9.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 110/60

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) mano, kad medienos kuras yra vienas iš neišnaudotų Europos energijos šaltinių (1), kurį naudojant būtų galima sumažinti anglies dioksido, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, emisiją. Svarbu nepamiršti miškų vaidmens apsaugant visuomeninius interesus (apsaugos funkcija ir biologinė įvairovė). Vis dažniau naudojant medienos kurą, pramoniniam perdirbimui būtų galima naudoti nepanaudotą žaliavą. Medienos energijos naudojimas padeda kovoti su klimato kaita, gerina prastą ES aprūpinimą energijos ištekliais ir padidina tiekimo patikimumą, t. y., sprendžia ES energetikos politikos uždavinius. Naudojant medieną galima tik iš dalies spręsti energetikos problemas. Be to, būtina sukurti alternatyvius energijos šaltinius ir imtis veiksmų taupyti energiją (apšiltinti pastatus). Augdamas medis iš oro pasiima anglies dioksidą: vienas kubinis metras miško sujungia vidutiniškai 800 kg anglies dioksido. Iš esmės, dideli miško ištekliai yra labai svarbūs ilgam laikui užtikrinant anglies išskyrimą miške. Tinkama miškotvarka ir miškų augimo užtikrinimas didina anglies atsargas. Didesnis medienos energijos naudojimas pakeistų neatsinaujinančios energijos atsargas, kartu sumažinant iškastinio kuro emisijas. Medienos naudojimas energijos tikslais prisidėtų prie veiksmingesnės miškotvarkos ir ilgainiui — didesnių miško išteklių.

1.2

EESRK taip pat mano, kad, norint dažniau naudoti medienos kurą, reikalinga ilgalaikė šio kuro naudojimo strategija, kurioje būtų atsisakyta draudžiančių ir ribojančių taisyklių, trukdančių jį naudoti plačiau. Turi būti sukurtos vienodos medienos energijos naudojimo sąlygos panaikinant mokesčius ir pagalbos priemones iškastiniam kurui. Paskelbtos kietojo medienos kuro Europos kuro specifikacijos ir klasės — CEN/TS 14961.

1.3

EESRK mano, kad kiekvienoje šalyje turėtų būti skatinamas tvarus medienos naudojimas ir turi būti atverta pramonės šalutinių produktų, energijai gaminti naudojamos miško medienos ir perdirbtos medienos kuro rinka. Kuro gamyba ir naudojimas dažnai būna glaudžiai susiję su miškininkystės ir medienos pramone. Atsiranda naujų medienos kuro rūšių, pavyzdžiui, medžio granulių, briketų ir skystojo biokuro tarptautinė rinka. Medienos kuro rinkai plėstis būtinos ekonominės priemonės, kad nauji operatoriai galėtų patekti į rinką. Ekonominės priemonės taip pat padės didinti medienos paklausą ir pasiūlą. Apmokestinus iškastinį kurą mokesčiais atsižvelgiant į anglies dioksido emisiją ir žemo tarifo PVM taikymas medienos kurui skatintų medienos energijos paklausą. Investicinė pagalba gali padidinti energijos gamintojų poreikį medienos kurui. Be to, reikėtų skatinti medienos kuro reklamą, švietimo, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą. Ekonominės priemonės visų pirma turėtų būti taikomos visose veiklos srityse, išskyrus prekybos emisijų leidimais sektorių. Technologijų ir geros praktikos perdavimas ir komunikacijos strategijos sukūrimas būtų patys geriausi paramos naujosioms valstybėms narėms būdai.

1.4

EESRK mano, kad sėkmingas šių nepanaudotų išteklių įsisavinimas ir telkimas priklauso nuo operatorių, kuriems turėtų būti sudarytos sąlygos vykdyti ekonominę veiklą tinkamai veikiančioje rinkoje. Kad operatoriai ekonominę veiklą galėtų vykdyti šalyse, kuriose rinka nėra išplėtota, jiems reikėtų teikti laikiną pagalbą, pavyzdžiui, iš Kaimo plėtros fondo lėšų. Labai svarbu paremti miškų savininkų organizacijas, vietos įmones ir smulkiąją pramonę.

1.5

EESRK pasigenda pastangų didinti medienos kuro paklausą taikant aplinką tausojančias ekonomines priemones, pagal kurias skirtingiems vartotojams būtų taikomos vienodos sąlygos ir skatintų kurui naudoti medieną visose rinkos dalyse: medienos ir perdirbtos medienos kurą namų šildymui; didelių atskirų pastatų šildymui; centrinio šildymo katilinėse, tiekiančiose šilumą ir elektros energiją kaimų, savivaldybių ir miestelių žmonėms; ir, žinoma, miškininkystės pramonėje ir kitose vietos ir regiono pramonės įmonėse, kurios naudoja vietos ir regiono medienos išteklius šilumos ir elektros energijos gamybai. Didesnius medienos kiekius kaip energijos šaltinį galima naudoti tik tada, kai išnaudotos visos šilumos izoliacijos galimybės ir parengta šilumos koncepcija naudojant kitas alternatyvias energijos rūšis (pirmiausia saulės energiją).

1.6

EESRK mano, kad beveik visose valstybėse narėse, ypač naujosiose valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse, kur miško valdos yra mažos, miškų savininkai nėra susivieniję į organizacijas ir miško išteklių naudojimo lygis yra žemas, reikalingos ypatingos iniciatyvos medienos kuro ir šilumos bei elektros energijos gamybos verslo skatinimo priemonėms įgyvendinti. Dažnai naujiems operatoriams keliami pernelyg dideli reikalavimai. Mažinant tokius reikalavimus verslas taptų aktyvesnis ir būtų skatinama kurti ir vystyti naujas rinkas. Norint pradėti verslą ir kurti vietos ir regionų rinkas, turi būti naudojama ES struktūrinių fondų parama.

1.7

EESRK laikosi nuomonės, kad nė vienai biomasės kuro rūšiai neturėtų būti daromos išimtys. Medienos konkurencingumui, palyginti su kitomis biomasės kuro rūšimis, neturėtų trukdyti kitų ES politikos sričių priemonės. Esant šiuolaikinėms technologijoms, medienos biomasė tinka įvairioms energijos rūšims gaminti, taip pat ji gali būti žaliava transporto kurui gaminti.

1.8

EESRK nuomone, turėtų būti atsisakyta visų susitarimų ir nuostatų, varžančių medienos kuro laisvą judėjimą, ir pašalintos kitos kliūtys prekiauti tokiu kuru Europos Sąjungoje. Mediena gali turėti didelės reikšmės skatinant energetikos sektoriaus konkurencingumą. Ji gali ypač sėkmingai konkuruoti su kitais energijos ištekliais vietos ir regionų lygiu.

1.9

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad nedaug žinoma apie medienos kuro išteklių Europos Sąjungoje galimybes ir naudojimą. Visos valstybės narės ir šalys kandidatės turėtų tobulinti medienos energijos išteklių apskaitą, nes tai yra tvarios plėtros pagrindas. To siekiant reikėtų taikyti įvairius metodus. Taigi, dideliuose Vidurio Europos lapuočių miško plotuose reikia palikti pakankamai medyno, kad būtų užtikrinta miškų biologinė įvairovė. Nepakanka informacijos apie miško išteklius, kuriais pramonė negali pasinaudoti dėl jų buvimo vietos. Todėl būtina tokius išteklius tiksliai apibrėžti, suklasifikuoti ir standartizuoti siekiant išvengti ES prekybos mediena iškraipymų. Reikalingi medienos kuro potencialo ir jo naudojimo stebėjimo nacionaliniai aprašai, ir jų galimybės turėtų būti ištirtos atidžiau laikantis vienodų reikalavimų. Taip būtų suvienodinti tikslai ir įvertinti įvairių priemonių įgyvendinimo rezultatai.

1.10

EESRK mano, kad didesnis medienos naudojimas kurui yra svarbus veiksnys reguliuojant miškų gaisrus, kuriuos sukelia žmonės kultivuojamose spygliuočių monokultūrose. Intensyvesnis medienos naudojimas, ypač energijos gamybai, galbūt leistų sumažinti miško gaisrų pavojų ir dažnumą.

1.11

Į medienos kaip energijos šaltinio naudojimo programą reikėtų įtraukti mokslinius tyrimus, susijusius su efektyviomis rūšimis ir ekotipais, intensyvaus auginimo metodais ir gamybos ciklo trumpinimu. Reikėtų plėtoti miškų medynų aspektą. Veiksmingų metodų paieška, kaip gauti energiją iš medienos, neturėtų sukelti neigiamų padarinių, susijusių su biologinės įvairovės išsaugojimu, ir vietos ir regionų vandens išteklių vandentvarkos problemų. EESRK mano, kad turi būti kuriamos miško medienos kuro naudojimo bei deginimo technologijos ir logistikos priemonės. Ilgalaikių rezultatų galima tikėtis tik remiant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, informacijos sklaidą ir technologijų perdavimą. Siekiant išvengti konkurencijos iškreipimų, turi būti nustatyti bendri mažų kietojo kuro katilų Europos standartai.

1.12

EESRK mano, kad turi būti teikiama daugiau informacijos apie galimą dar neįgyvendintą medienos energijos naudojimą. Tai tinka visam šiam sektoriui, pradedant individualių namų šildymu ir baigiant didelėmis pramoninėmis ir visuomeninėmis katilinėmis, kuriose deginamos medienos skiedros ir šalutiniai produktai. Daugelyje šiuolaikinių, šilumos ir elektros energijos gamybos technologijas taikančių katilinių kartu gali būti deginamas ir kitas kietasis kuras.

1.13

Medienos kuro, miškininkystės pramonės šalutinių produktų ir medienos ruošos atliekų (šakų, medžių viršūnių, kelmų ir žemos kokybės medienos po išretinimo) naudojimas padidintų tvarios miškininkystės pelningumą ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumą, nesumažindamas žaliavų miško pramonės įmonėms arba darbo vietų miškininkystės sektoriuje ir medienos pramonės įmonėse. Padidėjęs medienos energijos naudojimas taip pat būtų svarbus miškininkystės sektoriaus indėlis siekiant Lisabonos strategijos tikslų.

1.14

Energijos gamybai skirtai medienai gauti pirmiausia turi būti numatyti tie plotai, kurie yra netinkami žemės ūkiui (apželdinimas mišku, skirtu energijos gamybai).

2.1

Europos Sąjunga neturi bendros energetikos politikos. Pastaraisiais metais buvo priimti sprendimai dėl elektros energijos rinkos (96/92/EB (2)) ir gamtinių dujų (98/30/EB (3)), tiekimo saugumo, dažnesnio atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo ir aplinkos apsaugos klausimų, susijusių su energijos gamyba. Bandymas vienodinti iškastinio kuro mokesčius anglies dvideginio dujų emisijų pagrindu, kuris turėjo gerokai paskatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, nebuvo sėkmingas.

2.2

1997 m. baltojoje knygoje (4) nustatytas tikslas padidinti atsinaujinančios energijos kiekį nuo 45 Mtoe 1995 m. iki 135 Mtoe 2010 m. Buvo numatyta iki 2010 m. Europoje (ES 15) padidinti atsinaujinančios energijos naudojimą nuo 5,2 proc. iki 12 proc. 2001 m. jis siekė 6 proc. Geriausiu atveju ši dalis galėtų būti 10 proc., blogiausiu — 8 proc. Tai rodo, kad nepakanka priemonių pakankamai sparčiai nukreipti energetikos plėtrą tinkama linkme. Komisijos komunikate (5) pateiktas panašus vertinimas.

2.3

2000 m. žaliojoje knygoje „Europos energijos tiekimo saugumo strategija“ (6) Komisija išreiškė didelį norą sumažinti Europos energijos išteklių importą ir padidinti apsirūpinimą vidaus energijos ištekliais. Apsirūpinimas vidaus energijos ištekliais šiuo metu yra šiek tiek didesnis negu 50 proc., o tai strateginiu požiūriu yra per mažai.

2.4

Direktyvoje 2001/77/EB (7) dėl elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, teigiama, kad iki 2010 m. elektros energijos gamyba, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius, turėtų siekti 22 proc. Įvertinus įgyvendinamas priemones ir rezultatus matyti, kad iki nustatytos datos bus pasiekta tik 18–19 proc. Aiškiai padidėjo iš biomasės gaunamos elektros energijos gamyba. Tačiau šie skaičiai įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi.

2.5

Direktyvoje 2003/30/EB (8) numatyta, kad iki 2010 m. biokuro dalis turėtų sudaryti 5,75 proc. viso sunaudojamo kuro. Iki 2005 m. tarpinis tikslas buvo 2 proc., tačiau įvykdyta tik 1,4 proc.

2.6

Direktyva dėl energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių (2003/96/EB (9)) numato, kad valstybės narės medienos kuro gali neapmokestinti arba taikyti mažesnius mokesčius. Tai leidžia visiškai arba iš dalies atsisakyti mokesčių visoms biokuro rūšims, o visi įstatymų numatyti minimalūs mokesčiai gali būti dar labiau sumažinti. Leidimas netaikyti mokesčio gali būti suteikiamas daugiausia šešerius metus iš eilės. Atleidimas nuo mokesčio negali būti taikomas po 2012 m. gruodžio 31 d., o atleidimas, suteiktas vadovaujantis minėta direktyva, galioja iki 2018 m.

2.7

Europos Sąjungos direktyva dėl emisijos leidimų sistemos (2003/87/EB (10)) buvo priimta 2003 m. rudenį. Vadinamojoje pereinamojoje direktyvoje (2004/101/EB (11)), kuri buvo priimta 2004 m. rugsėjo mėn., numatytos galimybės prekiauti emisijų leidimais vykdant projektus už Europos Sąjungos ribų (ŠPM — Švarios plėtros mechanizmas) arba tarp pramoninių valstybių (BĮ — bendras įgyvendinimas).

2.8

2005 m. gruodžio mėn. Komisija parengė Biomasės naudojimo veiksmų planą  (12), kuriuo siekiama spartinti ir didinti valstybėse narėse biokuro naudojimą.

2.9

Didžioji dalis energijos gamybai suvartojamos biomasės naudojama šilumos gamybai. Turėtų būti parengta direktyva dėl biomasės naudojimo šilumos gamybai.

2.10

Geriausias būdas siekti energijos efektyvumo yra gaminti elektros energiją ir šilumą toje pačioje jėgainėje. Vienalaikė gamyba ypač svarbi centralizuoto šildymo katilinėse ir siekiant naudoti kurui daugiau biomasės. Direktyva 2004/8/EB (13) skirta skatinti bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą.

2.11

Šiuo metu rengiama Europos Sąjungos septintoji bendroji mokslinių tyrimų programa (2007–2013 m.). Europos miškininkystės sektoriaus sukurta „Miškininkystės sektoriaus technologijų platforma“ taip pat numato mokslinių tyrimų programą, pagal kurią bus investuojama į medienos energijos gamybos mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą.

2.12

Konkurencija energetikos rinkoje įvairiose Europos valstybėse vystėsi labai skirtingai. Tai pasakytina ne tik apie gamybą ir paskirstymą, ypač elektros energijos sektoriuje, bet dažnai ir apie prekybą iškastiniu kuru. Konkurencija energetikos sektoriuje nėra pakankama. Mediena, kaip vietinės ir regioninės reikšmės kuras, gali sukurti didesnę rinkos konkurenciją.

2.13

Naujiems, ypač mažiesiems, energetikos sektoriaus operatoriams sunku patekti į elektros energijos tiekimo rinką vienodomis sąlygomis su kitais operatoriais. Šiuo požiūriu padėtis įvairiose valstybėse narėse yra labai skirtinga.

2.14

2005 m. rugsėjo 30 d. Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje nustatytas tikslas iki 2020 m. padidinti atsinaujinančios energijos kiekį iki 20 proc. Rezoliucijoje pripažįstama, kad atsinaujinantys energetikos šaltiniai negali laisvai patekti į rinką. Joje tvirtinama, kad turėtų būti panaikintos atsinaujinančios energijos augimui trukdančios administracinės priemonės. Siūloma į energijos savikainą įskaičiuoti iškastinio kuro poveikio aplinkai kainą, palaipsniui šalinti kenksmingoms įprastoms energijos formoms teikiamą paramą ir netaikyti mokesčių, trukdančių naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.

2.15

Piliečių organizacijos Europoje imasi veiklos dėl atsinaujinančios energijos, reikalaudamos ženklinti elektrą pagal jos poveikį aplinkai. Mediena, priklausanti atsinaujinantiems gamtos ištekliams, atitinka tvariai energijos gamybai keliamus reikalavimus. Energijos iš medienos gamyba tobulina tvarios miškininkystės pagrindą. Tvarumo požiūriu svarbu, kad miško nebūtų iškertama daugiau, negu jo išauginama. Tvari miškininkystė remiasi ir yra reglamentuojama Ministrų konferencijos dėl miškų apsaugos Europoje (MCPFE) sprendimų dėl tvarios miškotvarkos Europoje. Miškotvarkos tvarumą taip pat apsaugo miškų sertifikavimo sistemos. Pagal Lisabonoje miškininkystės ministrų priimtus tvarios miškotvarkos reikalavimus, išgaunant biomasę miško teritorijose energijos gamybos tikslais turi būti saugomi dirvožemio anglies ištekliai ir jų ciklai. Todėl reikia saugoti dirvožemį, užtikrinant evoliuciją, maistingųjų medžiagų tiekimą ir fizines bei chemines sąlygas. Šiame etape būtina sutelkti pastangas didinant medienos naudojimą, jo neribojant. Tuo pat metu turi būti ieškoma geriausių medienos energijos gamybos būdų. Daug ES šalių turi geras medienos energijos ženklinimo sistemas, kurios garantuoja energijos gamybos kontrolę, o vartotojams — informaciją apie aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi.

2.16

2004 m. 10 naujų valstybių tapus ES narėmis, miško ištekliai Europoje padidėjo maždaug 30 proc. Šiuo metu ES miškai ir miškų plotai sudaro 140 milijonų hektarų; dar 22 milijonai hektarų jų yra narystės siekiančiose šalyse. Visų ES valstybių narių komerciniais tikslais naudojamo miško plotai (t.y. medienos turintys miškai — miškų plotai, kuriems taikomi įstatymų, ekonominiai ir aplinkosaugos reikalavimų apribojimai neturi didelės reikšmės medienos produkcijai) sudaro 117 milijonų hektarų ir dar 19 milijonų hektarų yra narystės siekiančiose šalyse. Grynas metinis medynų tūrio prieaugis (iš bendrojo prieaugio atėmus natūraliai prarastus medžius) ES sudaro 560 milijonų m3. 2002 m. buvo iškirsta 350 milijonų m3, iš jų 41 mln m3 sudarė tradiciniai kirtimai malkoms. Apvaliosios medienos grynas importas į ES sudaro apie 25 milijonų m3. Pramonei ir namų ūkiui bendrai sunaudojama 62 proc. metinio prieaugio, iš jų daugiau 7 proc. kaip sudaro namuose naudojama mediena. Maždaug 10 proc. viso prieaugio yra saugomuose miškuose arba kitokiuose komerciniams tikslams nenaudojamuose plotuose.

2.16.1

Tai reiškia, kad 30 proc. šio prieaugio nėra sunaudojama, todėl galima teigti, kad miško ištekliai ES šiuo metu atsinaujina taip pat sparčiai kaip ir per pastaruosius 50 metų. Dalį šios nenaudojamos medienos (170 milijonų m3) sudaro žemos kokybės mediena, kuri tinka tik kurui. Iš šio kiekio 30 milijonų m3 gali būti naudojama kaip medienos kuras, ne tik kaip žaliava. Kiekvienais metais miškuose lieka 173 milijonai m3 medienos ruošos ir kertamo miško atliekų, tinkamų kurui. Atsižvelgiant į techninius, ekonominius ir ekologinius apribojimus, manoma, kad iš jų 70 milijonų m3, kurias sudaro kertamo miško atliekos ir kelmai, galima būtų panaudoti.

2.16.2

Šalutiniai miško pramonės produktai (juodasis šarmas, žievė, pjuvenos, kt.) ir regeneruota mediena yra dideli ištekliai ir jau yra veiksmingai naudojami daugelyje šalių, visų pirma atsižvelgiant į integruotą miškininkystės pramonę. Šalutinių produktų ir regeneruotos medienos naudojimas kurui gali sudaryti iki 30-50 proc. apvaliosios medienos sunaudojimo (tai sudaro 100–167 milijonų m3 apvaliosios medienos).

2.16.3

Tai reiškia, kad tvarų ES medienos kuro potencialą sudaro 267 milijonų m3; dalis į šį skaičių įeinančių šalutinių produktų jau yra naudojama. Medienos kiekis atitinka 50 Mtoe energijos. ES miškai turi ne mažiau kaip 100 milijonų m3 medienos kuro nepanaudotą potencialą. Šalutinių produktų kiekis didėja, taip pat didėja apvaliosios medienos naudojimas miškų pramonėje. Nedideli medienos kuro kiekiai gali būti gauti tvarkant kultūrinį kraštovaizdį. FAO ir JT EEK (Maisto ir žemės ūkio organizacijos ir Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos) medienos komitetas šiuo metu rengia 10 šalių skirtas medienos kuro kontrolės priemones ir priemones duomenų rinkimo sistemai patikrinti.

2.16.4

2001 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarė tik 101,3 Mtoe visos Europos (ES 25) suvartotos 1,668 Mtoeenergijos. Daugelyje valstybių (išskyrus keturias) didžiausią atsinaujinančios energijos dalį sudaro biomasė. Vienuolikoje valstybių ši dalis sudarė daugiau negu 75 proc. Ši proporcija ypač didelė naujosiose valstybėse narėse, išskyrus Maltą ir Kiprą.

3.1

Pagrindinės netiesioginės iškastinio kuro energijos išlaidos susijusios su klimato kaita. Anglies dioksidas yra pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Kai kurios šalys bando šią problemą spręsti taikydamos CO2 emisijos mokesčius. Siera, azoto oksidas ir sveikatai žalingų dalelių emisijos taip pat susijusios su išorės išlaidomis. Medienos kuras anglies dioksido dujų išskyrimo požiūriu yra neutralus, t. y. jis nedidina bendrųjų emisijų į atmosferą. Medienoje yra mažai sieros ir azoto palyginti su kitomis kuro rūšimis, ir pagrindinė sveikatai žalingų dalelių emisija paprastai būna nedidelė.

3.2

Šiandienos planetos gerovė beveik be išimties priklauso nuo neatsinaujinančių gamtos išteklių. Tai ypač pasakytina apie energijos gamybą ir vartojimą, daugiausiai naudojant iškastinį kurą: lignitą, anglis, naftą, naftinguosius skalūnus ir gamtines dujas.

3.3

Pasaulyje didžiausias šiltnamio dujų emisijų kiekis (59 %) išskiriamas energijos gamyboje. Energijos gamybos pagrindinę emisijų dalį sudaro anglies dioksidas, kurio koncentracija ore didėja daugelį dešimtmečių.

3.4

Naudojant iškastinį kurą, į aplinką patenka ir kitų jai žalingų medžiagų: sieros dioksido, azoto oksidų ir įvairaus dydžio kietųjų dalelių. Naudojant medieną kaip pakaitalą, šias emisijas galima sumažinti. Energijos gamybai naudojamas medienos kuras gali pakeisti iškastinį kurą, kurio poveikis aplinkai yra gerokai didesnis.

3.5

Įvairių medžio produktų naudojimas yra veiksmingas būdas mažinti CO2 emisiją dar ir todėl, kad medienos kuro paruošimui, palyginti su kitomis kuro rūšimis, reikia daug mažesnių energijos sąnaudų. Mediena kaip medžiaga gali būti naudojama siekiant pakeisti neatsinaujinančius gamtos išteklius. Dėl prekybos emisijų leidimais didėja medienos produktų, palyginti su energijai imliais produktais kaip plienas ir betonas, konkurencingumas.

3.6

Vietoje iškastinio kuro naudojant atsinaujinančią energiją mažėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija. Mažėjimas priklauso nuo to, kokį kurą ir kokius gamybos metodus šiuo atveju pakeičia atsinaujinanti energija. Įvairios iškastinio kuro rūšys turi skirtingus CO2 emisijos koeficientus. Siekiant mažinti emisijas, ypač svarbu pasirinkti tokius energijos gamybos būdus, kuriuos naudojant energijos vieneto kaina būtų nedidelė.

3.7

Gaminti elektros energiją naudojant iškastinį kurą aplinkos apsaugos požiūriu yra netinkamas sprendimas. Daugelyje pramonės procesų numatyti šilumos, garo ir elektros energijos gamybos reikalavimai, todėl yra ypač tikslinga elektros energiją gaminti naudojant pramoninį procesą.

3.8

Pramonės įmonėse, kur mediena yra apdorojama mechaniškai ir chemiškai, mediena pirmiausia naudojama medžio ir popieriaus gaminių gamybai. Šio proceso metu gaunami įvairūs šalutiniai produktai, kurie kaip kuras labai tinka energijos gamybai. Šiuolaikinės cheminės ir pjautinės medienos pramonės šakos yra pagrindinės energijos išteklių gamintojos, t. y. jos gali pagaminti daugiau energijos, negu pačios suvartoja. Šalutiniai produktai, kurie savaime nėra reikalingi energijos gamybai, gali būti parduodami biomasės kuro rinkoje.

3.9

Pagrindinės celiuliozės gamyklų atliekos yra lignino prisodrintas juodasis šarmas, kuris gali būti naudojamas elektros ir šilumos gamybai. Juodasis šarmas ateityje taip pat gali būti naudojamas kaip žaliava transporto priemonių kuro gamybai. Tam būtini tolesni moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra. Iš celiuliozės lignino gaunamas etanolis, dujos ir sintetinio dyzelino gamyba yra kiti galimi energijos šaltiniai.

3.10

Naujos valstybės narės turi nemažą Europos Sąjungos miškininkystės pramonės plėtros ir energijos gamybai ir medienos produktams naudojamos miško žaliavos potencialą.

3.11

Biomasės kuro rinka paprastai yra vietinės arba regioninės reikšmės, kadangi tai susiję, pavyzdžiui, su transporto išlaidomis. Tačiau baldų arba pjautinės medienos pramonės šalutinių produktų perdirbimas į granules, pirolizės būdu gautą bionaftą ar briketus, sudarytų sąlygas atverti naujas platesnes rinkas. Taigi turėtų būti skatinamas ir užtikrinamas paskirstymo tinklų veikimas, kad vartotojais taptų ir visuomenė. Atsiradus naujai CEN klasifikacijai, palengvėjo paskirstymas ir prekyba.

3.12

Didelių problemų kelia miškų gaisrai, ypač Viduržemio jūros valstybėse — Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Graikijoje. Šiaurės Europos šalyse šis pavojus yra mažesnis. Tvarkant tokius plotus ir renkant medžiagas, didinančias miško gaisrų pavojų ir galimą žalą, galima sumažinti ekonominius nuostolius. Yra daugybė gaisrų priežasčių, tačiau trys iš jų yra pagrindinės: miškų būklė — norint sumažinti gaisrų pavojų, reikėtų šalinti miško valymo liekanas; žmonių elgesys ir priežiūros bei gesinimo sistemų nebuvimas. Miško gaisrai yra stichinės nelaimės ir turi būti imamasi visų prevencinių priemonių, kad jų nebūtų nei valstybėse narėse, nei visoje ES.

4.1

2005 m. energetikos rinka patyrė smarkų smūgį pakilus naftos kainoms ir trūkstant naftos produktų gamybos pajėgumų. Kartu pakilo ir elektros kaina. Viena iš priežasčių buvo prekyba emisijų leidimais, kurios bendrų padarinių iki šiol neįmanoma nustatyti. Be to, ne itin daug buvo panaikinta elektros energijos prekybos rinką reglamentuojančių nuostatų.

4.2

Tarptautinis politinis klimatas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis didėjantį atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Europos Sąjunga, laikydamasi Kioto protokolo (įsigaliojo 2005 m. vasario 18 d.), įsipareigojo sumažinti CO2 emisiją 8 proc., palyginti su 1992 m. rodikliais. Tai susiję su visomis valstybėmis narėmis ir jų galimybėmis sumažinti emisijas savo šalyse. ES prekybos emisijų leidimais sistema yra viena Europos Sąjungos klimato strategijos sudedamųjų dalių ir tik iš dalies yra susijusi su Kioto protokolu.

4.3

Prekyba emisijų leidimais Europos Sąjungoje prasidėjo 2005 m. sausio 1 d. Pradinis etapas apima 2005–2007 m. ir taikomas tik CO2. Pasiskirstymas ES viduje priklausys nuo visų ES 15 valstybių sėkmės mažinti emisijas; nepasiekus numatyto tikslo, kiekviena iš ES 15 valstybių narių turės užtikrinti, kad emisija bus sumažinta 8 proc. Kai kurios valstybės narės 2008–2012 m. kelia dar aukštesnius reikalavimus. Tarptautinė padėtis po 2012 m. lieka neaiški. Atskiros ES valstybės narės yra paskelbusios skirtingus Europos Sąjungos apskritai ir savo šalių uždavinius.

4.4

Europos Sąjunga neturi bendros miškininkystės politikos, o valstybės narės vykdo savo nacionalines miškininkystės programas ir politiką. 1998 m. ES Ministrų Taryba patvirtino ES miškininkystės strategiją Ji yra paremta subsidiarumo principu, kuriuo vadovaujantis miškininkystės politika iš esmės yra palikta valstybių narių kompetencijai. 2005 m. kovo mėn. buvo priimtas Komisijos komunikatas dėl miškininkystės strategijos įgyvendinimo (14), kuriame pabrėžiama, kad energijos gamybos, kuriai naudojamas medienos kuras, priemonės teikia pridėtinę vertę Europos Sąjungos tvarios plėtros politikai. 2005 m. spalio mėn. EESRK paskelbė nuomonę (15), pritariančią Komisijos komunikatui. Šiuo metu Komisija rengia tvarios miškininkystės Europoje veiksmų planą, kuris turi būti užbaigtas 2006 m.

4.5

Nuo 1998 m. Europos Sąjungos miško plotai padidėjo 20 proc., o privačių miškų savininkų skaičius išaugo nuo 12 iki 16 milijonų. Daugumoje naujųjų valstybių narių pagrindinis miškų savininkas tebėra valstybė. Labai svarbu yra plėsti privačios miškininkystės pajėgumus naujosiose ir būsimosiose valstybėse narėse. Daugelyje šalių medienos rinkos menkai išvystytos. Su mišku susijusios ekonominės veiklos rūšys šiose šalyse tik pradedamos vystyti, bet miškininkystės tobulinimo perspektyvos yra geros, jeigu šios šalys suformuos veiksmingą ir dalykišką miškininkystės politiką. Be to, turi būti dedamos pastangos skatinti domėjimąsi medienos energijos gamyba. Medienos energijos gamybai reikia sutelkti viso miškininkystės sektoriaus pastangas, ypač pradedant gamybos grandinę.

4.6

Europos Sąjungoje yra daug mažų miško valdų. Reikėtų priemonių, kurios skatintų mažų miško valdų savininkus burtis į organizacijas ir bendradarbiauti plėtojant miškininkystę ir veiksmingą medienos energijos gamybą. ES galėtų prisidėti padėdama miškininkystės sektoriaus organizacijoms didinti įgūdžius ir gebėjimus.

4.7

Konkuruojančių energijos rūšių vystymas dažnai vyksta sąlygomis, kai nėra konkurencijos, ir yra sudėtinga sukurti tinkamai veikiančią vietos ir regioninę medienos kuro rinką.

4.8

Kuro rinka yra pasaulinė ir milžiniški elektros kiekiai perduodami kertant šalių sienas. Tačiau nepaisant to, Europai nepakanka ir negali pakakti tik jos pačios pagaminamos energijos. Siekiant pagerinti Europos Sąjungos energijos tiekimą, daugiau dėmesio reikėtų skirti tikslams didinti ES gaminamos energijos dalį ir mažinti priklausomybę nuo importo.

5.1

Medienai tenka didelis vaidmuo apsirūpinant energija tose šalyse, kuriose yra dideli miškų plotai. Kadangi pramonėje naudojama tik šiek tiek daugiau negu 50 proc. miško išteklių, reikės pastangų siekiant nepanaudotus miško išteklius ir šalutinius medienos ruošos produktus taikyti energijos gamyboje. Tvarios plėtros požiūriu, atsinaujinančios energijos gamyba naudojant medienos kurą visada yra labiau pageidautina nei jos gamyba naudojant iškastinę žaliavą. Taip pat tai palaiko gerą tvarios miškotvarkos praktiką, ypač regeneruojant miškus ir retinant jaunus medynus.

5.2

Medis jau savaime yra atsinaujinanti žaliava, o medienos produktai kaupia anglį. Medienos produktų perdirbimas tebeauga.

5.3

Perdirbimo ciklo pabaigoje medienos produktai gali būti naudojami energijai gaminti. Kaip žaliava energijos gamybai gali būti naudojami ir visi miškininkystės ir medienos pramonės gamybos šalutiniai produktai. Taigi miškininkystės pramonė ir energijos gamyba yra sudėtingas, aplinką tausojantis derinys.

5.4

Mediena kaip kuras gali būti naudojama gaminti energiją individualiems ir daugiabučiams namams, centralizuotam šildymui ir pramonėje. Elektros energija veiksmingiausiai gali būti gaminama, susiejant ją su centralizuotu arba pramoniniu šildymu ir garo gamyba („bendras šilumos ir elektros energijos gamybos technologinis ciklas“ (angl. CHP — combined heat and power).

5.5

Mokesčio už anglies dioksido emisiją įvedimas būtų gera priemonė iš medienos gaunamos energijos konkurencingumui energetikos rinkoje skatinti. Be to, medienos naudojimas energijai gaminti galėtų būti skatinamas teikiant paramą kuro gamybai, pavyzdžiui, remiant miškų savininkus atsižvelgiant į susijusias su projektais medienos ruošos išlaidas, kurios negali konkuruoti su žaliavos tiekimo pramonei išlaidomis. Tačiau dėl šio mokesčio neturėtų mažėti miško išteklių, nes būtų susilpninamas miškų vaidmuo mažinant anglies dioksido kiekį. Miškų savininkams taip pat turėtų būti taikomos mokesčių lengvatos už atsargų didinimą ir su tuo susijusį anglies dioksido absorbavimą.

5.6

Priemonės, kurios skatina medienos kuro naudojimą, taip pat didina paklausą įvairioms medienos žaliavoms, kurios gali būti perdirbamos į statybos pramonei skirtas medienos plokštes. Šilumos gamyba vyksta tose vietose, kur yra energijos poreikis, todėl miškininkystės pramonė, medieną apdirbanti mechaniškai, kuri taip pat gali naudoti regeneruotą medieną, turėtų būti vystoma kartu su energijos gamyba.

5.7

Miškininkystės pramonė turi tokį pranašumą, kad gamyklose jau yra logistikos išteklių, kurie gali būti naudojami medienos kurui įsigyti ir naudoti.

5.8

Energijos, gaunamos naudojant medieną, konkurencingumą galima didinti mažinant mokesčius, pvz., pridėtinės vertės mokestį medienos granulių gamybai arba prekybai malkomis arba elektros energijos, naudojant medienos kurą, gamybai.

5.9

Siekiant didinti medienos suvartojimą elektros energijos gamyboje, elektros gamintojams galėtų būti mokamos konkurencinės kainos. Gamykloms, kurios planuoja kurui naudoti medieną, turi būti suteikta galimybė įvertinti atsinaujinančios medienos kuro išteklius ir investicijų į tokį elektros gaminimo būdą pelningumą.

5.10

Siekiant skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą elektros energijos rinkoje, kai kurios valstybės narės vykdo paramos programas, taikydamos kvotas ir tvirtą fiksuotą kainą už atsinaujinančią elektros energiją. Daugelyje šalių šios programos yra labai svarbios skatinant naudoti medienos kurą. Teigiamas postūmis turėtų būti atsinaujinančios energijos ekologinis ženklinimas, ypač elektros energijos, kuri yra pagaminta vartojant medienos kurą.

5.11

Pradiniame etape investicinė pagalba turėtų būti teikiama medienos kurą naudojančioms katilinėms ir mechanizmams bei kitoms gamybos technologijoms, nes tokioms katilinėms įrengti reikia didelių lėšų.

5.12

Pagalba taip pat turi būti teikiama moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai. Tai ypač svarbu miškotvarkai, technologijoms, energijos gamybai ir medienos kuro naudojimui. Turi būti parengti miškotvarkos veiksmų planai ir prognozės, užtikrinančios bendrą miškų tvarumą, atsižvelgiant į jų reikšmę biologinei įvairovei. Moksliniai tyrimai būtini ir celiuliozės pramonei, šalutinius produktus perdirbant į skystąjį kurą, kuris naudojamas transporto priemonėse.

5.13

Naudoti medieną kurui gali būti skatinama griežčiau ribojant leistinas emisijas, pvz., sieros emisiją. Panašiai medienos naudojimas kurui gali būti skatinamas apmokestinant kitų kuro rūšių emisijas, pelenus ar kitokias gamybos atliekas.

5.14

Medienos kuro ir ypač malkų rinka yra vietinė, tačiau didesnis medienos naudojimas energijai gaminti Europos Sąjungoje sukurtų daugiau darbo vietų mašinų ir įrenginių rinkoje, kadangi mechanizuoto medienos surinkimo iš miško įrenginiai visose šalyse yra labai panašūs. Specialios mašinos ir įrenginiai yra reikalingi granulių, briketų ir kitokio medienos kuro gamybai. Energijos gamybai reikia daugybės katilų ir kitų brangių įrenginių, kurių gamyba turi didelį augimo potencialą. Pradėjus naudoti daugiau medienos energijos, padaugės galimybių eksportuoti technologijas į kitas pasaulio šalis.

5.15

Išsamios informavimo kampanijos gali padėti perduoti technologijas ir skleisti žinias ES valstybėse narėse. Šią veiklą turi vykdyti įvairios nepriklausomos organizacijos. Informavimo kampanijos gali būti iš dalies ar visiškai finansuojamos iš viešųjų lėšų.

5.16

Optimalaus ekonominių priemonių naudojimo galima siekti priimant sprendimus valstybėse narėse, tačiau Europos Sąjunga turi imtis koordinatoriaus vaidmens.

6.1

Mediena yra svarbus atsinaujinantis gamtos išteklius, kurį reikia panaudoti skatinant kaimo plėtrą ir kuriant darbo vietas. Tiesioginis poveikis užimtumui tradiciniais vertinimais sudaro 1 000, o galutiniu vertinimu — 1 500–2 000 asmens darbo metų/1 milijonui m3  (16). Šie skaičiai nesusiję su namų ūkiuose naudojama mediena.

6.2

Vietoj importuoto kuro naudojant medienos kurą, dalį kuro išlaidų, kurias sudaro užsienio kapitalas, pakeičia vietos darbas ir kitos vietos ir regioninės iniciatyvos. Bendras poveikis priklausys nuo to, kiek vietoje ar regione pagaminto kuro galės būti naudojama vietoj importuojamo kuro.

6.3

Keičiant importuojamą kurą mediena, kaimo gyventojai, be viso kito, yra aprūpinami darbo vietomis. Įmonės yra nedidelės ir gali plėstis tik tobulinant įgūdžius ir didinant investicinę paramą. Medienos ruošos įmonių kūrimas ir verslo modeliai turi lemiamą reikšmę didinant medienos vartojimą ir energijos gamybą, naudojant medienos kurą.

6.4

Malkos iki šiol kaimo vietovių namų ūkiuose dažnai naudojamos naujosiose valstybėse narėse, kurios turi didžiulius miškų išteklius ir jų panaudojimas pramonės tikslams yra labai nedidelis. Iš medienos gaunamos energijos naudojimas būtų naudingas nedidelėms lentpjūvėms, kuriose būna šalutinių produktų.

6.5

Siekiant įtraukti milijonus mažųjų Europos miškų savininkų į medienos energijos rinką, turi būti skatinamas į rinką orientuotas bendradarbiavimas, pvz., per asociacijas ir bendras įmones. Šis būdas panaudoti nepanaudotus miško išteklius yra laikomas ypač perspektyviu. Taip pat būtų ypač naudingas pradinių medienos gamybos grandžių operatorių bendradarbiavimas. Daugelio naujųjų valstybių narių ir šalių kandidačių miškų savininkų organizacijos yra dar gana silpnos. Daugelyje senųjų valstybių narių miškų savininkų ir jų organizacijų veikla įrodė, kad tai yra pats veiksmingiausias miškų savininkų mokymo ir motyvavimo didinti atsinaujinančios energijos gamybą naudojant medienos kurą būdas. Efektyvus bendradarbiavimas gali labai sumažinti išlaidas įsigyjant medienos žaliavą.

6.6

Esant dideliam medienos kuro poreikiui ir gamybai, daug naujų darbo vietų gali būti sukurta mašinų ir staklių gamybos pramonėje.