30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 325/35

1.1

EESRK nuomone, pasiūlymas pakeisti EŽŪKPF reglamento du straipsnius yra logiška pasekmė, priėmus Europos Vadovų Tarybai nutarimą dėl 2007-2013 m. finansinės perspektyvos. Skiriant lėšas iš sanglaudos fondo, yra svarbu atskirai vertinti valstybės narės ekonominį pajėgumą. Galima pritarti išimtiniam pasiūlymui atleisti Portugaliją nuo bendro finansavimo atsižvelgiant į jos padėtį.

1.2

EESRK naudodamasis proga, kad teikiamas Komisijos pasiūlymas, siūlo atidžiai ištirti Europos Vadovų Tarybos sprendimą dėl EŽŪKPF lėšų sumažinimo, taip pat kai kurioms valstybėms narėms taikomas specialias taisykles, susijusias su lėšų, skirtų kaimo plėtrai, dydžiu ir naudojimu.

2.1.1

2005 m. gruodžio 19 d. ES valstybių ir vyriausybių vadovai po ilgų derybų susitarė dėl 2007-2013 m. ES finansinės perspektyvos. Kompromisas, pasiektas 2006 m. birželio 14 d. tarpinstituciniu susitarimu, kurį pasirašė Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija, greta finansinės paramos, numatytos pavieniuose punktuose, apima nemažai ir kitų nuostatų.

2.2.1

Kai kurie šie susitarimai susiję su parama kaimo plėtrai, kuri aptariama 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai.

2.2.2

2005 m. gruodžio mėn. priimti susitarimai Komisijos pasiūlymu turi būti įtraukti į Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 (EŽŪFKP reglamentą). Šiuo Komisijos teikiamu projektu siekiama iš dalies pakeisti EŽŪFKP reglamentą, kad tos EŽŪFKP reglamento nuostatos, kurios prieštarauja 2005 m. gruodžio mėn. finansinės perspektyvos nuostatoms, būtų suderintos su finansinės perspektyvos formuluotėmis.

3.1.1

Šiuo projektu Europos Komisija siekia 2005 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimo dėl 2007-2013 m. finansinės perspektyvos ir EŽŪFKP reglamento atitikties. Tam būtina pakeisti du EŽŪFKP reglamento straipsnius. Numatyti pakeitimai susiję su 69 straipsnio 6 dalimi ir 70 straipsniu.

3.2.1

Dabartinės redakcijos EŽŪFKP reglamentas apriboja bendrus metinius asignavimus, skiriamus iš sanglaudos rėmimo fondo (įskaitant EŽŪFKP lėšas) valstybei narei neviršijant 4 proc. valstybės narės BVP (EŽŪFKP reglamento 69 straipsnio 6 dalis). 2007-2013 m. finansinės perspektyvos nutarime (40 punktas) bendrieji metiniai asignavimai, skiriami iš sanglaudą skatinančių fondų, atsižvelgiant į BNP (bendrosios nacionalinės pajamos) vienam gyventojui, apribojami nuo 3,2398 % iki 3,7893 % BVP.

3.3.1

Tarybos sprendime dėl 2007-2013 m. finansinės perspektyvos pateikiamos papildomos techninio pobūdžio taisyklės. Pvz., didžiausia pervedimo riba yra sumažinama 0,09 BVP procento, skaičiuojant nuo kiekvieno BNP vidurkio, tenkančio vienam gyventojui padidėjimo 5 procentais, palyginti su ES vidurkiu 2001–2003 m.

3.3.2

Be to, 2010 m. numatoma atlikti peržiūrą. Jei ją atlikus bus nustatyta, kad 2007–2009 m. kurios nors valstybės narės sukauptas BVP skiriasi daugiau nei 5 proc. nuo numatyto sukaupti BVP, taip pat ir dėl keitimo kursų pasikeitimų, sumos, skirtos tuo laikotarpiu tokiai valstybei narei, bus atitinkamai koreguojamos. Tačiau koreguoti galima tik iki tam tikros maksimalios sumos - pridedant ar mažinant neturi būti viršyta 3 mlrd. eurų suma.

3.3.3

Toliau aptariamos taisyklės, kaip reikėtų atsižvelgti į Lenkijos zloto vertę.

3.4.1

EŽŪFKP reglamento 70 straipsnyje numatyta, kad EŽŪFKP lėšos gali tik papildyti privalomą bendrą nacionalinį finansavimą (skirtingo dydžio sumos). Tačiau 2005 m. gruodžio mėn. finansiniame susitarime numatyta Portugalijai skirti 320 mln. eurų kaimo plėtrai, atleidžiant ją nuo bendro nacionalinio finansavimo (63 punktas). Komisijos pasiūlymu, šį susitarimą reikia įtraukti į dabartinę EŽŪFKP reglamento 70 straipsnio redakciją. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms, pagal kurią EŽŪFKP įnašas gali būti didinamas iki 85 proc. Toje pačioje straipsnio dalyje dabar reikia įtvirtinti išimtį, pagal kurią Portugalijai skiriama 320 mln. eurų ir netaikomas EŽŪFKP lėšų bendro finansavimo reikalavimas.

4.1.1

EESRK pabrėžia, kad visiškai akivaizdu, jog teisinių pagrindų derėjimas yra būtinas. Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai COM(2007) 2013 final yra logiška Tarybos sprendimo dėl 2007-2013 metų finansinės perspektyvos pasekmė. Komisijos pasiūlymo formuluotės atitinka 2005 m. gruodžio mėn. Tarybos priimtus nutarimus ir jos logiškai įtrauktos į EŽŪFKP reglamento struktūrą.

4.2.1

Šis reglamento pasiūlymas yra gera proga Europos Parlamentui, Europos Komisijai ir Regionų komitetui bei EESRK išsakyti savo požiūrį dėl Tarybos finansinės perspektyvos nutarimų turinio, jei jie dar neįtraukti į tarpinstitucinį susitarimą.

4.3.1

EESRK visada rėmė sanglaudos tikslus, padedančius stiprinti ekonominę ir socialinę ES sanglaudą ir mažinti regionų vystymosi skirtumus. Konvergencijos tikslas, svarbi sanglaudos politikos dalis, numato, kad remiant silpniausiai išsivysčiusių valstybių narių ir regionų augimą lemiančias sąlygas ir veiksnius, jos gali priartėti prie ES vidurkio.

4.3.2

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad sanglaudos politika įgyvendinama per fondus (Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas (ESF), Sanglaudos fondas), o fondų parama skirstoma atsižvelgiant į regiono ekonominę galią ir geografinę padėtį. Regionai, kurių BVP yra žemesnis nei 75 proc. ES vidurkio ir atitinka konvergencijos tikslo reikalavimus, turi teisę gauti paramą, o kiti regionai — teisę gauti paramą pagal regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslus. Iš viso 25 ES valstybėse yra 846 regionai, išsidėstę 18 ES valstybių narių, kuriems taikoma konvergencija. Be 9 iš 10 naujų ES valstybių (išskyrus Kiprą), ES konvergencijos regionų taip pat yra Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Portugalijoje, Belgijoje, Austrijoje, Graikijoje ir Italijoje.

4.3.3

EESRK pritaria nuostatoms dėl valstybių narių diferencijuoto ekonominio pajėgumo vertinimo apskaičiuojant viršutinę sanglaudos tikslams skiriamų lėšų ribą. Tokia diferenciacija, užuot taikius bendrą 4 proc. dydžio apribojimą, atitinka konvergencijos ir paramos nustatymo principą, leidžiantį silpniausiai išsivysčiusioms valstybėms narėms gauti santykinai daugiau finansinių išteklių. Tad viršutinės ribos nustatymas atsižvelgiant į ekonominį šalies pajėgumą yra prasmingas.

4.4.1

Antrasis bendrosios žemės ūkio politikos ramstis, kaimo plėtros rėmimas, EESRK nuomone, yra labai svarbi politika, kurios svarba pastaraisiais metais pagrįstai išaugo, o ateityje turės dar labiau didėti. Tai atsispindi Komisijos ir valstybių narių pasisakymuose, tačiau šie politiniai ketinimų protokolai jokiu būdu neįeina į atitinkamą „antrojo ramsčio“ finansavimą 2007-2013 metų laikotarpiu. EESRK tai vertina labai kritiškai ir šias problemas aptars tinkamu metu.

4.4.2

Vykstant deryboms dėl 2007-2013 m. finansinės perspektyvos, nemažai valstybių sugebėjo išsiderėti specialių taisyklių, susijusių su kaimo plėtrai skirtų lėšų suma ir paskirstymu. Iš bendros kaimo plėtrai skirtos 69,75 mlrd. eurų sumos, 4,07 mlrd. eurų buvo skirta aštuonioms šalims. Austrija gavo 1,35 mlrd. eurų, Švedija 820 mln. eurų, Airija ir Italija po 500 mln. eurų, Suomija 460 mln. eurų, Portugalija 320 mln. eurų, Prancūzija 100 mln. eurų ir Liuksemburgas 20 mln. eurų. EESRK pastebi, kad šis nenumatytas lėšų skyrimas yra politinė nuolaida, tačiau ji rodo šių valstybių aktyvias pastangas ir jų teikiamą svarbą kaimo plėtrai. Be esminių problemų, susijusių su neįprastu tokio dydžio lėšų skyrimu vykstant deryboms, EESRK taip pat įžvelgia kaimo plėtros politikos suskaidymą, nulemtą skirtingų asignavimų ir nevienodo atskirų valstybių narių aktyvumo.

4.4.3

Atsižvelgdamas į Europos Komisijos ataskaitoje apibūdintą sunkią Portugalijos žemės ūkio padėtį (COM(2003) 359 final, 2003 06 19) EESRK pritaria Tarybos susitarimui atleisti Portugaliją nuo bendro finansavimo reikalavimo, skiriant jai 320 mln. eurų. Kaimo plėtrai taikomas bendro finansavimo principas yra teisingas, tačiau nėra dogma. EESRK ir ateityje kiekvienu atskiru atveju kritiškai vertins bendro finansavimo įnašo dydį, struktūrą ir su tuo susijusias išimtis.