Italijos Respublikos 2005 m. gegužės 26 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-211/05)

(2005/C 182/80)

Proceso kalba: italų

2005 m. gegužės 26 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Italijos Respublikos, atstovaujamos avvocato dello Stato Paolo Gentili, ieškinys Europos Komisijai.

Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinys pareikštas dėl Komisijos sprendimo C(2005) 591 galut., kuriuo kaip valstybės pagalba, prieštaraujanti EB 87 straipsniui, nesuderinamomis su bendrąja rinka pripažintos dvi Italijos fiskalinės priemonės bendrovėms, kurios iki tose priemonėse nurodytos datos kotiruojamos reglamentuojamose rinkose. Šiomis priemonėmis trejiems metams sumažinama pajamų mokesčio norma ir neįtraukiamos į apmokestinamas pajamas bendrovių dėl kotiravimo patirtos išlaidos.

Komisijos manymu, nagrinėjamos priemonės yra atrankinio pobūdžio, kadangi sudaro palankias sąlygas tik toms bendrovėms, kurios kotiruojamos Italijos teisės akte numatytu metu, neįtraukiant jau kotiruotų bendrovių arba tų, kurios gali būti kotiruojamos įvairiu metu; be to, šios priemonės negali būti laikomos suderinamomis, kadangi nepatenka nė į vieną iš prielaidų, numatytų EB 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Italijos vyriausybė pareikštu ieškiniu ginčija sprendimą, visų pirma, procedūriniu požiūriu, kadangi Komisija pradėjo EB 88 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, iš pradžių neaptarusi šių priemonių su suinteresuotąja valstybe nare.

Antra, ieškovė pabrėžia, kad Komisija nepateikė pastabų dėl ankstesnės, iš esmės tokios pačios priemonės, kurią Italija priėmė 1997 m.

Trečia, ieškovė ginčija, kad priemonės yra atrankinio pobūdžio. Iš tikrųjų jos yra skirtos galimai neapibrėžtam adresatų ratui. Antra vertus, šios priemonės atitinka sudėtinę fiskalinę sistemą, kadangi atsižvelgia į tai, jog naujai kotiruojama bendrovė, kad būtų kotiruojama, susiduria su labai dideliais mokesčiais, dėl kurių ji gali gauti mažesnes pajamas palyginti tiek su nekotiruojamomis bendrovėmis, tiek su tomis, kurios, būdamos jau seniai kotiruojamomis bendrovėmis, galėjo amortizuoti atitinkamas išlaidas. Apribotas laikas išplaukia iš biudžetinių įsipareigojimų ir eksperimentinio šių priemonių pobūdžio. Taigi dėl šio veiksnio priemonė negali tapti atrankinio pobūdžio.

Ketvirta, ieškovė neigia, kad Komisija įrodė, jog priemonė gali iškraipyti konkurenciją ir padaryti įtaką prekybai Bendrijoje.

Penkta, galiausiai ieškovė nurodo, kad jei ši priemonė yra laikoma pagalba, ji yra suderinama su bendrąja rinka 87 straipsnio 3 dalies c punkto prasme. Iš tikrųjų ji yra pagalba investicijoms, o ne veiklai ir atitinka specifinį ekonominės politikos tikslą skatinti bendrovių kotiravimą rinkoje, kuris prisideda prie sistemos veiksmingumo, skaidrumo ir konkurencingumo.