30.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 146/10

—

Būstui nepakanka vien plytų ir cemento, jis taip pat susijęs su vietovėmis ir bendruomenėmis, kuriose mes gyvename. Sprendžiant būsto darbotvarkės klausimus, mūsų miestuose ir regionuose reikia kurti saugesnius, švaresnius, žalesnius plotus, kur žmonės galėtų sėkmingai kurti savo gyvenimą ir bendrauti. Būsto klausimai yra susiję ir su galimybe įsidarbinti, naudotis transporto priemonėmis, gauti paslaugas ir kurti kokybišką aplinką. Todėl, nors būstas ir nėra konkreti Europos Sąjungos kompetencijos sritis, daugelis ES politikos sričių turi tiesioginį ar netiesioginį poveikį būsto klausimams. Tokios politikos sritys yra susijusios su miestų aplinka, energijos efektyvumu, atsinaujinančios energijos šaltiniais, akustine tarša ir sveikatos apsauga, taip pat su paslaugų vidaus rinkos sukūrimu ir konkurencijos politika.

—

Naujos valstybės narės būstui gali panaudoti iki 3 proc. atitinkamoms veiksmų programoms skirtų lėšų arba 2 proc. visų ERPF skiriamų lėšų, todėl, siekiant paremti šias išlaidas, nuomonėje pateikiama praktinių patarimų ir geros praktikos pavyzdžių iš visos Europos Sąjungos. Juose nurodomos idėjos, kaip optimizuoti fizinius santykius, siejančius kraštovaizdį ir pastatus, namus, darbo vietas ir vietos paslaugas, energijos efektyvumą ir darnų vystymąsi ir kaip vengti atskirties būsto sektoriuje.

—

Visos valstybės narės gali atsižvelgti į mokymų svarbą kuriant tvarias bendruomenes. Vietos gyventojų mokymas gyvenamajam rajonui gerinti reikalingų įgūdžių, žaliųjų plotų plėtra ir geresnis energijos efektyvumas gali padėti spręsti nuosmukį patiriančių gyvenamųjų rajonų problemas ir tapti nauju užimtumo šaltiniu.

1.

2005 m. gruodžio mėn. vyriausybių vadovai susitarė dėl kompromiso, pagal kurį tik naujose valstybėse narėse būstui skirtos išlaidos atitinka reikalavimus struktūrinių fondų lėšoms gauti taikant ribotą proporciją pagal Reglamentą dėl Europos regioninės plėtros fondo (7 straipsnio 2 dalis): 3 proc. atitinkamoms veiksmų programoms skirtų lėšų arba 2 proc. visų ERPF skiriamų lėšų. Be to, šios išlaidos skiriamos tik daugiabučiams gyvenamiesiems namams ir socialiniam būstui, įgyvendinant miestų plėtros programas. Bendradarbiaujant Komisijai ir EIB buvo sukurtos naujos pagal struktūrinius fondus vykdomos priemonės (pavyzdžiui, JESSICA), kurios leis finansuoti projektus platesniu miestų plėtros mastu;

2.

būstas nėra konkreti Europos Sąjungos kompetencijos sritis ir todėl daugelis politikos sričių turi tiesioginį ar netiesioginį poveikį būsto klausimams. Konkrečiai kalbant, tokios politikos sritys yra susijusios su miestų aplinka, energijos efektyvumu, atsinaujinančiais energijos šaltiniais, akustine tarša ir sveikatos apsauga, taip pat ir su paslaugų vidaus rinkos sukūrimu ir konkurencijos politika;

3.

Europos Sąjungoje už būsto klausimus savo vietovėse paprastai būna atsakingos vietos ir regionų valdžios institucijos ir didžiausi sunkumai būsto srityje kyla dėl buitinių sąlygų miestuose;

4.

galimybė turėti tinkamą būstą yra pagrindinė sąlyga socialinei ir teritorinei sanglaudai Europos Sąjungoje išsaugoti. Todėl būstas ir Lisabonos darbotvarkė yra itin glaudžiai susiję. Tinkamas būstas yra iš esmės svarbus regionų konkurencingumui. Jeigu regionuose nėra pakankamai kokybiškų būstų, jie negali pritraukti darbuotojų ir jų išsaugoti, ir todėl jie patiria ekonominį nuosmukį.

1.

Būstas yra vienas pagrindinių veiksnių kovojant su socialine atskirtimi ir nedarbu, mūsų gyvenvietėse, miestuose, kaimo gyvenvietėse ir regionuose užtikrinant geresnes gyvenimo ir darbo sąlygas, plėtojant bendruomenių vidinę ir tarpusavio darną ir stengiantis pasiekti darnaus vystymosi tikslus.

2.

Daugelyje Europos Sąjungos regionų ir miestų vyksta (arba turėtų vykti) atsinaujinimo procesas tose vietovėse, kurių gyvenamuose rajonuose būsto kokybė yra prasta ir būsto rinka nepakankama, kuriose nyksta ekonominės veiklos pagrindas, blogėja pastatų fizinė būklė ir socialinių paslaugų teikimo infrastruktūra (švietimas, sveikatos apsauga ir bendruomenių santykiai).

3.

Būstui nepakanka vien plytų ir cemento, jis taip pat susijęs su vietovėmis ir bendruomenėmis, kuriose mes gyvename. Sprendžiant būsto darbotvarkės klausimus, mūsų miestuose ir regionuose reikia kurti saugesnius, švaresnius, žalesnius plotus, kur žmonės galėtų sėkmingai kurti savo gyvenimą ir bendrauti. Būsto klausimai yra susiję ir su galimybe įsidarbinti, naudotis transporto priemonėmis, gauti paslaugas ir kurti kokybišką aplinką. Tai „tvarių bendruomenių“ darbotvarkė. Šiai darbotvarkei būdingi du aspektai — teritorinis ir socialinis, kuriuos reikia išnagrinėti.

1.1

Esame paveldėję nevienodas būsto sąlygas ir atskirtį patiriančias bendruomenes, kadangi ištisus dešimtmečius tiek daugelyje senų ES valstybių narių, o ypač naujose valstybėse narėse šis klausimas buvo apleistas. Investicijų į būsto sektorių stoka tokiais atvejais lėmė vargingesnių, atskirtį patiriančių bendruomenių izoliaciją, kuri sukėlė nepasitenkinimą ir tam tikrais atvejais socialinius neramumus ir smurtą, kaip neseniai patyrėme kelete valstybių narių.

1.2

Miestų planavimas yra esminis būsimųjų strategijų pagrindas ir svarbu regionų būsto strategijas suderinti su erdvių planavimo strategijomis. Šioje srityje senosios valstybės narės patyrė sėkmių ir nesėkmių, siekdamos užkirsti kelią padrikam miestų plėtimuisi ir eismo spūstims, kad miestai taptų gražesni ir patogūs gyventi, vietovės ir (ar) rajono lygiu skatindamos ir ugdydamos sąmoningumo jausmą dėl gyvenamosios vietos. Naujos valstybės narės turėtų atsižvelgti į sukauptą patirtį, kad išvengtų panašių klaidų.

1.3

Atsižvelgiant į vietos sąlygas bus vykdoma skirtinga gyvenamųjų rajonų atnaujinimo veikla, tačiau ji turėtų būti visaapimanti ir numatyti priemones švietimui, sveikatos apsaugai ir kitoms viešosioms paslaugoms gerinti, mokymų, įsidarbinimo ir ekonominės veiklos galimybėms plėsti, iniciatyviam gyvenamųjų rajonų valdymui įvesti, asocialaus elgesio problemoms spręsti, aplinkos kokybei ir projektavimui gerinti ir tinkamoms viešojo transporto paslaugoms užtikrinti. [Žr. priedo 4 pavyzdį.]

1.4

Pirmenybę reikia teikti apleistų plotų atgaivinimui, industrinių zonų pertvarkymui siekiant, kad miestai išliktų kompaktiškesni ir būtų užkirstas kelias padrikam jų plitimui bei skverbimuisi į kaimo bendruomenių teritoriją. Tai dažnai brangiau kainuoja trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau užtikrinama ilgalaikė nauda bendruomenių sanglaudos, pakartotinio išteklių panaudojimo ir užimtumo srityse. Infrastruktūroms skirtos subsidijos ir skatinamosios priemonės vietos ir regionų lygiu labai padeda vystyti tokias naujais statiniais apstatytas arba iš naujo apželdintas teritorijas.

1.5

Pirmenybę taip pat reikia teikti, taikant paramos rekonstrukcijai ir atnaujinimui priemones, jau eksploatuojamų pastatų fondo atgaivinimui, priežiūrai ir gerinimui bei jaunimo apgyvendinimui istoriniuose miestų centruose ir pakrančių bei šalies vidaus kaimo gyvenvietėse, kurios buvo gyventojų apleistos arba kuriuose daugiausiai gyvena pagyvenę asmenys.

1.6

Valstybinio ir privačiojo sektoriaus partnerysčių (VPP) steigimas dykvietėms panaudoti ir nuniokotiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams atnaujinti gali ne tik pakeisti tokio nekilnojamo turto fizinę išvaizdą, bet ir užtikrinti, kad tokiuose gyvenamuosiuose rajonuose būtų patogiau gyventi ir dirbti.

1.7

Kompaktiškuose gyvenamuose rajonuose, kuriuose suprojektuoti kokybiški, skirtingų nuosavybės formų ir įvairaus ploto būstai, sklypų užstatymo ir gyventojų tankumas yra toks, kuriame galima vystyti integruotas paslaugas, prekybos centrus ir transportą, užtikrinant jų ekonominį gyvybingumą. Būsto pasiūlą taip pat privaloma susieti su viešųjų paslaugų teikimu ir stengtis išlaikyti optimalų gyventojų skaičių, kad būtų galima jiems užtikrinti pagrindines paslaugas. Vykdant miestų atnaujinimą būsto srityje, gali būti sunku išsaugoti gyventojų skaičių ir nuo to nukenčia paslaugos. Valstybės narės turėtų pripažinti, kad, vykstant esminiams pokyčiams bendruomenėje, svarbu užtikrinti paslaugų teikimo tęstinumą.

1.8

Visaapimantis požiūris į planavimą reikalingas tam, kad būtų galima suprasti fizinius santykius, siejančius kraštovaizdį ir pastatus, namus, darbo vietas ir vietos paslaugas. Projektai turi būti gerai suderinti tiek tarpusavyje, tiek ir su juos supančia erdve. Atlikdamos būsto remonto darbus arba statydamos naujus gyvenamuosius pastatus, vietos ir regionų valdžios institucijos turi išnagrinėti tokius dalykus kaip projektavimas siekdamos, kad jau projektuojant būtų pašalintos sąlygos nusikalstamumui ir suplanuoti kokybiški gyvenamieji rajonai, užtikrintas darnus vystymasis ir paveldo išsaugojimas, kartu atsižvelgta į vietos bendruomenių poreikius, lūkesčius ir į didesnio masto poveikį sanglaudai.

1.9

Gyvenamojo rajono istorijos ir paveldo puoselėjimas gali būti pagrindinis veiksnys investuotojams ir gyventojams pritraukti. Turtingo pramoninio ar urbanistinio paveldo panaudojimas, o ne jo slėpimas, gali būti ekonominio pagyvėjimo ir permainų varomoji jėga, sukurianti patrauklius rajonus, turinčius stiprią savimonę, dėl kurios ugdomas bendruomenės pasididžiavimo jausmas. Todėl sprendimai, ką išsaugoti, renovuoti ar nugriauti, neturėtų būti priimami neįvertinus fizinių, aplinkos, socialinių ir ekonominių veiksnių.

1.10

Socialinės įmonės, įskaitant būsto asociacijas, kai kuriose valstybėse narėse yra labai svarbios būsto atnaujinimo srityje. Jos sugeba užtikrinti stabilumą ir sprendžia integracijos ir priemiesčių pasiekiamumo klausimus, kartu suteikia pagalbą su sunkumais susiduriančioms bendruomenėms. Socialinį būstą suteikiančios būsto asociacijos dirba lanksčiai, užmegzdamos tiesioginius santykius su bendruomenėmis, ir todėl jos gali rasti tokius problemų sprendimus, kurie tenkina gyventojų poreikius. Jos taip pat sukuria darbo vietų ir vykdo veiklą, užtikrinančią valstybės ir privataus sektoriaus paramą projektams. [Žr. priedo 1 ir 2 pavyzdžius.]

1.11

Kadangi klimato kaita vyriausybėms tampa vis opesniu klausimu, energiją tausojančių namų projektai, užtikrinantys įperkamą šilumą ir taip sprendžiantys nesugebėjimo sumokėti už šildymą problemą, yra itin svarbūs projektuojant ateities būstą. Tačiau taip pat labai svarbu keisti prastą senesnių pastatų izoliaciją; šis darbas gali sukurti darbo vietų ir užtikrinti energijos taupymą. Vienas iš veiksnių, lemiančių daugelį mažos paklausos vietovių, yra su statiniais susijusios aplinkos, kurios vienas iš komponentų yra būstas, prasta kokybė. Projektuodami gyvenamųjų namų infrastruktūrą, planuotojai turi nuo pat pradžių apsvarstyti aplinkos apsaugos požiūriu tvarius variantus. Pavyzdžiui, geoterminio vandens šildymo sistemos įrengimas yra ne tik energetiškai efektyvus, bet ir sumažina šildymo kainą. Energijos švaistymo prevencija yra iš esmės svarbi Europos Sąjungai norint pasiekti Kioto protokolo tikslus. Į šį klausimą reikia atsižvelgti pradedant miestų atnaujinimo procesus ir intervencines priemones būsto srityje, ypač taikant ES direktyvą dėl pastatų energetinio efektyvumo.

1.12

Gyvenamųjų rajonų būsto projektuose privaloma numatyti, kaip bus panaudotos erdvės tarp namų ir kuo viešos vietos gali būti naudingos žmonių tarpusavio santykiams. Pavyzdžiui, gatvės turi būti pritaikytos žmonėms, o ne laikomos automobilių magistralėmis. „Gyvenamosios zonos“, kuriose pėsčiųjų ir gyventojų poreikiai laikomi svarbesniais nei automobilių, yra vienas iš erdvinės sąveikos pavyzdžių. Tokiuose rajonuose tarpinių darbo rinkos programų taikymas ir mokymai sodininkystės srityje gali pakeisti fizinę vietovės sampratą, sustiprinti vietos gyventojų gerovės jausmą ir nepakankamai naudojamus žemės sklypus paversti naudingesniais apželdintais plotais.

1.13

Jau pats gyvenamųjų rajonų planavimas gali paskatinti žmones praktikuoti darnią ir sveiką gyvenseną, pavyzdžiui, netoli gyvenamųjų namų, kad būtų galima nueiti pėsčiomis, suprojektuoti paslaugų centrus ir infrastruktūras, atliekų rūšiavimo punktus, parkus ir žaidimų aikšteles bei viešąjį transportą, kuriuo lengva naudotis.

1.14

Šiuo atžvilgiu gyvybiškai svarbu informuoti piliečius ir įtraukti juos į šią veiklą nuo pradinio pertvarkymo projekto etapo, siekiant užtikrinti aktyvų jų dalyvavimą atnaujinimo procese ir susieti materialų rajono atgimimą su bendruomenės dvasios atgimimu, įtrauktimi ir socialine sanglauda. Pertvarkymo priemonės pirmiausia turi būti naudingos gyventojams; jos negali lemti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių išstūmimo.

1.15

Vietos gyventojų įgūdžių gyvenamajam rajonui gerinti ugdymas, žalių plotų kūrimas ir geresnis energijos efektyvumas gali būti dvejopos — nedarbo ir nepasitenkinimo — problemos sprendimai nuosmukį patiriančiuose gyvenamuosiuose rajonuose. [Žr. priedo 5 pavyzdį.]

1.16

VPP dažnai didžiausią dėmesį skiria viešųjų infrastruktūrų projektams, pavyzdžiui, transporto, atliekų tvarkymo ir komunalinių paslaugų teikimo. Nors tam tikros organizacijos jau pripažino VPP naudą miestų atnaujinimo srityje, jos galėtų būti dar labiau vystomos. Bendrijos teisinio pagrindo, susijusio su VPP, išaiškinimas būtų tokio vystymo išankstinė sąlyga, kadangi esant dabartinei padėčiai išlieka neaiškumų dėl sąvokos „vidaus“ (angl. — in-house) apibrėžimo, kai kurių bendrų socialinio būsto statybų priskyrimo VPP ir kai kurių įstaigų, aprūpinančių nebrangiu būstu, priskirimo institucionalizuotoms VPP.

1.17

Daugiau ar mažiau visoje Europoje miestų atnaujinimas yra didžiulis iššūkis miestų valdžios institucijoms ir reikalauja didelių investicijų, tiek finansų, tiek ir kūrybingumo ir valdymo srityse. Daugelis miestų savo jėgomis nebesugeba susidoroti su tokių investicijų nulemtais sunkumais, kartais dėl valstybės lėšų stygiaus, kartais dėl nepakankamo profesinę kvalifikaciją turinčių darbuotojų skaičiaus ar dėl pernelyg didelės su investicijomis susijusios rizikos arba paprasčiausiai dėl to, kad yra teisinių apribojimų (ribota galimybė imti paskolą).

1.18

Šiuo požiūriu VPP gali būti naudingos ne tik suteikdamos galimybę pasinaudoti papildomomis kapitalo lėšomis, bet ir padėdamos surasti geriausius sprendimus, kad abi partnerystės šalys imtųsi kitokių nei įprastinių suinteresuotų subjektų funkcijų. Papildomi privataus sektoriaus partnerių įgūdžiai gali užtikrinti projektų valdymą ir jų organizacinį paprastumą. Bendruomenės organizacijos, kurios dirba lanksčiau nei oficialūs savivaldybių padaliniai, yra artimos neoficialiems tinklams ir atstovauja vietos bendruomenių ilgalaikiams interesams, gali prisidėti garantuojant efektyvumą ir užtikrinant visuomenės pritarimą bei paramą. Todėl projektai gali būti vykdomi greičiau ir būti tvaresni ilgalaikėje perspektyvoje.

1.19

Tačiau kyla pavojus, kad finansavimas privataus kapitalo lėšomis gali lemti dirbtinę kainų infliaciją būsto rinkoje. Dėl to gali kilti daug neigiamų padarinių. Gali būti, kad dėl pernelyg didelių būsto kainų vietos bendruomenių nariams teks atsisakyti savo nekilnojamo turto, ir dėl to bendruomenės gali iširti, nes žmonės bus priversti palikti savo gimtąsias vietas, gimines ir paramos centrus. Būtent šioje srityje socialinis būstas gali ir turėtų atlikti svarbią funkciją. Socialinis būstas gali sumažinti tokios infliacijos poveikį, o kitos vietos bendruomenėms naudingos priemonės gali būti keliems savininkams priklausančios nuosavybės teisės ir galimybė nebrangiai įkeisti nekilnojamą turtą. Šios priemonės gali padėti išsaugoti dabartinius gyventojus, pritraukti į sunkumus patiriančius rajonus naujus gyventojus ir vietovės ekonomikai suteikti naują impulsą.

2.1

Siekiant padėti plačiajai visuomenei apsirūpinti būstu, reikia dėti pastangas, kad būsto nuomos pasiūla būtų pakankama, skatinti ir padėti žmonėms tapti gyvenamųjų namų savininkais ir suteikti jiems pagalbą užtikrinant, kad jų namų fizinė būklė neblogėtų. Pagalba gali būti suteikta mažinant administracinius mokesčius, išsaugant žemas palūkanų normas ir mokesčių lengvatas, taikomas tam tikroms socialinės grupės, kartu sudarant galimybes pasinaudoti tam tikromis bankų paslaugomis. Skatinamosios priemonės, pavyzdžiui, subsidijos pastatų fasadams remontuoti ir kiemams apželdinti, taip pat gali praversti nustatant būsto standartus. [Žr. priedo 4, 5 ir 6 pavyzdžius.]

2.2

Sukurti integruotas bendruomenes, nepripažįstančias socialinių, rasinių ir religinių skirtumų, dažnai gali pavykti patenkinus skirtingų bendruomenės grupių poreikius ir lūkesčius būsto srityje. Tai galima atlikti pasitelkiant skirtingas turto valdymo formas, įskaitant keletui savininkų priklausančias būsto nuosavybės teises ir skirtingo dydžio būstus, kuriuose gali gyventi ir didelės šeimos, ir vienas asmuo. Žemės sklypo vertė gali būti priemonė kurti tokias nebrangias galimybes ten, kur savivaldybės yra pasirengusios jų nuosavybei priklausančius žemės sklypus skirti šiam tikslui. Statant naujus namus arba skiriant būstą taip pat reikėtų atsižvelgti į religinių bendruomenių poreikius, pavyzdžiui, tekančio vandens poreikį ritualiniams apsiplovimams. Taip pat gali būti svarbi neįgaliųjų arba vyresnio amžiaus darbuotojų poreikiams specialiai pritaikytų namų (angl. — lifetime homes) statyba.

2.3

Piliečių pasirenkamas būstas gali prisidėti prie tam tikros etninės kilmės asmenų susitelkimo konkrečiose vietovėse. Pati savaime tai nėra problema ir galime pateikti daug pavyzdžių, kai bendruomenės, kurioms būdingas didelis tos pačios etninės kilmės gyventojų susitelkimas, funkcionuoja sėkmingai. Tačiau gaila, kad tam tikrose vietovėse daugybė juodaodžių ir etninių mažumų bendruomenių yra susikoncentravusios prastos kokybės privačiuose namuose, o nuskurdę baltaodžių bendruomenės nariai — socialinio būsto centruose. Sąveikos trūkumas, iš dalies kylantis dėl fizinės atskirties, gali sukelti baimę ir nepasitikėjimą, didėjantį dėl to, kad būsto izoliacija lemia izoliaciją mokyklinio lavinimo ir laisvalaikio pramogų srityse.

2.4

Atsižvelgdamos į ekonominių ir socialinių kliūčių, su kuriomis susiduria daugelis mažumų ar atskirtį patiriančių bendruomenių, pobūdį, daugelis „tradicinių“ atgaivinimo strategijų ir programų siekia spręsti šias problemas, taikydamos didelio masto intervencijų paketus. Veiklos priemonės būsto srityje privalo priklausyti šioms programoms ir turėtų būti svarstomos plačiau, kai nagrinėjamas intervencijų poveikis ir investicijos sėkmingai atnaujinant miestus.

2.5

Svarbu, kad gyvenamųjų namų kvartalai atspindėtų juose gyvenančių bendruomenių kultūrą. Svarbūs vietiniai objektai, pavyzdžiui, bendruomenių centrai, šventyklos, turgavietės ar specializuotos parduotuvės, turi didelę reikšmę kuriant bendruomenes. Tokios organizacijos kaip „Habitat for Humanity“ gali nurodyti priemones kurti naujus būstus, kurie būtų atviri visiems, bet pirmiausiai tiems, kurių religiniai įsitikinimai draudžia skolintis arba įkeisti turtą, suteikiant jiems galimybę tapti būsto savininkais netradiciniu būdu.

2.6

Demografiniai pokyčiai ir darbuotojų judumas Europos Sąjungoje — du veiksniai, turintys poveikio poreikiams ir paklausai būsto srityje. Kai kuriuose miestuose ir regionuose apleidžiama vis daugiau namų, nes gyventojai iš jų išsikelia ieškodami darbo kituose regionuose, ir gyventojų skaičius tokiose vietovėse mažėja. Nauja problema, su kuria susiduria daug valstybių narių, — tai reiškinys, kai žmonės šeimas sukuria būdami vyresni ir susilaukia mažiau vaikų, o vyresnio amžiaus žmonės gyvena ilgiau ir dėl to auga vienam asmeniui skirto būsto paklausa. Regionai turi suvokti tiek demografinius iššūkius, tiek darbuotojų imigracijos ir migracijos pasekmes ir atitinkamai pritaikyti savo būsto strategijas.

3.1

Europos Parlamentui tęsti diskusijas, pradėtas šiuo iniciatyviniu pranešimu (1), ir jų metu aptarti EP tarpfrakcinės grupės miestų apgyvendinimo klausimais priimtą pasiūlymą dėl Europos būsto chartijos, nes ES negali nuolat nepaisyti ES piliečių susirūpinimo dėl būsto kaip vieno pagrindinių augimo ir darbo našumo darbotvarkės klausimų;

3.2

pripažinti būsto svarbą skatinant socialinį ir ekonominį augimą. Žmonės nori gyventi tinkamame būste tvariose bendruomenėse, prisidedančiose prie kokybiškos aplinkos. Pritraukiant žmones bus pritrauktos ir investicijos bei paskatintas tvarus ekonomikos augimas;

3.3

taikyti JESSICA priemonę būstui naujose valstybėse narėse kaip galimybę papildyti kitas ERPF iniciatyvas, skirtas miestų atnaujinimui ir plėtrai. Šiuo klausimu RK rekomenduoja būsto klausimą įtraukti į tvarios miestų plėtros strategijas, kurias gali finansuoti JESSICA. Įgyvendinant veiksmingą būsto politiką gali labai praversti finansų inžinerija, ypač mikrokreditai būstui atnaujinti ar remontuoti, kuriuos būtų galima paremti JEREMIE iniciatyva;

3.4

naujoms valstybėms narėms padidinti finansines lėšas, kuriomis disponuoja vietos valdžios institucijos, kad jos veiksmingai spręstų problemas, susijusias su tvaria miestų plėtra ir būstu, spartinti nacionalinės strategijas (programas), skatinančias statyti komunalinius ir socialinius būstus ir skirti investicinių lėšų infrastruktūrai kurti;

3.5

pirmenybę teikti apleistų plotų atgaivinimui ir industrinių zonų pertvarkymui siekiant, kad miestai išliktų kompaktiškesni ir būtų užkirstas kelias padrikam jų plitimui bei skverbimuisi į kaimo bendruomenių teritoriją;

3.6

rekomenduoja, kad piliečiai dalyvautų miestų atnaujinimo projektuose, ypač atgaivinant sunykusius rajonus, kuriuose būtina atkurti bendruomenės dvasią bei sustiprinti gyventojų tarpusavio santykius ir integraciją. Turi būti sudarytos galimybės valstybėms narėms susipažinti su patirtimi, įgyta vykdant ES finansuojamus projektus (pavyzdžiui, INTERREG IIIC POSEIDON), bei vykstant šiam procesui į ją atsižvelgti.

3.7

visoms valstybėms narėms atsižvelgti į mokymų svarbą kuriant tvarias bendruomenes. Vietos gyventojų mokymas gyvenamajam rajonui gerinti reikalingų įgūdžių, žaliųjų plotų plėtra ir geresnis energijos efektyvumas gali padėti spręsti nuosmukį patiriančių gyvenamųjų rajonų problemas ir tapti nauju užimtumo šaltiniu;

3.8

prisiminti Bristolyje įvykusio neoficialaus Ministrų tarybos posėdžio dėl tvarių bendruomenių išvadas, kad būtina kelti miestų planuotojų kvalifikaciją ir žinių bazę. Šiuo klausimu Komitetas ragina Komisija imtis tolesnių iniciatyvų, ypač bendradarbiavimo ir dalijimosi geros praktikos pavyzdžiais srityse, ir skatina įsteigti Europos tinklą, kuris padėtų naudotis ir dalytis geros praktikos pavyzdžiais pažangios energetikos technologijų diegimo būsto sektoriuje ir gyventojų švietimo energijos efektyvumo klausimais srityse.

3.9

pataisyti ES direktyvą dėl pastatų energetinio efektyvumo ir atlikti detalią apžvalgą, kaip ji įgyvendinama valstybėse narėse. Energetika būsto sektoriuje taip pat gali būti skatinama vykdant ES programas, pavyzdžiui, „Pažangi energetika Europai“ arba iniciatyvą CONCERTO (7-oji bendroji programa) 2007-2013 m. laikotarpiu.

3.10

visų pirma skirti dėmesį piliečių švietimui apie būtinybę tausoti energiją; likusią jos paklausą reikia tenkinti teikiant pirmenybę atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Taigi, Komitetas rekomenduoja skirti daugiau lėšų šios srities moksliniams tyrimams ir piliečių informavimui;

3.11

skirti būsto klausimams svarbią vietą visose ES miestų politikos srityje, atsižvelgiant į 2007 m. gegužės mėn. Leipcige įvyksiantį neoficialų Ministrų tarybos, atsakingos už miestų reikalus, posėdį;

3.12

taikyti visaapimantį požiūrį į planavimą, kad būtų galima optimizuoti fizinius kraštovaizdžio ir pastatų, namų, darbo vietų ir vietos paslaugų tarpusavio ryšius. Vietos, regionų ir nacionalinio lygmens priemonėmis reikia rasti žemės sklypus, pirmiausia būtinus socialiniams būstams statyti, ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį.

3.13

apsvarstyti tai, kad būsto pasiūlą privaloma susieti su viešųjų paslaugų teikimu ir kad statant būstus reikia kurti viešųjų paslaugų teikimui būtiną infrastruktūrą, bei stengtis išlaikyti optimalų gyventojų skaičių, kad būtų galima užtikrinti pagrindines paslaugas;

3.14

pripažinti būsto asociacijų vaidmenį, nes jos dirba lanksčiai, užmegzdamos tiesioginius santykius su bendruomenėmis, ir todėl jos gali rasti gyventojų poreikius tenkinančius sprendimus;

3.15

apsvarstyti būsto funkciją atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir imigravusius gyventojus įtraukiant į ES imigracijos politiką, pripažįstant, kad vietos ir regionų valdžios institucijos šioje srityje gali atlikti konkretų vaidmenį;

3.16

neseniai iš įvairių Komisijos tarnybų sudarytai specialios paskirties grupei, atsakingai už miestų klausimus, pavesti spręsti būsto klausimą, kuris yra svarbi miestų politikos dalis;

3.17

palankiai vertinti tai, kad Komisija komunikate dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų pripažino socialinio būsto svarbą įgyvendinant Sutartyje numatytus socialinės sanglaudos stiprinimo ir pagrindinių teisių užtikrinimo tikslus;

3.18

ragina valstybes nares supaprastinti būsto atnaujinimui taikomas administracines procedūras ir užtikrinti jų skaidrumą;

3.19

naudotis URBACT tinklu ir nauja Ekonominės permainos regionams iniciatyva kaip priemone, galinčia padėti Europos Sąjungos miestams ir regionams keistis patirtimi ir geros praktikos pavyzdžiais;

3.20

įtraukti į Bendrijos direktyvą dėl energijos efektyvumo istorinių pastatų rekonstravimą ir restauravimą kaip prioritetinę veiklos sritį, kurios tikslas būtų neleisti naujų statybų kol nebus užimti visi esami sanitarines normas atitinkantys pastatai, tokiu būdu vengiant nebūtino naujų teritorijų užstatymo.