visiško rinkos atvėrimo poveikis negali būti numatytas Europos Komisijos pasiūlyme dėl įstatymo galią turinčio teisės akto. Tačiau šios konstatuojamosios dalies antras sakinys yra aiškus teisinis teiginys.

2 pakeitimas

Direktyvos 97/67/EB 17 konstatuojamoji dalis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

(17)

Atsižvelgiant į atliktus tyrimus ir siekiant atskleisti visą pašto paslaugų vidaus rinkos potencialą, reikia nutraukti rezervuotųjų paslaugų ir specialiųjų teisių naudojimą kaip būdą universaliųjų paslaugų teikimui finansuoti.

(17)

Atsižvelgiant į atliktus tyrimus ir siekiant užtikrinti tvarų ir patikimą universaliųjų paslaugų finansavimą, atskleidžiant sti visą pašto paslaugų vidaus rinkos potencialą, reikia išlaikyti nutraukti rezervuotąsias ųjų paslaugas ų ir specialiąsias ųjų teises ių naudojimą kaip būdą universaliųjų paslaugų teikimuiui finansuoti tose valstybėse narėse, kurioms tai atrodo būtina. Tačia u tai bus galima vykdyti tik pereinamuoju laikotarpiu, kuris pasibaigs 2012 m.

3 pakeitimas

Direktyvos 97/67/EB 24 konstatuojamoji dalis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

(24)

Visiškai konkurencingoje aplinkoje tiek finansiniam universaliųjų paslaugų stabilumui užtikrinti, tiek rinkos iškraipymui apriboti svarbu, jog principui, kad kainos privalo atspindėti įprastas prekybos sąlygas ir sąnaudas, galima nusižengti tik siekiant apginti viešuosius interesus. Šio tikslo siekiama leidžiant valstybėms narėms taikyti vienodą tarifą vienetinio tarifo paštui, kuriuo dažniausiai naudojasi vartotojai bei mažosios ir vidutinės įmonės. Dėl bendrus visuomenės interesus atitinkančių priežasčių, pvz., kultūros, regioninės ir socialinės sanglaudos, atskiros valstybės narės gali taikyti vienodus tarifus kai kurioms kitoms pašto rūšims.

(24)

Išaugusios Visiškai konkurencijos ngoje aplinkoje tiek finansiniam universaliųjų paslaugų stabilumui užtikrinti, tiek rinkos iškraipymui apriboti svarbu, kad universaliųjų paslaugų teikėjai galėtų taikyti lanksčius tarifus siekiant finansiškai patikimo paslaugų teikimo. Todėl svarbu užtikrinti, atsižvelgiant į valstybių narių nustatytus tarifus, jog principui, kad kainos privalo atspindėti įprastas prekybos sąlygas ir sąnaudas, galima nusižengti tik siekiant apginti viešuosius interesus. Šio tikslo siekiama leidžiant valstybėms narėms taikyti vienodą tarifą vienetinio tarifo paštui, kuriuo dažniausiai naudojasi vartotojai bei mažosios ir vidutinės įmonės. Dėl bendrus visuomenės interesus atitinkančių priežasčių, pvz., kultūros, regioninės ir socialinės sanglaudos, atskiros valstybės narės gali taikyti vienodus tarifus kai kurioms kitoms pašto rūšims. Principas, pagal kurį paslaugų tarifai nustatomi atsižvelgiant į sąnaudas, netrukdo universaliąsias paslaugas teikiantiems operatoriams taikyti vienodus tarifus teikiant universaliąsias paslaugas.

Paaiškinimas

Reikėtų išnagrinėti laipsniško liberalizavimo pasekmes tarifų principams, taikomiems universaliųjų paslaugų teikėjams. Iš tiesų, kartu su liberalizavimu universaliųjų paslaugų teikėjui turėtų būti užtikrintas būtinas lankstumas, kad jis galėtų konkuruoti, ir suteikta galimybė prisitaikyti prie rinkos poreikių.

4 pakeitimas

Direktyvos 97/67/EB 3 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.

Valstybės narės užtikrina, kad naudotojai turėtų teisę į universaliąsias paslaugas, apimančias apibrėžtos kokybės visoje teritorijoje visiems naudotojams prieinamomis kainomis nenutrūkstamai teikiamas pašto paslaugas.

2.

Šiam tikslui valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad aptarnavimo ir pašto paslaugų teikimo vietų tankumas atitiktų naudotojų poreikius.

3.

Jos imasi priemonių, kad kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip penkias dienas per savaitę, išskyrus tam tikras aplinkybes ir geografines sąlygas, kurias nacionalinės reguliavimo institucijos laiko išskirtinėmis, būtų galima užtikrinti universaliųjų paslaugų minimumą, įskaitant:

—

vieną surinkimą per dieną,

—

vieną pristatymą į namus kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba, išimties tvarka, laikantis nacionalinės reguliavimo institucijos nustatytų reikalavimų, tam tikslui įrengtas vietas.

Apie bet kokią išimtį arba nukrypimą nuo reikalavimų, kuriuos pagal šią straipsnio dalį leidžia nacionalinė reguliavimo institucija, privalu pranešti Komisijai ir visoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms.

4.

Kiekviena valstybė narė užtikrina būtinas priemones šių universaliųjų paslaugų teikimui:

—

vienetinės pašto siuntų iki 2 kg surinkimą, rūšiavimą, pervežimą ir pristatymą,

—

vienetinių siuntinių iki 10 kg, surinkimą, rūšiavimą, pervežimą ir pristatymą,

—

registruotųjų ir įvertintųjų siuntų paslaugas.

5.

Nacionalinės reguliuojančios institucijos gali padidinti universaliosioms paslaugoms priskiriamų siuntinių svorio ribą iki 20 kg bei nustatyti konkrečias sąlygas dėl tokių siuntinių pristatymo į namus.

Neatsižvelgiant į valstybės narės nustatytą universaliosioms paslaugoms priskiriamų siuntinių svorio ribą, valstybės narės užtikrina, kad iš kitų valstybių narių gauti pašto siuntiniai iki 20 kg būtų pristatomi jų teritorijoje.

1.

Valstybės narės užtikrina, kad naudotojai turėtų teisę į universaliąsias paslaugas, apimančias apibrėžtos kokybės visoje teritorijoje, visų pirma atsižvelgiant į ypatingus kaimo vietovių ir kalnų regionų poreikius, visiems naudotojams prieinamomis kainomis nenutrūkstamai teikiamas pašto paslaugas.

2.

Šiam tikslui valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad aptarnavimo ir pašto paslaugų teikimo vietų tankumas atitiktų naudotojų, visų pirma gyvenančių kaimo vietovėse ir kalnų regionuose, poreikius.

3.

Jos imasi priemonių, kad kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip penkias dienas per savaitę, išskyrus tam tikras aplinkybes ir geografines sąlygas, kurias nacionalinės reguliavimo institucijos laiko išskirtinėmis, būtų galima užtikrinti universaliųjų paslaugų minimumą, įskaitant:

—

vieną surinkimą per dieną,

—

vieną pristatymą į namus kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba, išimties tvarka, laikantis nacionalinės reguliavimo institucijos nustatytų reikalavimų, tam tikslui įrengtas vietas.

Apie bet kokią išimtį arba nukrypimą nuo reikalavimų, kuriuos pagal šią straipsnio dalį leidžia nacionalinė reguliavimo institucija, privalu pranešti Komisijai ir visoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms.

4.

Kiekviena valstybė narė užtikrina būtinas priemones šių universaliųjų paslaugų teikimui:

—

vienetinės pašto siuntų iki 2 kg surinkimą, rūšiavimą, pervežimą ir pristatymą,

—

vienetinių siuntinių iki 10 kg, surinkimą, rūšiavimą, pervežimą ir pristatymą,

—

registruotųjų ir įvertintųjų siuntų paslaugas.

5.

Nacionalinės reguliuojančios institucijos gali padidinti universaliosioms paslaugoms priskiriamų siuntinių svorio ribą iki 20 kg bei nustatyti konkrečias sąlygas dėl tokių siuntinių pristatymo į namus.

Neatsižvelgiant į valstybės narės nustatytą universaliosioms paslaugoms priskiriamų siuntinių svorio ribą, valstybės narės užtikrina, kad iš kitų valstybių narių gauti pašto siuntiniai iki 20 kg būtų pristatomi jų teritorijoje.

5 pakeitimas

Direktyvos 97/67/EB 4 straipsnio 2 pastraipa

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2.

Valstybės narės gali nuspręsti paskirti vieną ar kelias įmones teikti universaliąsias paslaugas visoje šalies teritorijoje ar jos dalyje arba paskirti teikti atskirus universaliųjų paslaugų elementus. Tai darydamos valstybės narės, atsižvelgdamos į Bendrijos teisę, nustato ir paskelbia tų įmonių pareigas ir teises. Visų pirma valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad universaliųjų paslaugų paskyrimo sąlygos būtų pagrįstos objektyvumo, nediskriminavimo ir mažiausio rinkos iškraipymo principais ir kad įmonių paskyrimas universaliųjų paslaugų teikėjomis būtų terminuotas. Valstybės narės Komisijai nurodo savo paskirto (-ų) universaliųjų paslaugų teikėjo (-ų) tapatybę.

2.

Valstybės narės gali nuspręsti paskirti vieną ar kelias įmones teikti universaliąsias paslaugas visoje šalies teritorijoje ar jos dalyje arba paskirti teikti atskirus universaliųjų paslaugų elementus, jei, jų nuomone, tai yra būtina universaliai paslaugai užtikrinti. Tai darydamos valstybės narės, atsižvelgdamos į Bendrijos teisę, nustato ir paskelbia tų įmonių pareigas ir teises. Visų pirma valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad universaliųjų paslaugų paskyrimo sąlygos būtų pagrįstos objektyvumo, nediskriminavimo ir mažiausio rinkos iškraipymo principais ir kad įmonių paskyrimas universaliųjų paslaugų teikėjomis būtų terminuotas. Valstybės narės Komisijai nurodo savo paskirto (-ų) universaliųjų paslaugų teikėjo (-ų) tapatybę.

Paaiškinimas

Kad būtų aišku, jog valstybėms narėms jau nebūtina paskirti universalios paslaugos teikėją, jei nustatoma, kad universalią paslaugą garantuos rinka.

6 pakeitimas

Direktyvos 97/67/EB 7 straipsnio 5 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. valstybės narės nebeteikia išimtinių ar specialių teisių pašto paslaugoms kurti ir teikti arba sustabdo tokių teisių galiojimą. Valstybės narės universaliųjų paslaugų teikimui finansuoti gali naudoti vieną ar kelis iš 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų būdų arba bet kokius kitus būdus, atitinkančius EB sutartį.

2.

Valstybės narės universaliųjų paslaugų teikimą gali užtikrinti pirkdamos šias paslaugas pagal galiojančias viešųjų pirkimų taisykles.

3.

Valstybė narė, nustačiusi, kad dėl šioje direktyvoje numatyto įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas universaliųjų paslaugų teikėjas (-ai) patiria grynųjų sąnaudų ir jam (jiems) tenka per didelė finansinė našta, gali:

(a)

įdiegti susijusiai (-oms) įmonei (-ėms) skirtą kompensavimo iš valstybinių išteklių mechanizmą;

(b)

paskirstyti įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas vykdymo grynąsias sąnaudas tarp paslaugų teikėjų ir (arba) vartotojų.

4.

Jeigu grynosios sąnaudos yra paskirstomos taip, kaip numatyta šio straipsnio 3 dalies b punkte, valstybės narės gali įsteigti kompensacijų fondą, kuris gali būti finansuojamas iš paslaugų teikėjų ir (arba) vartotojų įmokų ir kurį šiuo tikslu administruotų nuo naudos gavėjo ar gavėjų nepriklausoma institucija. Valstybės narės, išduodamos leidimus paslaugų teikėjams, kaip numatyta 9 straipsnio 2 dalyje, gali įpareigoti sumokėti finansinę įmoką į šį fondą arba laikytis įsipareigojimo teikti universaliąsias paslaugas. Šiuo būdu galima finansuoti tik 3 straipsnyje nurodytas paslaugas.

5.

Valstybės narės užtikrina, kad, steigiant kompensacijų fondą ir nustatant šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų finansinių įmokų dydį, būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų. Pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis priimti sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais ir patikrinamais kriterijais ir paskelbti viešai.

1.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. 2010 m. gruodžio 31 d. valstybės narės nebeteikia išimtinių ar specialių teisių pašto paslaugoms kurti ir teikti arba sustabdo tokių teisių galiojimą. Valstybės narės universaliųjų paslaugų teikimui finansuoti gali naudoti vieną ar kelis iš 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų būdų arba bet kokius kitus būdus, atitinkančius EB sutartį.

2.

Valstybės narės universaliųjų paslaugų teikimą gali užtikrinti pirkdamos šias paslaugas pagal galiojančias viešųjų pirkimų taisykles.

3.

Valstybė narė, nustačiusi, kad dėl šioje direktyvoje numatyto įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas universaliųjų paslaugų teikėjas (-ai) patiria grynųjų sąnaudų ir jam (jiems) tenka per didelė finansinė našta, gali:

(a)

įdiegti susijusiai (-oms) įmonei (-ėms) skirtą kompensavimo iš valstybinių išteklių mechanizmą;

(b)

paskirstyti įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas vykdymo grynąsias sąnaudas tarp paslaugų teikėjų ir (arba) vartotojų.

4.

Jeigu grynosios sąnaudos yra paskirstomos taip, kaip numatyta šio straipsnio 3 dalies b punkte, valstybės narės gali įsteigti kompensacijų fondą, kuris gali būti finansuojamas iš paslaugų teikėjų ir (arba) vartotojų įmokų ir kurį šiuo tikslu administruotų nuo naudos gavėjo ar gavėjų nepriklausoma institucija. Valstybės narės, išduodamos leidimus paslaugų teikėjams, kaip numatyta 9 straipsnio 2 dalyje, gali įpareigoti sumokėti finansinę įmoką į šį fondą arba laikytis įsipareigojimo teikti universaliąsias paslaugas. Šiuo būdu galima finansuoti tik 3 straipsnyje nurodytas paslaugas.

5.

Valstybės narės užtikrina, kad, steigiant kompensacijų fondą ir nustatant šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų finansinių įmokų dydį, būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų. Pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis priimti sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais ir patikrinamais kriterijais ir paskelbti viešai.

6.

Jeigu valstybė narė mano, kad jokia pirmiau apibūdinta priemonė negali užtikrinti tvaraus universaliųjų paslaugų finansavimo, ji ir toliau gali rezervuoti tam tikras pašto paslaugas universaliųjų pašto paslaugų teikėjams. Galima rezervuoti vidaus korespondencijos ir gaunamos tarptautinės korespondencijos siuntų surinkimo, rūšiavimo, pervežimo ir pristatymo pagreitintu arba nepagreitintu būdu paslaugas laikantis toliau nustatytų svorio ir kainų ribų.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. nustatoma 50 gramų svorio riba. Ji netaikoma, kai kaina lygi ar ne daugiau kaip du su puse karto didesnė už valstybinį tarifą pirmos svorio pakopos greičiausio pristatymo kategorijai.

Teikiant nemokamas pašto paslaugas akliesiems ir silpnaregiams gal i būti taikomos svorio ir kainų apribojimų išimtys.

Jeigu būtina, siekiant užtikrinti universaliųjų paslaugų teikimą, pavyzdžiui, dėl ypatingų valstybės narės pašto paslaugų pobūdžio, išsiunčiama tarptautinė korespondencija gali išlikti tose pačiose svorio ir kainų ribose.

7.

Komisija rengia tyrimą, skirtą įvertinti visų finansavimo galimybių veiksmingumą, atsižvelgiant į valstybėse narėse įgyvendinamą gerąją praktiką, ir universaliųjų paslaugų atitikimą naudotojų poreikiams. Remdamasi tyrimo išvadomis, Komisija, pasikonsultavusi su visais suinteresuotais subjektais, iki 2010 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą kartu su pasiūlymu, patvirtinančiu, jei priimtina, 2012 m. kaip visiško pašto paslaugų vidaus rinkos suformavimo datą .

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama nuoseklumo su 2 rekomendacija Direktyvos 97/67/EB 17 konstatuojamajai daliai. Komisija turi parengti ataskaitą apie įvairių alternatyvių finansavimo galimybių veiksmingumą. Rezervuotajam sektoriui toliau turi būti taikomos tos pačios sąlygos, kaip nustatyta Direktyvoje 97/67/EB iki 2012 m. toms valstybėms, kurios mano, jog tai reikalinga.

7 pakeitimas

Direktyvos 97/67/EB 9 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.

Paslaugoms, kurios nepriskiriamos universaliosioms paslaugoms, kaip apibrėžta 3 straipsnyje, teikti valstybės narės gali nustatyti bendrųjų leidimų išdavimo tvarką, kur tai būtina, kad būtų garantuota jų atitiktis pagrindiniams reikalavimams.

2.

Paslaugoms, kurios priskirtinos universaliosioms paslaugoms, kaip apibrėžta 3 straipsnyje, valstybės narės gali nustatyti leidimų, taip pat individualių licencijų, išdavimo tvarką, kur tai būtina, kad būtų užtikrinta atitiktis pagrindiniams reikalavimams ir universaliųjų paslaugų apsauga.

Leidimų išdavimas:

—

kai reikia, gali būti susietas su įpareigojimais teikti universaliąsias paslaugas,

—

jeigu būtina, gali nustatyti atitinkamų paslaugų kokybės, prieinamumo ir teikimo reikalavimus,

—

kai reikia, gali būti susietas su įsipareigojimu finansinėmis įmokomis prisidėti prie 7 straipsnyje numatytų sąnaudų paskirstymo mechanizmų.

Išskyrus atvejus, kai įmonės pagal 4 straipsnį paskiriamos universaliųjų paslaugų teikėjomis, išduodant leidimus negalima:

—

apriboti jų skaičiaus,

—

taikant tuos pačius kokybės, prieinamumo ir veiklos vykdymo reikalavimus paslaugų teikėjui nustatyti įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas ir kartu reikalauti finansinėmis įmokomis prisidėti prie sąnaudų paskirstymo mechanizmo,

—

kelti sąlygų, dubliuojančių tas, kurios įmonėms yra taikomos pagal kitus su pašto sektoriumi nesusijusius nacionalinius teisės aktus,

—

nustatyti techninių ar veiklos vykdymo sąlygų, išskyrus tas, kurios yra būtinos šioje direktyvoje numatytoms pareigoms vykdyti.

1.

Paslaugoms, kurios nepriskiriamos universaliosioms paslaugoms, kaip apibrėžta 3 straipsnyje, teikti valstybės narės gali nustatyti bendrųjų leidimų išdavimo tvarką, kur tai būtina, kad būtų garantuota jų atitiktis pagrindiniams reikalavimams.

2.

Paslaugoms, kurios priskirtinos universaliosioms paslaugoms, kaip apibrėžta 3 straipsnyje, valstybės narės gali nustatyti leidimų, taip pat individualių licencijų, išdavimo tvarką, kur tai būtina, kad būtų užtikrinta atitiktis pagrindiniams reikalavimams ir universaliųjų paslaugų apsauga.

Leidimų išdavimas:

—

kai reikia, gali būti susietas su įpareigojimais teikti universaliąsias paslaugas,

—

jeigu būtina, gali nustatyti atitinkamų paslaugų kokybės, prieinamumo ir teikimo reikalavimus,

—

kai reikia, gali būti susietas su įsipareigojimu finansinėmis įmokomis prisidėti prie 7 straipsnyje numatytų sąnaudų paskirstymo mechanizmų.

—

be kitų reikalavimų, gali būti susietas su paslaugų kokybės, prieinamumo ir teikimo reikalavimais. Jei šie reikalavimai neprieštarauja Bendrijos teisės nuostatoms, jie gali būti siejami su socialiniais ir aplinkos aspektais,

—

gali būti susietas su įsipareigojimu finansinėmis įmokomis prisidėti prie 7 straipsnyje numatytų sąnaudų paskirstymo mechanizmų,

—

gali būti susietas su įsipareigojimu užtikrinti darbuotojams, kurie buvo anksčiau įdarbinti šioms paslaugoms teikti, teises, kurios jiems būtų suteiktos, jei perkėlimas būtų įvykdytas pagal Direktyvą 77/187/EEB. Reguliavimo institucija turėtų pateikti darbuotojų sąrašą ir informuoti apie sutartyje jiems nu matytas teises.

Išskyrus atvejus, kai įmonės pagal 4 straipsnį paskiriamos universaliųjų paslaugų teikėjomis, išduodant leidimus negalima:

—

apriboti jų skaičiaus,

—

taikant tuos pačius kokybės, prieinamumo ir veiklos vykdymo reikalavimus paslaugų teikėjui nustatyti įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas ir kartu reikalauti finansinėmis įmokomis prisidėti prie sąnaudų paskirstymo mechanizmo,

—

kelti sąlygų, dubliuojančių tas, kurios įmonėms yra taikomos pagal kitus su pašto sektoriumi nesusijusius nacionalinius teisės aktus,

—

nustatyti techninių ar veiklos vykdymo sąlygų, išskyrus tas, kurios yra būtinos šioje direktyvoje numatytoms pareigoms vykdyti.

Paaiškinimas

Komisija iki 2009 m. pabaigos turės parengti naują tyrimą, aiškiai parodantį, kaip ateityje bus užtikrinamas universaliųjų paslaugų teikimas Europos miestų ir kaimo vietovių paslaugų gavėjams. Iki to laiko reikėtų išlaikyti status quo ir rezervuotąsias paslaugas.

8 pakeitimas

Direktyvos 97/67/EB 19 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės garantuoja, kad vartotojų skundams nagrinėti pašto paslaugas teikiančios įmonės parengtų aiškią, paprastą ir nedaug sąnaudų reikalaujančią tvarką, ypač pametimo, vagystės ar sugadinimo ir nustatytų kokybės standartų nesilaikymo atvejais (įskaitant atsakomybės nustatymo tvarką tais atvejais, kai teikiant paslaugą dalyvauja daugiau nei vienas operatorius).

Valstybės narės garantuoja, kad vartotojų skundams nagrinėti visos pašto paslaugas teikiančios įmonės parengtų aiškią, paprastą ir nedaug sąnaudų reikalaujančią tvarką, ypač pametimo, vagystės ar sugadinimo ir nustatytų kokybės standartų nesilaikymo atvejais (įskaitant atsakomybės nustatymo tvarką tais atvejais, kai teikiant paslaugą dalyvauja daugiau nei vienas operatorius).

Paaiškinimas

Svarbu garantuoti, kad visoms pašto paslaugas teikiančioms įmonėms būtų taikomos vienodos procedūros, o ne tik toms, kurios teikia universaliąsias paslaugas

9 pakeitimas

Direktyvos 97/67/EB 21 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.

Komisijai padeda komitetas.

1.

Komisijai padeda komitetas. Komitetą sudaro kiekvienos valstybės narės atstovas bei kiekvienos valstybės narės vietos ir regionų valdžios institucijų atstovai.

Paaiškinimas

Pagal 21 straipsnį įsteigtas komitetas turėtų būti informuojamas ir turėtų vykdyti valstybių narių nustatytų priemonių, garantuojančių universalios paslaugos teikimą, įgyvendinimo stebėseną. Svarbu, kad į šio komiteto sudėtį įeitų ir vietos bei regionų valdžios institucijų atstovai, kadangi jų nuomonė gali skirtis nuo valstybės narės nuomonės.

10 pakeitimas

Direktyvos 97/67/EB 22 straipsnio a punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.

Valstybės narės užtikrina, kad pašto paslaugas teikiančios įmonės pateiktų visą informaciją, įskaitant finansinę informaciją ir informaciją apie universaliųjų paslaugų teikimą, reikalingą šiems tikslams:

(a)

nacionalinėms reguliavimo institucijoms siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šios direktyvos nuostatų ar vykdomi pagal šią direktyvą priimti sprendimai;

(b)

aiškiai apibrėžtiems statistiniams tikslams.

2.

Nacionalinei reguliavimo institucijai pareikalavus įmonės šią informaciją pateikia nedelsdamos ir laikydamosi nacionalinės institucijos nustatyto termino bei informacijos išsamumo lygio. Nacionalinių reguliavimo institucijų reikalaujama informacija atitinka jų vykdomas užduotis. Nacionalinė reguliavimo institucija nurodo priežastis, dėl kurių reikalauja pateikti informaciją.

1.

Valstybės narės užtikrina, kad pašto paslaugas teikiančios įmonės pateiktų visą pakankamai atitinkamos informaciją os apie universaliąsias paslaugas, įskaitant finansinę informaciją ir informaciją apie universaliųjų paslaugų teikimą, reikalingą šiems tikslams:

(a)

nacionalinėms reguliavimo institucijoms siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šios direktyvos nuostatų ar vykdomi pagal šią direktyvą priimti sprendimai;

(b)

aiškiai apibrėžtiems statistiniams tikslams.

2.

Nacionalinei reguliavimo institucijai pareikalavus įmonės šią informaciją pateikia nedelsdamos ir laikydamosi nacionalinės institucijos nustatyto termino bei informacijos išsamumo lygio. Nacionalinių reguliavimo institucijų reikalaujama informacija atitinka jų vykdomas užduotis. Nacionalinė reguliavimo institucija nurodo priežastis, dėl kurių reikalauja pateikti informaciją.

Paaiškinimas

Tekstas turi būti parašytas taip, kad aiškiai atspindėtų pašto įmonės įpareigojimo pagrįstumą ir tinkamumą, ir kad reikalaujama teikti informaciją tik apie paslaugas, susijusias su universaliosiomis paslaugomis.

11 pakeitimas

Direktyvos 97/67/EB 23 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kas trejus metus, o pirmą kartą ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai Komisija pateikia šios direktyvos taikymo ataskaitą, įskaitant atitinkamą informaciją apie pašto sektoriaus veiklos rezultatus, ypač susijusius su ekonominiais, socialiniais, užimtumo modeliais ir technologiniais aspektais, taip pat apie teikiamų paslaugų kokybę. Prireikus, kartu su ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai yra pateikiami pasiūlymai.

Kas trejus metus, o pirmą kartą ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai Komisija pateikia šios direktyvos taikymo ataskaitą, įskaitant atitinkamą informaciją apie pašto sektoriaus veiklos rezultatus, ypač susijusius su ekonominiais, socialiniais, užimtumo modeliais ir technologiniais aspektais, taip pat apie teikiamų paslaugų kokybę. Ataskai toje taip pat turi būti pateikta išsami dabartinio arba būsimo liberalizavimo poveikio regionams analizė, ypač atkreipiant dėmesį į kalnų regionus, kurių poreikiai, lyginant su kitų regionų, yra specifiniai, o prireikus, kartu su ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai yra pateikiami pasiūlymai.

Paaiškinimas

Svarbu, kad ataskaitoje būtų analizuojamas ne tik direktyvos poveikis valstybių narių lygmeniu, bet taip pat ir jos poveikis regionų lygmeniu.

…, Briuselis

Regionų komiteto

pirmininkas

Michel DELEBARRE

III.   Darbo tvarka

Pavadinimas

Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 97/67/EB dėl visiško Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos suformavimo

Pamatinis(-iai) dokumentas(-ai)

COM(2006) 594 galutinis — 2006/0196 (COD)

Teisinis pagrindas

265 straipsnio pirma pastraipa

Reglamentavimo pagrindas

 

Tarybos prašymas pateikti nuomonę

2006 11 22

Komiteto pirmininko sprendimas

2007 1 9

Atsakinga komisija

Ekonominės ir socialinės politikos komisija (ECOS)

Pranešėjas

Elina Lehto, Lohjan miesto merė (FIN, ESP)

Pranešimas apie tyrimą

2007 2 5

Svarstymas komisijoje

2007 3 30

Priėmimas komisijoje

2007 3 30

Balsavimo komisijoje rezultatai

Priimta balsų dauguma

Priėmimas plenarinėje sesijoje

2007 m. liepos 6 d.

Ankstesnės Komiteto nuomonės

Nuomonė dėl Europos Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai priimti direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų rinkos tolesnio atvėrimo konkurencijai (COM(2000) 319 galutinis, CdR 309/2000 fin (1));

Nuomonė dėl Europos Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (COM(95) 227 galutinis, CdR 422/1995 fin (2)).

(1)  OL C 144, 2001 5 16, p. 20.

(2)  OL C 337, 1996 11 11, p. 28.

Top