5.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 164/53

1.1

Baltoji knyga aprašo Komisijos veiklą iki 2006 m. Regionų komitetas, glaudžiai bendradarbiaudamas su regionų ir vietos valdžios institucijomis, svariai prisidėjo prie plataus masto visuomenės debatų, kurių dėka atsirado ši Baltoji knyga.

1.2

mano, kad Baltoji knyga suteikia galimybę pratęsti diskusiją dėl joje aprašomų strategijų, siūlymų ir įsipareigojimų. Valdžios institucijos, ir ypač regionų ir vietos valdžios institucijos ir socialiniai partneriai, turėtų prisidėti prie šių klausimų sprendimo:

1.3

sveikina šiuos Baltosios knygos aspektus:

1.4

pabrėžia, kad VSP yra ES ir valstybių narių vertybių sistemos dalis, kur ekonominės ir socialinės pažangos sąveika sąlygoja socialinę rinkos ekonomiką, ir kad VSP skatina aktyvesnį piliečių dalyvavimą Europos ekonomikoje ir visuomenėje;

1.5

atkreipia dėmesį į tai, kad VSP organizavimas prisideda prie: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, solidarumo ir priklausymo bendruomenei jausmo, piliečių bendro intereso ir tvarios plėtros, įskaitant ir ateinančių kartų labui;

1.6

džiaugiasi, kad Komisija apsisprendžia dėl savo pozicijos dėl visuotinės svarbos paslaugų padėties Europos lygmeniu. Tai leidžia sujungti esamą padėtį, grindžiamą Sutartimis ir Europos Teisingumo Teismo precedentų teise, kai pirmenybė teikiama konkurencijos politikai, ir naują Sutarties dėl Konstitucijos įsteigiama tvarką;

1.7

yra patenkintas tuo, kad subsidiarumo principas buvo paremtas teiginiu: „visuotinės svarbos paslaugų apibrėžimas, organizavimas, finansavimas ir stebėsena yra, pirmiausia, atitinkamų valstybės, regionų ir vietos valdžios institucijų pareiga“. Regionų komitetas taip pat atkreipia dėmesį į valstybės, regionų ir vietos valdžios institucijų galimybę vystyti ir taikyti sistemą, kurios užduotis plėtoti piliečių galimybę patiems nuspręsti, kas teiks individualias paslaugas;

1.8

sveikiną, kad Komisija pripažino dabartinio 16 (dabar — III-122) straipsnio pakeitimą, kuris numato Europos įstatymą pagal bendrą sprendimų priėmimo procedūrą „Sąjungos kompetencijos ribose“, kuris suteiktų VSP aiškų teisinį pagrindą. Atkaklus argumentų prieš bendrą teisinę struktūrą laikymasis nepateisina esamos situacijos, kai teisės aktų stygius verčia Europos Teisingumo Teimą ne taikyti teisę, bet ją kurti. Baltoji knyga numato toliau svarstyti galimybę parengti pamatinį įstatymą po Sutarties dėl Konstitucijos ratifikavimo. Šioje perspektyvoje Komisija įsipareigojo parengti galimų pasiūlymų įvertinimo ataskaitą;

1.9

pabrėžia, kad yra platus sutarimas dėl būtinybės padaryti ES vaidmenį aiškesnį ir skaidresnį, nepriskiriant ES naujų įgaliojimų. Baltoji knyga priima šį faktą, pripažindama valstybių narių ir vietos valdžios institucijų kompetenciją, susijusią su visuotinės svarbos paslaugomis, įskaitant teisę rinktis teisinę struktūrą ir viešą ar privatų įmonių, atsakingų už visuotinės svarbos paslaugų tiekimą, pobūdį.

1.10

yra įsitikinęs, kad galimybė visiems gauti prieinamos kainos ir aukštos kokybės visuotinės svarbos paslaugas, jų kainą apskaičiuojant gamybos kaštų pagrindu, yra vienas pagrindinių ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos visoje ES aspektų, ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos geriausiai sugeba įvertinti piliečių poreikius ir apibrėžti VSP teikimo formą ir struktūras, labiausiai tinkamas jų teritorijoje;

1.11

pabrėžia, kad dėl to teritorinės sanglaudos tikslui įgyvendinti būtina vystyti vietos viešąsias paslaugas ir visos Europos paslaugų tinklus. Struktūrinius fondus, neatsiejamą Europos sanglaudos politikos priemonę, reikia reformuoti, kad skatintų VSP, susijusias su sanglaudos tikslais, ypatingai atsižvelgiant į pasienio bendradarbiavimą ir VSP skatinimą Vidurio ir Rytų Europos šalyse.

1.12

pabrėžia jautrų bendrosios rinkos ir VSP principų sąryšį;

1.13

mano, kad dėl to ilgalaikio investicijų finansavimo užtikrinimas ir viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymas lieka būtina sąlyga visuotiniam kokybiškų VSP prieinamumui visoje ES užtikrinti;

1.14

mano, kad Žaliosios knygos užduotis buvo išryškinti sektorių liberalizavimo politikos privalumus, tačiau joje nebuvo skirta pakankamai dėmesio sąžiningos konkurencijos ir VSP teisingai pusiausvyrai;

1.15

sveikina Komisijos aiškų pripažinimą Baltojoje knygoje, kad yra nesutapimų tarp vidaus rinkos ir konkurencijos taisyklių, iš vienos pusės, ir VSP veiklos, iš kitos pusės. Nepaisant to, dar lieka spręsti neatitikimo tarp visuotinės svarbos sumetimų ir konkurencijos taisyklių problemą;

1.16

pakartoja, kad paraiškų konkurso skelbimo procedūrą pasirenkant įmonę, kuriai bus pavestas viešųjų paslaugų įsipareigojimas, galima taikyti pasirinktinai, o ne privalomai, kad būtų patenkintos sąlygos, keliamos valstybės pagalbos teisėtumui viešųjų paslaugų kompensavimo forma. Atsižvelgdamas į dabartinę teisminę praktiką, kuri labai apriboja vietos ir regionų valdžios institucijų viešųjų paslaugų tiesioginio valdymo sąvoką, Komitetas mano, kad Komisija turėtų pasiūlyti pakeitimą su viešaisiais pirkimais susijusiuose teisės aktuose, kad būtų apibrėžtas tiesioginis valdymas, atitinkanti vietinių autonomijų realijas.

1.17

sutinka su Komisija, kad atviros vidaus rinkos sukūrimo uždavinys yra suderinamas su VSP vystymu, bet mano, kad būtina labiau patikslinti „tarpusavio prekybos“ sąvoką, pagal kurią, remiantis EB sutarties 12 ir 81-89 straipsniais, konkurencijos taisyklės yra taikomos VSP. Iš tiesų, pastaruoju metu EBTT priėmė tokią plačią Bendrijos vidaus tarpusavio prekybos sąvoką, kad net įmonėms, dalyvaujančioms viešųjų paslaugų teikime aiškiai apibrėžtame vietos lygmenyje, gali būti taikomos EB sutarties 87.1 straipsnio nuostatos;

1.18

ragina Komisiją skubiai, remiantis Sutartimi dėl Konstitucijos, paruošti pamatinį teisės aktą, kuris leistų apibrėžti tam tikrus bendrus pozityvius principus, kaip antai

Bendri susitarimai būtų horizontalūs tiems sektoriams, kuriems yra taikoma Bendrijos teisė, o kiti sektoriai jais vadovautųsi, kaip naudingomis gairėmis .

1.19

pabrėžia, kad šis pamatinis teisės aktas yra itin svarbus dar ir tuo, kad viešųjų paslaugų srityje du pirmieji „Altmark Trans“ bylos kriterijai, t.y. pareiga aiškiai apibrėžti viešosios paslaugos, kurią įsipareigoja teikti pagalbos gavėjas, pobūdį, ir parengti iš anksto, objektyviai ir skaidriai, kriterijus, pagal kuriuos bus skaičiuojamos kompensacinės išmokos, jau dabar įpareigoja vietos ir regionų valdžios institucijas imtis pastangų viešųjų paslaugų susitarimui apibrėžti. Šios pastangos tik dar labiau skatins skaidrumą ir suteiks didesnę demokratinę atsakomybę visuotinės ekonominės svarbos paslaugų valdymui;

1.20

mano, kad jei visuotinės ekonominės ir neekonominės svarbos paslaugos nebus aiškiai atskirtos, ir VSP nebus aiškiai apibrėžtos Sutartyse, konkurencijos taisyklės ir toliau bus taikomos nelygiai ir automatiškai;

1.21

papildomas pakartoja šiame kontekste savo reikalavimą, suformuluotą komiteto nuomonėje dėl pasiūlymo direktyvai dėl paslaugų: „netaikyti direktyvos visuotinės svarbos paslaugų kategorijai (ir ne dalinai, t.y. ne taikant pagal kilmės šalies principą), kad išvengti diskusijų būsimojo įgyvendinimo metu ir pareigos per trumpą laiką harmonizuoti šią sritį, kad jai galiotų vienodos visoje Bendrijoje taisyklės“; teigiamai vertina tai, kad komunikate „Dirbkime kartu augimo ir užimtumo labui — naujas impulsas Lisabonos strategijai“, Komisija pripažįsta keblumus dėl kilmės šalies principo taikymo savo direktyvos dėl paslaugų projekte (6).

1.22

sveikina pasiryžimą spręsti, iš vienos pusės, su VESP susijusias problemas, ir, iš kitos pusės, viešųjų paslaugų įsipareigojimus, tačiau stebisi, kad trimestrinė Komisijos darbo programa praneša, kad 2004 m. gruodį bus paskelbtas pataisytas pasiūlymas Tarybos ir Europos Parlamento reglamentui dėl viešųjų paslaugų įsipareigojimų antžeminio keleivinio transporto sektoriuje, nors iki konsultacijų dėl Baltosios knygos dėl VSP pabaigos dar toli;

1.23

tačiau nurodo, kad Baltoji knyga nepateikia aiškaus VSP apibrėžimo, apsiribodama teiginiu, kad visuotinės svarbos prekių ir paslaugų tiekimas lemia viešųjų paslaugų įsipareigojimus. Baltoji knyga pamini devynis pagrindinius principus VSP nustatyti. Jie sudaro struktūrą a posteriori įvertinimui, tačiau nebando ginčyti konkurencijos principo. Taigi, Baltoji knyga pabrėžia sunkumus, ieškant pusiausvyros tarp VSP ir konkurencijos taisyklių;

1.24

išreiškia susirūpinimą dėl to, kad vidaus rinkos taisyklių taikymo tendencija turi pirmenybę prieš teisėtą VSP apsaugą. Iš tikrųjų, išskyrus viešosios valdžios institucijų nemokamai teikiamų paslaugų, vykdant savo pareigas, visos VSP gali turėti ekonominį aspektą;

1.25

pažymi, kad tai stipriai veikia regionų ir vietos valdžios institucijų atsakomybę, valdant VSP savarankiško administravimo būdu;

1.26

mano, kad VSP ir VESP gali būti aiškiai vienos nuo kitų atskirtos tik tuo atveju, kai jos yra vertinamos pagal pagrindinių teisių, visuotinio prieinamumo, solidarumo ir tvarios plėtros užtikrinimo kriterijus.

1.27

sveikina Komisijos pasiryžimą 2005 metais parengti konkretų komunikatą dėl visuotinės svarbos socialinių ir sveikatos apsaugos paslaugų, kuriame būtų nurodyti šių paslaugų ypatumai ir būtinos modernizavimo priemonės, kad nebeliktų dabartinio teisinio neapibrėžtumo. Kai nėra aiškios teisinės bazės, socialinės ir sveikatos apsaugos paslaugoms yra pernelyg griežtai taikomos konkurencijos taisyklės, šių paslaugų specifinės paskirties sąskaita. Tuo pat metu mobilumas ES reikalauja, kad būtų imtasi priemonių socialinių ir sveikatos paslaugų prieinamumui visoje ES užtikrinti. Todėl būtina įvertinti šio sektoriaus specifiškumą, surasti bendrus apibrėžimus, išspręsti mišrias situacijas ir deramai koordinuoti konkrečius atitinkamų veikėjų vaidmenis;

1.28

pabrėžia, kad Komisija, rengdama savo pasiūlymus, turi pasiekti efektyvaus bendradarbiavimo su valstybių, regionų ir vietos valdžios institucijomis, o taip pat ir su visomis suinteresuotomis šalimis, lygį, kadangi daugumoje Europos šalių socialinės ir sveikatos apsaugos paslaugos remiasi solidarumo ir kolektyvaus finansavimo principais.

1.29

pažymi, kad Baltoji knyga 2005 m. numato parengti sektorių direktyvų poveikio įvertinimo ataskaitą ir dėti pastangas pasiekti didesnio horizontalaus nuoseklumo prieš šio poveikio persvarstymą 2006 m. Europos dimensiją turinčios VESP yra reguliuojamos šių vidaus rinkos sektorių direktyvų: telekomunikacijos, pašto paslaugų, elektros, dujų, bei oro, jūros ir kelių transporto. Šios direktyvos suponuoja ir konkurencijos, ir viešųjų paslaugų įsipareigojimus. Jų persvarstymui palengvinti, būtini reguliarūs įvertinimai. Persvarstymai turi išryškinti viešųjų paslaugų įsipareigojimus, padaryti viešųjų paslaugų įsipareigojimus skirtinguose sektoriuose nuoseklesnius bei patobulinti reguliavimo struktūrą. Vis dar yra tariamasi ar kitoms VESP, tokioms kaip vandens tiekimas ir skirstymas, atliekų apdorojimas, miesto transportas ir valstybinė televizija, turi būti taikoma Bendrijos struktūra, ir jei taip, kokio teisinio pagrindo reikės laikytis (aplinkos, kultūrinės įvairovės ir informavimo laisvės, ...).

1.30

vertina tai, kad Baltoji knyga taip pat aptaria bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis klausimą, kad padėtų jiems įsteigti kokybiškas VSP. Pagrindinių paslaugų prieinamumas yra būtinas įrankis plėtrai paremti. Deja, tarptautiniame lygmenyje nėra nei bendrų VSP principų, nei suderintų finansavimo mechanizmų. Kad prisidėtų prie VSP plėtros besivystančiose šalyse, ES turėtų suformuluoti regionų bendradarbiavimo politiką, kuri palengvintų viešojo turto tarptautiniu mastu sukūrimą, įsteigdama patikimą institucinę ir reguliavimo struktūrą, skatinančią investavimą į pagrindines VSP;

1.31

nepaisant to, yra įsitikinęs, kad būtina nuodugni visuomenės diskusija pasirinkimams, sąlygotiems VSP, tarptautinėse derybose dėl prekybos paslaugomis paaiškinti. Taikydama vidaus reguliavimo struktūros suderinamumo su tarptautiniais prekybos susitarimais principą, ES politika eliminavo valstybės finansuojamas pagrindines VSP (sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros srityse) bei uždėjo daugelį apribojimų tiems sektoriams, kuriuos ES nusprendė liberalizuoti, nesuteikdama būtinų garantijų.

2.1

mano, kad teisinių aspektų atžvilgiu, nors Baltoji knyga siūlo intensyvią darbo programą dviems ateinantiems metams ir atsižvelgia į daugelį vietos valdžios institucijų nuogąstavimų, Komisija nesuteikė pakankamai informacijos dėl būsimų teisinių instrumentų bei esamos vidaus rinkos ir konkurencijos teisės pakeitimų;

2.2

pažymi, kad iki 2005 m. liepos Komisija įsipareigojo pristatyti pasiūlymus dėl VSP finansavimo sąlygų užtikrinimo, taikant Altmark Trans bylą;

2.3

prašo Komisiją ir toliau įtraukti visas suinteresuotas šalis, kurias vienija tam tikra sritis, tokia kaip konkurencija; dėl pastarosios pirmą sykį buvo surengtos neformalios konsultacijos, kurios įgalino RK išreikšti regionų ir vietos valdžios institucijų požiūrį į tuos klausimus, kurie jas tiesiogiai veikia (žr. nuomonę CdR 155/2004 fin, vienbalsiai patvirtint (1) plenarinėje sesijoje rugsėjo 29 d.);l

2.4

pakartotinai teigia, kad Bendrijos teisės aktai turi būti rengiami, griežtai laikantis subsidiarumo principo, kad užtikrintų, kad vietos valdžios institucijos turėtų laisvę pasirinkti organizavimo būdą bei vykdytų jų valstybės teisės numatytas prerogatyvas;

2.5

pabrėžia, kad įsipareigojimai, kylantys iš šių principų laikymosi, atmetą bet kokią vietos valdžios institucijų priimtų sprendimų ginčijimo galimybę, jei šie sprendimai numato būdą vykdyti jų įsipareigojimus dėl paslaugų prieinamumo piliečiams miesto, kaimo ir retai apgyvendintose teritorijose;

2.6

mano, kad dėl būtinybės skubiai užtikrinti VSP finansavimo sąlygas, griežta dviejų metų darbo programa (ataskaitos, sprendimai, teisės aktų projektai, tyrimai, komunikatai, t.t.) turi būti užbaigta per numatytą laikotarpį, kad būtų įgyvendintos konkrečios veiklos priemonės;

2.7

vertina Komisijos pasiryžimą 2005 m. persvarstyti vertinimo procedūras liberalizavimui, atsižvelgiant į visų suinteresuotų šalių išsakytas nuomones bei į socialinį ir aplinkos poveikį.

2.8

sutinka, kad Komisija turėtų stengtis užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų laisvę rinktis atitinkamas procedūras paslaugų valdymui ir nepriimti ES privalomų teisės aktų iniciatyvų, kurios tą laisvę apribotų. Svarbu sukurti sistemą, kuri garantuotų nacionalinių duomenų kokybę ir palyginamumą. Esamas VESP, kurioms yra taikomos sektorių direktyvos, kokybės ir efektyvumo įvertinimas turi būti patobulintas, o VESP, kurioms sektorių direktyvos nėra taikomos, reikia įvesti įvertinimo įsipareigojimus, remiantis nepriklausomybės, pliuralizmo ir kokybės principais. Jokiais būdais negalima tęsti liberalizavimą be atidaus ir nuolatinio jo ekonominio, socialinio, teritorinio ir aplinkos poveikio įvertinimo.