Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52006AE1565

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti COM(2006) 134 final

    OL C 325, 2006 12 30, p. 11–15 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

    30.12.2006   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 325/11


    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato „Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“

    COM(2006) 134 final

    (2006/C 325/04)

    2006 m. kovo 17 d. Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Komisijos komunikato Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti

    Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2006 m. lapkričio 14 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Juan Mendoza, bendrapranešėjis Paulo Barros Vale.

    431-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. gruodžio 13–14 d. (gruodžio 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 75 nariams balsavus už, 6 — prieš ir 14 susilaikius.

    1.   Išvados ir rekomendacijos

    1.1

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas palankiai vertina Komisijos komunikatą „Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“ ir remia Komisijos siekį suformuoti aiškią turizmo politiką ir strategiją keletui ateinančių metų.

    1.2

    Komitetas vertina Komisijos pastangas glaustai apibendrinti daugybę dokumentų, nuomonių ir diskusijų parengiant plačiajai visuomenei išsamų ir aiškų atnaujintos turizmo politikos aprašymą.

    1.3

    Komisija teisingai sieja šią naują turizmo politiką su atnaujinta Lisabonos strategija nustatydama, kad šios politikos tikslas - skatinti konkurencingumą ir darnų vystymą.

    1.4

    Mes taip pat pripažįstame Komisijos komunikate iškeltus sunkumus ir pritariame siūlomoms priemonėms. Laikantis siūlomo požiūrio, visi dalyviai turi dalyvauti kurdami įvairaus pobūdžio partnerystes ir konkurencingo bendradarbiavimo formas, ir šis dalyvavimas vertinamas kaip naujosios turizmo politikos kertinis akmuo.

    1.5

    Komitetas laikosi nuomonės, kad Komisijos sumanymas įgyvendinti šią naują politiką per partnerystę, naujų paramos priemonių kūrimą ir suinteresuotų subjektų koordinavimą yra tinkamas, bet mano, kad reikia labiau išvystyti konkretų metodą ir įgyvendinimo priemones. Įmonių generalinis direktoratas turėtų imtis aktyvesnio vaidmens ir vadovauti daugelio Europos masto iniciatyvų įdiegimui.

    1.6

    EESRK dar kartą rekomenduoja toliau plėtoti šią bendradarbiavimo politiką įsteigiant Europos turizmo tarybą ir svarstant Europos turizmo agentūros įsteigimo galimybes.

    1.7

    Komitetas teigiamai vertina Komisijos ketinimą pagerinti esamų finansinių priemonių naudojimą, tačiau mano, kad reikia sukurti programą tiksliai nustatytiems turizmo tikslams įgyvendinti. Komitetas mano, kad konkrečiu pavyzdžiu socialinio turizmo srityje galėtų būti bendras pasienio regionų patirties fondas, kuriam sukurti jau yra susidariusios prielaidos ir kuris galėtų būti įgyvendintas bandomuoju projektu.

    1.8

    EESRK deda dideles viltis į šiuo metu rengiamą turizmui skirtą Europos darbotvarkę 21, kuri turėtų papildyti ir sustiprinti bendrą darnaus Europos turizmo vystymo politiką. Manoma, kad geros praktikos duomenų bazių, susijusių tiek su darniu vystymu, tiek su kitais veiksniais, pvz., turizmo kokybe, kūrybiškumu ir konkurencingumu, kūrimas yra tinkamos priemonės, kurias Komisija turėtų skatinti.

    1.9

    Kalbant apie statistiką, EESRK siūlo įsteigti turizmo observatorijų tinklą, kuris suteiktų ne tik duomenų pagal sektorius, bet ir kurtų strateginę, į ateitį orientuotą viziją bei numatytų būsimus veiksmus.

    1.10

    EESRK yra pasirengęs ir toliau dirbti turizmo srityje laikydamasis Komisijos komunikate išdėstytų gairių; jis ragina kitas Europos institucijas, valstybes nares, vietos ir regionų valdžios institucijas, sektorių suinteresuotus subjektus — įmones ir profesines sąjungas — ir plačiąją visuomenę dirbti kartu siekiant suprasti ir paremti turizmą kaip visuotinę teisę ir ekonominę veiklą, turinčią strateginės svarbos Europos ateičiai.

    2.   Komisijos komunikatas

    Norėdami padėti geriau įvertinti ir suprasti, ką Komisija nori pranešti visiems Europos subjektams ir institucijoms, glaustai apibendrinsime Komunikato tekstą ir jame iškeltus svarbiausius klausimus.

    2.1   Turizmas ir atnaujinta Lisabonos strategija

    2.1.1

    Ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimo uždavinys. Komisijos komunikato 1 skyrius sieja Europos turizmo politiką su būtinybę įgyvendinti atnaujintą Lisabonos strategiją. Aiškiai pripažįstamas dabartinis turizmo vaidmuo išlaikant ir kuriant darbo vietas, ir turizmas yra teisingai apibrėžiamas kaip ekonominė veikla, kuri ir toliau prisidės, galbūt net daugiau negu dabar, prie visiško užimtumo. Komisijos komunikate analizuojama sektoriaus struktūra ir pabrėžiama paslaugų ir profesijų, kurios prisideda prie jo plėtros, įvairovė ir svarbus labai mažų įmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių indėlis į turizmą. Komunikate pažymima, kad ypatingas turizmo pobūdis skatina darbo vietų lankstumą, bet nepamirštama, kad reikia diegti kompensuojamąsias priemones šio sektoriaus darbo vietų stabilumui ir kokybei užtikrinti.

    Kaip pabrėžia Komisija, turizmas yra labai svarbus Europos regionų vystymosi veiksnys, o darna daro teigiamą poveikį įvairioms ekonomikos ir socialinėms sritims. Šiuo atžvilgiu turizmui skirta Europos darbotvarkė 21, šiuo metu rengiama Komisijos iniciatyva, be jokios abejonės taps tinkamu vadovu ir priemone darniam turizmo vystymui užtikrinti.

    Kitas veiksnys, kurį reikia turėti omenyje kalbant apie turizmo indėlį į Lisabonos strategiją, yra ES plėtra ir jos teigiama įtaka darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui.

    Tačiau šiems tikslams įgyvendinti reikia visų privačiųjų ir viešųjų subjektų dalyvavimo ir partnerystės kiekvienu lygmeniu, o tai yra Komisijos siūlomos naujosios turizmo politikos kertinis akmuo.

    2.1.2

    Turizmui iškylantys uždaviniai. Komisijos komunikate išdėstomi įvairūs bendro pobūdžio uždaviniai, su kuriais susiduria Europos turizmas, atsiradę dėl radikalių Europos ir pasaulio visuomenės pokyčių.

    Pirmasis uždavinys yra susijęs su radikaliai besikeičiančia visuomenės struktūra, kai gerokai išaugs keliaujančių vyresnių kaip penkiasdešimt metų žmonių skaičius, ir turizmas turės prisitaikyti prie naujų šios gyventojų grupės poreikių.

    Kitą didelę problemą lemia tai, kad kitos pasaulio vietos tampa turistinėmis, o tai reiškia, kad būtina pritaikyti gaminius ir paslaugas prie naujos rinkoje susiklosčiusios padėties.

    Galiausiai, turizmą reikia vystyti esant darnioms ekonominėms, socialinėms, kultūrinėms ir aplinkos sąlygoms.

    Komisijos komunikate pažymima, kad konkurencingumo didinimas yra tinkamas šių uždavinių sprendimo būdas Lisabonos strategijos tikslams įgyvendinti.

    2.1.3

    Dialogas ir partnerystė. Komisijos komunikate pasisakoma už visų suinteresuotų subjektų dialogą ir partnerystę konkurencingumo didinimo tikslui įgyvendinti. Partnerystė visais lygmenimis yra būtina ir svarbiausia visos turizmo veiklos sudėtinė dalis.

    2.2

    Naujoji Europos turizmo politika. Komunikate Komisija siūlo patvirtinti naują Europos turizmo politiką, kad būtų padidintas konkurencingumas ir sukurta daugiau ir geresnių darbo vietų darniomis sąlygomis Europoje ir visame pasaulyje. Šiam tikslui pasiekti ji ragina plėtoti dialogą, koordinavimą ir partnerystę visais lygmenimis.

    2.2.1

    Integruojamosios priemonės, turinčios poveikį turizmui. Komisijos komunikate išskiriamos trys priemonių rūšys:

    geresnis reglamentavimas plačiai taikant poveikio vertinimą, atliekant pasiūlymų priimti teisės aktus atranką ir supaprastinant galiojančius ES teisės aktus;

    visų Bendrijos politikos sričių, darančių poveikį turizmui, koordinavimas; konsultavimasis ir aktyvaus dialogo užmezgimas su visomis suinteresuotomis šalimis;

    geresnis esamų Europos finansinių priemonių naudojimas: ERPF, Sanglaudos fondas, ESF, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir kiti gali paskatinti darnų turizmo vystymą.

    Komisijos komunikate siūloma pagrindines užduotis pavesti jos specializuotiems skyriams, kurie koordinuotų viešojo ir privačiojo sektoriaus iniciatyvas. Taip pat jiems būtų pavesta išlaikyti turizmo sektoriaus interaktyviąją informaciją ir skatinti visų suinteresuotų subjektų bendradarbiavimą, kad turizmas galėtų pasinaudoti visomis Bendrijos finansinėmis priemonėmis.

    2.3

    Darnaus turizmo skatinimas. Komisijos komunikate pasiūlymo priimti turizmui skirtą Europos darbotvarkę 21 rengimas yra vertinamas kaip esminis naujosios turizmo politikos formavimo aspektas. Šiuo metu pasiūlymas yra rengiamas; jis turėtų būti baigtas rengti 2007 m.

    Kol bus baigta rengti ši strategija, Komisija numato nedelsiant įgyvendinti įvairius konkrečius veiksmus. Ypač vertėtų paminėti priemones, skirtas keistis gera praktika įvairiose turizmo srityse: prieinamumo ir darnos, sporto, kultūros, ekonomikos pagyvėjimo, ES plėtros, viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo ir socialinio turizmo Europoje, kurioms buvo skirtos ne mažiau kaip septynios EESRK nuomonės savo iniciatyva.

    2.4

    Suvokimo apie turizmą ir jo matomumo gerinimas. Komisijos komunikate siūlomos įvairios pagrindinės politikos kryptys, kad bendroje Europos politikoje išaugtų turizmo strateginė svarba. Šios priemonės skirtos:

    padaryti turizmo statistiką, ypač papildomą turizmo duomenų apskaitą (PTDA), geriau prieinamą;

    toliau propaguoti Europos turistines vietas, pavyzdžiui, per Komisijos šiuo tikslu sukurtą interneto portalą, kuris artimiausioje ateityje be jokios abejonės taps vertinga priemone turizmo produktams, kultūros ir sporto renginiams propaguoti ir suteiks daugybę galimybių reklamai;

    pagerinti turizmo, kaip bendro tikslo, matomumą kartu su valstybėmis narėmis vykdant įvairias jungtines priemones, įskaitant nuo 2002 m. reguliariai rengiamą metinį Europos turizmo forumą. Komisija aiškiai ketina ir toliau dėti pastangas skelbdama savo pasiūlymus, išvadas arba paprasčiausiai aptardama šiam sektoriui svarbius klausimus. Taip pat reikia pažymėti, kad kiekvienu pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu buvo imamasi įvairių priemonių Europos turizmo matomumui ir svarbai didinti.

    2.5   Komunikato išvada

    Komisijos komunikatą užbaigiamas bendro pobūdžio pastaba, kad visi viešieji ir privatieji suinteresuoti subjektai turi bendradarbiauti siekdami priimti ir praktiškai įgyvendinti turizmo politikos kryptis. Pakartojama, jog partnerystė visais lygmenimis yra konkurencingumo didinimo prielaida, kuri ilgalaikėje perspektyvoje užtikrins darnų Europos turizmo sektorių. Todėl yra aišku, kodėl Komisija parengė šį Komunikatą.

    3.   Bendrosios pastabos

    3.1

    Turizmas pelnytai įtraukiamas į visų Europos institucijų tiek strateginius, tiek techninius dokumentus, bet šis dėmesys vis dar neatitinka dabartinės turizmo, kaip ekonominės veiklos, reikšmės ir jo būsimojo potencialo Europoje. Šis vaidmuo peržengia grynai ekonominių svarstymų ribas, nes apima akivaizdžius socialinius ir kultūrinius veiksnius ir su Europos piliečių paveldu ir integracija susijusius klausimus, turint omenyje, kad turizmas apima kelis sektorius ir daro poveikį daugeliui strategijų, politikos krypčių ir Bendrijos priemonių.

    3.2

    Svarbu pažymėti, kad, nors turizmas šiuo metu nėra įtrauktas į bendrą Europos Sąjungos politiką, daugelis skirtingų Europos institucijų pristato priemones ir veiksmus, kurie daro įtaką turizmui, arba naudojasi juo kaip priemone kai kuriems svarbiausiems ES tikslams pasiekti. Naujoji dar nepriimta Sutartis dėl Konstitucijos yra žingsnis pirmyn pripažįstant papildantį ir koordinuojantį nacionalinės politikos vaidmenį skatinant įmonių konkurencingumą ir pripažįstant ekonominį turizmo aspektą.

    3.3

    Turizmo klausimas buvo nagrinėjamas šiose skirtingose Europos institucijose:

    Europos Parlamentas priėmė keletą labai skirtingų rezoliucijų dėl turizmo ir jo įtakos užimtumui ir ekonomikai, pavyzdžiui, Rezoliuciją dėl turizmo ir vystymosi ir Rezoliuciją dėl Europos darnaus turizmo perspektyvų ir naujų iššūkių.

    Europos Sąjungos Taryba įvairiomis progomis turizmo klausimą nagrinėjo išvadose ir veiksmų planuose iš esmės siekdama pabrėžti tvarumo, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo turizmo sektoriuje būtinybę. Ypatingai reikėtų paminėti 2006 m. liepos 7 d. Tarybos priimtas išvadas dėl Komisijos komunikato dėl atnaujintos ES turizmo politikos, kuriose ši politika vertinama palankiai, o Komisija raginama aktyviau imtis įvairių politikos krypčių derinimo vaidmens.

    Europos Komisija paskelbė įvairius komunikatus, įsteigė ir sustiprinimo Europos turizmo forumus bei jiems vadovavo, rengė konferencijas įvairiomis temomis, pavyzdžiui, socialinis turizmas ir turizmui skirta Europos darbotvarkė 21, ir organizavo daug kitokios veiklos.

    Regionų Komitetas pateikė nuomones, pavyzdžiui, dėl Komisijos komunikatų „Bendras darbas dėl Europos turizmo ateities“ ir „Svarbiausios kryptys siekiant Europos turizmo tvarumo“.

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas visada ypatingai domėjosi ir toliau domėsis su turizmu susijusiais klausimais, kaip matyti iš 11 nuomonių dėl turizmo, priimtų nuo 1999 m., aktyvaus Komiteto dalyvavimo įvairiuose Komisijos sušauktuose Europos turizmo forumuose ir įvairiuose su turizmu susijusiuose renginiuose, bei jų populiarinimo, pavyzdžiui, 2005 m. Pasaulio turizmo dieną pažymint Briuselyje, o 2006 m. — León mieste. Ypatingai svarbus EESRK bendradarbiavimas su kitomis institucijomis dėl visų iniciatyvų, kurių jos ėmėsi turizmo srityje.

    3.4

    Dabartinės EESRK nuomonės tikslas ne tik kritiškas Komisijos komunikato įvertinimas ir atitinkamų rekomendacijų, išplaukiančių iš vėlesnių diskusijų, pateikimas, bet ir esamų iniciatyvų analizė ir aiškūs pasiūlymai. Nors Komunikatas įvertintas teigiamai, nuomonėje stengiamasi sutelkti dėmesį į konkrečias priemones, kurios visos kartu sudaro turizmo politiką. Nors tiesiogiai ir nesusiję su turizmu, tačiau kai kurie dabartinės Europos politikos aspektai turi lemiamos įtakos turizmo plėtojimui: laisvas žmonių, paslaugų ir prekių judėjimas, transportas, aplinka ir kt. Visos šios priemonės privalo būti įtrauktos kuriant konkurencingą ir tvarią turizmo politiką.

    3.5

    Apskritai, šia nuomone norima pasakyti, kad:

    turizmas yra kiekvieno piliečio teisė, kaip nurodoma Pasauliniame turizmo etikos kodekse, ir iš jo galima pasisemti geros praktikos pavyzdžių;

    ši teisė taip pat tiesiogiai ir netiesiogiai kuria turtą ir rentabilumą, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, todėl turizmas yra strateginė Europos pramonė, kuri pasirodė esanti patikima;

    sektoriaus subjektų teikiamų paslaugų kokybė ir vartotojų atsakomybė vietos bendruomenių atžvilgiu yra vertybės, kurias privalome išlaikyti, kadangi tai sudaro tolesnio jo veikimo pagrindą;

    turizmas daro ar turėtų daryti teigiamą įtaką vietos ir regionų ekonomikai bei socialinėms, kultūrinėms ir aplinkos sąlygoms ir todėl tampa priemone, leidžiančia suprasti kitas kultūras, skirtingas bendrabūvio ir elgesio normas bei skatinančia tarpregioninį bendradarbiavimą;

    turizmas yra dinamiškas sektorius ir svarbus šiuo metu ir ateityje užimtumo šaltinis, turintis potencialo kurti geros kokybės, nuolatines, socialines teises užtikrinančias darbo vietas;

    turizmas nėra apsaugotas nuo problemų, pavyzdžiui, pertekliaus ir sezoniškumo reiškinių, dėl kurių prarandamas konkurencingumas;

    esame įsitikinę, kad turizmui skirta Europos darbotvarkė 21 yra būtina, joje pateikiama aiški vizija ir numatyti toli siekiantys tikslai;

    Europos turizmo modelis yra vidinė būtinybė, ir jis galėtų tapti visuotiniu atramos tašku, jei būtų pagrįstas ne dar gausesnėmis taisyklėmis, o kokybe, tvarumu, prieinamumu bei kitomis savybėmis, kurios būtų būdingos turistinėms kelionėms ir visiems suinteresuotiems subjektams;

    Europos turizmo modelis turtinamas plečiant kelionių, turizmo supratimo būdų ir išraiškos formų įvairovę;

    šis mūsų palaikomas Europos turizmo modelis yra veiksminga taikos ir tautų savitarpio supratimo skatinimo priemonė.

    4.   Konkrečios pastabos

    4.1

    Komisijos komunikate pateikiama bendra pamatinių nuostatų, iššūkių, politikos krypčių, svarbiausių priemonių ir Europos naujosios turizmo politikos metodų apžvalga. Siekiant įtraukti visa tai į gana trumpą Komunikatą, žinoma, reikėjo atlikti didelį darbą apibendrinant medžiagą ir atliekant reikiamą daugelio dokumentų, nuomonių ir diskusijų analizę. Reikėtų pabrėžti, kad svarbiausias tikslas — aiškiai informuoti visuomenę apie Komisijos pagrindinį požiūrį į turizmą ir tam tikras priemones, kurias ketinama įgyvendinti šiame sudėtingame sektoriuje — yra pasiektas.

    4.2

    Atrodo, kad Komunikate pateikti šią naują turizmo politiką remiantys argumentai yra tinkami, nes jie grindžiami atnaujinta Lisabonos strategija ir dviem svarbiausiomis jos ašimis: augimu ir užimtumu. Jei šių tikslų siekimas sudaro bendrąją Bendrijos strategiją, tai reiškia, kad turizmo indėlis į šios strategijos įgyvendinimą sustiprintų jos vaidmenį ir sukurtų tinkamą pagrindą jos vystymuisi.

    4.3

    Galbūt Komisijos komunikate taip pat būtų naudinga išanalizuoti ir turizmo vaidmenį svarbiausiose Bendrijos deklaracijose ir Sutartyje dėl Konstitucijos stengiantis pamatyti, kaip tuose dokumentuose yra apibrėžta dabartinė turizmo politika ir kokia naujosios Europos turizmo politikos reikšmė. Nederėtų pamiršti, kad valstybės narės ir regionai keletą kartų nurodė, kad jie nori išlaikyti savo atsakomybę turizmo srityje, tačiau vis dar leidžia Europos Sąjungai būti varomąja jėga tam tikrose bendrų interesų srityse siekiant padidinti Europos turizmo sektoriaus konkurencingumą. Pavyzdžiui, šiuo metu yra įgyvendinamas ir tobulinamas reikalavimas įsteigti ir tvarkyti interneto portalą, populiarinantį Europą kaip turistinę vietą. Bendros priemonės yra reikalingos tada, kai vidaus sienos tampa pralaidesnės.

    4.4

    Žinoma, Komisijos minėti iššūkiai yra patys svarbiausi, su kuriais turizmas susidurs ateinančiais dešimtmečiais. Jų sąrašas galėtų būti ir ilgesnis, bet svarbiausias konkurencingumo didinimo iššūkis, žinoma, yra pakankamai plataus masto, kad apimtų kitus svarbius iššūkius, kuriuos reikia priimti, pavyzdžiui, kokybės gerinimas, sezoniškumo mažinimas ar turizmo pramonėje dirbančių žmonių įgūdžių gerinimas. Įgyvendinant integruotą mokymosi visą gyvenimą programą yra ypatingai svarbu užtikrinti turizmo sektoriaus darbuotojų profesinį mokymą ir kvalifikacijos kėlimą. Tai padidins sektoriaus konkurencingumą ir užtikrins aukštą teikiamų paslaugų kokybę.

    4.5

    Komisijos komunikate keletą kartų raginama bendradarbiauti ir, kaip nurodyta pavadinime, siūloma, kad partnerystės stiprinimas būtų naujosios turizmo politikos ramstis ir skiriamasis bruožas. Ypač svarbu pabrėžti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų, kurias yra būtina įtraukti į partnerystės susitarimus ir kviesti dalyvauti visose diskusijose ir forumuose, vaidmenį siekiant kartu su jomis įgyvendinti bendrąsias priemones, skirtas turizmo sektoriui gerinti. Būtų naudinga sukurti ir geros turizmo praktikos duomenų bazę, kuri leistų keistis sėkminga patirtimi ir taptų visų suinteresuotų subjektų bendradarbiavimo dalimi. Taip pat vertėtų skatinti turistų lankomų vietų ir miestų nuolatinių tinklų kūrimą, kurį įkvėpė bendras tikslas gerinti konkurencingumą. Komitetas pritaria „Geriausios Europos turistinės vietos“ apdovanojimo įsteigimui ir ragina į šią sąvoką įtraukti tinkamą socialinių ir darbo santykių valdymą bei profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų dalyvavimą atrinktoje vietoje.

    4.6

    Komisija imasi įgyvendinti šią naująją politiką remdamasi bendradarbiavimu ir pradėdama taikyti naujas konkrečias paramos ir dalyvių koordinavimo priemones. Tačiau, gali reikėti pateikti daugiau išsamesnių duomenų apie realius šių trijų metodų taikymo būdus. Įmonių GD, EESRK nuomone, turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendindamas šiuos uždavinius, susijusius su turizmą tiesiogiai ar netiesiogiai veikiančių politikos krypčių koordinavimu, tačiau Komisija turi nustatyti, kuri institucija už šį koordinavimą turi būti atsakinga. Komitetas taip pat mano, kad Komisija turi vaidinti aktyvesnį vaidmenį įgyvendindama iniciatyvas visos Europos mastu. Reikėtų priminti, kad būtent EESRK keliomis progomis siūlė įsteigti Europos turizmo tarybą ir išnagrinėti Europos turizmo agentūros įsteigimo galimybes.

    4.7

    Komisijos komunikate labai aiškiai teigiama, kad konkurencingumo didinimas yra Europos turizmo sektoriaus tikslas ir būtinybė. Auganti pasaulinė konkurencija šiame sektoriuje mažina operatorių pelningumą. Taigi, norint išlaikyti pirmaujančią Europos padėtį pasaulinėje turizmo pramonėje, ateityje reikės didelių pastangų siekiant atnaujinti, pakelti kokybę, paskatinti kūrybiškumą ir pagerinti visų veiksnių ir dalyvių produktyvumą.

    4.8

    Komitetas mano, kad, žvelgiant iš vartotojų, įmonių ir sektoriaus suinteresuotų subjektų perspektyvos, Komisijos komunikate neskiriama pakankamai dėmesio Informacijos ir ryšių technologijų (IRT) vaidmeniui naujajame turizmo scenarijuje. Siekiant pagerinti tokių technologijų taikymą, darbas mokslinių tyrimų ir plėtros srityse per keletą ateinančių metų turėtų tapti turizmo sektoriaus prioritetu.

    4.9

    EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui tobulinti reglamentavimo sistemą, bet reikia turėti omenyje, kad mažesnis reguliavimas ne visada yra geresnis reguliavimas. Jei šiame sektoriuje darbo srityje taikomi reglamentai ir standartai bus pritaikyti, reikės sustiprinti kolektyvines sutartis socialinių partnerių nurodytose srityse.

    4.10

    Akivaizdus noras priimti konkrečias priemones ir ypač pagerinti esamų Europos finansinių priemonių naudojimą yra svarbus, bet reikia pasiūlyti daugiau konkretesnės informacijos ir programą siekiant tiksliai įgyvendinti Europos turizmo tikslus, kurie yra tiksliai apibrėžti Komunikate. Kitaip tariant, būtina užtikrinti, kad turizmui skirtos finansinės priemonės būtų efektyviai ir veiksmingai panaudotos.

    4.11

    Komisijos komunikate Turizmui skirta Europos darbotvarkė 21 yra labai svarbi, nes manoma, kad šis dokumentas bus su darnaus turizmo plėtra susijusių strategijų, programų ir veiksmų pagrindas. Tikimasi, kad ilgas dokumentas be abejonės suteiks aiškesnės informacijos daugeliu skirtingų klausimų, įskaitant ir ekonomines, socialines bei aplinkos apsaugos problemas. Šiame dokumente derėtų atidžiai apsvarstyti svarbiausius klausimus dėl augimo ribų, nuoseklaus turistinių kelionių skaičiaus augimo tempo, pakrančių ir kitų jautrių gamtos vietų apsaugos, konstruktyvių ir tvarių pasiūlymų įgyvendinimo.

    4.12

    Komisijos komunikate didelis dėmesys skiriamas turizmo statistikai, bet statistinius duomenis gali reikėti papildyti tyrimais, kuriuose taikomas aiškus, strateginis ir į ateitį orientuotas metodas, padedantis nustatyti tendencijas, daryti išvadas ir numatyti būsimus veiksmus. Vienos ar daugiau į tinklą sujungtų turizmo observatorijų įsteigimas Europos lygiu galėtų padėti patenkinti šį sektoriaus poreikį. Reikia, kad Europos turizmo statistikoje daugiau dėmesio būtų skiriama kintamiems duomenims apie užimtumą.

    4.13

    Komisijos komunikate aiškiai teigiama, kad reikia gerinti turizmo matomumą, suvokimą apie jį ir palankumą jam Europos visuomenėje. Kaip jau pastebėta EESRK nuomonėje, pavadintoje Katovicų deklaracija, Nuomonėje dėl turizmo ir kultūros: dvi jėgos, skatinančios augimą ir kituose EESRK dokumentuose, rengiamų komunikacijos kampanijų metu raginama informuoti ir skatinti visus Europos piliečius, ypač jaunus žmones.

    2006 m. gruodžio 14 d., Briuselis

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

    pirmininkas

    Dimitris DIMITRIADIS


    Top