30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 326/41

1.

Ar 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (1) 3 straipsnio 1 dalies sąvoka „sutarties sudarymas“ ir Direktyvos 92/50/EEB 8 ir 9 straipsnių sąvoka „sutartys sudaromos“ turi būti aiškinamos taip, kad jos apima ir tokias aplinkybes, kai perkančioji organizacija ateityje ketina pirkti paslaugas iš paslaugų teikėjos, kapitalo bendrovės, jei anksčiau paslaugas teikė kitas paslaugų teikėjas, kuris, viena vertus, yra vienintelis būsimo paslaugų teikėjo akcininkas ir, kita vertus, jį kontroliuoja? Ar tokiu atveju teisės požiūriu yra svarbu, kad perkančioji organizacija negali būti tikra, jog visos ar dalis būsimo paslaugų teikėjo akcijų per visą pradinės sutarties galiojimo laiką nebus perleistos tretiesiems asmenims arba kad per visą sutarties galiojimo laiką nesikeis pirminio paslaugų teikėjo, kuris yra kooperatinė bendrovė nariai?

2.

Ar Direktyvos 92/50/EEB 3 straipsnio 1 dalies sąvoka „sutarties sudarymas“ ir Direktyvos 92/50/EEB 8 ir 9 straipsnių sąvoka „sutartys sudaromos“ turi būti aiškinamos taip, kad jos apima ir tokias aplinkybes, kai perkančioji organizacija, pakeičiant neterminuotą sutartį dėl bendro paslaugų teikimo, susitaria su paslaugų teikėju dėl atlyginimo už tam tikras pagal sutartį teikiamas paslaugas pakeitimo ir iš naujo suformuluoja vertės užtikrinimo sąlygą, jei šie pakeitimai lemia įkainių pasikeitimą ir daromi įvedant eurą?

3.

Ar Direktyvos 92/50/EEB 3 straipsnio 1 dalies sąvoka „sutarties sudarymas“ ir Direktyvos 92/50/EEB 8 ir 9 straipsnių sąvoka „sutartys sudaromos“ turi būti aiškinamos taip, kad jos apima ir tokias aplinkybes, kai perkančioji organizacija, pakeičiant neterminuotą sutartį dėl bendro paslaugų teikimo, susitaria su paslaugų teikėju trejiems metams atnaujinti teisės nutraukti sutartį atsisakymą, kuris jau nebegalioja šio naujo susitarimo sudarymo metu, o taip pat šiuo pakeitimu apibrėžtų paslaugų teikimui nustato didesnes nei iki šiol tam tikrų nuo kiekio priklausančių įkainių nuolaidas?

4.

Jei atsakant į vieną iš trijų pirmų klausimų būtų patvirtintas „sutarties sudarymo“ faktas:

Ar Direktyvos 92/50/EEB 11 straipsnio 3 dalies b punktas arba kitos Bendrijos teisės normos, visų pirma skaidrumo principas, turi būti aiškinami taip, kad jie leidžia perkančiajai organizacijai sudaryti vienintelę viešojo paslaugų pirkimo sutartį derybų būdu iš anksto nepaskelbiant pranešimo apie sutartį, jei tam tikra paslaugų dalis saugoma Direktyvos 92/50/EEB 11 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytų išskirtinių teisių? Ar skaidrumo principas arba kitos Bendrijos teisės nuostatos sudarant sutartį dėl didžiąja dalimi neprioritetinių paslaugų reikalauja, kad tokiu atveju prieš sutarties sudarymą vis dėlto būtų paskelbiamas pranešimas apie sutartį, siekiant suteikti suinteresuotiems ūkio subjektams galimybę patikrinti, ar sutartis iš tikrųjų sudaroma dėl paslaugų, kurios saugomos išskirtinių teisių? Ar Bendrijos teisės normos dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo reikalauja, kad tokiu atveju sutartys dėl paslaugų, atsižvelgiant į išskirtinių teisių buvimą, gali būti sudaromos tik pagal atskiras viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūras, siekiant bent iš dalies užtikrinti konkurenciją dėl viešojo pirkimo sutarčių?

5.

Jei į ketvirtą klausimą būtų atsakyta taip, kad perkančioji organizacija turi teisę sudaryti sutartį dėl išskirtinių teisų nesaugomų paslaugų kartu su saugomomis paslaugomis pagal bendrą sutarties sudarymo procedūrą:

Ar ūkio subjektas, neturėdamas teisės disponuoti duomenimis, kuriuos saugo išskirtinės dominuojančią padėtį užimančios įmonės teisės, gali pagrįsti savo su tuo susijusį pajėgumą suteikti perkančiajai organizacijai bendrą paslaugą tuo, kad nurodo į EB 82 straipsnį ir į iš šios nuostatos išplaukiančią įmonės, turinčios teisę disponuoti duomenimis ir EB valstybėje narėje užimančios dominuojančią padėtį rinkoje, pareigą tinkamomis sąlygomis suteikti galimybę naudotis šiais duomenimis?

6.

Jei į pirmą, antrą ir trečią klausimą būtų atsakyta taip, kad dėl dalies sutarties perėmimo 2000 m. ir (arba) dėl vieno ar abiejų aprašytų sutarties pakeitimų buvo sudarytos naujos sutartys, ir jei į ketvirtą klausimą būtų atsakyta taip, kad perkančioji organizacija sutartį dėl išskirtinėmis teisėmis nesaugomų paslaugų turėjo sudaryti pagal atskirą procedūrą arba kad prieš sudarant bendrą paslaugų teikimo sutartį (šiuo atveju dėl pranešimų spaudai platinimo, pagrindinės paslaugos ir teisių naudotis APADok), siekiant užtikrinti planuojamos viešojo pirkimo procedūros skaidrumą ir galimybę ją patikrinti, turėjo būti paskelbtas pranešimas apie sutartį:

Ar 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (2) 1 straipsnio 3 dalies sąvoka „žala“ arba Direktyvos 89/665/EEB 2 straipsnio 1 dalies c punkto žodžių junginys „patyrusiems pažeidimą“ turi būti aiškinami taip, kad tokiu atveju, kaip nagrinėjamas, ūkio subjektas laikomas patyrusiu žalą ar pažeidimą šių Direktyvos 89/665/EEB nuostatų prasme jau tuomet, kai iš jo buvo atimta galimybė dalyvauti viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūroje dėl to, kad perkančioji organizaciją prieš procedūrą nebuvo paskelbusi pranešimo apie sutartį, kuriuo remdamiesi ūkio subjektai gali pateikti paraišką užsakymui gauti arba pasiūlymą arba inicijuoti teiginio dėl tariamų išskirtinių teisių patikrinimą kompetentingoje viešųjų pirkimų priežiūros institucijoje?

7.

Ar Bendrijos teisės lygiavertiškumo principas, Bendrijos teisės veiksmingos teisių apsaugos principas arba veiksmingumo principas, atsižvelgiant į kitas Bendrijos teisės normas, turi būti aiškinami taip, kad jie suteikia ūkio subjektui subjektinę ir besąlyginę teisę reikalauti iš valstybės narės suteikti jam galimybę bent 6 mėnesius, skaičiuojamus nuo tada, kai atsirado galimybė sužinoti apie sutarties sudarymą pažeidžiant viešųjų pirkimų teisės normas, imtis teisinių gynybos priemonių ir siekti patirtos žalos atlyginimo kompetentingoje nacionalinėje institucijoje dėl to, kad sutartis buvo sudaryta pažeidžiant Bendrijos teisės viešųjų pirkimų normas, šį terminą pratęsiant laikotarpiais, per kuriuos, nesant nacionalinio teisinio pagrindo, nebuvo galima pateikti atitinkamų skundų, jei už teisės pažeidimais pagal nacionalinę teisę pagrįstiems žalos atlyginimo reikalavimams numatytas bendras 3 metų senaties terminas nuo to momento, kai buvo sužinota apie žalą padariusį asmenį ir žalą, ir tam tikroje teisės srityje nesant teisės įvykdymo užtikrinimo mechanizmų senaties terminas (toliau) neina?