2006 m. rugsėjo 26 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-401/06)

(2006/C 294/55)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama D. Triantafyllou

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Ieškovės reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagal Šeštosios direktyvos 9 straipsnio 2 dalies e punkto trečiąją įtrauką tam tikrų paslaugų, teikiamų klientams, įsisteigusiems už Bendrijos ribų, arba apmokestinamiesiems asmenims, įsisteigusiems Bendrijoje, bet ne toje pačioje šalyje kaip paslaugų teikėjas, suteikimo vieta laikoma vieta, kur klientas yra įsteigęs savo verslą arba turi nuolatinę verslo vietą, į kurią teikiamos paslaugos, arba jei tokios vietos nėra, vieta, kur jis turi nuolatinį adresą ar paprastai gyvena. Tokioms paslaugoms priskiriamos konsultantų, inžinierių, konsultacinių biurų, teisininkų, buhalterių paslaugos ir kitos panašios paslaugos. Ši direktyvos nuostata yra kolizinė norma, nustatanti teikiamų paslaugų apmokestinimo vietą ir atribojanti valstybių narių kompetenciją.

Pagal Vokietijos įstatymus ir jais pagrįstą mokesčius administruojančių institucijų praktiką testamento vykdytojo paslaugų teikimo vieta yra ten, iš kur verslininkas teikia savo paslaugas. Taigi šių paslaugų teikimo vieta teikiant paslaugas už Bendrijos ribų įsisteigusiems klientams arba Bendrijoje, bet ne toje pačioje šalyje kaip paslaugų teikėjas esantiems apmokestinamiesiems asmenims, nustatoma ne pagal Šeštosios direktyvos 9 straipsnio 2 dalies e punktą.

Šie įstatymai ir administracinė praktika neatitinka Šeštosios direktyvos 9 straipsnio nuostatų. Testamento vykdytojo už Bendrijos ribų įsisteigusiems klientams arba Bendrijoje, bet ne toje pačioje šalyje kaip paslaugų teikėjas esantiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiamų paslaugų teikimo vieta turi būti nustatoma pagal Šeštosios direktyvos 9 straipsnio 2 dalies e punktą.

Priešingai nei teigia Vokietijos vyriausybė, Komisija mano, kad testamento vykdytojo veikla priskirtina tai veiklai, kurią dažniausiai ir paprastai vykdo advokatas. Vertinant reikia atsižvelgti ne į profesijos pavadinimą, bet į pačią veiklą: lemiamą reikšmę turi paslaugų pobūdis.

Sąvoka „kitos panašios paslaugos“ nėra susijusi su bendru Šeštosios direktyvos 9 straipsnio 2 dalies e punkto trečiojoje įtraukoje išvardintų paslaugu požymiu. Pakanka, kad nagrinėjama paslauga būtų panaši į vieną iš šioje nuostatoje aiškiai nurodytų veiklų. Taip yra tuomet, jei abiem veiklos rūšimis siekiama to paties tikslo. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad dažniausiai ir paprastai advokato teikiamoms paslaugoms priklauso atstovavimas kliento interesams ir jų gynimas. Tiek, kiek Teisingumo Teismas remiasi „atstovavimu atstovaujamojo asmens interesams ir jų gynimu“, ši sąlyga įvykdoma ir testamento vykdytojo veikloje: jis atstovauja testatoriaus interesams ir juos gina. Jo veikla atitinka nepriklausomo atstovo ir patarėjo veiklą. Iš tos aplinkybės, kad testamento vykdymo veikla nėra pavesta tik advokatams, negalima daryti išvados, kad šiomis dviem veiklos rūšimis nesiekiama to paties tikslo.

(1)  OL L 145, p. 1.