7.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 55/45

(1)

2006 m. vasario 14 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Slovėnijos konvergencijos programą, kuri apima laikotarpį nuo 2005 iki 2008 m.

(2)

Po pereinamojo laikotarpio ekonominio nuosmukio dešimtojo dešimtmečio pradžioje Slovėnijos ekonomika visiškai atsigavo ir buvo pasiektas išskirtinis BVP augimas, kurio vidurkis — beveik 4 % per pastarąjį dešimtmetį. Iki 2005 m. pabaigos infliacijos našta buvo pažabota ir vartotojų kainų augimas pasiekė ES vidurkį. Valdžios sektoriaus balansas susvyravo 1997 m. ir nuo to laiko išliko neigiamas; 2000–2004 m. deficito vidurkis — 3 % BVP, remiantis ESA95.

(3)

2005 m. kovo 8 d. nuomonėje dėl ankstesnės atnaujintos konvergencijos programos, apimančios 2004 — 2007 m. laikotarpį, Taryba pasiūlė Slovėnijai i) išnaudoti visas galimybes spartinti valdžios sektoriaus deficito mažinimą ir ii) imtis tolesnių priemonių, siekiant pagerinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą, įskaitant pensijų ir sveikatos apsaugos sistemų reformas.

(4)

Biudžeto įgyvendinimo 2005 m. klausimu, remiantis Komisijos tarnybų 2005 m. rudens prognoze valdžios sektoriaus deficitas 2005 m. turėtų sudaryti 1,7 % BVP, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje numatytu 2,1 % BVP deficitu. Preliminarus rezultatas yra geresnis nei tikėtasi dėl geresnio pajamų surinkimo ir dėl 0,5 % BVP grynųjų valdžios sektoriaus išlaidų sumažėjimo.

(5)

Atnaujintoje programoje iš esmės remiamasi naujajame elgesio kodekse nustatytu stabilumo ir konvergencijos programų struktūros modeliu ir duomenų pateikimo reikalavimais (2).

(6)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiama programa, numatoma, kad po 2005 m. realusis BVP nuolat augs apytiksliai 4 %. Remiantis šiuo metu turima informacija, scenarijuje atsižvelgta į tikėtino augimo prielaidas. Tikėtina, kad ciklo sąlygos palaipsniui gerės; numatoma, kad neigiamas gamybos apimties atotrūkis, kuris pagal skaičiavimus 2005 m. buvo 1 % BVP, sumažės iki laikotarpio pabaigos. Programoje pateikti infliacijos projekcijos, regis, yra realistiškai. Programoje pateiktas išsamus socialinių ir ekonominių reformų katalogas, skirtas Slovėnijos pramonės konkurencingumui stiprinti, kurių būdai ir įgyvendinimas bus nustatomi per 2006 m. Tačiau projekcijos yra nuosekliai pagrįstos prielaida, kad politikos kursas nesikeis.

(7)

Pagal atnaujintą programą ketinama sukurti sąlygas, kurios leistų sėkmingai integruotis į EPS ir tuo pat metu pasiekti ES pajamų lygio vidurkį. Biudžeto strategijos tikslas — išlaikyti valdžios sektoriaus deficitą gerokai žemiau 3 % BVP ribos ir iki 2008 m. pasiekti biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslą (VTT), kaip numatyta Stabilumo ir augimo pakte. Programoje numatomos mokesčių reformos priemonės, kurių tikslas — 1,8 % sumažinti jų dalį pajamose, kaip procentą nuo BVP, ir priemonės išlaidų atžvilgiu, siekiant sumažinti išlaidų santykį 2,5 % BVP. Pagal programą konsolidavimas numatomas laikotarpio pabaigoje. Programos laikotarpio pradžioje planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas svyruos ties 1,7 % BVP riba ir po to lėtai mažės iki 1,4 % 2007 m. ir toliau iki 1,0 % BVP 2008 m. Palyginti su ankstesne programa, šiame atnaujintame variante vieneriais metais nukeliamas tikslas pasiekti 1 % BVP deficitą, modifikuojant fiskalinės politikos kryptį, tačiau iš esmės nekeičiant makroekonominio scenarijaus.

(8)

(9)

Biudžeto projekcijų rizika programoje atrodo iš esmės subalansuota. Viena vertus, pastaraisiais metais Slovėnijos faktinio biudžeto rodikliai buvo geresni, nei numatytieji, taip pat naudojant veiksmingą biudžeto mechanizmą, skirtą riboti valdžios sektoriaus išlaidas netikėtai sumažėjus pajamoms. Be to, jei struktūrinės reformos bus įgyvendintos laiku, augimo prielaidos gali būti geresnės, nei numatyta. Tačiau įgyvendinant tikslus gali kilti rizika dėl būtinų griežtų politikos įgyvendinimo priemonių siekiant sumažinti valdžios sektoriaus išlaidas ir taip kompensuoti pajamų praradimus dėl mokesčių reformos ir dėl neseniai priimto sprendimo padaryti pensijų indeksavimo pataisas. Visų pirma didelė dalis privalomų išlaidų grindžiama griežta reguliavimo sistema, kuriai restruktūrizuoti, kad ji būtų lankstesnė, vis dar reikia politinio sutarimo.

(10)

Atsižvelgiant į šį rizikos vertinimą, atnaujintame programos variante nustatyta biudžeto būklė, atrodo, užtikrina pakankamai patikimą ribą, neleidžiančią viršyti 3 % BVP deficito ribos esant įprastiems makroekonominiams svyravimams visą programos laikotarpį. Be to, strategija, regis, pakankamai užtikrina, kad, kaip numatyta, 2008 m. būtų pasiektas vidutinės trukmės tikslas. Kadangi struktūrinis deficitas 2005 m. yra arti vidutinės trukmės tikslo, programoje numatytas patikslinimo tempas siekiant vidutinės trukmės programos tikslo yra lėtesnis nei metinis struktūrinio balanso pagerinimo standartas — 0,5 % BVP (ekonomikos pakilimo laikotarpiu turėtų būti didesnis), kaip nurodyta Stabilumo ir augimo pakte. Nuosaikios pataisos 2006 m. būtų leidusios pasiekti biudžetui numatytą vidutinės trukmės tikslą.

(11)

Numatoma, kad bendroji valstybės skola 2005 m. sieks 29,0 % BVP, t. y. bus žymiai mažesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Programoje numatoma, kad per kitus dvejus metus skolos santykis šiek tiek padidės, o 2007 m. šoktels iki 29,8 % BVP taško. Numatoma, kad iki 2008 m. skola sumažės iki 29,4 % BVP.

(12)

Valstybės finansų tvarumo atžvilgiu, atrodo, kad Slovėnijoje esama rimtų pavojų valstybės finansų tvarumui dėl numatomų biudžeto išlaidų senėjančiai visuomenei. (3) Santykinai mažas skolos santykis padės apriboti senėjimo poveikį biudžetui. Tačiau Slovėnijoje valdžios sektoriaus išlaidos vis tiek dar labai didės. Nors 1999 m. pensijų reforma smarkiai sumažino būsimą išlaidų didėjimą, tačiau šį poveikį iš dalies nulėmė pensijų indeksavimo taisyklių pataisos. Programoje numatoma, kad tam tikru metu gali tekti imtis kitų pensijų sistemų pakeitimų, siekiant išvengti būsimo valdžios sektoriaus išlaidų didėjimo ir mažinti ilgalaikio tvarumo riziką. Jei nebus imtasi priemonių, mažinančių su senėjimu susijusių išlaidų keliamą spaudimą, viešųjų finansų ilgalaikis tvarumas susilpnės. Todėl labai svarbu yra atsargiai planuoti ir laiku patvirtinti priemones.

(13)

Numatytos priemonės viešųjų finansų srityje iš esmės atitinka ekonominės politikos bendrąsias gaires, įtrauktas į 2005 — 2008 m. laikotarpio jungtines gaires. Tačiau viešųjų finansų ilgalaikis tvarumas nėra aiškiai suformuluotas kaip politikos prioritetas. Priemonės suformuluotos miglotai, todėl neįmanoma įvertinti ilgalaikį strategijos pagrįstumą.

(14)

2005 m. spalio 28 d. pateiktoje Slovėnijos nacionalinėje reformos programoje, atsižvelgiant į atnaujintą Lisabonos strategiją ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimui skatinti, euro įvedimas 2007 m. įvardinamas kaip svarbiausias prioritetas. Siekiant sukurti sąlygas sėkmingam prisijungimui prie EPS, įskaitant viešųjų finansų kokybės gerinimą, atnaujinta konvergencijos programa glaudžiai susijusi su nacionalinės reformų programos išsamiu priemonių katalogu. Tačiau tam tikros priemonės yra iš esmės neapibrėžtos, todėl nacionalinės reformų programos nustatytų veiksmų poveikis biudžetui nebuvo įtrauktas į konvergencijos programos biudžeto projekcijas.

i)

daryti didesnę pažangą siekiant programos vidutinės trukmės tikslo, ypač įgyvendinant priemones, kuriomis grindžiamas planuojamas išlaidų santykio mažinimas, bei perkeliant patikslinimų veiksmus į laikotarpio pradžią;

ii)

imtis priemonių pagerinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą, ypač pensijų sistemos srityje.