7.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 55/29

(1)

2006 m. vasario 14 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Liuksemburgo stabilumo programą, apimančią 2005 — 2008 m. laikotarpį.

(2)

(3)

2005 m. sausio 18 d. nuomonėje Taryba patvirtino ankstesnėje atnaujintoje stabilumo programoje, apimančioje 2004 — 2007 m., pristatytą biudžeto strategiją.

(4)

Biudžeto vykdymo klausimu 2005 m. Komisijos tarnybų 2005 m. rudens prognozėje dabar numatytas -2,3 % BVP valdžios sektoriaus deficitas, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje stabilumo programoje nustatytu -1,0 % BVP tikslu. Maždaug pusė stebimo pablogėjimo priežasčių atsirado dėl statistinės peržiūros, Liuksemburgo valdžios institucijoms įgyvendinus Eurostato sprendimą dėl viešojo ir privataus sektoriaus partnerysčių finansuojamų projektų statistinio įvertinimo. Valdžios sektoriaus pajamos, pagal ankstesnę atnaujintą programą turėjusios išaugti 1,2 procentinio punkto BVP, faktiškai padidėjo tik 0,2 procentinio punkto BVP, iš dalies dėl didelio nenumatyto PVM grąžinimo, o valdžios sektoriaus išlaidos padidėjo 1,4 procentinio punkto BVP (iš kurių 0,8 procentinio punkto sudaro valstybės investicijos) vietoj numatytų 0,8 procentinio punkto BVP.

(5)

Programoje iš esmės remiamasi naujajame elgesio kodekse nustatytu stabilumo ir konvergencijos programų struktūros modeliu ir duomenų pateikimo reikalavimais (2).

(6)

Remiantis programos makroekonominiu scenarijumi, realusis BVP turėtų augti sparčiau: nuo numatytų 4,0 % 2005 m. iki 4,4 % 2006 m. ir 4,9 % 2007 m. ir 2008 m. Remiantis šiuo metu turima informacija, scenarijus remiasi iš esmės patikimomis augimo prielaidomis — praėjusiais metais jos buvo vertinamos kaip palankios. Programoje pateiktos infliacijos projekcijos taip pat atrodo realistiškos, atsižvelgiant į tai, kad SVKI Liuksemburge yra labai „jautrus“ naftos kainų pokyčiams.

(7)

Programoje siekiama beveik subalansuoto valdžios sektoriaus deficito programos laikotarpio pabaigoje ir todėl siekiamas -0,8 % BVP vidutinės trukmės tikslas tais pačiais metais. Pirminio balanso pokytis per laikotarpį ir jo dydis yra panašus į viso balanso — pagerėjantis nuo -2,1 % BVP pirminio deficito 2005 m. iki 0,1 % pirminio pertekliaus laikotarpio pabaigoje. Deficito mažinimas yra pagrįstas išlaidomis, kadangi numatyta, kad visos valstybės išlaidos programos laikotarpiu sumažės 2,5 procentinio punkto BVP, o pajamų santykis turėtų sumažėti 0,4 procentinio punkto BVP. Siekiant susitvarkyti su netikėtai pablogėjusiu valdžios sektoriaus balansu 2005 m., biudžeto strategija buvo pritaikyta pateikus ankstesnę atnaujintą programą, kuri buvo pagrįsta ne tokiu optimistišku makroekonominiu scenarijumi ir kurioje buvo numatyta, kad nuo -1,4 % BVP 2004 m. iki -1,0 % 2005 m. sumažėjęs valdžios sektoriaus deficitas 2006 m. ir 2007 m. liks iš esmės toks pats.

(8)

Programos laikotarpiu planuojama pagerinti struktūrinį balansą (t. y. pagal ciklą patikslintą balansą, neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinų priemonių), apskaičiuotą remiantis bendrai sutarta metodika, vidutiniškai šiek tiek daugiau nei 0,5 % BVP kasmet. Patikslinimas numatytas laikotarpio pabaigoje: nominalus ir struktūrinis patikslinimas labai padidės 2007 m. Programoje nustatytas biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslas 0,8 % BVP struktūrinis deficitas, kurį norima pasiekti 2008 m. Programos vidutinės trukmės tikslas yra panašus į nustatytą mažiausią vertę, siekiant pakankamo patikimumo, kad būtų užtikrinta, jog nustatyta 3 % valdžios sektoriaus deficito riba nėra viršyta. Taigi, jį pasiekus turėtų būti įgyvendintas pakankamo patikimumo tikslas. Be to, remiantis dabartiniu vertinimu vidutinės trukmės tikslą galima laikyti tinkamu, kadangi jis atitinka Stabilumo ir augimo pakte ir elgesio kodekse euro zonos ir VKM II valstybėms narėms nustatytą dydį ir tinkamai atspindi skolos santykį ir vidutinį potencialų gamybos apimties augimą ilgu laikotarpiu.

(9)

Biudžetas gali būti vykdomas prasčiau, nei planuota programoje. Pirma, programoje pristatytos makroekonominės prognozės paskutiniais programos laikotarpio metais gali būti per daug optimistiškos. Be to, dar nėra apibrėžtos priemonės, apie kurias pranešta programoje ir kuriomis siekiama tęsti patikslinimą 2007 m. ir 2008 m. Programoje numatytų biudžeto tikslų pasiekimas priklauso nuo šių priemonių patikslinimo ir tinkamo įgyvendinimo.

(10)

Atsižvelgiant į rizikos vertinimą, atrodo, kad programoje pateiktų biudžetinių priemonių pakanka, kad būtų užtikrintas programos vidutinės trukmės tikslo pasiekimas vėliausiai 2008 m., jei 2007 m. ir 2008 m. priemonės bus apibrėžtos ir tinkamai įgyvendintos. Remiantis Komisijos tarnybų apskaičiavimais, negalima atmesti rizikos, kad 2006 m. bus viršyta 3 % BVP deficito riba esant normaliems makroekonominiams svyravimams. Nors nuo 2007 m. numatytas struktūrinis deficitas yra mažesnis nei mažiausia vertė, patikimumo ribos gali taip pat nepakakti 2007 m., nebent jei bus apibrėžtos ir įgyvendintos tiems metams numatytos išlaidas mažinančios priemonės. Patikslinimo strategija siekiant vidutinės trukmės tikslo iš esmės atitinka Stabilumo ir augimo paktą, kuriame nurodoma, kad euro zonos ir VKM II valstybėse narėse struktūrinis balansas turėtų kasmet pagerėti 0,5 % BVP. Vis dėlto programoje numatytas struktūrinio deficito sumažėjimas sudaro tik 0,3 procentinio punkto BVP 2006 m., nepaisant palankių ekonominių sąlygų.

(11)

2005 m. numatyta 6,4 % BVP valdžios sektoriaus skola. Programoje numatyta, kad valdžios sektoriaus skola, kuri labiausiai padidės 2006 m., 2008 m. išaugs iki 10,2 % BVP.

(12)

Atrodo, kad Liuksemburge valstybės finansų tvarumo rizika dėl numatomų biudžeto išlaidų senėjančiai visuomenei yra vidutinė (3). Dabartinis skolos lygis yra iš tikrųjų labai mažas, o valstybės finansų tvarumo rizika dėl numatyto konsolidavimo vidutinės trukmės laikotarpiu turėtų iš dalies sumažėti. Vis dėlto per pastaruosius du dešimtmečius užimtumas Liuksemburge augo išskirtinai greitai — dėl to laipsniškai panašiai daugės pensininkų ir augs išlaidos pensijoms. Dabartinis pensijų fondo turto dydis žymiai prisideda prie valstybės finansų tvarumo, tačiau jo nepakaks ir, kaip pripažįstama programoje, tam tikru metu reikės keisti pensijų sistemas, siekiant sumažinti valstybės išlaidų didėjimą ateityje ir ilgalaikio tvarumo riziką.

(13)

Programos strategija valstybės finansų srityje iš esmės atitinka bendrąsias ekonominės politikos gaires, įtrauktas į integruotas 2005 — 2008 m. gaires, ypač integruotas gaires dėl ekonominio stabilumo užtikrinimo išlaikant vidutinės trukmės biudžeto tikslą ekonominio ciklo metu. Kol šis tikslas nepasiektas, Vyriausybė yra įsipareigojusi imtis visų reikiamų korekcinių priemonių pagal Stabilumo ir augimo paktą, ir integruotas gaires dėl ekonominio tvarumo apsaugos atsižvelgiant į numatytas išlaidas senėjančiai visuomenei.

(14)

2005 m. lapkričio 17 d. pateiktoje Liuksemburgo nacionalinėje reformų programoje nurodomi šie uždaviniai, darantys žymų poveikį valstybės finansams: i) užtikrinti ekonominį stabilumą ir ii) apsaugoti ekonominį tvarumą. Joje taip pat nurodomi kitų sričių uždaviniai, darantys didelį poveikį valstybės finansams, ypač poreikis itin padidinti valstybinius mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą. Nacionalinėje reformų programoje nurodytų veiksmų poveikis biudžetui atsispindi stabilumo programos biudžeto projekcijose, o stabilumo programoje numatytos valstybės finansų srities priemonės atitinka Nacionalinėje reformų programoje numatytus veiksmus.

—

dėti pastangas, kad biudžetas būtų patikslintas 2006 m. bei nustatyti ir įgyvendinti reikiamas 2007 m. ir 2008 m. priemones;

—

pagerinti ilgalaikį tvarumą, visų pirma suvaržyti viešųjų išlaidų didinimą, vykdant pensijų sistemos reformą.