This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document C2006/108/17
Case C-131/06 P: Appeal brought on 27 February 2006 by Castellblanch, SA against the judgment of the Court of First Instance delivered on 8 December 2005 in Case T-29/04: Castellblanch, SA v Office of Harmonisation in the Internal Market (Trade Marks and Designs) (OHIM), Champagne Louis Roederer, SA
Byla C-131/06 P 2006 m. vasario 27 d. Castellblanch, SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2005 m. gruodžio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje T-29/04 Castellblanch, SA prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), Champagne Louis Roederer, SA
Byla C-131/06 P 2006 m. vasario 27 d. Castellblanch, SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2005 m. gruodžio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje T-29/04 Castellblanch, SA prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), Champagne Louis Roederer, SA
OL C 108, 2006 5 6, p. 10–10
(ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
|
6.5.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 108/10 |
2006 m. vasario 27 d.Castellblanch, SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2005 m. gruodžio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje T-29/04 Castellblanch, SA prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), Champagne Louis Roederer, SA
(Byla C-131/06 P)
(2006/C 108/17)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: Castellblanch, SA, atstovaujama advokatų F. de Visscher, E. Cornu, E. De Gryse ir D. Moreau
Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), Champagne Louis Roederer, SA
Ieškovės reikalavimai
|
— |
Panaikinti 2005 m. gruodžio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-29/04 Castellblanch, SA prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) tiek, kiek jame nuspręsta, kad 2003 m. lapkričio 17 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos sprendimas (byla R 37/2000-2) nepažeidė 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir priimti tokį galutinį sprendimą byloje: |
|
— |
panaikinti 2003 m. lapkričio 17 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 37/2000-2) tiek, kiek juo buvo atmesta Castellblanch SA apeliacija ir patenkintas protestas Nr. B 15703 atmetus prekės ženklo įregistravimo paraišką Nr. 55962 dėl visų ginčijamų prekių; |
|
— |
priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia Bendrijos teisę, nes Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į du naujus dokumentus, kurie pirmą kartą buvo pateikti tik per procesą Pirmosios instancijos teisme ir kuriuos Pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti nepriimtinais.
Apeliantė neginčija Pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl pirmo jos ieškinyje dėl panaikinimo nurodyto pagrindo, dėl kurio Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ankstesnio prekės ženklo savininkas pateikė pakankamai įrodymų, kad ankstesnis prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas atitinkamoje teritorijoje. Tačiau apeliantė priekaištauja, kad Pirmosios instancijos teismas lygindamas žymenis neatsižvelgė į ankstesnio prekių ženklo naudojimo pobūdį ir visų pirma to naudojimo įtaką šio ženklo skiriamajam požymiui.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje kalbama apie prekių palyginimą ir supainiojimo galimybę, pažeidžia keletą Bendrijos teisės nuostatų, nes, apeliantės teigimu, įrodymai dėl ankstesnio prekės ženklo naudojimo buvo pateikti tik dėl „Champagne“, bet ne kitų prekių, kurioms buvo užregistruotas prekių ženklas. Taip pat sprendime lygindamas „Cava“ ir „Champagne“, kad nustatytų supainiojimo galimybę, apeliantės teigimu, Pirmosios instancijos teismas pateikia prieštaringus argumentus, nes, viena vertus, Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad vartotojai paprastai labai domisi vynų kilme, o, kita vertus, kad „Champagne“ ir „Cava“ yra panašūs. Todėl Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šią bylą klaidingai įvertino supainiojimo galimybę.
Vertindamas supainiojimo galimybę Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ankstesnio prekių ženklo vartojimo pobūdžio įtakos; jis taip pat teisingai neįvertino asociacijas keliančių ir nekeliančių apeliantės prekių ženklo elementų lyginamojo svorio, kai sprendė dviejų prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo klausimą. Todėl Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šią bylą klaidingai įvertino supainiojimo galimybę.
(1) OL L 11, p. 1-36