7.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 55/9

1)

2006 m. sausio 24 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Danijos konvergencijos programą, apimančią 2005 — 2010 m. laikotarpį.

2)

Praėjusį dešimtmetį BVP augimo vidurkis siekė apytikriai 2 %, tuo tarpu infliacija beveik nesiskyrė nuo infliacijos euro zonoje. Pastaraisiais metais pradėjo didėti užimtumas, ir nedarbo lygis yra beveik žemiausias per pastaruosius dešimt metų. Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiama programa, numatoma, kad realiojo BVP augimas 2006 m. sieks 2,4 %, ir vidutiniškai 1,6 % per likusį programos laikotarpį. Vertinant pagal šiuo metu turimą informaciją šis scenarijus atrodo atsargus, ypač dėl formaliai nustatytų augimo tempo 2007 ir 2008 m. prielaidų. Programoje pateiktos infliacijos prognozės atrodo tikroviškos.

3)

2005 m. vasario 17 d. Taryba savo nuomonėje patvirtino biudžeto strategiją, pateiktą 2004 m. Danijos konvergencijos programos atnaujintame variante. Kalbant apie 2005 m. biudžeto įgyvendinimą, 2004 m. atnaujintame programos variante 2005 m. buvo numatytas 2,2 % BVP bendrojo valstybės biudžeto deficito perviršis, tuo tarpu dabartiniame atnaujintame programos variante, esant panašioms BVP augimo perspektyvoms, numatomas 3,6 % perviršis. Įplaukų buvo daugiau nei tikėtasi, įskaitant įplaukas iš pensijų fondų pelno apmokestinimo bei naftos ir dujų išteklių naudojimo.

4)

Programa parengta iš esmės laikantis naujajame elgesio kodekse nustatyto stabilumo ir konvergencijų programų struktūros pavyzdžio ir duomenų pateikimo reikalavimų (2).

5)

Biudžeto strategijos tikslas — išlaikyti vidutiniškai 1,5 %–2,5 % struktūrinį perteklių visą programos laikotarpį, ženkliai mažinant valdžios sektoriaus skolos santykį, kad būtų tinkamai pasirengta spręsti visuomenės senėjimo problemą. Strategijos pagrindas — išlaidų ribojimas, siekiant, kad metinis realaus viešojo vartojimo augimas išliktų 0,5 %, mokesčių įšaldymo pratęsimas bei reikalavimas vietos valdžios institucijoms siekti subalansuoto biudžeto. Atnaujintame programos variante numatoma, kad valdžios sektoriaus perviršis sumažės nuo 3,6 % BVP 2005 m. iki 3,1 % 2006 m. ir bus 3,2 % 2007 m., po to šiek tiek smuktels iki 2,9 % BVP programos laikotarpio pabaigoje. Apskaičiuotas valdžios sektoriaus perviršis atnaujintame programos variante yra žymiai didesnis nei ankstesnėje atnaujintoje programoje, o BVP augimas numatomas panašus.

6)

Programos vidutinės trukmės tikslas — nuo 1,5 % iki 2,5 % BVP struktūrinis balansas (atsižvelgiant į pirmiau nurodytame Eurostato sprendime nustatytą pereinamąjį laikotarpį) per visą programos laikotarpį. Struktūriniu požiūriu (t. y. pagal ciklą patikslintais duomenimis neskaitant vienkartinių ir laikinų priemonių) perviršis mažėja nuo didžiausio rodiklio — 3,6 % BVP 2005 m. iki apytiksliai 2,75 % BVP 2006 m., toliau įsitvirtindamas ties 3,25 % BVP riba. Tačiau apskaičiuotas 0,8 procentinio punkto BVP sumažėjimas 2006 m. rodo numatomų mokestinių įplaukų iš pensijų fondų, kurios buvo neįprastai didelės 2005 m., normalizavimąsi. Atsižvelgiant į didesnes 2005 m. įplaukas pakoreguotas struktūrinis perteklius 2006 m. yra iš esmės toks pat kaip 2005 m.

7)

Kadangi pagal programos vidutinės trukmės tikslą reikalaujama daugiau nei pagal minimalų lyginamąjį standartą (apskaičiuotas deficitas — apytiksliai 1/2 % BVP), įvykdžius jį, būtų pasiekta pakankama atsargumo dalis perviršinio deficito atveju. Tinkamumo atžvilgiu programos vidutinės trukmės tikslas atitinka euro zonai ir VKM II valstybėms narėms Stabilumo ir augimo pakte ir elgesio kodekse nustatytas ribas ir juo reikalaujama daug daugiau nei tikimasi pagal skolos santykį ir vidutinį potencialų gamybos apimčių augimą ateityje. Programoje paaiškinama, kad aukštesnis nei pagal paktą vidutinės trukmės tikslas nustatytas tam, kad būtų sukurtas tvirtas pagrindas ilgalaikiam fiskaliniam tvarumui greitai sumažinant skolą.

8)

Dėl balanso galima teigti, kad biudžeto prognozių rizika atnaujintame programos variante yra teigiama, pirmiausia dėl to, kad BVP augimas gali būti didesnis nei tikėtasi, iš esmės dėl formaliai nustatytų nedidelio BVP augimo 2007 ir 2008 m. prielaidų, kurį, Danijos valdžios institucijų skaičiavimais, lemia laipsniškai mažinamas gamybos apimties atotrūkis. Todėl BVP augimas ir biudžeto rezultatai tais metais gali būti geresni nei prognozuojama programoje. Neigiama rizika kyla dėl siekiamo tikslo apriboti realaus viešojo vartojimo augimą, atsižvelgiant į tai, kad praeityje šioje srityje būta įvairių rezultatų.

9)

Rizikos vertinimo požiūriu, biudžeto strategija atrodo pakankama, kad programos vidutinės trukmės tikslo būtų laikomasi visą programos laikotarpį. Joje taip pat numatoma pakankama atsargumo dalis, kad deficitas neviršytų 3 % BVP ribinės vertės esant įprastiniams metiniams makroekonominiams svyravimams. Pagal programą numanoma fiskalinės politikos strategija taip pat atitinka Stabilumo ir augimo paktą, nes ji nėra procikliška ekonomikai palankiais laikais, t. y. tinkamai atsižvelgiama į išskirtinai dideles įplaukas iš pensijų fondų pelno apmokestinimo ir naftos bei dujų gavybos, dėl kurių smarkiai padidėja 2005 m. numatomas perviršis, o tai yra svarbu atsižvelgiant į ciklišką Danijos ūkio padėtį. Dėl antros pakopos pensijų kaupimo sistemų perklasifikavimo nuo 2007 m. pavasario (kai pasibaigs pereinamasis laikotarpis, skirtas įgyvendinti 2004 m. kovo 2 d. Eurostato sprendimą šiuo klausimu) Danijos perviršis kasmet sumažės apytiksliai 1 % BVP, bet tai nekeičia šio vertinimo esmės.

10)

Apskaičiuota, kad skolos santykis 2005 m. pasiekė 36 % BVP, t. y. buvo žymiai mažesnis už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Programoje numatoma, kad skolos santykis per programos laikotarpį sumažės apytiksliai 14 procentinių punktų.

11)

Valstybės finansų tvarumo klausimu galima teigti, kad remiantis prognozėmis, Danijai dėl biudžeto išlaidų, susijusių su gyventojų senėjimu, kylanti rizika nėra didelė, kadangi jos viešieji finansai yra patikimi, taip pat jei pasitvirtins užimtumo didėjimo prielaida ir bus pasiektas planuojamas nedidelis valdžios sektoriaus vartojimo lygis, o tam reikalinga tolesnė darbo rinkos reforma ir išlaidų ribojimas. Tai, kad tvarumo klausimai yra fiskalinės politikos dėmesio centre, įskaitant išlaidų pensijoms ribojimą ir turto kaupimą, teigiamai veikia ilgalaikę valstybės finansų augimo perspektyvą. Dėl šiuo metu stabilios biudžeto būklės galima finansuoti prognozuojamą visuomenės senėjimo poveikį biudžetui, o vidutinės trukmės biudžeto planai atitinka valstybės finansų tvarumo koncepciją (3).

12)

Numatytos priemonės valstybės finansų srityje iš esmės atitinka ekonominės politikos bendrąsias gaires, įtrauktas į 2005 — 2010 m. laikotarpio jungtines gaires. Konkrečiai — Danija nenukrypsta nuo vidutinės trukmės tikslo. Tačiau nebuvo nustatyta naujų priemonių, kad iki 2010 m. užimtumo lygis padidėtų beveik 2 % darbo jėgos.

13)

2005 m. spalio 26 d. pateiktoje Danijos nacionalinėje reformos programoje, parengtoje pagal Lisabonos strategiją ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo labui, akcentuojamas darbo jėgos pasiūlos gerinimas, kad būtų užtikrintas ilgalaikis valstybės finansų tvarumas ir pagerėtų viešojo sektoriaus veiksmingumas. Nacionalinėje reformos programoje nustatytų veiksmų poveikis biudžetui visapusiškai atsispindi konvergencijos programoje pateiktose biudžeto prognozėse. Konvergencijos programoje planuojamos valstybės finansų srities priemonės atitinka Nacionalinėje reformos programoje numatytus veiksmus.