This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document C2005/296/33
Case C-372/05: Action brought on 7 October 2005 by the Commission of the European Communities against the Federal Republic of Germany
Byla C-372/05 Europos Bendrijų Komisijos 2005 m. spalio 7 d. pareikštas ieškinys Vokietijos Federacinei Respublikai
Byla C-372/05 Europos Bendrijų Komisijos 2005 m. spalio 7 d. pareikštas ieškinys Vokietijos Federacinei Respublikai
OL C 296, 2005 11 26, p. 17–18
(ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
|
26.11.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 296/17 |
Europos Bendrijų Komisijos 2005 m. spalio 7 d. pareikštas ieškinys Vokietijos Federacinei Respublikai
(Byla C-372/05)
(2005/C 296/33)
Proceso kalba: vokiečių
2005 m. spalio 7 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Dr. Günter Wilms, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Vokietijos Federacinei Respublikai.
Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:
|
1) |
pripažinti, kad atsisakydama nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. apskaičiuoti ir sumokėti netaikant muito mokesčio karinės įrangos importui nesurinktus Bendrijos nuosavus išteklius bei atsisakydama sumokėti palūkanas už tą laiką, kurį Bendrijos nuosavų išteklių nepateikė Komisijai, Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 1552/89 (1) ir Reglamento Nr. 1150/2000 (2) 2, 9, 10 ir 11 straipsnius; |
|
2) |
priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Vokietijos Federacinė Respublika nuo 1998 m. sausio 1 d. netaikė muito karinės paskirties prekių importui ir todėl nemokėjo iš muitų surenkamų nuosavų išteklių. Nepaisydama pateikto reikalavimo, atsakovė neapskaičiavo nuosavų išteklių, kurie dėl muito netaikymo nebuvo sumokėti, sumos ir nepateikė Komisijai per nustatytą laiką. Be to, atsakovė atsisakė pateikti su faktiniu importu susijusią ir palūkanoms apskaičiuoti reikalingą išsamią informaciją bei sumokėti palūkanas.
Šis atleidimas nuo muito yra EB sutarties 26 straipsnio ir Bendrijų muitinės kodekso 20 straipsnio pažeidimas, kurio negalima pateisinti remiantis EB 296 straipsniu. EB 296 straipsnis yra išimtis iš bendro apmokestinimo muitais principo ir turi būti aiškinamas siaurinamai, ir pagal šį siaurinamą aiškinimą šia nuostata norinti remtis valstybė narė privalo įrodyti, kad yra visos sąlygos ją taikyti.
Šiuo atveju tai reiškia, kad Vokietijos valdžios institucijos privalo įrodyti, kokiu mastu apmokestinimas muito mokesčiu kelia grėsmę Vokietijos Federacinės Respublikos esminiams saugumo interesams. Valstybė narė taip pat privalo įrodyti, kad tam tikromis aplinkybėmis yra realus pavojus valstybės saugumui. Tačiau Vokietijos valdžios institucijos nepateikė konkrečios informacijos arba nuorodų, kaip ir kodėl gynybos galimybėms kenkia tam tikrų muitų taikymas. Kitos valstybės narės tokį importą apmokestina muito mokesčiais neprieštaraudamos, kad tai kelia grėsmę jų nacionaliniam saugumui. Šių valstybių narių atžvilgiu būtų neteisinga ir neatsakinga sutikti su tokiu mokesčio netaikymu, nes jos patirtų finansines pasekmes.
Vokietijos valdžios institucijų nurodoma būtinybė atsižvelgti į karinę paslaptį irgi negali pateisinti tokio Bendrijos teisės pažeidimo, kadangi Bendrijos institucijų svarbių duomenų konfidencialumo apsauga yra tik procedūrinis klausimas, kuriuo negali būti pagrįstas atsakovės atleidimas nuo materialios pareigos sumokėti Bendrijai atitinkamus nuosavus išteklius.
Aplinkybė, kad Tarybos reglamentas Nr. 150/2003 numato galimybę po jo įsigaliojimo 2003 m. sausio 1 d. tam tikromis sąlygomis sustabdyti importo mokesčius tam tikroms nurodytoms prekėms, nėra pagrindas pateisinti ankstesnius Bendrijos muitų teisės pažeidimus: iki įsigaliojant šiam reglamentui Bendrijos muitų tarifas nebuvo sustabdytas, taigi muitai turėjo būti taikomi iki 2002 m. gruodžio 31 d., o atitinkami nuosavi ištekliai sumokami Bendrijai.
(1) OL L 155, p. 1.
(2) OL L 130, p. 1.