5.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 164/87

1.

mano, kad Regionų komiteto prioritetai sutampa su Komisijos prioritetais, ypač tokiose srityse kaip dalyvavimas kampanijoje, palaikančioje Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimą, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimas, su Lisabonos strategija augimui ir užimtumui skatinti susijusi veikla, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimas, Sąjungos plėtrą ir Europos kaimynystės politiką remianti veikla, kurioje privaloma užtikrinti aktyvų vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą;

2.

pabrėžia regionų ir miestų vaidmenį ir vietą išsiplėtusioje Europos Sąjungoje ir ragina, kad Europos politika, papildomai prie ES ekonominės, socialinės ir pinigų sąjungos plėtojimo, šiandien labiau nei bet kada anksčiau siektų sukurti tikrąją politinę sąjungą, kurią remtų piliečiai ir kurios pagrindas būtų 2004 m. spalio 29 d. Romoje pasirašyta Sutartis dėl Konstitucijos Europai.

3.

pabrėžia, jog yra pasirengęs kartu su Europos Komisija įvertinti 2001 m. įsigaliojusio Bendradarbiavimo protokolo įgyvendinimo rezultatus ir nedelsiant pradėti naujo bendradarbiavimo protokolo tarp šių institucijų rengimo darbus;

4.

ragina Europos Komisiją nuo šiol atsižvelgti į Sutarties dėl Konstitucijos Europai dvasią ir tekstą Bendrijos teisėkūros srityje, konkrečiai — dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo, ir formaliai tai įteisinti naujame bendradarbiavimo protokole;

5.

sutinka su Komisijos pozicija, pagal kurią nėra realistiška reikalauti „daugiau Europos už mažesnę kainą“: naujos Bendrijos politikos sritys reikalauja papildomų finansinių išteklių, kurie atitiktų viešai skelbiamas ambicijas;

6.

pabrėžia, kad Europos Sąjungoje svarbu plėtoti kultūrinę įvairovę, ir su dideliu dėmesiu yra pasiruošęs ir toliau aktyviai skatinti ir gerbti kultūrų ir kalbų įvairovę kaip išsaugotiną turtingumo šaltinį;

7.

mano, kad Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimas yra esminis etapas Europos kūrimo politinės integracijos procese, todėl jis aktyviai dalyvauja šiame procese, prisijungdamas prie iniciatyvos „Tūkstantis diskusijų dėl Europos“, ir kviečia vietos ir regionų valdžios institucijas dar aktyviau dalyvauti šioje informacijos skleidimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijoje, skirtoje Sutarčiai dėl Konstitucijos Europai;

8.

mano, jog būtina geriau informuoti piliečius apie tai, kaip buvo parengta Sutartis dėl Konstitucijos Europai, ir todėl ragina Europos Komisiją suteikti naują impulsą šiai kampanijai;

9.

primena, kad vietos ir regioninė spauda atlieka esminį vaidmenį skleidžiant informaciją ir žinias, kurios yra būtinos Bendrijos veiksmams ir Sąjungos vertybėms skatinti ir aiškinti, ir todėl ragina Europos Komisiją įtraukti Regionų komitetą į naująją informavimo strategiją;

10.

pritaria prioritetiniam strateginiam tikslui, kurį Europos Komisija sau nustatė „Geresnės teisėkūros“ veiksmų ir su jais susijusio geresnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo srityje; vis dėlto, apgailestauja, kad vietos ir regionų dimensija nebuvo pakankamai pripažinta šioje veikloje, ir todėl primygtinai ragina Tarybai pirmininkaujančias šalis, Europos Parlamentą, o taip pat ir Komisiją, aktyviau įtraukti šią dimensiją; taip pat apgailestauja, kad savo metinio programavimo dokumente Europos Komisija nesvarsto pridėtinės vertės, kurios galėtų gauti iš išankstinių konsultacijų su vietos ir regionų valdžios institucijomis dėl subsidiarumo principo laikymosi;

11.

prašo savo atstovų atviro dalyvavimo minimaliose konsultacijų procedūrose, kaip dalyvauja pilietinė visuomenė;

12.

pritaria naujo poveikio įvertinimo metodo įvedimui visoms didžiosioms Europos Komisijos iniciatyvoms, tačiau konstatuoja, kad ji nepakankamai atsižvelgia į poveikio vietos ir regionų valdžios institucijoms dimensiją;

13.

ragina Europos Komisiją vėl pradėti trišalių sutarčių ir susitarimų pasirašymą ir paįvairinti šios priemonės panaudojimą kitose Bendrijos politikos kryptyse;

14.

pritaria ir sutinka, kad pagrindinis dėmesys būtų skiriamas pasiūlymų dėl Lisabonos strategijos peržiūros įgyvendinimui, kaip teigiama RK rezoliucijoje dėl Lisabonos strategijos atnaujinimo. Komitetas suvokia, kad vidurio laikotarpio peržiūra yra labai svarbi laiko požiūriu ne tik atitinkamų politikų strateginiam vadovavimui, bet taip pat jų būsimam valdymui įvairiais lygmenimis, kuris yra būtinas turint omenyje problemas, kurias turi spręsti Europos Sąjunga. Strategijoje išdėstytų tikslų neįvykdymo neigiamos pasekmės dar bus didesnės ir todėl, kad į darbotvarkės rengimą ir įgyvendinamą nebus įtraukti regionų bei vietos veikiantieji asmenys;

15.

įsitikinęs, kad Lisabonos strategijos sėkmė priklauso nuo vietos ir regionų veikiančiųjų asmenų politinio dalyvavimo jos formavime ir įgyvendinime; tačiau apgailestauja, kad regionų ir vietos valdžia, taip pat Regionų komitetas nėra įtraukti į naująjį Lisabonos strategijos valdymo požiūrį; reikalauja, kad vietos ir regionų dimensija atsispindėtų ne tik nacionaliniuose veiksmų planuose bet ir svarstant naująjį požiūrį į valdymą; todėl ragina Komisiją atsižvelgti į regioninę dimensiją į šios strategijos sampratą ir įgyvendinimą Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis;

16.

pritaria Partnerystei, skirtai augimui ir užimtumui, bei pagrindinėms idėjoms, kuriomis grindžiama tokia partnerystė, Europos veiksmų ir paramos sutelkimui permainoms ir atskaitomybės supaprastinimui. Tačiau, perspėja, kad pavojinga Lisabonos veiksmų planą grįsti tik veiksmais valstybių narių ar Europos lygmenimis ir pamiršti apie pusiausvyrą, kuri turi būti išlaikyta tarp ekonominių tikslų, darnaus vystymo ir Europos socialinio modelio modernizavimo bei tolesnio plėtojimo. Be to yra tos nuomonės, kad naujoji socialinė darbotvarkė privalo sudaryti Lisabonos strategijos socialinio ramsčio sudedamąją dalį;

17.

džiaugiasi, kad Europos Komisija paskelbė ES mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos bendrąją programą 007-2013 m. (7 BP) bei Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą, kurios padės greičiau sukurti žinių visuomenę. Regionų komitetas pabrėžia regionų skyriaus 7-ojoje BP būtinumą, siekiant remti regionų iniciatyvas, padedančias kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę. Be to, pabrėžia būtinumą numatyti mechanizmą, kuris sudarytų sąlygas visiems regionams pasinaudoti padidintomis investicijomis į mokslo tiriamąjį darbą ir inovacijas per „dialoginį mokymąsi“;

18.

remia Europos Komisijos nuomonę, jog ES tikslų, susijusių su visą gyvenimą trunkančiu mokymusi, įgyvendinimas vaidina esminį vaidmenį kuriant žiniomis pagrįstą ekonomiką ES, ir pabrėžia, kad į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi turėtų būti žiūrima kaip į konkurencingumo didinimo bei gebėjimų ugdymo priemonę, sudarančią galimybę dalyvauti ūkiniame gyvenime, bei kaip į priemonę, skatinančią asmenybės ugdymą per švietimą ir mokymąsi ir sudarančią galimybę dalyvauti socialiniame ir pilietiniame gyvenime;

19.

siekiant aktyviai dalyvauti kuriant naują iniciatyvą, kurios tikslas tęsti elektroninės Europos darbotvarkę iki 2010 m., prisidedančią prie Europos informacinės erdvės be sienų kūrimo ir skatinančią naujoves per investicijas į mokslinius tyrimus, vystymąsi ir jų panaudojimą IRT. Ypač pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad naujos technologijos būtų naudingos visoms visuomenės grupėms ne tik ekonomikos augimo požiūriu, bet taip pat ir dalyvavimo, skaidrumo bei prieinamumo požiūriais;

20.

laukia audiovizualinį sektorių reglamentuojančių teisės aktų, konkrečiau Direktyvos „Televizija be sienų“, atnaujinimo. Audiovizualinės priemonės yra ne tik ypač svarbi kultūrinė industrija, bet taip pat esminė Europos socialinių vertybių, regionų ir vietos kultūrinio identiteto ugdymo bei demokratinių bendrijų funkcionavimo priemonė;

21.

pakartoja, kad yra įsitikinęs, jog 2005 m. Europos Sąjungos darbo programoje pagrindiniu kriterijumi turi išlikti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos sustiprinimas, siekiantis skatinti darnų visos Bendrijos vystymąsi ir sumažinti skirtumus tarp įvairių regionų išsivystymo lygių, kurie dar labiau paaštrėjo po paskutiniosios plėtros, bei nepalankias sąlygas turinčių regionų atsilikimą;

22.

įsipareigoja paremti šio prioriteto įgyvendinimą, plačiu mastu apsvarstant sanglaudos politikos reformą, siekiant didesnės darnos tarp sanglaudos tikslo ir Bendrijos sektorinių politikos krypčių, turinčių didžiulio teritorinio poveikio;

23.

primena, kad egzistuoja neatsiejamas ryšys tarp veiksmingos regioninės politikos Europos lygiu ir Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimo. ES regioninės politikos vykdymas, įtraukiant visus regionus, paspartins jos būsimą ekonominį augimą bei sustiprins konkurencingumą visuose Europos regionuose; Sąjungos konkurencingumas priklauso nuo kiekvieno regiono konkurencingumo;

24.

yra susirūpinęs dėl regionams skirtos valstybės pagalbos ateities, ypač dėl pagalbos, susijusios su sanglaudos politika, ir pabrėžia, kad yra pavojaus, jog „konkurencingumo“ tikslas bus santykinai nuvertintas arba užmirštas siekiant vienintelio tikslo rasti a minima kompromisą per derybas dėl finansinių perspektyvų; ragina pašalinti visus nesklandumus tarp „konvergencijos“ tikslo ir regionams skirtos valstybės pagalbos, suteikiamos mažiausiai išsivysčiusiems regionams; dėl to ragina Europos Komisiją pateikti teritorinio diferencijavimo sistemą teisės aktuose, susijusiuose su valstybės pagalba, kad būtų sudarytos sąlygos tikslinėms valstybės investicijoms, kai jos gali išspręsti tikras nefunkcionuojančios rinkos problemas, kad būtų pasiektas teritorinės sanglaudos tikslas;

25.

pabrėžia, kad solidarumas yra labai svarbus sėkmingam ir visapusiškam subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymui. Kad užduočių ir kompetencijos perdavimas (iš Europos į regionus arba iš valstybės į jos regionus) būtų proporcingas ir veiksmingas, jį turėtų lydėti išteklių perdavimas ir gebėjimų perdavimas: „vertikalus“ solidarumas tarp centro ir periferinių sričių, o taip pat „horizontalus“ solidarumas tarp stipresnių regionų (turtingesnių, pažangesnių, didesnių gebėjimų regionų) ir silpnesnių regionų;

26.

pakartoja, kad yra įsitikinęs, kad transporto infrastruktūros vystymas yra esminis svertas Europos kūrimo procese, palengvinantis mainus, ekonominio augimo šaltinį, prisidedantis prie teritorinės sanglaudos ir kuriantis piliečiams artimą Europą. Pusiausvyros tarp skirtingų transporto priemonių pakeitimas yra būtina sąlyga darniam transeuropinių tinklų vystymui, itin didelį dėmesį skiriant jūros, geležinkelių ir oro transporto sektorių reglamentavimui;

27.

reikalauja, kad Komisija pripažintų vietos ir regionų valdžios vaidmenį formuojant septynias temines strategijas, kurios sudaro 6-ąją aplinkosauginę veiksmų programą, ir ragina Europos Komisiją išnagrinėti geresnio miestų vystymo ar trišalių susitarimų panaudojimo privalumus, kaip ir teminės strategijos, susijusios su miesto aplinka atveju, kurie papildytų galiojančius teisės aktus;

28.

pritaria Kioto protokolo įsigaliojimui ir ragina vietos ir regionų valdžios institucijas visapusiai remti protokole numatytų tikslų įgyvendinimą;

29.

pritaria Komisijos kaimo plėtros strategijai ir pabrėžia, kad Europos strategijos pridėtinė vertė privalo būti aiškiai identifikuota, o valstybės narės, regionai ir vietos valdžia turėtų konkrečiai nurodyti šios strategijos poveikį kaimo vietovėms ir kaimo plėtros politikai;

30.

pritaria, kad siūlymas dėl Solidarumo ir greito reagavimo priemonės atitinka holistinį požiūrį, apimantį visus civilinės apsaugos avarijų atveju aspektus, įskaitant prevencines priemones, gelbėjimo tarnybas ir pasekmių likvidavimo priemones, ir kad ši priemonė palengvintų labai specializuotų pajėgų, priklausančių skirtingoms valstybėms narėms ir regionams, integraciją ir jų veiksmų koordinavimą;

31.

pritaria darnų vystymąsi remiančioms iniciatyvoms ir ypač pabrėžia, kad Bendrijos finansinės paramos priemonės aplinkos gerinimo srityje turėtų padauginti tokių priemonių nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygiu;

32.

ragina ES skatinti darnų maisto produktų gamybos ir platinimo modelį, kuris atidžiai atsižvelgtų į aplinkos išteklius, biologinės įvairovės išsaugojimą, produktų kokybę ir gamybos būdus;

33.

džiaugiasi, kad Europos Komisija pripažino, jog būtina siūlyti horizontalų ir integruotą metodą Europos Sąjungos jūrų politikai;

34.

pritaria Europos Sąjungos skelbiamam ambicingam tikslui sustiprinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, ypač taikant Bendrijos metodą, ir todėl prisijungia prie piliečių saugumo strateginio tikslo, kurį nustatė Europos Komisija;

35.

remia Hagos programos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo sustiprinimo ES pagrindines gaires, labai apgailestauja, kad nėra numatytas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas įgyvendinant šias politikos kryptis, ir primygtinai ragina Europos Komisiją atsižvelgti į šią institucinę, politinę ir darbinę realybę įvairiuose veiksmų planuose, kurie bus parengti ateinančiais mėnesiais;

36.

atnaujina savo rekomendaciją pasinaudoti struktūriniais fondais rengiant priemones, susijusias su laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės įgyvendinimu, ir ragina Europos Komisiją įgyvendinti atitinkamas gaires, numatytas Trečiojoje ataskaitoje apie sanglaudą;

37.

pritaria sustiprintam dėmesiui kovai su terorizmu paspartinti, visados prisimenant, kad praktikoje tai neturi atsispindėti pilietinių laisvių suvaržymu, ir ragina numatyti tinklų ir gebėjimų stiprinimą, įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas;

38.

ragina Europos Komisiją atsižvelgti į RK pasiūlymus dėl naujo Bendrijos veiksmų plano, skirto aktyvios Europos pilietybės skatinimui;

39.

primena savo įsipareigojimą plėtros proceso atžvilgiu, ypač užtikrinant politinį tarpkultūrinį dialogą tarp valstybių narių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijų atstovų;

40.

ragina Europos Komisiją aktyviau skatinti demokratinį decentralizavimą plėtros procese ir pasirengimo narystei politikoje, šiuo klausimu rekomenduoja padidinti pagalbą, teikiamą pasirengimui narystei, skiriant ją administracinių gebėjimų vietos ir regiono lygiu stiprinimui, šiuo tikslu skatina pasikeitimą geriausios praktikos patirtimi ir dvynių programas tarp vietos valdžios institucijų;

41.

mano, kad reikia suteikti daugiau reikšmės vietos ir regionų demokratijos indėliui stiprinant demokratiją Vakarų Balkanų regione, kur etninių mažumų apsauga yra būtina sąlyga;

42.

apgailestauja, kad Stabilizacijos ir asociacijos sutartyje, sudarytoje tarp Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Kroatijos Respublikos, nebuvo numatyta įkurti Kroatijos ir Regionų komiteto jungtinį konsultacinį komitetą, ir prašo Europos Komisijos kaip galima greičiau pateikti tinkamą sprendimą;

43.

prisijungia prie Europos Komisijos įsipareigojimų kaimynystės politikos srityje ir visiškai sutinka su jos vertinimu dėl jos svarbos Europos kontinento saugumui, stabilumui ir materialinei gerovei;

44.

ragina Europos Komisiją atsižvelgti į tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo svarbą tiek naujosios kaimynystės politikos nuostatose, tiek ir veiksmų planuose, ir prašo galimybės dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir vertinant šią naująją politikos kryptį;

45.

ragina EUROMED konferenciją Barselonos Deklaracijos dešimties metų sukakties paminėjimo proga į Viduržemio jūros šalių partnerystės veiklą aktyviau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas ir primena apie savo pasiūlymą įkurti instituciją, kurios paskirtis — atstovauti valstybių narių ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerių decentralizuotoms vietos valdžios institucijoms;

46.

pabrėžia partnerystės su Rusija strateginę svarbą ir galimybę apsvarstyti tarpvalstybinio bendradarbiavimo perspektyvas vietos ir regiono lygiu su Kaliningrado autonomine sritimi.

47.

mano, kad Europos Sąjunga turėtų remti demokratinius procesus, prasidėjusius tam tikrose šalyse kaimynėse, kaip antai neseniai Ukrainoje ir Gruzijoje, ir pabrėžia ekonominio, administracinio ir kultūrinio bendradarbiavimo, į kurį Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų įnešti savo indėlį, svarbą;

48.

paveda savo pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Komisijai, Europos Parlamentui, Tarybai ir Liuksemburgui bei Didžiajai Britanijai kaip ES pirmininkaujančioms šalims.