2007 m. vasario 13 d.Friedrich Weber pateiktas apeliacinis skundas dėl 2006 m. gruodžio 11 d. priimto Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) sprendimo byloje T-290/05 Friedrich Weber prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-107/07 P)

(2007/C 95/49)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Friedrich Weber, atstovaujamas advokato W. Declair

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantas savo apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo grindžia toliau pateikiamais argumentais.

Pirmosios instancijos teismas padarė klaidą atmetęs ieškinį kaip nepriimtiną, nes tuo ieškiniu prašoma, kad Pirmosios instancijos teismas nurodytų atsakovei suteikti galimybę susipažinti su tam tikrais dokumentais. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką teismas neturi tokios galios duoti nurodymus. Be to, ginčijamame sprendime pastebėta, kad dabartinio apelianto pataisyto ieškinio nebuvo galima aiškinti kaip reiškiančio, jog ieškiniu netiesiogiai prašyta panaikinti ginčijamą dabartinės atsakovės sprendimą. Iš to nebuvo galima daryti išvados, kad apeliantas pataisytu ieškiniu ne tik netiesiogiai, bet ir tiesiogiai prašė panaikinti ginčijamą atsakovės sprendimą. Ieškovo pataisytas ieškinys priimtinas, nes juo prašoma panaikinti Komisijos spendimą. Todėl išvada, kad ieškinys buvo visiškai nepriimtinas, yra neteisėta.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pastebi, kad ieškinyje pateikti „kaltinimai radiodifuziją Vokietijoje atliekančioms viešosioms įstaigoms ir kitoms valstybės įstaigoms“. Toks ieškovo tviritnimų apibūdinimas neleistinai diskredituoja ieškinio objektą. Menkinantis ieškinio vadinimas „kaltinimais “rodo, kad Pirmosios instancijos teismas nepripažino, jog pateikti tvirtinimai ir atitinkamas Bendrijos teisės pažeidimas yra ypač svarbūs ieškinį pagrindžiantys veiksniai. Taigi Pirmosios instancijos teismas nepaisė teisės būti išklausytam.

Ginčijamas sprendimas prieštarauja Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties principams. Juo nepaisoma Bendrijos deklaruoto siekio plėtoti ir stiprinti demokratiją bei teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagrindines laisves. Pirmosios instancijos teismo sprendimu paneigta atvirumo principo Bendrijos deklaruoto tikėjimo demokratija bei demokratijos siekio srityje svarba. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo, ar atsakovės sprendimas atitiko Bendrijos tikslus. Todėl ginčijamu sprendimu pažeidžiama Bendrijos teisė.

Netiesa, kad klausimas dėl pareikšto ieškinio dalies, susijusios su galimybe susipažinti su ginčijamu Komisijos dokumentu, buvo visiškai išspręstas. Nors atsakovė patvirtino Pirmosios instancijos teismui žurnale išspausdinto Komisijos laiško autentiškumą, apeliantas išsamiai išaiškino, kad atsakovės patvirtinimu pagrindinis klausimas nebuvo išspręstas. Pagrįsdamas savo ieškinį, apeliantas tvirtino, kad nagrinėjamas žurnalas neskirtas oficialiems atsakovės pranešimams skelbti.

Dėl visų šių priežasčių ginčijamą Pirmosios instancijos teismo sprendimą reikia panaikinti.

(1)  OL C 331, p. 42.